Administracinė byla Nr. A-1072-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04994-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 21 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas Lukiškių TI-K įvairiose kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, baldai išdėstyti nepatogiai, jie buvo masyvūs, o tai trukdė laisvai judėti. Sienelė, skirianti sanitarinį mazgą nuo kriauklės, taip pat užėmė daug vietos ir ribojo judėjimą. Pareiškėjo gultas buvo antrame aukšte, todėl jis turėjo nepatogumų norint nulipti, nes asmenys, kurių gultai pirmame aukšte, pykdavo dėl sujauktos patalynės, todėl kildavo konfliktai. Kadangi kameroje sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės nebuvo atskirtas, kameroje tvyrojo blogas kvapas. Teisė pasivaikščioti 1 val. per dieną kiemelyje nekompensavo patirtų nepatogumų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, buvo žeminamas ir kankinamas, jis patyrė psichologinę įtampą, diskomfortą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes kalinamiems asmenims pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, lankytis bibliotekoje ir koplyčioje, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų laisvės atėmimo įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės kamerose. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo argumentai dėl judėjimo laisvės apribojimo ir dėl to patirti neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu jo patekimą į įkalinimo įstaigą. Apibendrindamas Lukiškių TI-K teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti – žalos padarymo fakto pareiškėjui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 509 dienas pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko nustatytų reikalavimų (t. y. teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto). Teismas taip pat pažymėjo, kad, įvertinus nedidelį Lukiškių TI-K kamerų plotą, nėra galimybės perkelti sanitarinio mazgo vietos ar jį izoliuoti nuo bendros kameros erdvės. Įvertinės bylos duomenis, teismas konstatavo, kad dezinfekcinė ir deratizacinė patalpų priežiūrą bei einamieji profilaktiniai patikrinimai Lukiškių TI-K yra atliekami. Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą. Kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jas vertino kaip nepakankamas pažeidimams konstatuoti.

Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nustatyto pažeidimo pobūdis, jo trukmė (509 dienos) sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgęs į pažeidimo mąstą ir trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už analogiško pobūdžio pažeidimus, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam padarytos neturtinės žalos pobūdį. Pažymi, kad kamerose yra įrengta daugiau kalinimo vietų nei galima pagal nustatytą minimalią ploto normą. Nors kamerose tam tikru metu kalėdavo mažiau asmenų, nei yra gulimų vietų, tačiau neužimtos lovos vis tiek varžydavo judėjimo laisvę. Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K jam sąmoningai sudarė netinkamas kalinimo sąlygas, taip siekdamas pažeminti jo orumą. Todėl pareiškėjui turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinė skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį, kad duomenis dėl vienam asmeniui tenkančio ploto negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi dažnai per dieną asmenų skaičius kameroje kinta keletą kartų. Todėl negalima nustatyti, koks konkretus ploto dydis pareiškėjui teko atitinkamą dieną. Vienam asmeniui tam tikromis dienomis galimai tekusį mažesnį plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą, dėl kurio pareikėjas galėtų patirti neturtinę žalą. Teigia, kad pareiškėjas teiginio, jog jam buvo padaryta neturtinės žala, nepagrindė jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje yra jo nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl per mažo jam tekusio ploto Lukiškių TI-K, todėl priteisė nepakankamą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. (b. l. 12–15), laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Lukiškių TI-K. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo kalinimo laiką, jo kalinimo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių (b. l. 12–15), konstatuoja, kad iš 530 parų, praleistų Lukiškių TI-K, 514 parų pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis, dėl to pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytą aplinkybę apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas 514 parų. Atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, konstatuotina, jog jam iš esmės teko kalėti itin mažo ploto sąlygomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K sudarė prielaidas patirti jam neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Įvertinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui yra nepakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamas dydis pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti nagrinėjamu atveju yra 3 700 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį, todėl priteisė per mažą kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo-izoliatoriaus, 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė