Civilinė byla Nr. e2-1536-1146/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00373-2022-4

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;                                3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. spalio 4 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,

sekretoriaujant J. Š.,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JAAVV“ atstovui advokato padėjėjui V. R.,

atsakovui J. G. B. ir jo bei atsakovės V. B. atstovui advokato padėjėjui M. B.,

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atstovei G. U.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija atstovams M. P. ir G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „JAAVV“ ieškinį atsakovams J. G. B. ir V. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lifrania“ dėl kelio servituto nustatymo, institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius bei valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai, argumentai  

1.       Ieškovė UAB „JAAVV“ ieškiniu prašo J. G. B., ir V. B., priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Nišos matavimai“ parengtame žemės sklypo servituto nustatymo plane suprojektuotą 8 metrų pločio kelio servitutą, esantį tarp posūkio taškų: Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, tikslu patekti į žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); J. G. B., ir V. B., priteisti iš ieškovės UAB „JAAVV“ 206,53 euro atlyginimą už servituto žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatymą.

2.        Ieškovė UAB „JAAVV“ ieškinyje nurodė, kad UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastarojo sklypo vakarinė riba sudaro bendrą ribą su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad į UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo. Uždaroji akcinė bendrovė „JAAVV“ kreipėsi į VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ prašydama leisti įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė į UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nurodė, kad magistraliniame kelyje sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų, todėl nėra juridinių galimybių įsirengti naują tiesioginę nuovažą į minėtą žemės sklypą. Tam, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie uždarajai akcinei bendrovei „JAAVV“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, būtina nustatyti atlygintinį kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „JAAVV“ užsakymu UAB „Nišos matavimai“ parengė žemės sklypo servituto nustatymo planą. Minėtame plane yra suprojektuotas 8 metrų pločio kelio servitutas, esantis tarp posūkio taškų: Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo dalis, kurią užima servitutas, sudaro 798 kvadratinio metro. UAB „JAAVV“ 2021 m. gruodžio 21 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovams pranešimą prašydama atsakovų notarinės formos sandoriu nustatyti servitutą pagal UAB „Nišos matavimai“ parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Atsakovai į minėtą pranešimą neatsakė. Tokiomis aplinkybėmis UAB „JAAVV“ teisės naudotis jai priklausančiais žemės sklypu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), gali būti užtikrintos tik atsakovams priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustačius uždarosios akcinės bendrovės „Nišos matavimai“ parengtame žemės sklypo servituto nustatymo plane suprojektuotą 8 metrų pločio kelio servitutą, esantį tarp posūkio taškų: Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovautinasi kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 42 900 eurų. Šio žemės sklypo plotas – 165 755 kv. m. Vieno kvadratinio metro rinkos vertė sudaro 0,26 euro. Prašomo nustatyti servituto plotas - 798 kvadratiniai metrai. Žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalies. sudarančios 798 kvadratinių metrų, vidutinė rinkos vertė - 206,53 euro. 206,53 euro suma priteistina atsakovams, kaip atlyginimas, kuriuo kompensuojami jų nepatogumai dėl servituto jų žemės sklype nustatymo.