Administracinė byla Nr. I-1346-320/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00275-2016-0

Procesinio  sprendimo kategorijos: 1.1.2; 1.16.4; 3.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. S.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į administracinį teismą, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio RAAD) direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. B. ir G. S.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 ir 3 punktus, kuriais pareiškėjas pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ir už tai jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio RAAD direktorius, Įsakymu skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, vadovavosi juridinės galios neturinčiu teisės aktu, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl šis Įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 31 d. vykdydamas jam pavestas Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir GGAI) vyriausiojo specialisto pareigas tyrė galimą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą dėl neteisėtos medžioklės, kurios metu buvo galimai sumedžiotas stirnos patinas. Ieškodamas kulkos, atliko minėto stirnos patino skrodimą (išmėsinėjimą) ir stirnos liekanas (maitą) perdavė Rokiškio rajono „Vyžūnų“ medžioklės plotų naudotojui, medžioklės būrelio valdybos pirmininkui M. S. Šio medžioklės plotų naudotojo teritorijoje ir buvo rastas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo esmę sudarė tai, kad perduodamas stirnos patino liekanas medžioklės plotų naudotojui, jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 43 punktą. Pareiškėjo nuomone, jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes minėtų taisyklių 43 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 straipsnio 2 punktui ir 4 straipsnio 4 punktui, todėl vykdydamas savo tiesiogines pareigas vadovavosi viršesniu teisės aktu – įstatymu, oLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-83 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklės, kurių 12 ir 15 punktus buvo pripažintas pažeidusiu, neturi jokios juridinės galios, kadangi šis teisės aktas niekada nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre. Kadangi Panevėžio RAAD nėra sudaręs sutarčių dėl atliekų perdavimo su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, asmeniškai sudaryti šių sutarčių jis neprivalėjo, todėl nesant galimybės perduoti atliekas pagal sutartis, jis negali būti pripažįstamas pažeidusiu ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą. Jeigu pripažinimo atliekomis aktas ir būtų surašytas, stirnos gaišena vis tiek būtų perduota medžioklės plotų naudotojams sunaikinti, nes Panevėžio RAAD nenustatyta tvarka, kuria vadovaujantis būtų galima perduoti neteisėtai sumedžiotus gyvūnus ar kitus greitai gendančius produktus atliekų tvarkytojams. Panevėžio RAAD nėra skyręs reikiamų patalpų bei inventoriaus (tinkamo dydžio šaldytuvų) ir nesudarė tinkamų sąlygų laikyti greitai gendančius produktus. Pranešimo dėl neteisėtai sumedžioto stirnos patino tyrimas vyko 2015 m. gruodžio 31 d. po pietų (apie 2-3 val. dienos) ir su kitomis institucijomis nebuvo galimybių susisiekti bei joms pristatyti stirnos liekanas. Todėl norėdamas užkirsti kelią galimiems sanitarijos, veterinarijos reikalavimų pažeidimams, buvo priverstas atliekas (stirnos patino maitą) skubiai perduoti medžioklės plotų naudotojams sunaikinimui. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam paskirta pažeidžiant ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras. Tarnybinė nuobauda jam skirta praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo dienos, tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Tarnybinio pažeidimo paaiškėjimo ir oficialios informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą gavimo diena, pareiškėjo nuomone, laikytina2015 m. gruodžio 31 d. 

