Administracinė byla Nr. eA-738-602/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01885-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovams savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus (toliau – ir VASA) 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. SD-2021-01 „Dėl atliekų tvarkymo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti VASA, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administraciją), uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „VSA Vilnius“ įrengti papildomus buitinių atliekų surinkimo konteinerius (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3) įpareigoti UAB „Ecoservice“ užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo; 4) paaiškėjus administraciniu nusižengimu padarytoms veikoms, informuoti atitinkamas institucijas, atsakingas už administracinių nusižengimų protokolų surašymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. balandžio 11 d. pastebėjo ir užfiksavo, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra rūpinamasi aplinkos švara, nuolat šiukšlinamas kiemas, nes atliekų vežėjas UAB „Ecoservice“ netinkamai rūpinasi atliekų išvežimu, nuolat pažeidinėja viešųjų pirkimų sutartis ir teisės aktus. Pareiškėjas dėl aplinkos nepriežiūros ir netvarkymo 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (18.8)-AD5 pateikė pareiškėjui atsakymą, nurodydamas, jog aplinkos apsauga yra ne jo kompetencija, ir persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri tarnybiniu pranešimu perdavė klausimą spręsti VASA. Ginčijamame 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. SD-2021-01 ,,Dėl atliekų tvarkymo“ VASA nurodė, kad buvo atliktas VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, už kurį atsakingas UAB „Ecoservice“, vyksta sklandžiai, pagal nustatytą kasdienį aptarnavimo grafiką. Pagrindinė problema pareiškėjo nurodytu adresu yra ta, kad dažnai konteinerių aikštelėje yra paliekamos didelių gabaritų atliekos (DGA).
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VASA Raštu, teigė, kad jo pateiktose nuotraukose užfiksuotos mišrios komunalinės atliekos (MKA), o ne didžiųjų gabaritų atliekos (DGA). Pareiškėjas mano, kad VASA teiginiai prieštarauja jo (pareiškėjo) pateiktiems rašytiniams įrodymams, VASA nepateikė atliktą patikrinimą pagrindžiančių įrodymų, ignoravo pareiškėjo nurodytus užfiksuotus atliekų vežėjo UAB „Ecoservice“ administracinius nusižengimus dėl netinkamo komunalinių atliekų tvarkymo ir išvežimo. Pareiškėjo teigimu, VASA, Administracija ir UAB „VSA Vilnius“ nesiėmė jokių prevencinių priemonių ir veiksmų, siekdami užkirsti kelią aplinkos šiukšlinimui, apsaugoti žmonių sveikatą, nes nuo laiku neišvežamų šiukšlių (buitinių atliekų) susidaro itin nemalonus kvapas, kaupiasi bakterijos, gyvūnai ir paukščiai ardo iš sukrautų maišų buitines atliekas ir taip paskleidžia jas po visą kiemo teritoriją. Visa tai yra itin žalinga Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos aplinkiniams gyvenamųjų namų gyventojams ir netoli esantiems parkams, žolynams ir skverams.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo argumentus apie nesirūpinimą aplinka ir laiku nevežamas buitines atliekas įrodo ir patvirtina paties pareiškėjo 2021 m. gegužės 16 d. užfiksuotos fotonuotraukos, kuriose matyti analogiška situacija 2021 m. balandžio 11 d. pareiškėjo užfiksuotiems pažeidimams. Tai reiškia, kad po VASA priimto Rašto UAB „Ecoservice“ ir toliau tinkamai nepasirūpina buitinių atliekų išvežimu, o VASA, Administracija ir UAB „VSA Vilnius“ nesiima jokių veiksmų, kad būtų laiku užkirstas kelias UAB „Ecoservice“ daromiems teisės pažeidimams. Minėti atsakovai taip pat neužtikrino reikiamų konteinerių įrengimo skaičiaus proporcingai gyvenamųjų namų plotui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei aplinkiniams namams, esantiems Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kad gyventojų paliekamos buitinės atliekos tilptų į buitinių atliekų konteinerius. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų tiesiogiai buvo pažeistos pareiškėjo, kaip asmens, teisės į sveikatai nekenksmingą ir švarią aplinką bei visų Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei aplinkinių gyvenamųjų namų Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gyventojų teisės į sveikatai nekenksmingą ir švarią aplinką.
5. Atsakovas VASA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priskirto konteinerio adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau palyginus pareiškėjo ir VASA fotofiksacijas matyti, jog tai yra ta pati atliekų surinkimo aikštelė. VASA pažymėjo, kad mišrios komunalinės atliekos (MKA), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra tvarkomos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Ecoservice“ 2019 m. balandžio 29 d. sudarytą sutartį Nr. A64-138/19 (toliau – ir Sutartis), kurios techninės specifikacijos 7.13 papunktyje nurodyta, jog atliekų turėtojai privalo sudaryti sąlygas Paslaugos teikėjui (UAB „Ecoservice“) patekti į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi uždaruose kiemuose, patalpose ar kitose neprivažiuojamose vietose, nustatytą konteinerių ištuštinimo dieną. Analogiškas reglamentavimas išdėstytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70.10 papunktyje.
7. VASA teigimu, pareiškėjo nurodytam atliekų konteineriui yra nustatytas kasdienis ištuštinimo grafikas ir jo tinkamai laikomasi. 2021 m. mišrių komunalinių atliekų konteineris nebuvo ištuštintas tik keturis kartus, tačiau tai nutiko ne dėl atliekų vežėjo kaltės, nes per kieme sustatytus automobilius šiukšliavežė negalėjo privažiuoti prie konteinerio.
8. VASA pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno objektyvaus pagrindo, įrodymų, kokių reikalavimų neatitinka ginčijamas Raštas. VASA mano, kad Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus mieste yra vykdomas projektas „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“ (toliau – ir Projektas), kurio metu buvo įrengta komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelė Nr. 514, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Aikštelė), užtikrinanti gyventojams galimybę rūšiuoti komunalines atliekas. Aikštelė skirta naudotis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų gyventojams. Aikštelėje esančio mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo grafikas nustatytas kiekvieną dieną, plastiko/popieriaus pakuočių atliekų konteinerio – tris kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais), stiklo pakuočių atliekų – kartą per mėnesį (kas ketvirtą penktadienį). Mišrių komunalinių atliekų konteinerį aptarnauja atliekų vežėjas UAB „Ecoservice“ pagal Administracijos ir UAB „Ecoservice“ sudarytą Sutartį. Projekto įgyvendinimo II-ame etape numatyta įrengti dvi papildomas pusiau požemines konteinerių aikšteles, adresu (duomenys neskelbtini). Įrengus šias dvi aikšteles bus atliktas esamų daugiabučių namų perskirstymas prie konteinerių aikštelių, užtikrinant sklandų, nepertraukiamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ir susidarančių atliekų surinkimą.
11. Administracija teigė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. mišrių komunalinių atliekų konteineris nebuvo aptarnautas keturis kartus, tačiau tai įvyko ne dėl atliekų vežėjo kaltės, o dėl gyventojų pastatytų automobilių ties posūkiu prie Aikštelės iš abiejų važiuojamosios kelio dalies pusių. Atsižvelgiant į tai, Aikštelė 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į apsunkinto privažiavimo prie konteinerių aikštelių sąrašą. Administracija pažymėjo, kad infrastruktūros probleminių vietų Vilniaus mieste pertvarkymo klausimams spręsti Darbo grupės posėdžio metu buvo aptarta, kad atliekų vežėjas ne visada gali privažiuoti prie Aikštelės ir jos aptarnauti pagal nustatytą grafiką dėl gyventojų pastatytų automobilių. Posėdžio metu nutarta pastatyti kelio ženklus, ribojančius automobilių statymą tam tikromis valandomis, kad atliekų vežėjui būtų užtikrintas privažiavimas prie Aikštelės. Kelio ženklai numatytoje vietoje bus įrengti pagal suplanuotų darbų grafiką.
12. Administracija pabrėžė, kad nuo 2021 metų VASA keturiolika kartų užfiksavo Aikštelėje ar šalia jų (iki 5 m atstumu) neleistinai paliktas didžiųjų gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės, pavojingas ar kitokias atliekas bei teikė užsakymus minėtų atliekų vežėjui dėl šių atliekų surinkimo ir išvežimo. Didžiųjų gabaritų atliekų, kurios yra neleistinai paliekamos prie Aikštelės, atliekų vežėjas UAB „Ecoservice“ negali išvežti kaip mišrių komunalinių atliekų, nes mišrios atliekos nuo didžiųjų gabaritų atliekų skiriasi savo ypatybėmis ir jos yra tvarkomos taikant skirtingas technologijas.
13. Atsakovas UAB „Ecoservice“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimo dalykas, kuriuo prašoma užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo yra neaiškus, nekonkretus, neapibrėžtas. Reikalavimas įpareigoti UAB „Ecoservice“ užtikrinti tinkamą ir savalaikį atliekų išvežimą taip pat negali būti įvykdomas, nes nėra aišku, ką pareiškėjas laiko tinkamu atliekų išvežimu ir kas tokiu atveju yra netinkamas atliekų išvežimas. UAB „Ecoservice“ teigė, kad nors pareiškėjas nurodė, jog jau ne vienerius metus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesirūpinama aplinkos švara, nuolat šiukšlinamas kiemas ir UAB „Ecoservice“ netinkamai rūpinasi atliekų išvežimu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, teismui nepateikė. Pareiškėjas nefiksavo konteinerių aikštelės, kai joje aplink konteinerius nebuvo palikta atliekų, tačiau fiksavo tik tokius atvejus, kai atliekos buvo sudėtos aplink mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamą rūpinimąsi atliekų išvežimu yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės.
15. UAB „Ecoservice“ pažymėjo, kad jis 2021 m. balandžio 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negalėjo neaptarnauti mišrių komunalinių atliekų konteinerio dėl gatvės kraštuose gyventojų paliktų transporto priemonių. Konteinerio atsistumti nebuvo galimybės, nes jis yra požeminis, be to, UAB „Ecoservice“ transporto priemonės (šiukšliavežės) yra iki 12 m ilgio ir iki 3.5 m pločio, todėl manevruojant daugiabučių kiemais jai turi būti palikta pakankamai vietos. Taigi, negalint aptarnauti mišrių komunalinių atliekų konteinerio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris pagal grafiką aptarnaujamas kasdien, šalia jo susikaupė atliekos, kurias pareiškėjas kitą dieną (2021 m. balandžio 11 d.) užfiksavo. Analogiška situacija buvo ir 2021 m. gegužės 15 d.
16. UAB „Ecoservice“ teigimu, pareiškėjas, vertindamas šią situaciją, padarė subjektyvias ir klaidingas išvadas, iki galo neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nepagrįstai apkaltino atsakovą konteinerio nepriežiūra. Pareiškėjas rėmėsi tik deklaratyviais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, pagrindžiančio reikalavimo pagrįstumą. UAB „Ecoservice“ akcentavo, kad gavęs pareiškėjo pranešimą ėmėsi veiksmų ir atlikęs tyrimą nustatė, jog mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, už kurį atsakinga UAB „Ecoservice“, iš esmės vyksta sklandžiai, pagal nustatytą kasdienį aptarnavimo grafiką.
17. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
18. Atsakovas nurodė, kad jis nėra viešo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo skundas jo atžvilgiu apskritai nenagrinėtinas teisme. UAB „VSA Vilnius“ teigė, kad jis nerenka nei mišrių komunalinių atliekų, nei įrenginėja papildomus buitinių atliekų konteinerius. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti jį įrengti papildomus buitinių atliekų konteinerius yra nepagrįstas. UAB „VSA Vilnius“ nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas kildina reikalavimą įrengti buitinius konteinerius, kai UAB „VSA Vilnius“ nėra sutarties šalis, juolab, kad ir pats reikalavimas dėl buitinių atliekų konteinerių įrengimo nėra susijęs su UAB „VSA Vilnius“ teikiamomis paslaugomis.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą išnagrinėti taip, kad būtų apgintas visuomenės interesas aplinkos apsaugos srityje.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Departamentas pagal kompetenciją negalėjo spręsti pareiškėjo skunde išdėstytų klausimų, todėl persiuntė skundą kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Administracijai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkte numatyta, kad savarankiška savivaldybių funkcija yra švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. K. skundą.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo. Toks reikalavimas, teismo vertinimu, yra nekonkretus, neapibrėžtas, nėra paremtas objektyviais kriterijais ar objektyviais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima vertinti, jog atsakovas netinkamai teikė paslaugas. Visų pirma, pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, ką jis laiko savalaikiu, tinkamu atliekų išvežimu. Ar savalaikis atliekų išvežimas, pasak pareiškėjo, yra laikytinas, kuomet atliekos vežamos pagal nustatytą ir suderintą grafiką, nepaisant konteinerio užpildymo lygio, ar tai, kad atliekos vežamos tada, kada jų susikaupia ir jos nebetelpa į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Antra, atsakovai šiuo aspektu įsipareigojo teikti tik mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, todėl neužtikrina kitų atliekų, pavyzdžiui, didelių gabaritų, pavojingų, statybinių atliekų, antrinių žaliavų ir pan. išvežimo.
