El. Civilinė byla Nr. e2-3517-772-2021

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00475-2021-3

         Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.;

 (S)

 2.6.11.3.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1.

         ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 21 d.

Šiauliai 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Ona Baronienė, 

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. K., atsakovės atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Namų profesionalai“ ieškinį atsakovei VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubui“ dėl likusios skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas iš pradžių su pareiškimu, po to 2021-03-09 su ieškiniu, o vėliau ir su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamas, ieškovė su atsakove 2016-11-04 sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. 2016/11/04-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei pagaminti ir perduoti nuosavybėn namelį, o pastarasis įsipareigojo sumokėti kreditoriui 16 652,63 Eur. Pagal minėtos sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 4 128,75 Eur avansą. Taip pat minėtos sutarties 4.1. punktas numatė, kad pirkėjui perkamas namelis perduodamas tą pačią dieną, kada išrašomą PVM sąskaita faktūra, o likusią prekės kainą pirkėjas turi sumokėti per 15 darbo dienų. Vykdydama sutartį, ieškovė pagamino atsakovei medinį namelį ir 2016-12-13 išrašė apmokėjimui už parduotą prekę PVM sąskaitą faktūrą 16 652,63 Eur sumai bei perdavė pirkėjo nuosavybėn pagamintą namelį. Pirkėjas namelį priėmė, jokių pretenzijų pardavėjui dėl jo kokybės neturėjo ir sumokėjo dalį kainos. Pagal sudarytos sutarties 5.1.1. pp. pirkėjas buvo įsipareigojęs ne tik priimti iš pardavėjo perduodama gaminį, bet ir sumokėti likusią jo kainą. Kadangi atsakovė vengė sumokėti ieškovei likusią dalį skolos už parduotą prekę, pastaroji 2020-12-10 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog pirkėjas liko skolinga pardavėjui 3 700,00 Eur. Po skolų suderinimo akto ieškovė atsakovei sumokėjo dar 100 Eur, tačiau vis tiek liko skolinga 3 600,00 Eur. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje, atsakovė sumokėjo ieškovei dar 600 Eur skolos ir liko skolinga 3 000,00 Eur. 

Kadangi atsakovė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nepasirašė, bet pagal jį sumokėjo pagal dalį skolos, ieškovė laiko, kad šiuo apskaitos dokumentu, skolininkė irgi patvirtino ir likusios skolos faktą. 

Ieškovė teigė, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos, liko pardavėjui įsiskolinusi 3 700,00 Eur už nupirktą namelį, tai yra atsakovė nėra sumokėjusi visos prekės kainos pagal jai dar 2016-12-13 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija GS001 Nr. 0053.Prekės, nurodytos minėtoje sąskaitoje faktūroje pristatymą atsakovei įrodo tai, kad ši sąskaita yra įtraukta į pirkėjo apskaitą ir kaip jau minėta atliktas dalies skolos sumokėjimas po 2020-12-10 tarpusavio atsikaitymų suderinimo akto.

Kadangi atsakovė po prekės perdavimo delsė laiku sumokėti ieškovei likusią skolos dalį, pastaroji už laikotarpį nuo 2017-01-10 iki 20121-01-29 apskaičiavo ir prašė priteisti iš skolininkės 1 417,43 Eur materialinių (kompensacinių) palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Tai patvirtina prie ieškinio pridedama palūkanų apskaičiavimo skaičiuoklė.

Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.38 str., 6.57 str., 6.256 str., 6.261 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, Civilinio proceso kodekso 5 str., 29 str., 98 str., 144-145 str., ieškovė teismo prašo:

1. Priteisti ieškovei UAB „Namų profesionalai“ iš atsakovės VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ 3 000,00 eurus (tris tūkstančius eurų) likusios skolos.

2. Priteisti ieškovei UAB „Namų profesionalai“ iš atsakovės VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ 1 417,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika eurų 43 ct) kompensacinių (materialinių) palūkanų.

3. Priteisti ieškovei UAB „Namų profesionalai“ iš atsakovės VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją.

4. Priteisti ieškovei UAB „Namų profesionalai“ iš atsakovės VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ 8% dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Priteisti ieškovei UAB „Namų profesionalai“ iš atsakovės VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

Ieškovė savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pakartojo patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus ir juos patvirtinančias aplinkybes, bei papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės prieštaravimais, kurie nepagrįsti ir nemotyvuoti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pirmiausia, nurodė, kad atsakovė iš ieškovės gautą produkciją priėmė, o tik po to ėmė ieškovei kelti nepagrįstas pretenzijas. Antra, ieškovė buvo įsipareigojusi ir pateikė atsakovei pagamintą medinį namelį, o kur pastaroji jį naudos atsakovė ieškovei nenurodė ir šalys sudarydamos dvišalę sutartį dėl to nesitarė. Trečia, šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad atsakovė dėl ieškovės perduodamos prekės komplektiškumo ir jos atitikimo sutarties reikalavimams, įskaitant broką, turi pranešti per 5 darbo dienas. Jokių rašytinių pretenzijų per nurodytą terminą ieškovė negavo. Ketvirta, ieškovės tiekiama produkcija (prekė) atsakovei atitiko ne tik sutarties reikalavimus, bet ir tokios rūšies produkcijai keliamus reikalavimus. Penkta, atsakovė pažeidė ir komercinėje praktikoje taikomą bendradarbiavimo principą, o iš teismui pateiktų duomenų seka, kad atsakovė sąmoningai vilkino skolos sumokėjimą ieškovei. Šešta, atsakovės atsikirtimai ieškovei dėl nekokybiškos prekės atmestini, nes tam nėra pateikta jokių įrodymų. 

Todėl ieškovės atstovas prašė teismo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ne tik nesutinka sudaryti byloje taikos sutarties, bet ir prieštarauja skolininkės prašymui likusios skolos sumokėjimą išdėstyti vieneriems metams. 

Atsakovė iš pradžių ieškinio pripažino, tačiau vėliau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė teismo likusios skolos sumokėjimą išdėstyti vieneriems metams, kadangi pardavėjas nesutinka su taikos sutarties sudarymu.

Papildomai atsakovės atstovas paaiškino teismui, jog ieškovė perdavė pirkėjui 2016-11-04 prekių tiekimo sutartyje nurodytą darbų rezultatą, tačiau atsakovė jo nepriėmė, taip pat nepasirašė darbų priėmimo perdavimo akto, todėl jai dar neatsirado ir pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove.

Be to, ieškovės pagamintas namelis neatitiko sutarties sąlygų, ko pasekoje atsakovė turėjo ištaisyti perduoto daikto trūkumus.

Atsakovė pateikė teismui į bylą rašytinį įrodymą, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės sumokėjo pardavėjui dar 600 Eur.

Ieškovės ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies - LR CK 6. 154 str., 6.371, 6.374  str., 6.1, 6.2, 6.63 str., 6.38 str., 6.37 str., 6.39 str. 6.63 str., 6.344 str. numatytais pagrindais.

Dėl ieškovės 700,00 Eur reikalavimo atsisakymo ir bylos šioje dalyje nutraukimo.

Ieškovė procesiniais dokumentais teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 700,00 Eur, o jau teismo posėdžio metu kreditorius ieškinio reikalavimą sumažino iki 3 000,00 Eur. Kadangi ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo atsakovei, tokiu atveju priimtinas jos atsisakymas ir byla šioje dalyje dėl 700,00 Eur skolos priteisimo nutrauktina (13, 55 b. l.). Ieškovė pagal procesinius dokumentus į valstybės biudžetą iš viso sumokėjo 115,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina dalis žyminio mokesčio, tai yra 16,00 Eur iš 62,00 Eur sumos, kuri yra sumokėta 2021-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 28 (CPK 87 str. 1d. 1 p.) (20, 51, 56 b. l.).

Dėl didmeninio pirkimo pardavimo sutarties nuostatų įtakos šalių ginčui.

1964 m. redakcijos CK didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis bu­vo vadinama tiekimo sutartimi. Šalių 2016-11-04 sudaryta ir į bylą pateikta sutartis yra įvardijama kaip prekių tiekimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį teisinių santykių reguliavimą, ji laikytina didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi (18-19 b. l.). Pirmiausia, pastebėtina, jog didmeninio pirkimo-pardavimo sutar­tis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pagal didme­ninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus arba įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, šei­mos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pir­kėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.371 str.). Taigi didmeninio pir­kimo-pardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, pirkėjas gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Tačiau šie asmenys yra komercinės veiklos subjektai, t. y. įmonės arba verslininkai.

Tai komercinė sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti, todėl pirkėjui taikomi griežtesni reikalavimai. Tačiau žodis „verslas“ didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties sampratoje neturi būti aiškinamas plačiai, pagrindinis atribojimo kriterijus nuo kitų pelno siekiančio juridinio asmens sudaromų sutarčių yra tas, kad didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas įsigyja prekes naudoti ne pagal paskirtį, o verslo tikslais. Iš bylos duomenų seka, jog atsakovė iš ieškovės įsigijo pagal sudarytą sutartį medinį namelį, būtent verslo tikslais. 

Taip pat šios rūšies sutartis gali būti ilgalaikė, jei prekės perduodamos atskiromis pa­rtijomis (CK 6.372 str.).

Pagal įstatymą prekes turi pristatyti pardavėjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sąlygomis pardavėjas turi atga­benti daiktus pirkėjui, tai transporto rūšį ir prekių gabenimo sąlygas pasirenka pardavėjas, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius ir prievolės esmę (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali būti numatyta pirkėjo pareiga atsiimti daiktus pardavėjo verslo arba kitoje vietoje (sandėlyje, geležinkelio stotyje ir t.t.). Pagal atsakovės atstovo paaiškinimą, ji pati pasiėmė ieškovės pagamintą gaminį, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog tuo metu jokių pastabų pardavėjui dėl perduodamos produkcijos ji neturėjo (CK 6.376 str. 1 d.).

Pirkėjas privalo imtis būtinų priemonių, kad perduoti daiktai būtų tinkamai priimti per sutartyje nustatytą terminą, o        jeigu jis nenustatytas, - per protingą terminą ir sutartyje numatyta tvarka bei būdais patikrinti daiktų kiekį, kokybę ir nedelsdamas pranešti pardavėjui apie nustatytus jų defektus ir kiekio trūkumą (CK 6.374 str. 1 d.).

Pirkėjas, nepažeisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dėl įvairių priežasčių. Tačiau jis privalo saugo­ti daiktus, jeigu atsisakė juos priimti, bei nedelsdamas pranešti pardavėjui apie tai. Pardavėjas, gavęs pranešimą, per protingą terminą turi atsi­imti daiktus arba pranešti pirkėjui, ką daryti su daiktais. Jeigu tokio pranešimo nėra, pirkėjas gali daiktus parduoti arba grąžinti pardavėjui. Iš gautos už parduotus daiktus pinigų sumos pirkėjas atlygina pardavi­mo bei saugojimo išlaidas, o likusią sumą grąžina pardavėjui (CK 6.375 str. 5 d.).

Jei pirkėjas atsisako priimti daiktus be įstatymuose ir sutartyje nu­matyto pagrindo, taikomos taisyklės, analogiškos bendrajai pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklei, t. y. pardavėjas turi teisę reikalauti sumo­kėti kainą (CK 6.375 str. 4 d.). Be to jeigu pagal sutartį pirkėjas daiktus turi atsiimti pardavėjo verslo ar kitoje vietoje, atsiimdamas daiktus jų per­davimo vietoje pirkėjas privalo patikrinti jų kiekį ir kokybę, jeigu sutar­tis nenumato ko kita (CK 6.376 str. 1 d.). Jeigu pirkėjas per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai pardavėjas pranešė, kad daiktus galima atsiimti, jų neatsiėmė, pa­rdavėjas turi teisę atsisakyti vykdyti sutartį arba reikalauti už daiktus sumokėti ir atlyginti jų saugojimo išlaidas. Jeigu pirkėjas privalo nuro­dyti, kokius daiktus jis perka, t. y. apibūdinti jų dydį, formą ir pan., ta­čiau to per protingą terminą to nepadaro, šitai gali padaryti pardavėjas, atsižvelgdamas į jam žinomas pirkėjo reikmes.

Pirkėjas privalo savo lėšomis grąžinti pardavėjui daugkartinio nau­dojimo tarą ir pakuotę, jei ko kito nebuvo numatyta sutartyje (CK 6.377 str. 1 d.). Kita tara grąžinama tik sutartyje numatytais atvejais.

Jei pardavėjas perduoda netinkamos kokybės ar nekomplektiškus daiktus, pirkėjas turi teisę jam pareikšti šio kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus (CK 6.378 str.). Tačiau tokiais atvejais pardavėjas, gavęs pirkėjo pranešimą, turi prioritetinę teisę nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybės daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoti. Jei pardavėjas šitaip ištaiso sutarties pažeidimus, pir­kėjas negali pasinaudoti kitomis savo teisėmis.

Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukta viena­šališkai, pardavėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netin­kamos kokybės ir jų trūkumų neįmanoma per pirkėjui priimtiną termi­ną pašalinti arba pardavėjas daugiau kaip du kartus pažeidė daiktų perdavimo terminą, kai daiktai pagal ilgalaikę sutartį turėjo būti per­duodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.), pirkėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami, arba daugiau kaip du kartus neatsiėmė daiktų, kai jie per nu­statytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.).

Dėl pirkėjo ir pardavėjo sutartinių santykių ir jų padarinių.   

Teismas tenkindamas likusioje dalyje ieškovės ieškinį visiškai, pripažįsta, jog jis yra įrodytas pardavėjo nurodytais ir pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais, tai yra, 2016-11-04 prekių tiekimo sutartimi Nr. 2016/11/04-01, PVM sąskaita faktūra, vienašališkai pasirašytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, pirkėjo bankiniais pavedimais į pardavėjo sąskaitą banke, patvirtinančiais prekės pateikimą ir jos perdavimą atsakovei (12-19, 55 b. l.), kitais papildomais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė (CPK 177, 178, 197 str. ir 185 str.). Atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, nepripažindama ieškinio (CPK 178 str.), tarp jų, kad ieškovė jai nepatiekė (nepardavė) dokumentuose nurodyto kiekio produkcijos – namelio, kurį ji pati ruošėsi pirkti ir dėl kurio įsigijimo abi sutarties šalys tiesiogiai susitarė pagal sutartį, be to pirkėjo atstovas šiuos dokumentus ir pasirašė, kas neduoda jokio pagrindo teigti ir manyti, kad ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų ar jas pažeidė (CK 6.371 str.). Sudarytos sutarties sąlygos yra konkrečios ir aiškios, dėl kurių esmės suklysti neįmanoma (jos suprantamos be jokio papildomo sutarties aiškinimo CK 6.193 str.). Atsakovė neginčija pačios pirkimo-pardavimo sutarties ir jos galiojimo, bei pripažįsta, kad iš tikrųjų, faktiškai gavo joje nurodytą bei įvardintą prekę, kurią visą priėmė, kaip nusipirktą produkcijos gaminį, ir po to ją perdavė tretiesiems asmenims (materialine prasme) LR įsikūrusiam šalies verslo partneriui. Pažymėtina, kad šia sutartimi atsakovė nupirko iš ieškovės joje nurodytą produkciją, namelį, dėl kurio ginčo nėra, nes, atsakovė ar kitas asmuo juo naudojasi iki šiol. Iš bylos dokumentų seka, kad atsakovė liko ieškovei nesumokėjusi pagal anksčiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą 3 000,00 Eur (6-10 b. l.), ką taip pat dalinai patvirtina ir ieškovės 2020-12-10 sudarytas, pasirašytas ir atsakovei pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad atsakovė yra įsigijusi iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumente nurodytą produkciją. Pirkėja sumokėjusi dalį įsigytos prekės kainos, liko ieškovei skolinga 3 000,00 eurų. Ieškovas pateikė teismui į bylą ir jos 2020-12-10 parengtą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo su atsakove aktą, kurio pirkėjas nepasirašė, tačiau vėliau sumokėjo dar dalį skolos. Kas atsakovei sutrukdė pasirašyti šį buhalterinėje apskaitoje naudojama dokumentą ji nenurodė, todėl ir teismui nėra teisinio pagrindo juo nesiremti (17 b. l.). Pastebėtina, kad atsakovė už įsigytą prekę yra iš dalies su ieškove jau atsiskaičiusi. Ši aplinkybė kartu įrodo ir patvirtina, jog atsakovė ne tik prašė ir pagal sudarytą sutartį (buhalterinės apskaitos dokumentus) nupirko iš ieškovės nurodytą prekę iš sudedamųjų dalių, kuri yra išvardinta sutartyje su buhalterinės apskaitos dokumentais, gerai suvokdamas ką ir kokiu tikslu perka, tarp jų ir kokios kokybės prekę, kaip teisingai aiškina ieškovė. Atsakovės tvirtinimas, kad ieškovė jam neperdavė ar kitaip nesąžiningai šią prekę pardavė yra tik niekuo nepagrįstas atsakovės samprotavimas (prielaida). Be to atsakovė nepateikė teismui į bylą duomenų, jog įsigyta prekė nėra įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus, ar ji nelaiko savęs jai priklausančios prekės (namelio) savininke, kas taip pat įrodo, jog ši prekė jau seniai yra (buvo) jos nuosavybė (12-19, 55 b. l.). Taip pat atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ji kaip pirkėja pagal viešosios teisės nuostatas nėra įgijusi atskaitos į sumokėtą PVM pagal 2016-12-13 sąskaitą faktūrą (12 b. l.).  

Dėl netinkamos produkcijos kokybės.

Šalių 2016-11-04 sudarytoje sutartyje, ieškovė ir atsakovė nenumatė, jokių reikalavimų tiekiamos (parduodamos) produkcijos (prekės) kokybės nustatymui.

CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Pirmiausia, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str.). Daiktų kokybės reikala­vimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai). Kaip jau minėta, šalys daiktų kokybės reikalavimui nenustatė jokių reikalavimų, todėl pripažintina, kad ieškovės atsakovei parduota (perduota) produkcija atitiko toje srityje anksčiau ir dabar  taikomus norminius reikalavimus. 

Ginčo atveju pripažintina, kad ieškovės pagaminta produkcija buvo (yra) tinkama naudoti tam, kam ji paprastai naudojama, atsižvelgiant į LR standartus. Iš teismui pateiktų įrodymų seka, kad šalys sudarydamos dvišalę sutartį apie parduodamų daiktų paskirtį atskirai nepasisakė, ginčo dėl to nagrinėjamoje byloje nekilo, todėl pripažintina, jog atsakovės įsigyta produkcija atitiko jos kaip suinteresuotos šalies poreikius. Be to reikalavimą sumažinti parduodamos produkcijos kainą pirkėjas gali pareikšti tik tuomet, jeigu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, o kaip jau yra konstatuota tokių trūkumų atsakovei perduodant ir jai priimant iš ieškovės gautą produkciją nebuvo nustatyta. Už produkciją, kurią atsakovė gavo ir priėmė, kaip nustato įstatymas (CK 6.305 str. 2 d.), pirkėjas turi sumokėti nustatytą visą kainą.

Dėl šalių santykiams taikytinų kitų teisės normų.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovė iki ieškovės ieškinio pareiškimo teisme ir po to, galėjo pasinaudoti CK 6.204 straipsnio taisyklėmis, kreiptis į atsakovę ar teismą ir reikalauti dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, atitinkamai nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Jei atsakovė, kaip ji pati teigia, dėl tokių ieškovės veiksmų patyrė ir patiria žalą (nuostolius), galėjo reikalauti ją atlyginti (iškelti esant pagrindui ieškovei atitinkamą bylą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo).Tačiau už prekę, kurią ji gavo, priėmė pagal šią pirkimo sutartį ir kurią po to dar kartą pardavė (perdavė) kitam asmeniui, privalo atsiskaityti (tuo pačiu atsakovė neįrodė ir tų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ieškovė pažeidė CK 6.327 str. 1 ir 3 d., 333 str. 5 d., 6.334 str. 1 d. 2 ir 3 punktas ar kitas teisės normas). To nedarydama atsakovė pažeidžia sutartį ir nevykdo savo prievolės, nes ši sutartis yra galiojanti, ji jai sukuria prievolę ir ji privalo ją tinkamai įvykdyti (CK 6.1 - 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str. 6.63 str.). Atsakovė nepagrindė savo aiškinimo ir teiginio, kad ieškovė grindžia savo ieškinį neleistinais įrodymais, kurie yra tinkamai surašyti ir galiojantys, o priešingai pati įgijo ir teisę į PVM atskaitą pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, todėl negali tuo remtis savo atsikirtimuose (CPK 178 str.). Dėl šių nustatytų aplinkybių ieškovės ieškinys atsakovei tenkinamas visiškai, priteisiant likusią nesumokėtą 3 000,00 Eur sumą (CPK 260 str.). 