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 8-11) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad stirnos patinas Gylių miške, Rokiškio rajone buvo sumedžiotas 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. neleidžiamu juos medžioti laiku, nesilaikant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punkto, todėl nei pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, nei pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 43 punktą jis negalėjo tapti medžioklės plotų naudotojo nuosavybe ir negalėjo būti perduotas medžioklės plotų naudotojams. Pareigūnai privalėjo stirnos patino maitą pripažinti atliekomis ir jas patalpinti į šaldytuvą. Panevėžio RAAD rajonų agentūroms yra nupirkti šaldytuvai, kuriuose gali būti laikomos ir greitai gendančios atliekos iki jos bus perduotos atliekų tvarkytojams. Toks kiekis atliekų, koks buvo susidaręs iš vieno stirnino (apie 30 kg), galėjo būti patalpintas į minėtą šaldytuvą. Tolimesni veiksmai utilizuojant atliekas būtų buvę išspręsti atsakovo, jeigu pareiškėjas, kaip pareigūnas, būtų tinkamai atlikęs savo pareigas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad analogiškose situacijose visada taip elgdavosi, teigė, kad jis arba neišmanė teisės aktų, arba piktybiškai jais nesivadovavo, taip pažeisdamas jam pavestas atlikti pareigines funkcijas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, neinformavo Panevėžio RAAD vadovybės dėl iškilusių problemų. Panevėžio RAAD vadovybė visada reikalavo vadovautis teisės aktais, niekada nenusišalino nuo problemų sprendimo. Todėl tokie pareiškėjo teiginiai tik patvirtina pareiškėjo veiksmų neteisėtumą ir netinkamą savo pareiginių funkcijų atlikimą. 2016 m. kovo 25 d. Panevėžio RAAD buvo gautas raštas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pažyma dėl galimai neteisėtų Panevėžio RAAD pareigūnų veiksmų. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2016 m. kovo 29 d., t.y. per vieną darbo dieną. Kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2015 m. gruodžio 31 d., nustatyta tik tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kuri Panevėžio RAAD direktoriui buvo pateikta 2016 m. gegužės 13 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2016 m. gegužės 16 d., todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų.

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. kovo 25 d.Panevėžio RAAD buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo“, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. pažymoje „Dėl galimai neobjektyviai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų vykdyto tyrimo“ pateiktus pasiūlymus, pavesta atlikti pakartotinį, išsamų ir objektyvų tyrimą dėl 2015 m. gruodžio 30 d. (ar 2015 m. gruodžio 31 d.) „Vyžūnų“ medžioklės ploto vienete neteisėtai sumedžioto stirnos patino ir, be kita ko, įvertinti Panevėžio RAAD pareigūnų, atlikusių pirminį tyrimą veiksmus, neteisėtai perdavus stirnos patiną „Vyžūnų“ medžiotojų būreliui. 2016 m. kovo 29 d. Panevėžio RAAD direktorius rezoliucija pavedė Panevėžio RAAD Administravimo ir teisės skyriui atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal šiuose raštuose pateiktą informaciją (b. l. 14-18). Atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, šio skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 13 d. surašė Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų G. B. ir G. S. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlė Panevėžio RAAD GGAI vyriausiajam specialistui G. S. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 19-23). 2016 m. gegužės 16 d. Panevėžio RAAD direktorius rezoliucija Išvadą patvirtino (b. l. 19) ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 ir 14.1 punktais, atsižvelgdamas į Išvadą, tos pačios dienos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. B. ir G. S.“ 1.2 punktu pripažino Panevėžio RAAD GGAI vyriausiąjį specialistą G. S. padarius tarnybinį nusižengimą, 3 punktu už šį tarnybinį nusižengimą skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12-13).Pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą ir nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, todėl šią Įsakymo dalį jis ginčija teisme.

Pareiškėjas yra karjeros valstybės tarnautojas, einantis Panevėžio RAAD GGAI vyriausiojo specialisto pareigas, kurio statusą ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 1999 m. liepos 8 d. įstatymu Nr. VIII-1316 (ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojo 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.). VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (VTĮ 30 straipsnio 7 dalis).Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013).

Išvadoje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. Panevėžio RAAD GGAI viršininko pavaduotojas G. B. ir vyriausiasis specialistas G. S., gavę pranešimą dėl Gylių miške, Rokiškio rajone galimai neteisėtai sumedžioto stirnos patino, išvyko tikrinti informacijos ir tirti gauto pranešimo. Pareigūnai nustatė, kad neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas buvo rastas „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Suaugusį stirnos patiną prisipažino nušovęs šio medžiotojų būrelio medžiotojas I. A. Pareigūnai, kartu su medžiotojais M. S., I. A., sumedžiotą stirnos patiną nusivežė į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriuje esantį kiemą. Ten, ieškodami kulkos, jie pjaustė stirniną gabalais, tačiau kulkos nerado. Supjaustytą, išvoliotą žemėje, aplipusį šeriais ir skrandžio turiniu, stirniną pareigūnai atidavė „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio valdybos pirmininkui M. S. utilizuoti. Daiktų ar dokumentų paėmimo protokolą prie administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM 111732 apie stirnino perdavimą „Vyžūnų“ medžiotojų būreliui pasirašė pranešimą tyrę Panevėžio RAAD pareigūnai G. B. ir G. S. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 31 d. Rokiškyje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus teritorijoje perdavę neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną „Vyžūnų“ medžiotojų būreliui utilizuoti būrelio pirminio sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelės gyvūninių atliekų duobėje, Panevėžio RAAD GGAI vyriausiasis specialistas G. S. ir viršininko pavaduotojas G. B. aplaidžiai atliko savo pareigas, nesurašė pripažinimo atliekomis akto, neperdavė stirnos patino atliekų tvarkytojams, tuo padarė tarnybinį nusižengimą, kvalifikuotą kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.3 punkto, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 43 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-83 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių 12 ir 15 punktų, Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto, Panevėžio RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo(toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punkto pažeidimas.