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą yra abstraktus, pareiškėjas nenurodė žalos atsiradimo aplinkybių ir nepateikė paties žalos atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad pareiškėjas teismui pateikė fotonuotraukas su šalia konteinerių sudėtomis atliekomis, teismo nuomone, nereiškia, jog dėl to aplinkai kilo žala. Teismas akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus.
24. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju mišrių komunalinių atliekų konteinerį aptarnauja atliekų vežėjas UAB „Ecoservice“, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Ecoservice“ 2019 m. balandžio 29 d. sudarytą sutartį Nr. A64-138/19. Sutarties techninės specifikacijos 7.13 papunktyje nurodyta, kad atliekų turėtojai privalo sudaryti sąlygas Paslaugos teikėjui į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi uždaruose kiemuose, patalpose, ar kitose neprivažiuojamose vietose, nustatytą konteinerių ištuštinimo dieną. Teismas nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. mišrių komunalinių atliekų konteineris nebuvo aptarnautas keturis kartus: sausio 12 d., kovo 4 d., balandžio 10 d. (pažymėtina, kad pareiškėjas neišvežtas šiukšles fiksavo balandžio 11 d. rytą, t. y. sankaupą dėl užstatyto įvažiavimo), gegužės 15 d. Aikštelėje esantis mišrių komunalinių atliekų konteineris visais keturiais atvejais nebuvo aptarnautas ne dėl atliekų vežėjo UAB „Ecoservice“ kaltės, o dėl gyventojų pastatytų automobilių ties posūkiu prie Aikštelės iš abiejų važiuojamosios kelio dalies pusių. Atsižvelgiant į tai, Aikštelė 2021 m. birželio mėn. buvo įtraukta į apsunkinto privažiavimo prie konteinerių aikštelių sąrašą. Infrastruktūros probleminių vietų Vilniaus mieste pertvarkymo klausimams spręsti Darbo grupės posėdžio metu buvo aptarta, kad atliekų vežėjas ne visada gali privažiuoti prie Aikštelės ir jos aptarnauti pagal nustatytą grafiką dėl gyventojų pastatytų automobilių, todėl nutarta pastatyti kelio ženklus, ribojančius automobilių statymą tam tikromis valandomis, kad būtų užtikrintas atliekų vežėjui privažiavimas prie Aikštelės.
25. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad vežėjui (UAB „Ecoservice“) turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), t. y. konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas tokio konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) patalpoje, teritorijoje ir pan. Savivaldybės vežėjai turi teisę neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (Taisyklių 72.2 papunktis). Šiuo atveju tokia galimybė UAB „Ecoservice“ nebuvo užtikrinta.
26. Teismas akcentavo, kad nuo 2021 metų VASA keturiolika kartų užfiksavo Aikštelėje ar šalia (iki 5 m atstumu) neleistinai paliktas didžiųjų gabaritų statybos ir griovimo, tekstilės, pavojingas ar kitokias atliekas bei teikė užsakymus minėtų atliekų vežėjui dėl šių atliekų surinkimo ir išvežimo. Didžiųjų gabaritų atliekų, kurios yra neleistinai paliekamos prie Aikštelės, UAB „Ecoservice“ negali išvežti kaip mišrių komunalinių atliekų, nes mišrios atliekos nuo didžiųjų gabaritų atliekų skiriasi savo ypatybėmis ir jos yra tvarkomos taikant skirtingas technologijas.
27. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad VASA tinkamai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, juos išanalizavo ir Rašte pateikė faktiškai bei teisiškai motyvuotus paaiškinimus, kodėl jo skundas netenkintas. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą ir tenkinti kitus išvestinius skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
28. Pareiškėjas T. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Pareiškėjo teigimu, byloje egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nebuvo įtrauktas į bylą, teismo sprendimas yra be motyvų ir buvo priimtas šališko teismo.