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „JAAVV“ atstovas advokato padėjėjas V. R. nurodė, kad ginčas kyla dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklype. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė neturi galimybės pateikti į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovė ketino įrengti kelią pažymėtą detaliajame plane. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakymu informavo, kad tokio sutikimo neduos. Tokią poziciją grindė teisės aktų nuostatomis, kad nuovažos įrengiamos ne dažniau kaip tūkstantį metrų. Ieškovė neturi galimybių patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Parengė planą ir prašo teismo nustatyti planą. Ieškovė pasirengusi atlyginti nuostolius atsakovams. Nustatant patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės reikėtų mažiau servituto žemės ploto, bet tas žemės sklypas būtų padalintas į dvi dalis. Reikėtų pertvarkyti sklypą, tą gali padaryti tik žemės sklypo savininkas. Pats žemės sklypo savininkas su tuo nesutiks. VĮ „Marijampolės regionų keliai“ teisės ir pareigas perėmė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Bet VĮ „Marijampolės regiono keliai“ suderinimas prieštaravo teisės aktams. Dėl kompensacijos dydžio, paskaičiavo pagal nekilnojamojo turto registro išrašą. Jei atsakovai nurodys protingą kainą, ieškovė nusiteikusi sumokėti. Antrą kartą laiško atsakovams nesiuntė, nes gavo pranešimą apie neįteikimą, nenorėjo gaišti laiko. Ieškovė siuntė tuo adresu, kurį turėjo. Atsakovai turėjo gauti pranešimą apie registruotą siuntą. Atsakovai nenorėjo priimti siuntos. Situacijos esantis detalusis planas nekeičia, nes jis neišsprendžia ieškovei situacijos dėl pateikimo į jos sklypą. Nemano, kad detalusis planas turėjo būti pateiktas su ieškiniu. Detalusis planas nėra panaikintas ir galiojantis su visais sprendiniais (suprojektuota nuovaža ir įvaža). Sutinka, kad VĮ „Marijampolės regiono keliai“ suderino detalųjį planą. Įrengiant nuovažą reikia atlikti kelio darbus apsauginėje kelio zonoje, gavus tik VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ sutikimą. Nors sprendinys ir galioja, bet jo įgyvendinti neįmanoma. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakymas nebuvo apskųstas. Laiko, kad nėra galimybių įrengti nuovažą. Pakartotinio kreipimosi į VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nebuvo. Institucija pakartotinai tokių pačių prašymų nenagrinėja. Naujų aplinkybių nebuvo nustatyta. Žino, kad ieškovės vadovas pažįstamas su atsakovu. Ieškovės vadovas nurodė, kad atsakovo telefono neturi. Patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra mažiau ekonomiškas, yra medžiai, kuriuos reikėtų išpjauti, žalą patirtų jų savininkas, kurią reikėtų atlyginti. Atsakovų sklype yra tik vienas medis, kuris yra menkavertis, šulinys gali likti kelyje, elektros stulpo perkėlimo išlaidas patirs ieškovė. Tiesiant kelią (duomenys neskelbtini) gatvėje palei sklypo ribą reikėtų išpjauti medžius, o kitu atveju tiesiant ne palei ribą, sklypas būtų padalintas į kelias dalis. Paskaičiavimų neturi kiek kainuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti kelią. Ieškovės direktorius iki bylos iškėlimo yra bendravęs su (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio sklypo savininkais, jie kategoriškai nesutiko dėl servituto nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu nebendravo. Dėl elektros stulpo perkėlimo – techninės galimybės yra nutiesti kabelį po keliu. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype yra vertingi medžiai ir tai ne tujos. Dėl elektros stulpo pakeitimo nebuvo susipažinę su visa informacija (po VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ komentaro), nepaisant to, ieškovė palaiko savo reikalavimus. Visi (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys sklypai priklauso ieškovei. Kelių direkcijai 2011 metais atsisakant išduoti leidimą įvažai nuovažai, 2015 metais buvo patvirtintas detalusis planas, visus šiuos reikalus tvarkė ieškovės pasitelktas architektas. Atstovas negali pakomentuoti kokiu būdu savivaldybė buvo įtikinta. Apie kokį servitutą kalbama 2012 metų VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakyme, nežino. Ieškovės vadovas neigė, kad susipažino VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ raštais, greičiausiai juos gavo architektas. Dokumentas buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir išsiųstas elektroniniu paštu (greičiausiai). Dėl ieškinio senaties – ieškovės teisė patekti į jam priklausant žemės sklypą yra apribota, tai trunkamasis pažeidimas, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. 2011 metų rašto VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ieškovė negavusi, gavo architektas. Su žemės sklypo savininku, kuriame nustatytas servitutas, nebuvo bendrauta ir nebuvo žinoma apie nustatytą servitutą. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype yra apsaugos zona visame sklype dėl melioravimo. Detalusis planas prieštarauja norminiams aktams, todėl nėra galimybių įrengti nuovažą detaliajame plane nurodytoje vietoje. Ieškovė neturi galimybių patekti į savo sklypą. Ieškovė pasirinko atsakovų sklypą, nes laiko, kad tai yra pati racionaliausia priemonė. Buvo nagrinėjamos ir kitos dvi alternatyvos, t. y. patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasinaudojant kita nuovaža per du žemės sklypus. Dėl patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės – ieškovės nuomone, tai neracionalu, nes nustačius servitutą ir įrengus kelią, žemės sklypas butu padalintas į tris dalis, kelias ir dar dvi dalys. Įrengiant nuovažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, reikėtų pašalinti keletą medžių, ir tai yra veiksnys prisidedantis prie išvados, kad ši alternatyva mažiau pagrįsta. Kita alternatyva, pasinaudojant nuovažą ir servitutu kuris nustatytas (duomenys neskelbtini) sklype bei galimai valstybiniame žemės sklype – (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra privačių asmenų, (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas, kitoms šalims jis negalioja. Patekti prie galiojančio servituto yra fizinės kliūtys, tvora, gyvatvore. Nuo servituto nustatymo praėję vienuolika metų, juo niekas nesinaudojo, toje vietoje auga vaismedžiai, servitutas pagal CK baigiasi suėjus senačiai dešimt metų, jis traktuotinas kaip pasibaigęs. Atsakovų žemė nėra užimta jokiais įrenginiais kuriuos reikėtų šalinti, išskyrus medį. Dėl to laiko, kad toks jos teisių gynimo būdas yra racionaliausias, todėl prašo ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovui nebuvo žinoma, kad prie jos nuosavybės teise esančio sklypo, palei kelią, yra valstybei priklausantis žemės sklypas, kuris ribojasi su sklypu, kuriame yra nustatytas servitutas.  

II.       Atsakovų atsikirtimai, argumentai   

