Civilinė byla Nr. 2-1457/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01101-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo (pirkimo Nr. 141073) atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,              

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, apie kurį jam buvo pranešta 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 3242; panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą, apie kurį jam buvo pranešta 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 4-3539; panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą nenagrinėti ieškovo pretenzijos, apie kurį ieškovui buvo pranešta 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 4-4166; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – tiekėjų pasiūlymo techninės dalies vertinimo stadiją; atnaujinti terminą ieškiniui dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo pateikti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas, atmetęs ieškovo pasiūlymą, toliau tęsia pirkimo procedūras. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus tinkamai užtikrinta ieškovo teisių gynyba - atsakovui sudarius viešųjų pirkimų sutartį bus apribota ieškovo galimybė dalyvauti konkurse bei galimai atsiras nauji ginčai dėl žalos atlyginimo, o tai dar labiau suvaržys ieškovo teisę į efektyvią gynybą bei teisėtų interesų apsaugą; viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, taip pat užtikrinant, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi įstatymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo perkančiąją organizaciją Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad perkančioji organizacija (atsakovas) vykdo atvirą konkursą projekto „Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 141073), kuris yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, todėl jis siejamas su viešuoju interesu. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas – 2015 m. sausio 31 d., o projekto pirkimo sutarties pasirašymo galutinė data – 2014 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad ir viešųjų pirkimo procedūrų skaidrumo užtikrinimas taip pat yra susijęs su viešuoju interesu. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) įgyvendinimas negali iškreipti tikslų vieningumo. Konkurencijos ribojimas nesudaro galimybės mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius produktus. Atsakovo atsikirtimai, kurie yra išskirtinai nukreipti į siekį išvengti rizikos laiku neįgyvendinti projekto, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra preliminariai nepagrįstas (CPK 178 str.). Teismas įvertino ir tai, kad dėl šio pirkimo jau yra kilę ir kitų teisminių ginčų (pvz., civilinė byla Nr. 2-4214-803/2014). Pažymėjo, kad ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, leistų išvengti didesnės žalos atsiradimo. Todėl, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, viešojo pirkimo dalyką bei preliminariai įvertinęs ieškinyje dėstomus ieškovo argumentus, taip pat į CPK nustatytus pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, darė išvadą, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies – įpareigojant perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (CPK 144 str. 1 d., CPK 4237 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį dalyje, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovas įpareigotas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties) bei klausimą išspręsti iš esmės- ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovo ieškinys, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantas apie priimtą sprendimą atmesti ieškovo pretenziją buvo informuotas 2014 m. balandžio 11 d. raštu. Todėl apelianto sprendimas atmesti ieškovo pretenziją ir jo pasiūlymą pirkime galėjo būti ginčijamas teisme pateikiant ieškinį per 15 dienų ieškinio senaties terminą (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p.), t.y. ne vėliau kaip iki balandžio 28 d. Skaičiuoti ieškinio padavimo terminą nuo pakartotinės pretenzijos pateikimo dienos nėra teisinio pagrindo, nes apeliantas ieškovo pateiktos pakartotinės pretenzijos nenagrinėjo. Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pretenzijas ieškovas galėjo teikti iki 2014 m. balandžio 19 d. (15 dienų, skaičiuojant nuo atsakovo 2014 m. balandžio 4 d. rašto pateikimo ieškovui). Ieškovas atsakovui pateikė 2014 m. balandžio 9 d. pretenziją dėl nusiskundimų, susijusių su informacija, tačiau nereiškė jokių nesutikimų dėl neatitikimo Pirkimo dokumentuose, nustatytiems techninio pasiūlymo reikalavimams, kaip tai darė 2014 m. balandžio 25 d. pretenzijoje. Apelianto nuomone visas pretenzijas dėl apelianto 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo turėjo teisę teikti iki 2014 m. balandžio 19 d.

2. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Sustabdžius pirkimo procedūras, yra grėsmė, jog bus prarasta net 28 066 634 Lt šiam projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos lėšų.

3. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešą interesą. Į viešo intereso sąvoką patenka ir organizuojamo projekto finansavimo ypatumai, t.y. kai jis yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondo. Projekto įgyvendinimo galutinis terminas yra 2015 m. sausio 31 d. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė skuba sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri yra skirta projekto įgyvendinimui. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūros nuomone viešo pirkimo sutartis turi būti sudaryta iki 2014 m. birželio 30 d., nesudarius sutarties iki šios dienos nebus objektyvių galimybių pabaigti projekto veiklą iki 2015 m. sausio 31 d., dėl ko apeliantas neteks finansavimo ir turės atlyginti kitas išlaidas.

Atsiliepimu ieškovas UAB „Proit“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus.

1. Apeliantas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus nenurodydamas ieškovui jo pasiūlymo atmetimo priežasčių - tiekėjui įstatymas garantuoja teisę žinoti pasiūlymo atmetimo priežastis (VPĮ 41 str. 2 d. 3 p.). Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nepateikimas informacijos, kuri svarbi tiekėjui ginčijant sprendimus yra prielaida teismui ex officio netaikyti peržiūros terminų. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo ieškovo dėstomą pažeidimą 2014 m. birželio 16 d. išvadoje Nr. aS-1984, todėl ieškovo ieškinys preliminariai yra pagrįstas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas

2. Atsakovas siekia suklaidinti teismą, pateikdamas tik dalį Sutarties ir nuslėpdamas aplinkybę, jog Sutartis numato projekto finansavimo laikotarpio pratęsimo galimybę (Sutarties 3.4 p.).