30. Pareiškėjas nurodo, kad prokuroras byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes gavęs procesinius dokumentus ir juos patvirtinančius rašytinius įrodymus turėjo sužinoti, jog pareiškėjas ginčija neteisėtą viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, kelia klausimus dėl teisės aktų pažeidimų, kuriais pažeisti asmens ir visuomenės teisėti interesai į švarią ir nekenksmingą aplinką. Prokurorui taip pat turėjo tapti žinoma, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse padaryti teisės aktų pažeidimai, nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Atsižvelgiant į tai, prokuroras turėjo arba pradėti tyrimą savo iniciatyva, arba įsitraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kadangi prokuroras šių veiksmų pagal įstatymą neatliko, šį klausimą turėjo išspręsti teismas.
31. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Teismas neatsakė nė į vieną iš pareiškėjo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų, o iš esmės pritarė atsakovų pozicijai ir teiginiams. Teismas sprendime nenurodė įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, ir argumentų, dėl kurių atmetami pareiškėjo įrodymai. Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas tik pritarė ir pakartojo atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, o dėl esminių ir pagrindinių byloje esančių argumentų apskritai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrindė savo priimto sprendimo.
32. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas buvo šališkas. Teismo šališkumo požymiai pareiškėjui paaiškėjo tik po teismo sprendimo priėmimo. Nors byloje nėra įrodymų, kuo teismas yra suinteresuotos ir susijęs su atsakovais, tačiau pats teismo sprendimo išdėstymas patvirtina teismo šališkumo požymius, nes teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės pažodžiui pakartojo atsakovų teiginius ir poziciją, jais grįsdamas savo sprendimą. Dėl to, pareiškėjo nuomone, galima konstatuoti aplinkybes, kurios kelia abejonių teismo nešališkumu.
33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai netyrė, o tik formaliai nurodė, kad pareiškėjo byloje pateikti įrodymai nieko neįrodo. Pareiškėjas pažymi, kad byloje buvo pateikęs ne tik fotonuotraukas, bet kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė elektroninę susirašinėjimo medžiagą, kuri liko neįvertinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas galėjo peržengti pareiškėjo skundo reikalavimo ribas. Teismas, siekdamas byloje pašalinti visus neaiškumus ir atsakyti į pareiškėjo pagrindinius motyvus, turėjo teisę tirti bylos aplinkybes ex officio (savo iniciatyva). Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principus, sprendimą grindė neištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neteisingai paskirstė bylos šalių įrodinėjimo naštą, spręsdamas, kad pareiškėjas turi įrodyti miesto aplinkai padarytą žalą.
34. Pareiškėjas akcentuoja, kad žalą, padarytą aplinkai, vertina aplinkos apsaugos specialistai, tačiau Departamentas nesiėmė jokių veiksmų dėl aplinkai daromos žalos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/31/EB (toliau – ir Direktyva) 12 straipsnio 1 dalies a) punktą fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie paveikti arba gali būti paveikti dėl žalos aplinkai, turi teisę kompetentingai institucijai pateikti bet kokius pastebėjimus apie jiems žinomus žalos aplinkai arba tokios žalos neišvengiamos grėsmės atvejus ir turi teisę prašyti kompetentingos institucijos imtis veiksmų pagal šią direktyvą. Pasak pareiškėjo, jis, kaip fizinis asmuo, turi teisę tik pranešti ir pareikšti prašymus su įrodymais kompetentingoms institucijoms apie pastebėtus aplinkos pažeidimus, tačiau neturi pareigos įrodinėti aplinkai padarytos žalos fakto. Tai yra atitinkamų kompetentingų institucijų ir subjektų pareiga, kurie šioje byloje yra proceso dalyviai.
35. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas teisingai nurodė ginčui aktualius ir reikšmingus teisės aktus, tačiau neteisingai juos aiškino ir taikė. Pagal byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, įskaitant ir fotonuotraukas su užfiksuotomis datomis bei valandomis, kuomet išmėtytos buitinės atliekos buvo pasklidusios kiemo teritorijoje, akivaizdu, jog atsakovai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, taip pat pažeidė minėtos Direktyvos nuostatas. Dėl to pareiškėjas negali sutikti su teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nebuvo jokių teisės aktų pažeidimų.
36. Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei vertino teismas, VASA Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Rašte nieko nepasisakyta dėl teisės aktų pažeidimų, susijusių su buitinėmis komunalinėmis atliekomis, nevertinti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, pateikti abstraktūs, neišsamūs teiginiai, kodėl šiukšlinama miesto kiemo teritorija, laiku neišvežamos buitinės atliekos.