4.       Atsakovai J. G. B. ir V. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovė teigia, jog registruota pašto siunta išsiuntė atsakovams pranešimą prašydama atsakovų notarinės formos sandoriu nustatyti servitutą pagal UAB „Nišos matavimai“ parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Atsakovai į minėtą pranešimą neatsakė, tačiau atsakovai niekada nėra gavę pasiūlymo iš ieškovės dėl servituto nustatymo, o juo labiau tokia tvarka ir tokiu būdu, kad atsakovams būtų sudarytos tinkamos sąlygos spręsti dėl servituto nustatymo. Į civilinę bylą ieškovė pateikė 2021 m. gruodžio 21 d. pasiūlymo dėl servituto nustatymo kopiją, prie šios pridėdamas pašto tarnybos kvitą su siuntos registracijos numeriu. Gavę ieškinį, atsakovai patikrino siuntą pagal kvite nurodomą siuntos numerį (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma viešai prieinamame pašto tarnybos registre, pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams nebuvo įteikta ir grižo siuntėjui. Taigi, atsakovams ieškovės pasiūlymai, šioje civilinėje byloje reiškiami jau kaip reikalavimai, niekada nebuvo pateikti. Dėl to, logiška, kad atsakovai negalėjo atsakyti į ieškovės pranešimą. Ieškovė, prieš teikdama ieškinį teisme, turi būti išanalizavusi bei išnaudojusi visas kitas galimybes patekti į savo sklypą. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovai išsiaiškino, jog ieškovė dar 2010 pradėjo ir 2015 m. galutinai suplanavo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sujungimą į vieną sklypą ir tuo pačiu išskaidymą į mažesnius sklypus, įskaitant kvartalinės gatvės, kuri aptarnaus visą gyvenamųjų namų kvartalą, sklypą. Ieškovė parengė detalųjį planą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatė nuovažą bei įvažą būtent iš (duomenys neskelbtini) g. į numatomą kvartalo gatvę, kuri šiai dienai yra net įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) g. Detalusis planas su visais jame nurodytais sprendiniais 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 yra patvirtintas, įregistruotas, išviešintas šiai dienai galiojantis pilna apimtimi. Dėl to ieškovės teiginys, kad privažiavimo prie jo sklypų nėra, yra klaidinantis. Atsakovų žiniomis, suprojektavęs sklypus, patvirtinus detalųjį planą, Ieškovė tuo metu gavo ir atitinkamus leidimus iš valstybinės institucijos - Marijampolės regiono keliai, įrengti nuovažą ir įvažą į planuojamą kvartalą, būtent taip, kaip buvo numatyta detaliajame plane, tačiau tik dėl savo neveiklumo, minimų ir šiai bylai esminę reikšmę turinčių detaliojo plano sprendinių iki šiol neįgyvendino. Ieškovė buvo priversta kreiptis į jau minėtą VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, tačiau galimai dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, Direkcija atsisakė leisti ieškovei įrengti dar 2015 m. suprojektuotą ir nuovažą. Detaliojo plano sprendinius - nuovaža ir įvažą į ieškovės sklypus, Marijampolės regiono keliai suderino. Šiuo atžvilgiu byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė, jau suplanavusi ir gavusi atitinkamus leidimus, skundė jai nepalankius Direkcijos ar kitų institucijų sprendimus, siekė įteisinti išankstinio planavimo sprendinius taip, kaip numatyta detaliajame plane ir pan., iš karto nesiimdama varžyti trečiųjų asmenų teisėtų turtinių interesų. Direkcija ieškovei pasiūlė pirmiausia spręsti klausimą atsižvelgiant į esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą ir tik esant poreikiui, nustatant kelio servitutus gretimose žemės sklypuose ir naujų nuovažų nuo magistralinio kelio neplanuojant. Be to, Direkcija pažymėjo, kad Marijampolės kryptimi artimiausia Ieškovų sklypui nuovaža yra už 142 metrų, o Prienų kryptimi - už 114 metrų. Iš byloje teikiamų duomenų (žemės sklypų planų ir kt.) bei viešų duomenų (oficialiame Regia portale atvaizduojamo plano) matyti, jog detaliajame plane numatyta kvartalo gatvė, šiai dienai yra įregistruota kaip (duomenys neskelbtini) g. (įregistruotas detaliojo plano sprendinys), besijungianti su (duomenys neskelbtini) g., ir yra galimybė būtent per (duomenys neskelbtini) g. gatvę patekti į ieškovės sklypus, t. y. taip, kaip numatyta ir užtvirtinta detaliajame plane. Be atsakovų nemotyvuoto turtinių teisių apribojimo, į ieškovės sklypus yra mažiausiai dvi galimybės patekti ne tik per atsakovų sklypą. Įsiskaitant į Direkcijos raštą, o taip pat ir į loginius kriterijus, pirmiausia turi būti išnaudota galimybė patekti į ieškovės sklypus vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, o tai atitinkamai reiškia, kad ieškovė turi atsižvelgti į visiškai realią galimybę į sklypus patekti iš jau esančios ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) g., taip sujungiant ir atitinkamai vystant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, t. y. vidinių gatvių tinklą, tuo pačiu nedarant tiesioginių nuovažų nuo magistralinio kelio. Kita vertus, ieškovė to net nenori daryti dėl išimtinai tik savo interesų, kadangi tokiu atveju, jam reikėtų keisti parengtus planus, perprojektuoti sklypus. Esamoje situacijoje artimiausia ieškovės sklypui nuovaža yra Prienų kryptimi - už 114 metrų. Ši nuovaža yra artimesnė nei minima nuovaža nuo atsakovų sklypo - už 142 metrų. T. y. nuovaža Prienų kryptimi ieškovės sklypui yra artimesnė beveik 30 metrų. Tuo pačiu artimesnė nuovaža, kaip matyti iš viešų duomenų (oficialiame Regia portale atvaizduojamo plano), yra visiškai šalia sklypo, kuris yra projektuojamas ir kuris taip pat yra šalia ieškovės projektuojamo sklypo. Dėl ko projektuojamame sklype, kuriame yra artimesnė nuovaža, tuo pačiu galėtų būti projektuojami ir su nuovaža susiję sprendiniai, numatant patekimą į ieškovės sklypą. Tuo tarpu atsakovų sklype esanti nuovaža, ne tik yra toliau nuo ieškovės sklypo, tačiau nei realiai naudojama ir skirta ieškovės deklaruojamam tikslui, nei būtų racionaliai išnaudojama. Ieškovė turėtų objektyviai ieškoti alternatyvų ir pasverti visas kitas, net ir menkiausiais galimybes, kurios jai leistų įgyvendinti teisę į turimų sklypų naudojimąsi, priverstinai nevaržant atsakovų turtinių teisių. Ieškovės reikalavimas teismine tvarka priverstinai atsakovų sklype nustatyti servitutą turi būti paskutinė ieškovės opcija, o ne atvirkščiai. Ieškovės elgesys, ypač formaliai išsiunčiant formalų pasiūlymą atsakovams bei ieškovei iš anksto prieš kreipiantis į teismą žinant, kad atsakovai net nėra informuoti apie ieškovės ketinimus bei vėliau ieškinyje nurodant, kad atsakovai neva neatsakė į pasiūlymą, yra neatitinkantis sąžiningo elgesio standarto. Detaliajame plane aiškiai suplanuota, kad nuovaža ir įvažiavimas į ieškovės sklypus yra iš (duomenys neskelbtini) g. ir tai yra ne kas kita, o atitinkama tvarka patvirtinto detaliojo plano sprendinys, kurio ieškovė norėjo ir kuriam buvo kompleksiškai pritarta, įskaitant ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“. Esant galiojančiam detaliajam planui, toks koks jis yra, ieškovė net neturi teisės siūlyti atsakovams nustatyti servitutą atsakovų žemėje. Ieškovė pirmiausia privalo laikyti savo pačios iniciatyva suplanuoto ir patvirtinto teritorijų planavimo reglamento, tą privalomai nurodo imperatyviosios teisės normos. O jei ieškovei netinka tai, ką tik ji pati suplanavo, įstatymas imperatyviai numato aiškias taisykles, kokiu būdu detalusis planas gali būti keičiamas ir kas turi iniciatyvos teisę keisti detalųjį planą. Jau minėta, kad ieškovė turi mažiausiai dvi kitas opcijas, kurios yra ne tik varžančios atsakovų teises, bet ir racionalesnės, nei ieškovės reikalavimai. Vienintelė nuovaža, kuria naudojasi atsakovai, yra net ne tame atsakovų sklype, kuriame ieškovė reikalauja įrengti servitutą. Nuovaža, kuria atsakovai naudojasi patekti į atsakovų sklypą, yra atsakovų sklype su atsakovams priklausančias statiniais. Pažymėta, kad tame sklype intensyviai vyksta ūkinė veikla, nuovaža ir iš jos einantis kelias atsakovų sklype yra naudojamas intensyviai, dėl to, kokiu nors būdu nustačius servitutą į ieškovės sklypus bei pradėjus nuovaža naudotis ir kitiems asmenims, toje vietoje susidarytų perteklinis transporto priemonių srautas, galimai ir spūstys, būtų trikdomi ir atsakovai, ir jų sklype vykdoma ūkinė veikla, ženkliai padidėtų nuovažos apkrova. Be to, servituto įrengimas, kaip atsakovų sklype numačiusi ieškovė, yra sunkiai įgyvendinamas, o tiksliau, praktiškai net neįgyvendinamas ne tik dėl nuovažos savybių bei naudojimo aplinkybių, tačiau ir dėl atsakovų sklypo savybių. Atsakovų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties. Atsakovai šį sklypą naudoja žemės ūkio reikmėms. Dėl to kelio servituto, kuriuo ieškovės sklypų pirkėjai naudotųsi, kad patektų į gyvenamąjį kvartalą, nustatymas, ne tik nepagrįstai sumažintų atsakovų žemės ūkio veiklai naudojamą sklypą bei ribotų atsakovų nuosavybės teises, bet ir neatitiktų atsakovų sklypo įteisinto naudojimo būdo. Dar daugiau, atsakovų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ne tik yra žemės ūkio paskirties, tačiau jame nustatytos atitinkamos žemės sklypo naudojimo sąlygos, kaip antai: 0,088 ha sklypo plote yra įregistruota paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta; 4,8562 ha sklypo plote yra įregistruota paviršinių vandens telkinių apsaugos zona; 0,0373 ha sklypo plote yra įregistruota vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona; 0,1493 ha sklypo plote yra įregistruoti paviršiniai vandens telkiniai; 16,5383 ha sklypo plote (t. y. beveik per visą sklypo plotą) yra įregistruotos melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos; 16,5383 ha sklypo plote (t. y. beveik per visą sklypo plotą) yra įregistruotos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos; 0,2959 ha sklypo plote yra įregistruotos elektros tinklų apsaugos zonos; 0,8312 ha sklypo plote yra įregistruotos kelių apsaugos zonos; 0,0547 ha sklypo plote yra įregistruotos viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos. Jei ieškovė projektuotų servitutą nuo artimesnės nuovažos, sutaupytų ne tik lėšų, tačiau mažesne apimtimi ribotų trečiųjų asmenų teises į nuosavybę. O artimesnioji nuovaža, be kita ko, taip pat patenka į atitinkamai planuojamą teritoriją. Ieškovės siūloma kompensacija už atsakovų teisių į žemės sklypą netekimą yra ne tik kad neproporcingas, tačiau žeidžiantis ir žeminantis atsakovus. Atkreiptas dėmesys, kad ieškovė kompensaciją skaičiuoja pagal atsakovų žemės sklypo vidutinę rinkos kainą, nustatytą 2015 m. pradžioje, kuomet per septynerius metus (iki ieškinio pateikimo), nekilnojamojo turto kaina tiktai augo. Atsiliepimu prašoma atmesti ieškovės UAB „JAAVV“ ieškinį dėl servituto nustatymo kaip pareikštą be pagrindo, taip pat nepagrįstą ir neįrodytą; paskirti ieškovei UAB „JAAVV“ 1000 Eur baudą, 50 procentų baudos pervedant į atsakovų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, o kitą 50 procentų baudos dalį pervedant į Teismo nurodytą sąskaitą. 

5.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. G. B. paaiškino, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Ieškovė siekė įsirengti antrą įvažiavimą. Jam ir jo žmonai priklauso sklypas. Paprasčiausia įsirengti įvažiavimą ieškovei per (duomenys neskelbtini) gatvę. Dėl kompensacijos, reikia pasamdyti įvertintojus, kad jie įvertintų. Jie nesieks ieškoti informacijos šiuo klausimu. Ieškovės ieškinyje nurodomas jų adresas yra garažo. A. R. pažįsta, santykiai yra labai blogi. Susipažino prieš kelis metus. Jis norėjo išsinuomoti iš jo patalpas, buvo sutarę, kad jis prižiūrės aplinką, panaudos sutartį sudarė. Patalpomis naudojosi daugiau kaip metus laiko. Jis pasistatė patalpą ir išsikraustė. Panaudos sutartyje turėjo būti adresas. Dėl servituto nustatymo ieškovas su juo nesusisiekė. Jis skambino ieškovės vadovui, jis sakė, kad bylą laimės. Jam nežinoma maksimali žemės sklypo vertė.

