Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-862-360-2012].doc
Bylos nr.: 1A-862-360-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas S. Katauskas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-862-360/2012

Teisėjas E. Antanauskas                                         Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00144-2012-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                 1.2.14.3.1., 1.1.8.1.

 

 

 

 

 


  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

              

               2012 m. spalio 4 d.

     Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

nuteistajam A. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (už pasikėsinimą pagrobti mobiliojo ryšio telefoną iš V. B.)  – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. (už mobiliojo ryšio telefono pagrobimą iš A. N.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. (už mobiliojo ryšio telefono pagrobimą iš P. O.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. (už mobiliojo ryšio telefono pagrobimą iš E. R.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. (už mobiliojo ryšio telefono pagrobimą iš E. B.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė A. G. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., ši bausmė subendrinta su 2009-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei 2010-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinė bausmė A. G. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-03-27 iki 2012-06-26.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

                                                            n u s t a t ė:

 

A. G. nuteistas už tai, kad 2012-01-30, apie 21.45 val., visuomeninio transporto priemonių stotelėje, esančioje prie Taikos pr. 28 namo, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ranka smogė nepilnamečiui V. B., gim. 1995 m., per riešą ir pagrobė laikomą rankoje mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N-900“ 1500 litų vertės, priklausantį V. B., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis jį pasivijo ir grumtynių metu atsiėmė iš jo mobilųjį telefoną.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2012-01-31, apie 14.30 val., prie Tulpių g. l namo, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ranka apkabinęs per pečius laikė nepilnametį A. N., gim. 1999 m., tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, kita ranka ištraukė iš nukentėjusiojo striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C 3“ 400 litų vertės, priklausantį I. N., po ko, siekiant išsaugoti plėšimo būdu pagrobtą turtą, grasino nukentėjusiajam, jog jeigu jis praneš apie tai policijai, tai sumuš jį. Tokiu būdu A. G., atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį I. N., už 400 litų.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2012-01-31, apie 18.00 val., prie Taikos pr. 32 namo, Klaipėdos mieste, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nepilnamečio P. O., gim. 1998 m., ir bauginančiu tonu reikalavo traukti iš kišenių „viską, ką turi“, taip sukeldamas situaciją, įbauginančią nukentėjusįjį, ko pasekoje nukentėjusysis ištraukė iš savo kišenių 50 centų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C 3-00“ 400 litų vertės, priklausantį V. R. ir padavė A. G., kuris, siekdamas išsaugoti plėšimo būdu pagrobtą turtą, grasino nukentėjusiajam sumušti, jei šis praneš apie tai policijai ir draugams. Tokiu būdu A. G., panaudodamas psichinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį V. R. už 400 litų 50 centų.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2012-02-10, apie 18.15 val., prie Taikos pr. 34 namo, Klaipėdos mieste, priėjęs prie nepilnamečio E. R., gim. 2000 m., bauginančiu tonu reikalavo „geruoju atiduoti telefoną, nes kitaip bus blogai“, taip sukeldamas situaciją, įbauginančią nukentėjusįjį, ko pasekoje nukentėjusysis atidavė A. G. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X 2“ 355 litų vertės, priklausantį N. M. A. G. siekiant išsaugoti plėšimo būdu pagrobtą turtą, grasino nukentėjusiajam „jeigu kreipsis į policiją, tai bus blogai“. Tokiu būdu A. G., panaudodamas psichinį smurtą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį N. M., už 355 litus.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad 2012-02-23, apie 07:25 val., prie Kauno g. 13 namo, Klaipėdos mieste, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nepilnamečio E. B., gim. 1997 m., kur A. G., grasindamas, jog turi peilį, o A. G. pareikalavęs duoti telefoną, taip sukeldami situaciją, įbauginančią nukentėjusįjį, reikalavo telefono, ko pasekoje nukentėjusysis atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 5230“ 250 litų vertės, priklausantį M. B. Tokiu būdu A. G. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje, grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, priklausantį M. B. už 250 litų.

Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog prisipažino įvykdęs nusikaltimus ir labai gailisi. Pasak apelianto, teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo jauną amžių. Žada ateityje nenusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.  

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. G. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jį neigiamai apibūdinančius duomenis, -  A. G. įvykdė penkias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir nors jis gailisi padaręs nusikaltimus, tačiau nusikaltimus įvykdė, būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos.

Akivaizdu, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir nesiekia savarankiškai pakeisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. G. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmes. Nusikaltimus nuteistasis padarė ne tik kad būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, taigi, sutinkamai su BK 27 str., būdamas recidyvistu, tačiau tai padarė, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu. A. G. anksčiau teistas net septynis kartus už tyčinių nusikaltimų darymą nuosavybei, kaip matyti išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Nusikalstamų veikų sistemingumas rodo jo pavojingumą visuomenei. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad A. G. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurių dydžiai mažesni nei sankcijos vidurkis, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant BK 64 str. reikalavimų. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Nors nuteistasis skunde tvirtina, jog prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir labai gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tai pripažinti kaip apelianto atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas A. G. teisiamojo posėdžio metu neigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B., taigi nuteistasis savo kaltę dėl kai kurių nusikaltimo aplinkybių pripažino tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo jauną amžių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nemažina jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo ir nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

          nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                   Savinijus Katauskas

 

Teisėjai                                                                                                         Linas Pauliukėnas

                                                                                                                     

                                                                                                                     Aurelija Sadauskaitė