37. Atsakovas UAB „Ecoservice“ atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
38. Atsakovas nurodo, kad teismui priėmus pareiškėjo skundą teismas įtraukė prokurorą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi jam pasiūlyti per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą į skundą. Prokuratūra 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame motyvuotai paprašė teismo jį pašalinti iš bylos. Teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir pašalino jį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, prokuroras buvo įtrauktas byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau teismas, įvertinęs jo kartu su atsiliepimu į skundą pateiktus argumentus, priėmė sprendimą jį pašalinti iš bylos.
39. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento, nereiškia, jog teismo sprendimas yra be motyvų ir teismas nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų.
40. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-524-575/2022 pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų samprotavimų, jog teismas yra šališkas.
41. Atsakovo teigimu, teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai ir dėl jų pasisakė teismo sprendime. Atsakovas pažymi, kad esminis bylos klausimas yra, ar UAB „Ecoservice“ tinkamai vykdo savo pareigas, t. y. ar 2019 m. balandžio 29 d. mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. A64-138/19 ir teisės aktuose nustatyta tvarka surenka mišrias komunalines atliekas. Atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė teismui visus įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Ecoservice“ tinkamai atliko savo pareigas, o tomis dienomis, kai mišrios komunalinės atliekos nebuvo surinktos, tai nebuvo atsakovo kaltė, nes tam turėjo įtakos nuo jo nepriklausančios aplinkybės.
42. Atsakovas sutinka su teismo teiginiais, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomos priteisti žalos dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas tvirtino, jog Departamentas nesiima jokių veiksmų dėl aplinkai daromos žalos, tačiau pareiškėjas neskundė tokių Departamento veiksmų (neveikimo) ar gautų atsakymų.
43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog teismas padarė materialinių teisės normų pažeidimus, tačiau pats pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatas, nesupranta atliekų tvarkymo sistemos, neskiria atliekų rūšių ir pan., o visą šią situaciją vertina subjektyviai, teigia, jog gina viešąjį interesą, nors tokios teisės neturi.
44. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas reikalauja užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo, tačiau toks reikalavimas yra nekonkretus, neapibrėžtas, nėra paremtas objektyviais kriterijais ar objektyviais įrodymais. Būtent tą akcentavo teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepaaiškino, ką jis laiko savalaikiu, tinkamu atliekų išvežimu. UAB „Ecoservice“ šiuo aspektu yra įsipareigojęs teikti tik mišrių buitinių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, todėl neužtikrina kitų atliekų, pavyzdžiui, didelių gabaritų, pavojingų, statybinių atliekų, antrinių žaliavų ir pan. išvežimo, nes tokiu būdu būtų pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir kitų ūkio subjektų (atliekų vežėjų), kurie pagal viešųjų pirkimų sutartis teikia minėtų atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, teisės ir teisėti interesai.
46. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas įpareigoti atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą taip pat yra abstraktus, pareiškėjas nenurodė žalos atsiradimo aplinkybių ir nepateikė paties žalos atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų.
47. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pareiškėjo nesutikimas su teismo sprendimu ir pageidavimas, kad sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
48. Atsakovas UAB ,,VSA Vilnius“ atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
49. Atsakovas, pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad jis nerenka nei mišrių komunalinių atliekų, nei įrenginėja papildomus buitinių atliekų konteinerius, todėl jam nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas kildina reikalavimą UAB ,,VSA Vilnius“ įrengti buitinius konteinerius, nes reikalavimas dėl buitinių atliekų konteinerių įrengimo nėra susijęs su UAB ,,VSA Vilnius“ teikiamomis paslaugomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VASA 2021 m. gegužės 5 d. rašto Nr. SD-2021-01 „Dėl atliekų tvarkymo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimų įpareigoti VASA, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „VSA Vilnius“ įrengti papildomus buitinių atliekų surinkimo konteinerius, įpareigoti UAB „Ecoservice“ užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo pagrįstumo.
51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad VASA tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir Rašte pateikė faktais bei teisės aktais pagrįstus paaiškinimus dėl nenustatytų UAB „Ecoservice“ mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pažeidimų. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovus užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo nurodė, jog minėti reikalavimai yra nekonkretūs, neapibrėžti, nėra paremti objektyviais kriterijais ar objektyviais įrodymais; pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, ką jis laiko savalaikiu, tinkamu atliekų išvežimu; pareiškėjas nenurodė žalos atsiradimo aplinkybių ir nepateikė paties žalos atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų.
52. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukęs Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas šališko teismo, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir neteisingai paskirsčius bylos šalių įrodinėjimo naštą, neteisingai aiškinant ir taikant bylai aktualiais teisės aktų normas.
53. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).
55. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Pareiškėjas šioje byloje inicijavo ginčą dėl jo skundo netinkamo išnagrinėjimo, nesutikdamas su Rašte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (nesutvarkytų atliekų priskyrimu didžiųjų gabaritų atliekoms (DGA), nurodydamas, jog atsakovo teiginiai prieštarauja elementariai logikai ir jo (pareiškėjo) pateiktiems rašytiniams įrodymams, nebuvo pateikti patikrinimą pagrindžiantys įrodymai). Taip pat pareiškėjas kėlė kitus reikalavimus, susijusius su papildomų buitinių atliekų surinkimo konteinerių įrengimu ir tinkamu buitinių bei kitų atliekų išvežimu bei žalos miesto aplinkai dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nieko nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti VASA, Administraciją, UAB „VSA Vilnius“ įrengti papildomus buitinių atliekų surinkimo konteinerius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su VASA priimto Rašto neteisėtumu, t. y. kad pareiškėjas skundėsi dėl mišrių komunalinių atliekų netinkamo tvarkymo ir jo pateiktose nuotraukose buvo užfiksuotos neišvežtos mišrios komunalinės atliekos, o ne didžiųjų gabaritų atliekos, kaip Rašte nurodė VASA. Taip pat pažymėtina, kad VASA Rašte kaip pagrindinę problemą vežant mišrias komunalines atliekas nurodė dažnai konteinerių aikštelėje paliekamas didelių gabaritų atliekas, tačiau bylos nagrinėjimo metu VASA šiuos motyvus papildė, nurodydama, jog problemos kyla dėl per arti Aikštelės gyventojų paliktų automobilių, kurie trukdo išvežti atliekas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas perrašė atsakovų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, tačiau jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Toks teismo sprendimo argumentavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu.
57. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo, vertindamas, jog toks reikalavimas yra nekonkretus, neapibrėžtas, nėra paremtas objektyviais kriterijais ar objektyviais įrodymais; pareiškėjas nenurodė ir nepaaiškino, ką jis laiko savalaikiu, tinkamu atliekų išvežimu; nenurodė žalos atsiradimo aplinkybių ir nepateikė paties žalos atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų. Teismas citavo ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai ginčo šaliai ir kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo (minėtų reikalavimų) trūkumai galėjo ir turėjo būti šalinami, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į būtinybę šioje byloje aiškiai ir tiksliai suformuluoti reikalavimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), kadangi pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina ir tai, kad skundo reikalavimas turi būti reiškiamas tinkamam atsakovui. Teismas gali atmesti skundą, jei jis pareikštas netinkamam atsakovui, o pakeisti netinkamą atsakovu tinkamu galima tik pareiškėjo sutikimu.
58. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo suformuluoti reikalavimai užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo neatitinka procesinio įstatymo reikalavimų, nes nėra tinkamai suformuluoti, todėl nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Tokie pareiškėjo reikalavimai pirmosios instancijos teismo neturėjo būti priimti, o vėliau teismo sprendimu atmesti kaip nekonkretūs, neapibrėžti, neaiškūs, nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnis). Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pagal kurį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir faktinį pagrindą bei akcentuoti procesinę teisę ir pareigą teikti įrodymus.
59. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde kelto klausimo, susijusio su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro neįtraukimu į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymi, jog prokuroro statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, vykdant viešojo intereso gynimo funkciją, nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – Prokuratūros įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal prokuroro procesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar kreiptis į teismą su pareiškimu civilinio ir administracinio proceso tvarka (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalys, CPK 50 straipsnio 1 dalis; ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis) tik nustatęs viešojo intereso pažeidimą ir tuo atveju, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai nėra tokios kompetentingos institucijos. Prokuroras taip pat turi teisę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, kuris turi visas ieškovo teises ir pareigas, tik pareikšdamas savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko viešajam interesui ginti. Atsižvelgiant į tai, kad ši nagrinėjama byla yra iškelta pagal pareiškėjo skundą, o ne pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, teisės aktai nesuteikia prokurorui galimybės dalyvauti administracinėje byloje, iškeltoje pagal kito asmens skundą, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras pagrįstai buvo pašalintas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
60. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan