Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-192-153-2012].doc
Bylos nr.: 2S-192-153/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-192-153/2012;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Arturas Rauktys;

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00762-2011-8;

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 128.2., 128.19.

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

              Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-910-443/2011 pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja L. M. pareiškimu prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti S. M., mirusio 2003-07-16, giminystės ryšio su buvusiu savininku J. U., kuris valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 16,80 ha žemės sklypą, esantį Šakių rajone, Paežerėlių valsčiuje, Žuklijų kaime, patvirtinančius dokumentus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., miręs 1968-02-15, ir E. U., mirusi 1979-04-28, faktiškai įvaikino Viktoriją G. P., gimusią 1928-09-28 Šakių r., Svetošino k., mirusią 1989-03-10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos senelis S. M. pateikė prašymą Šakių rajono Kriūkų apylinkės Agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atstatymo į 16,80 ha žemės sklypą, esantį Šakių rajone, Žuklijų kaime, kurį iki nacionalizacijos valdė jo uošvis J. U., ir pateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančius bei kitus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms į žemę atkurti, tačiau mirė nespėjęs sutvarkyti reikalų, susijusių su nuosavybės teisių atstatymu. S. M. sūnus, J. M., gyvenantis Rusijos Federacijoje, priėmė mirusiojo S. M. palikimą ir perleido pareiškėjai paveldėjimo teises bei pareigas. Pareiškėja teigia, kad terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido dėl S. M. blogos sveikatos būklės, tai yra dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl terminas turi būti atnaujintas. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl Viktorijos G. P. įvaikinimo reikalingas nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Pareiškėja negavo nei iš Šakių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, nei iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo įvaikinimą patvirtinančių dokumentų.

Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos prašymui dėl termino atnaujinimo iš esmės neprieštaravo, prašymą dėl juridinio fakto nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pareiškimui neprieštaravo.

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo dalį dėl termino pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus atnaujinimo atmetė, o pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytas terminas gali būti atnaujinamas tik ypatingais atvejais. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (ar pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Teismas nustatė, kad pareiškime teismui, pareiškėjos atstovių paaiškinimuose, liudytojų parodymuose gana išsamiai atskleista, kodėl terminą praleido S. M., tačiau visai nepaaiškinta, kodėl niekas nepasirūpino nei žemės reikalais, nei pačiu paveldėjimu po S. M. mirties 2003 m. Teismui nėra paaiškinta aplinkybė, kodėl pats paveldėjimas buvo pradėtas tvarkyti tik praėjus beveik septyneriems metams po įpėdinio tėvo ir pareiškėjos senelio S. M. mirties. Teismas nelaikė svarbiu argumentu aplinkybės, kad įpėdinis gyveno Rusijos Federacijoje. Teismui nėra paaiškinta, kaip ši aplinkybė sutrukdė laiku priimti palikimą ir taip sužinoti apie S. M. paduotą pareiškimą dėl nuosavybės teisių į J. U. turėtą žemę atkūrimą. Teismo nuomone, protingo žmogaus požiūriu gyvenimas kitoje valstybėje ar buvimas kitos valstybės piliečiu nėra pakankamas pateisinimas ilgo termino praleidimui. Remiantis bylos medžiaga negalima teigti, jog J. M., gyvendamas Rusijos Federacijoje ar būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, neturėjo jokių ryšių su Lietuva ir dėl to galėjo nežinoti ar nesuprasti Lietuvos Respublikos teisės aktų. Žemės atkūrimas buvo bendras J. M. ir pareiškėjos reikalas, nes paveldėjimo teisės buvo perleistos pareiškėjai. Teismas nurodė, kad sunku būtų suabejoti ir tuo, kad J. M. nebūtų žinojęs, kad Šakių rajone, Žuklijų kaime yra turtas, kurį jis galįs paveldėti, nes tėvai ir seneliai visada ten gyveno, žemė, į kurią norima atkurti nuosavybės teises, yra tame pačiame Žuklijų kaime, todėl nesidomėjimą paveldėjimo reikalais tokį ilgą laiką teismas vertino kaip paties asmens valios išraišką, t. y. jo apsisprendimą, nesuteikiantį teisės atnaujinti terminą. Teismas sprendė, kad terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus yra praleistas be svarbių priežasčių, todėl atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo. Kadangi teismas termino pateikti giminystę įrodančius dokumentus neatnaujino, todėl pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paliko nenagrinėtą, kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu pareiškėja L. M. prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą pateikti pretendento S. M., mirusio 2003-07-16, giminystės ryšio su buvusiu savininku J. U., kuris valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 16,80 ha žemės sklypą, esantį Šakių rajone, Paežerėlių valsčiuje, Žuklijų kaime. Nurodė tokius motyvus:

1) J. M., jau daug metų gyvenantis Rusijos Federacijoje, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimu Nr. 2-68-829/2010 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, likusį po jo tėvo S. M. mirties. Pareiškėjos tėvas A. M. taip pat būtų galėjęs paveldėti senelio turtą, bet 2008-02-01 jis mirė. Kai mirė senelis S. M., pareiškėjai buvo tik 14 metų, todėl ji negalėjo žinoti apie galimybę paveldėti senelio turtą. Kadangi J. M. pareiškėjai padovanojo savo paveldėjimo teises pagal Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės patvirtintą liudijimą, todėl pareiškėja buvo visiškai priklausoma nuo savo dėdės valios, kuris netvarkė paveldėjimo dokumentų, su pareiškėja nebendravo dėl jos jauno amžiaus, dėl to, kad gyveno toli nuo Lietuvos;

2) kai 2010-01-28 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. M. mirties 2003-07-16 jo palikimą priėmė, pradėjo faktiškai savo interesais valdyti ir tvarkyti palikėjo sūnus J. M., pareiškėja sužinojo, kad senelis S. M. 1992 m. buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo uošvio J. U. žemę. Apie tai nežinojo J. M., nes jis, gyvendamas Rusijos Federacijoje, būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, pas tėvą nesilankė ir apie galimybes paveldėti J. U. žemę nežinojo. Apie prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M. sužinojo tik 2010 metais pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus, kai jo įgaliotinis G. A. kreipėsi į Šakių žemėtvarkos skyrių. Tuomet visi sužinojo apie senelio S. M. paduotą prašymą;

3) senelio mirties metais pareiškėjai buvo tik 14 metų, todėl ji kaip nepilnametė ir negalėjo žinoti apie senelio reikalus dėl nuosavybės teisių į jo uošvio žemę atkūrimo. Tuo metu ji nesuvokė praleisto termino pateikti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus teisinių pasekmių ir negalėjo turėti jokios įtakos savo dėdei J. M., gyvenančiam Rusijos Federacijoje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus, nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos atskirasis skundas būtų tenkinamas.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingais laikotarpiais reguliavo skirtingi teisės aktai: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“, ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku paduoti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo“) buvo pratęsiami kelis kartus. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nustatydamas galutinį terminą, įstatymas nustatė galimybę piliečiams, praleidusiems terminą prašymams paduoti, jį atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei toks terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 10 str., įsigaliojusio nuo 2004 m. spalio 26 d., redakcija). Po šio įstatymo pakeitimo terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti išliko tie patys – 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o padavę prašymus – pateikti dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiems asmenims nerealizavus minėtos galimybės iki įstatymo nustatyto termino dėl svarbių priežasčių, terminas gali būti atnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas į J. U. nuosavybę į 16,80 ha žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti, negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams pateikti, yra svarbios. Pareiškėja svarbioms aplinkybėms įrodyti pateikė byloje dokumentus, kurie patvirtina, jog S. M. buvo ligotas nuo 1993 m., tačiau, kaip nustatyta byloje, S. M. mirė 2003 m. (b. l. 14). Bylos duomenimis, S. M. 1994 m. teikė pareiškimą Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus Kriūkų seniūnijai ir papildomus dokumentus giminystės faktui įrodyti (b. l. 26). Byloje esančioje akte nurodyta, kad S. M. buvo 1998 ir 2001 m. raginamas pateikti giminystės su buvusiu savininku dokumentus. Todėl atsižvelgiant į susirašinėjimo su S. M. laikotarpį (nuo 1993 m.) mažai tikėtina, kad S. M. liga sutrukdė šiam asmeniui pateikti prašomus dokumentus apie giminystės ryšį su buvusiu turto savininku įrodyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos dėdė J. M., remiantis byloje esančiu sprendimu (b. l. 28), rūpinosi S. M. turtu nuo mirties momento, t. y. nuo 2003-07-16 (b. l. 14). Tačiau J. M. dokumentus apie giminystės ryšį su buvusiu turto savininku nustatytu terminu nepateikė ir neprašė atnaujinti praleisto termino giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti po 2003-12-31. Todėl neesant byloje kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog J. M. nepasirūpino savo teisėmis dėl ligos, amžiaus, neraštingumo ir kitų aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis. Apeliantės nuoroda į tai, kad nebuvo žinoma apie S. M. (senelio) turėtą turtą, taip pat neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu S. M. įpėdinis J. M. elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, todėl neįgijo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tad negalėjo šios teisės perleisti apeliantei.  Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą esamoje situacijoje turi būti teikiama pirmenybė teisinių santykių stabilumo principui, nes remiantis 2004-07-30 aktu Nr.63 16,80 ha žemės sklypas paimtas į valstybinį žemės fondą (b. l. 26). Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą, tad šią atskirojo skundo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir šių faktų negalima patvirtinti esamais dokumentais (CPK 445 str.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Tai rodo, kad netenkinus apeliantės prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, faktiškai neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjos nurodytas juridinis faktas dėl V. G. P. įvaikinimo, kadangi LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos neturi teisės iš asmenų priimti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir tuo pačiu negali pagal juos atkurti nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį turėjo nutraukti, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 293 str. 1 d. 1 p. ). Todėl ši nutarties dalis naikintina, o byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 337 str. 4 p., 338 str. 329 str. 1 d.) .

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 334–339 str.,

n u t a r i a :

 

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti, skundžiamos nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus, nekeisti, kitą nutarties dalį, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, panaikinti, priimti naują nutartį ­ – šią bylos dalį nutraukti.

 

     Teisėja                                                                                                                Galina Blaževič