Pažymėtina, kad VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas, kurios detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ8 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (nuo 2008 m. gegužės 1 d. galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija), nuostatomis. Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigos įtvirtintos Panevėžio RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintame Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2014 m. balandžio 1 d. (b. l. 39-40).Pagal Pareigybės aprašymo 7.1 punkto nuostatas, GGAI vyriausiojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo verslinės bei mėgėjiškos žvejybos, gyvūnų medžioklės, atkūrimo ir apsaugos kontrolę Panevėžio regione, užtikrindamas teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas), patvirtinto 2002 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. IX-966, 3 straipsnio 2 punkte ir 4 straipsnio 4 punkte (2013 m. birželio 18 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tik laikantis Medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų pagauti arba nušauti laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, kuriuos medžioklės plotų naudotojai gali sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 15 punkto (2015 m. spalio 14 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.) (toliau- ir Medžioklės taisyklės), reglamentuojančio medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, 15.2.4. papunktyje nustatyta, kad stirnų patinų (suaugusių) medžioklė galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (imtinai), ir tik medžiotojams selekcininkams. Nesilaikant šių reikalavimų sumedžiotas stirnos patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai. Pagal Medžioklės taisyklių 43 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, neteisėtai sumedžioti ar įgyti, pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir realizuojami arba sunaikinami Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nustatyta tvarka. Ši norma nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, kad medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams, ir aiškiai apibrėžia objektus, kurie neperduodami medžioklės plotų naudotojams. Kartu ji yra blanketinė, nes dėl tokių objektų realizavimo arba sunaikinimo tvarkos nukreipia į kitą teisės aktą.

Negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys priskiriami greitai gendančiam turtui pagal Greitai gendančio turto sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B1-62. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių(2015 m. kovo 13 d. akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punktą, gyvūnai yra priskiriami prie greitai gendančio turto, kuriam laikyti ir gabenti reikia tam tikrų specialių sąlygų, kad jis išliktų tos pačios vertės ir kokybės, atitinkančios teisės norminių aktų reikalavimus. Minėtų taisyklių 4.12 punkte nustatyta, kad greitai gendantis turtas, kuris netinkamas naudoti <...>, pripažįstamas atliekomis<...>Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal tų pačių taisyklių4.9 punktą, jeigu sulaikytas greitai gendantis turtas netinkamas naudoti <...>, jį pripažįsta atliekomis pareigūnas, sulaikęs turtą, savo (turtą sulaikiusios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens) sprendimu, apie tai neinformavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pastaroji teisės norma detalizuota Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių 12 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu sulaikytas gendantis turtas netinkamas naudoti <...>, pareigūnas savo sprendimu, kurį tvirtina institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, pripažįsta jį atliekomis, apie tai neinformavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos. Turto pripažinimo atliekomis akto forma (FR1103) yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. VA-61 (2014 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VA-170 redakcija).Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įpareigojusi Valstybinę mokesčių inspekciją patvirtinti bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių pripažinimo atliekomis dokumento formą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis (b. l. 19-44) nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Panevėžio RAAD GGAI vyriausiuoju specialistu ir kartu su viršininko pavaduotoju G. B. atlikdamas pranešimo dėl Rokiškio rajone, Gylių miške, „Vyžūnų“ medžioklės ploto vienete neteisėtai sumedžioto suaugusio stirnos patino tyrimą, 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus teritorijoje stirnino kūne ieškojo kulkos. Bylos šalys iš esmės neginčija aplinkybės, kad dėl kulkos paieškos supjaustyto stirnos patino maita buvo netinkama naudoti ir kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, nepriėmė sprendimo pripažinti jos atliekomis, surašant turto pripažinimo atliekomis aktą. Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą šis aktas dar turi būti patvirtintas Panevėžio RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens. Nesurašius tokio akto (bei jo nepatvirtinus), nėra galimybės nustatyti, ar tikrai neteisėtai sumedžioto stirnos patino maita nebuvo tinkama naudoti. Šie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina atsakovo Išvados teiginius, kad pareiškėjas pažeidė Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių12 punkto nuostatas. Konstatavus, kad pareiškėjas nesurašė turto pripažinimo atliekomis akto, pripažintinas pagrįstu ir atsakovo Išvados teiginys, kad pareiškėjas neįvykdė ir šių taisyklių 15 punkto, nustatančio, kad turtas, pripažintas atliekomis, iš apskaitos nurašomas pagal turto pripažinimo atliekomis aktą, bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 43 punkto, nukreipiančio į Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 147 punktą, įtvirtinantį iš esmės analogiškas nuostatas, reikalavimų.