3. Net ir pasirašius viešojo pirkimo sutartį su tiekėju iki 2014 m. birželio 30 d., sutartis turės būti pratęsta, nes tiekėjai vadovaudamiesi Konkurso sąlygų 78 punktu teikė pasiūlymus suteikti paslaugas per 12 mėnesių. Atsižvelgiant į projekto apimtį, visos paslaugos negalėtų būti suteiktos tik per 6 mėnesius, juolab, kad atsakovas neturėtų galimybės keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kadangi projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas Konkurso sąlygose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios papildomai taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Taigi, iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose iš pradžių yra nustatinėjamas ieškovo reikalavimų tikėtinas pagrįstumas bei egzistuojanti grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas.

Nustatyta, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai buvo atmestas ieškovo pateiktas pasiūlymas apelianto organizuojamame „Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimas“ pirkime Nr. 141073. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio argumentus, ginčo pobūdį bei viešojo pirkimo dalyką, atsižvelgęs į šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą perkančiajai organizacijai (apeliantui) nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (CPK 4237 str. 2 d. 2 p.). Šiuo atveju teismas sprendė, kad skubotas tikslas įsisavinti lėšas negali būti vykdomas paneigiant pačią VPĮ esmę- užtikrinti viešųjų pirkimų tvarką, kuri yra nukreipta į neiškraipytos konkurencijos skatinimą, racionalų lėšų panaudojimą ir pan.

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tvirtindamas, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pateiktas praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Preliminaraus ieškinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrindžiamas. Nors šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas svarstė klausimą dėl galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįmanomumo, yra pagrindas manyti, jog teismas vertino ieškinio pagrindimą tikėtinu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškiniu reiškiamas aiškiai nepagrįstas materialinis reikalavimas. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo inter alia ieškinio senaties terminų praleidimo nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės, minėta, gali būti nustatytos tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Juolab, kad apskritai dėl svarbios priežasties praleistas ieškinio senaties terminas gali būti ir atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Apeliantas nutarties nepagrįstumą sieja ir su Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo galimybėmis. Teismas pažymi, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, nagrinėjamu atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

Teismas gali nestabdyti pirkimų procedūrų tuo atveju, jeigu pagal bylos duomenis matyti, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo organizuojamas konkursas iš tiesų apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Tačiau vien pats faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2014). Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios yra finansuojamos Europos Sąjungos fondo lėšomis, būtina įvertinti galimybes pratęsti finansavimo terminus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1519/2009).

Apeliantas teigia, kad projekto įgyvendinimo galutinis terminas yra 2015 m. sausio 31 d., o šio pirkimo sutartis turi būti sudaryta iki 2014 m. birželio 30 d., nesudarius sutarties iki šios dienos nebus objektyvių galimybių pabaigti projektą iki 2015 m. sausio 31 d., dėl ko apeliantas neteks finansavimo, be to, turės atlyginti dar ir kitas išlaidas. Tačiau argumentai dėl galimos grėsmės projekto finansavimui ar jo praradimo apskritai grindžiami labiau prielaidomis, nes apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Tuo tarpu projekto „Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002, finansavimo ir administravimo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sutartyje (toliau- Sutartis) nėra nuostatos, numatančios neabejotiną finansavimo netekimą terminų pažeidimo atveju (b. l. 22-23). Iš pateikto Centrinės projektų valdymo agentūros rašto galima spręsti, jog tai nėra visiškai atmestina, tačiau tai nėra ir besąlygiška sankcija Sutarties terminų pažeidimo atveju (b. l. 24). Taigi byloje nepateikta duomenų, kad minėti terminai negalėtų būti pratęsti, ir netgi priešingai - Sutarties 3.4 punkte numatyta projekto finansavimo pratęsimo galimybė dėl objektyvių priežasčių (b. l. 64). Tokiu atveju aplinkybė, jog pirkimo procedūros yra finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeis viešą interesą, - teisminis procesas gali būti viena iš projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo priežasčių. Be to, pagal Konkurso sąlygas paslaugos turi būti suteiktos per 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Tokiu atveju net ir pasirašius sutartį su tiekėju iki 2014 m. birželio 30 d., sutartis turėtų būti pratęsta, nes tiekėjai teikė pasiūlymus suteikti paslaugas per 12 mėnesių laikotarpį, dėl ko, atsižvelgiant į projekto apimtį, suteikti tapačias paslaugas per 6 mėnesių laikotarpį tiekėjams gali būti sudėtinga. Be to, minėti terminai jau ir negalės būti išlaikyti dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4214-803/2014 yra priimtas sprendimas (nors dar ir neįsiteisėjęs), kuriuo vieno iš dalyvio ieškinys dėl jo pasiūlymo nepagrįsto atmetimo yra patenkintas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad perkančiosios organizacijos, skelbdamos viešuosius pirkimus ar sudarydamos atitinkamas sutartis su tam tikrais terminais, turėtų įsivertinti, be kita ko, ir aplinkybę, kad konkurso dalyviams yra suteikta teisė ginčyti jų sprendimus.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju, apeliantui neįrodžius, kad dėl jų projekto finansavimas bus prarastas ar bent tokia tikimybė yra didesnė (aukščiau nurodyta, kad sutartinių nuostatų kontekste labiau galima manyti priešingai), nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir viešo intereso. Minėta, viešasis interesas taip pat reikalauja užtikrinti ir viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, todėl prioritetas vien operatyviam pirkimo įvykdymui negali būti teikiamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesustabdžius pirkimo procedūrų vykdymo ar sutarties įgyvendinimo, teismo sprendimo įvykdymas galėtų tapti apsunkintas. Jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, o konkurso laimėtojas įgyvendintų projektą, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas, o viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas būtų neįgyvendintas. Tokiu atveju, egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, pripažintina, kad teismas šiuo atveju turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., 185 str., 4237 str.).

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                   Alvydas Poškus