Civilinė byla Nr. e2-16626-1169/2023

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00720-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.4.12

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams A. V. ir advokatui Povilui Eigminui, 

atsakovės atstovams A. T. (A. T.) ir advokato padėjėjui Kristijonui Keručiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanidėjų centras“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Andrikesta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

3.       Atsakovė atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad sutinka ir neginčija fakto, kad nėra apmokėjusi ieškovės nurodytų sąskaitų faktūrų.  Atsakovės teigimu, ji nėra apmokėjusi sąskaitų net iš dalies, ieškovė galimai savo iniciatyva prie vienos sąskaitos priskyrė atsakovės permoką kaip neva dalinį sąskaitos faktūros apmokėjimą. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė nepateikia jokių duomenų apie tai, kad prekės, išvardytos ieškovės pridėtose sąskaitose faktūrose, buvo perduotos atsakovei (jos įgaliotiems atstovams). Atsakovės direktorius A. T. pats atlieka santechnikos darbus bei užsako santechnikos darbams reikiamas prekes, jas atsiima ir jas montuoja užsakovų objektuose. Direktoriaus teigimu, jis nėra užsakęs prekių, išvardintų sąskaitose faktūrose, kuriomis remiasi ieškovė, juo labiau atsakovei jos niekada nebuvo išduotos. Ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad atsakovė tokias prekes užsakė bei kad tokios prekės atsakovei buvo išduotos. Atsakovė neturi duomenų, kodėl ieškovė išrašė minėtas sąskaitas atsakovei ir tik gali spėlioti, kad galimai nesąžiningi tretieji asmenys pasinaudojo atsakovės rekvizitais ir atsiėmė sąskaitose išvardytas prekes, prisidengdami atsakovės rekvizitais. Ieškovė yra profesionali didmeninės ir mažmeninės prekybos verslininkė, todėl galėjo ir turėjo tinkamai kontroliuoti prekių išdavimo procesą (prekių išdavimas pasirašytinai, asmenų, kuriems išduodamos prekės identifikavimas ir t. t.) ir turėtų pateikti į bylą konkrečius duomenis apie tai, kokiam asmeniui yra išduotos prekės, nurodytos ginčo sąskaitose faktūrose.

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje nurodytais argumentais. Advokatas Povilas Eigminas papildomai nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog prekių ji negavo, yra tik gynybinė pozicija. Atsakovei buvo susidariusi apie 8 000 Eur skola. Kadangi suma atsakovei buvo per didelė, buvo sutrata dėl mokėjimų grafiko, kurį atsakovė pradėjo vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad mokėjimų grafikas susideda iš 11 mokėjimų, kurių suma ir yra pradinės skolos suma. Visas sąskaitas atsakovė yra oficialiai priėmusi. Ieškovės direktorius A. V. papildomai nurodė, kad su atsakove prekiavo apie 4 metus. Pradžioje atsakovė apmokėdavo sąskaitas, bet vėliau susidarė įsiskolinimas. Buvo suderintas atsiskaitymo grafikas ir atsakovė pradėjo mokėti pagal grafiką po 846 Eur, tačiau po 4 mėnesių nustojo atlikti mokėjimus. Atsakovės vadovas paaiškino, kad susipyko su akcininku, todėl sąskaitų nebeapmokės. Ieškovės direktorius taip pat paaiškino, kad užsakymai raštu nebuvo daromi, atsakovės vadovas atvažiuodavo pasiimti prekių ir būdavo išrašomas važtaraštis pagal tai, kokios prekės paimamos, o gale mėnesio pagal važtaraščius išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sąskaitos buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Važtaraščiai nėra išlikę, nes nesaugomi taip ilgai, kadangi jie reikalingi tik, kol išrašoma sąskaita faktūra.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais. Advokato padėjėjas Kristupas Keturis papildomai nurodė, kad jokia sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta ir ieškovė reikalavimą grindžią tik vienašališkai išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sąskaitos buvo įteiktos atsakovei, be to, nėra jokių įrodymų, kad prekės atsakovei išduotos, kad ji jas užsakė. Sąskaitas į apskaitą įtraukė buhalterė, kuri už prekes nėra atsakinga ir nežino, kokios prekės buvo faktiškai išduotos. Pirkimą–pardavimą įrodo ne sąskaitos įtraukimas į apskaitą, o prekių perdavimas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovei buvo perduotos ginčo prekės. Nėra jokių užsakymų, surinkimo lapų, taigi prekės galėjo būti išduotos bet kam. Atsakovės vadovas A. T. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktą skolos mokėjimo grafiką mato pirmą kartą. Su ieškove dirbo ne vienerius metus. Pripažįsta, kad mokėjo keturis kartus po 864 Eur, tačiau tai buvo kitos apie 3 000 Eur skolos su palūkanomis apmokėjimas. Jokių prekių pagal ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras jis neužsakinėjo ir nepirko iš ieškovės, todėl ginčo sąskaitų ir neapmoka. Dalį sumų ieškovei apskritai yra sumokėjęs grynais pinigais. Direktoriaus teigimu, jis telefonu derėjosi tik dėl apie 3 200 Eur skolos apmokėjimo, jam buvo nurodyta atlikti 4 mokėjimus po 864 Eur, tai ir buvo padaryta. Sąskaitos jam nebuvo atsiųstos, jis neturi prisijungimų prie įmonės elektroninio pašto.

6.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas A. B. (A. B.) nurodė, kad jis išrašė ginčo sąskaitas faktūras. Atsakovės vadovas atvykdavo paimti prekių, o gale mėnesio buvo išrašomos sąskaitos. Prekių paėmimo metu niekur nepasirašoma. Atsimena atsakovės vadovą, jam išduodavo prekes, bet konkrečių ginčo sąskaitų faktūrose nurodytų prekių išdavimo nebepamena.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

7.       Byloje nustatyta, kad ieškovė už įvairias santechnikos prekes yra išrašiusi atsakovei sąskaitas faktūras: 1) 2021 m. kovo 31 d. SICV Nr. 038260 už 1 359,99 Eur sumą; 2) 2021 m. kovo 31 d. SICV Nr. 038261 už 772,60 Eur sumą; 3) 2021 m. birželio 30 d. SICV Nr. 038758 už 137,25 Eur sumą; 4) 2021 m. birželio 30 d. SICV Nr. 038759 už 1 102,06 Eur sumą; 5) 2021 m. liepos 29 d. SICV Nr. 038865 už 720 Eur sumą; 6) 2021 m. liepos 29 d. SICV Nr. 038866 už 580,34 Eur sumą; 7) 2021 m. liepos 29 d. SICV Nr. 038867 už 812,64 Eur sumą; 8) 2021 m. liepos 29 d. SICV Nr. 038868 už 335,84 Eur sumą. Visos nurodytos sąskaitos išrašytos A. B. ir pasirašytos UAB „Sanidėju centras“ direktoriaus A. V. Atsakovė šias sąskaitas yra įtraukusi į savo apskaitą.

8.       Byloje nėra ginčo, kad minėtos sąskaitos nėra visiškai apmokėtos. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra apmokėjusi dalį 2021 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros SICV Nr. 038260, tačiau atsakovė neigia šią aplinkybę ir nurodo, kad nėra apmokėjusi nė vienos iš nurodytų sąskaitų net iš dalies. 

9.       Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nėra sumokėjusi 5 145,05 Eur sumos už ieškovės sąskaitose nurodyta prekes, tačiau atsakovė ginasi nuo pareikšto reikalavimo, nurodydama, kad tokių prekių apskritai nepirko, t. y. prekių neužsakinėjo ir jos jai nebuvo perduotos.

10.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau iš šalių paaiškinimų apie prekių pardavimo ieškovės parduotuvėje praktiką galima spręsti, kad prekės pirkėjams, įskaitant atsakovę, buvo išduodamos gyvai ieškovės patalpose. Dalį prekių mėnesio eigoje pirkėjai galėjo grąžinti ir mėnesio gale jiems buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros pagal tą mėnesį paimtas ir negrąžintas prekes.

11.       Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-381/2021).

12.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Todėl PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).

13.       CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

14.       Nors atsakovė neigia užsakiusi ir gavusi ginčo sąskaitose nurodyta prekes, o ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių tiesioginių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuotas ginčo prekių perdavimas atsakovei, tačiau įvertinus kitus į bylą pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovė savo sutartinę prievolę yra įvykdžiusi tinkamai ir visas ginčo PVM sąskaitose faktūrose išvardintas prekes yra perdavusi atsakovei, o atsakovės atsikirtimai yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti skolos apmokėjimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdama į tai, kad, pirma, atsakovė yra įtraukusi ginčo PVM sąskaitas faktūras į savo apskaitą ir per daugiau nei dvejus metus nuo sąskaitų išrašymo jokių veiksmų dėl apskaitos koregavimo, jei mano, kad sąskaitos išrašytos nepagrįstai, nesiėmė. Antra, atsakovė, gavusi iš UAB „Creditreform“ pranešimą apie susidariusį 8 345,05 Eur įsiskolinimą, į kurį pateko ir skola pagal ginčo sąskaitas faktūras, jokių pretenzijų dėl ginčo sąskaitų nepareiškė ir nurodė, kad įmonė lėšų neturi ir norėtų mokėti dalimis. Trečia, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 8 345,05 Eur skolos ir delspinigių mokėjimas buvo išdėstytas dalimis 11 mėn. laikotarpiui ir atsakovė buvo pradėjusi mokėti skolą pagal grafiką, t. y. pripažino susidariusį įsiskolinimą ir pradėjo jį dengti.   

15.       Teismas kritiškai vertina atsakovės vadovo argumentus, kad jis nežino apie tokį grafiką, kokį pateikė ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovė atliko 4 mokėjimus po 864 Eur, kaip nurodyta grafike, todėl grafikas ir jame nurodyti mokėjimai atsakovei negalėjimo būti nežinomi. Nors atsakovės atstovas teigė, kad minėti keturi mokėjimai yra kitos skolos apmokėjimas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kokia konkreti skola buvo apmoka, o pagal į bylą pateiktą atsakovės sąskaitų apmokėjimo suvestinę (dokumentas, pavadintas „klientų būklė“) bei UAB „Creditreform“ pranešimą apie neapmokėtas sąskaitas faktūras, matyti, kad tarp atsakovės neapmokėtų sąskaitų nėra tokių sąskaitų, kurių suma būtų lygi 3 200 Eur, t. y. sumai, kurią atsakovė sumokėjo pagal grafiką.

16.       Teismas kaip nepagrįstus vertina ir atsakovės teiginius, kad ji nebuvo gavusi ginčo sąskaitų. Šią aplinkybę paneigia tai, kad atsakovė ginčo sąskaitas yra įtraukusi į savo apskaitą, yra perdavusi duomenis apie jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovei perdavus prekes atsakovei, šiai kilo pareiga už jas atsiskaityti. Atsakovė pripažįsta, kad ginčo sąskaitos nėra apmokėtos. Ieškovės duomenimis, atsakovė nėra apmokėjusi sąskaitų SICV Nr. 038260, Nr. 038758, Nr. 038759, Nr. 038865, Nr. 038866, Nr. 038867 ir Nr. 038868, o sąskaitą SICV Nr. 038261 yra apmokėjusi tik iš dalies (sumokėta suma 439,64 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. kovo 31 d. sąskaitos SICV Nr. 038260 suma yra 1 359,99 Eur, tačiau ieškovė prašo pagal šią sąskaitą priteisti tik 1 123,96 Eur sumą. Byloje nepateikta duomenų, kad ši sąskaita yra iš dalies apmokėta. Kadangi teismas negali priteisti daugiau nei prašo ieškovė, laikytina, kad pagal minėtą sąskaitą priteistina suma sudaro 1 123,96 Eur. Be to, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą atsakovės sąskaitų apmokėjimo suvestinę (dokumentas, pavadintas „klientų būklė“), daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė yra apmokėjusi tik 439,64 Eur pagal sąskaitą SICV Nr. 038261. Kaip matyti iš minėtos suvestinės, pagal nurodytą sąskaitą ieškovė yra sumokėjusi 675,67 Eur, todėl neapmokėtas šios sąskaitos likutis sudaro 96,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės skola pagal ginčo sąskaitas sudaro 4 909,02 Eur ir ši suma ieškovei yra priteistina iš atsakovės.

18.       Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai, šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikomas MAPKSVPĮ. 

19.       Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas; šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. MAPKSVPĮ nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

20.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė iš atsakovės turi teisę reikalauti 8 proc. palūkanų už vėlavimą apmokėti ginčo sąskaitas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas palūkanų skaičiavimas nėra visiškai teisingas. Ieškovė dublike pripažindama, kad padarė klaidą, nurodydama, kuri sąskaita yra apmokėta iš dalies, atitinkamai neperskaičiavo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita SICV Nr. 038866 yra neapmokėta visiškai, o sąskaitos SICV Nr. 038261 nepamokėtas likutis yra 96,93 Eur (žr. šio sprendimo 17 punktą), atitinkamai palūkanos pagal sąskaitą Nr. 038866 sudaro 86,49 Eur, o pagal sąskaitą Nr. 038261 – 16,32 Eur. Palūkanos pagal kitas sąskaitas ieškovės apskaičiuotos teisingai, todėl bendrai ieškovei iš atsakovės priteistina palūkanų suma sudaro 761,35 Eur (86,49 Eur + 121,12 Eur + 171,26 Eur + 187,47 Eur + 16,32 Eur + 21,33 Eur + 107,31 Eur + 50,05 Eur).

21.       Kadangi atsakovė pareigos atsiskaityti su ieškove už prekes neįvykdė, ieškovė pagrįstai įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis) yra tenkinamas.

22.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 710,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24.       Ieškovės ieškinys tenkinamas 95,26 proc., todėl ieškovė turi teisę į tokios dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai atsakovė turi teisę į 4,74 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidu, o atsakovė – 1 125 Eur. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistinas 476,30 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 53,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šias sumas sudengus, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 422,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanidėjų centras“ (j. a. k. 110558691) iš atsakovės mažosios bendrijos „Andrikesta“ (j. a. k. 304485949) 4 909,02 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų devynių eurų skolą, 761,35 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 35 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 710,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 422,97 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Marija Vaičiūnaitė