Vertinant skundžiamą Įsakymą kartu su Išvada, jos konstatuojamojoje dalyje įtvirtintu turiniu, matyti, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę neteisėtai sumedžioto stirnos patino neperdavimu atliekų tvarkytojams, o perdavimu „Vyžūnų“ medžiotojų būreliui, buvo vertinti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 145, 146 punktų kontekste. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas, neidentifikuojamos ar eksploatuoti netinkamos transporto priemonės), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtas yra sugedęs, neidentifikuojamas, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti, eksploatuoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu įtraukto į apskaitą turto vertė mažesnė arba nedaug didesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis, taip pat turtas, kuris pagal šių taisyklių 20 punkto nuostatas pripažintas atliekomis ir kurio mokesčių inspekcija neįtraukia į apskaitą, panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (Žin., 2004, Nr. 50-1676) (145 punktas); institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną (neidentifikuojamą, netinkamą panaudoti, eksploatuoti) turtą, veikia kaip Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytas atliekų turėtojas (146 punktas).

Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių15 punkte nustatyta, kad turtas pripažintas atliekomis, panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2015 m. birželio 23 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 21 d.) 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Ši teisės norma detalizuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.

Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinktų duomenų (G. S., G. B.paaiškinimų dėl tarnybinio nusižengimo; M. S. paaiškinimo; b. l. 27-30) nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad pareiškėjas, kartu su viršininko pavaduotoju G. B. 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus teritorijoje atlikęs kulkos paiešką neteisėtai sumedžioto suaugusio stirnos patino kūne, šį stirniną perdavė „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio valdybos pirmininkui M. S., o ne atliekų tvarkytojams. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.3.—56-620/2016 patvirtina, kad suaugusį stirnos patiną sumedžiojo „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio medžiotojas I. A. (b.l.58-72). Pareiškėjo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje patvirtina, kad dar 2015-12-31 buvo įtarimai, jog šį žvėrį neteisėtai sumedžiojo būtent I.A. Šie įrodymai, pareiškėjo teismo posėdyje teikti paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo kilę abejonių dėl žvėries neteisėto sumedžiojimo fakto, tačiau jis sumedžiotą žvėrį (pareiškėjo teigimu, netinkamą naudoti žvėries maitą) perdavė medžioklės plotų naudotojui. Net ir pripažinus sumedžiotą žvėrį atliekomis, pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto nuostatas, Panevėžio RAAD pareigūnai, nusprendę atliekas tvarkyti patys, negalėjo šios atliekų turėtojo pareigos įgyvendinimo pavesti „Vyžūnų“ medžiotojų būreliui. Šie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina atsakovo Išvados teiginius, kad pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių 43 punkto, Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių15 punkto bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl Išvadoje nurodomų padarytų pažeidimų nėra pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad Panevėžio RAAD nėra sudaręs sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl atliekų perdavimo, o asmeniškai sudaryti šių sutarčių jis neprivalėjo, taip pat kad įstaigoje nenustatyta tvarka, kuria vadovaujantis būtų galima perduoti neteisėtai sumedžiotus gyvūnus ar kitus greitai gendančius produktus atliekų tvarkytojams, teismo vertinimu, nepaneigia pareiškėjo pareigos tinkamai vykdyti tiesiogiai jo veiklą reglamentuojančiuose kituose teisės aktuose nustatytų jo tarnybinių pareigų ir nesuteikia teisės tokiu atveju veikti savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti terminai, kurių laikantis atliekų turėtojas turėtų perduoti atliekas atliekų tvarkytojams. Be to, minėti teisės aktai nedraudžia atliekų turėtojui šių atliekų laikyti, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų iki šios atliekos bus perduotos atliekų tvarkytojams, laikino laikymo terminai nustatyti tik pavojingų atliekų laikymo atveju. Atsakovas atsiliepime teismui bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad kiekvienoje Panevėžio RAAD agentūroje yra įrengti buitiniai šaldytuvai, kuriuose gali būti laikomos ir greitai gendančios