Dėl komercinių ir procesinių palūkanų bei išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 1 417,43 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. (su vėlesniais pakeitimais), kuris nustato, kad ūkio subjektui, vėluojančiam atsiskaityti už suteiktas paslaugas, gali būti skaičiuojamos 8 procentiniais punktais padidintos palūkanos. Todėl pripažintina, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei ne tik 1 417,43 Eur kompensacinių (materialinių) palūkanų, bet ir 8,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas už galutinę priteistą 3 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t .y. 2021-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 1, 2 d.). 

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. (su vėlesniais pakeitimais), atsakovė privalo sumokėti ieškovei ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, kuri priteistina iš pirkėjo.

Atskirai, pažymėtina, kad įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, su vėlesniais pakeitimais (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mo­kėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei, šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130 ,,Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“, skelbta: Teismų praktika, 2005-07-20, Nr. 23).

Ginčo atveju ieškovė būtent ir pareiškė tokį reikalavimą atsakovei, todėl teismas atsižvelgiant į anksčiau paminėtą turi teisinį pagrindą ne tik remtis minėto įstatymo nuostatomis, bet ir šioje dalyje tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei.

Dėl priteistos ieškinio sumos išdėstymo.

Įstatymas (CPK 271 str.) nustato sprendimo įvykdymą bei termino nustatymą. Tokiu atveju teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas skolininko prašymą dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo termino nustatymo, atsižvelgia ne tik į jo finansinę padėtį, kurią įrodymų pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, bet ir kitu su šiuo prašymu susiję duomenys. Kadangi atsakovė nei iš VĮ Registrų centro, nei iš Sodros nepateikė šį prašymą įrodančių duomenų, todėl atmestinas jos prašymas patenkinus ieškovės ieškinį dėl likusios skolos ir kompensacinių palūkanų sumokėjimo, priteistą sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.  

  Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir ta aplinkybė, jog abi ginčo šalys yra verslininkai, o likusi skolininko nesumokėta pinigų suma kreditoriui nėra didelė. Tuo pačiu pažymėtina, kad skolininkas, privalo dėti maksimalias pastangas, kad skola kreditoriui būtų kuo greičiau sumokėta, jeigu kaip jis pats pripažino, jau seniai įsigytą gaminį jis perleido trečiajam asmeniui (materialine prasme).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Patenkinus ieškovės ieškinį likusioje dalyje visiškai išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės klausimas (CPK 93 str.).

Pirmiausia, teismui priėmus kreditoriaus (ieškovės) prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, po to ieškinį ir jo patikslinimą, pastaroji turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 115,00 Eur žyminio mokesčio (22+62+31) (CPK 80 str. 7 d.). Dėl to šios jos likusios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininko (atsakovės). Antra, teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistinos ir dėl ieškovės atstovavimo byloje patirtos išlaidos (CPK 79, 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas valstybei nespręstinas atsižvelgiant į jų dydį  (CPK 96 str. 6 d.). 

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti iš dalies.

1. Priimti ieškovės atsisakymą dėl 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) skolos iš atsakovės priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti

2. Priteisti ieškovei UAB ,,Namų profesionalai“ (į. k. 302885115, buv. Miško g. 9, Pavydų k., Kelmės raj.) iš atsakovės VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ (į. k. 300645363, buv. Poilsio g. 14, Šiauliai) likusią 3 000,00 eurų (tris tūkstančius eurų) skolos sumą, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 1 417,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika eurų 43 ct) kompensacinių (materialinių) palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo galutinės priteistos 3 000,00 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-01-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 630,00 eurų (šešis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

3. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB ,,Namų profesionalai“ (į. k. 302885115) iš biudžeto 16,00 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                                          Jonas Stubrys