atliekos iki jos bus perduotos atliekų tvarkytojams. Toks kiekis atliekų, koks buvo susidaręs iš vieno stirnino (apie 30 kg), atsakovo atstovo teigimu, galėjo būti patalpintas į minėtą šaldytuvą. Kad Panevėžio RAAD agentūros turi šaldytuvus teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad su kitomis institucijomis priešventinę dieną nebuvo galimybių susisiekti bei joms pristatyti stirnos patino liekanas, vertintini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Bylos medžiaga patvirtina, kad stirnos patino apžiūra buvo pradėta 2015 m. gruodžio 31 d. apie 2-3 val. dienos, todėl pareiškėjas, žinodamas savo pareigas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus ir turėdamas galimybę ryšio priemonėmis susisiekti tiek su Panevėžio RAAD vadovu, tiek su agentūromis, savo darbą privalėjo organizuoti taip, kad visus veiksmus, susijusius su neteisėto žvėries sumedžiojimo tyrimu ir pasekmių šalinimu, atliktų pagal teisės aktų reikalavimus. Net ir darant prielaidą, kad išnaudojus visas teisėtas galimybes, būtų buvusi likusi vienintelė galimybė žvėries maitą utilizuoti „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje, pareiškėjas turėjo įsitikinti jos utilizavimu. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie žvėrienos utilizavimo faktą, pareiškėjas ir pats patvirtino, kad, perdavęs žvėrieną medžiotojų būrelio pirmininkui žodiniu susitarimu, toliau žvėrienos utilizavimo veiksmuose nedalyvavo ir jų nekontroliavo.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklės neturi jokios juridinės galios, kadangi niekada nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Teisės aktų registras skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Teisės aktų registro objektais, be kita ko, yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai (6 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (19 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. ir šiuo metu nėra pasikeistas.

Nagrinėjamu atveju Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklės nelaikytinos norminiu administraciniu aktu ABTĮ prasme. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje jis yra pažymėjęs, kad vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais ABTĮ prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d.nutartis administracinėje byloje Nr. I(1)-1/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I2-14/2007).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktika, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 43 punkto reikalavimų, Bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitymo, saugojimo, perdavimo ir pripažinimo atliekomis aplinkos ministerijos sistemoje taisyklių12 ir 15 punktų, Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pažeidė ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punkto nuostatas, pagal kurias valstybės tarnautojas, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, Pareigybės aprašymo 7.1 punkto nuostatų.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Išvadoje pagrįstai nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą,  Išvada išsami ir motyvuota, atitinkanti Taisyklių 13 punkto reikalavimus, tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis apie atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras ir jų terminus, taip pat darytina išvada, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas  atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant VTĮ ir Taisyklių nustatytų procedūrinių reikalavimų.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas per Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio RAAD direktorius oficialios informacijos apie galimai netinkamą G. S. ir G. B. pareigų atlikimą pranešimo dėl Rokiškio rajone, Gylių miške, „Vyžūnų“ medžioklės ploto vienete neteisėtai sumedžioto suaugusio stirnos patino tyrimo metu, gavo 2016 m. kovo 25 d. Atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Panevėžio RAAD Administravimo ir teisės skyriui Panevėžio RAAD direktorius pavedė 2016 m. kovo 29 d. rezoliucija (b. l. 14), nepažeisdamas Taisyklių 3 punkto nuostatų.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo <...>. Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1761/2008 ir kt.).Išvada surašyta 2016-05-13, Įsakymas priimtas 2016-05-16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Panevėžio RAAD direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje pareiškėjas pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ir už tai jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią Įsakymo dalį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                        Irena Varžinskienė