6.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovų J. G. B. ir V. B. atstovas advokato padėjėjas M. B. nurodė, kad ieškovei nustatyta pareiga pateikti atsakovams pasiūlymą dėl servituto nustatymo. Tas nebuvo tinkamai padaryta, atsakovai apie tai sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iš teismo. Įmanomas servituto nustatymas per (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovei turėtų būtis skiriama bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Fiksuota daug ieškovo nesąžiningumo veiksmų. Atsakovų pozicijai pritaria ir Marijampolės savivaldybės administracijos atsakingasis skyrius. Pati ieškovė inicijavo detalųjį planą ir jo sprendinius, tame tarpe ir įvažiavimą. Detalusis planas buvo išviešintas. Teismas tenkinęs ieškinį paneigtų detalųjį planą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad esant dabartiniam detaliajam planui savivaldybė neišduotų leidimo kelio įrengimui. Direkcija suderino. Detalusis planas negali negalioti direkcijos rašto pagrindu. Tokį atsakymą reikia ginčyti administraciniame teisme. Ieškovei numatytas teisiškai įvažiavimas. Kad jai kyla problemų įgyvendinant sprendinius, ji juos turi aiškinti su direkcija, o ne inicijuojant civilę bylą. Nenorėdami didinti išlaidų neteikia turto vertinimo. Nustačius servitutą būtų pažeistas detaliojo plano sprendiniai. Ieškovės pasirinktas pat neracionaliausias ir atsakovų teises pažeidžiantis servituto nustatymo būdas. Atsakovų sklype yra daug ribojimų (stulpai, medžiai, šuliniai), kitokių apribojimų iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra daug mažiau. Prašo ieškinį atmesti ir taikyti baudą. Dėl VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ išvados, gavus direkcijos atsakymą 2011 ir 2012 metais, ieškovei jau tada buvo žinoma, kad tokia įvaža negali būti, ieškovas dešimt metų nieko nedarė, dėl ko ieškinys atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą. Jei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsako į paklausimą, tai akivaizdu, kad atsakymas buvo išsiųstas ir ieškovės gautas. Yra parašas Marijampolės regiono kelių, todėl turi vykdyti VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, arba ginčyti detalųjį planą (nes reorganizuojant Marijampolės regiono kelius, jos teises ir pareigas perėmė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“). Nors kiti sklypo savininkai ir nesutinka, bet pagal mažiausios žalos, išlaidų kriterijų, rinktis kur nustatyti servitutą. Jei teismas ir nustatytų servitutą, neaišku ar elektros tinklai sutiktų nutiesti naują liniją, nepaskaičiuota kiek tai kainuotų. Kalba eina ne apie vieną stulpą, o apie visą eilę. (duomenys neskelbtini) gatvės sklype yra mažiau ir apsaugos zonų. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra dvi pušelės, o ne tankus miškas. Ieškovė pateikia klaidingus skaičiavimus kituose žemės sklypuose. Pirma ieškovas akcentavo atstumą, o dabar jau medžiai svarbiausia, nors iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra nei elektros stulpo, nei šulinių, nei kitų inžinerinių tinklų. Pats servituto plotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra mažesnis. Ieškovės noras yra įsirengti kelia atsakovų sklype nepaisant visų kriterijų. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ akcentavo, kad reikia vystyti kelių tinklą. Ieškovė turi pareigą pasiūlyti teismui visus variantus, įrodymus, neklaidinant. Nustatyti kelio servitutą atsakovų sklype nėra ekonomiška ir naudinga. Ieškovė nurodo, kad servitutas nuo maitinimo įstaigos yra 115 metrų, tačiau jis yra ir per ieškovo sklypą, atmetus jį, bus iki 80 metrų. Pateikimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra nedidelės kliūtys ir yra apie 50 metrų. Ieškovė net nesitarė su sklypo savininkais. (duomenys neskelbtini) gatvės sklype yra daug mažiau apribojimų, inžinerinių tinklų. Ieškinio senatį susisieja su 2011 raštu VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Yra (duomenys neskelbtini) sklype nustatytas kelio servitutas, kuris yra išviešintas. Kelio servituto dalyje ieškovės atstovo nurodomos augančios šilauogės yra laikinos, nes jei reikės pasinaudoti kelio servitutu, jas reikės panaikinti ir savininkas tai supranta. Ir atsakovų sklype yra melioracijos apsaugos zona. Detaliojo plano galiojimas keliamas kelių direkcijos, ne ieškovės. Tokio reikalavimo byloje nėra. Detalusis planas yra galiojantis. Anot ieškovės, pats ekonomiškiausias būdas nustatyti servitutą atsakovų sklype, taip pat nurodo, kad pinigai jam nesvarbu. Atsakovams pasiūlius alternatyvas, esant kliūtims atsakovų sklype, servituto nustatymas atsakovų sklype yra neracionalus ir neekonomiškas. Tai turi būti pigiausias ir mažiausiai kitų teises varžantis variantas. Yra du variantai, per (duomenys neskelbtini) gatvę, kur žymiai mažesnis atstumas, nėra kliūčių, melioracijos zonos apribojimas keistinas. Nesutiktina su ieškove, kad sklypas būtų padalintas į tris dalis. Servitutas nėra formuojamas atskiru sklypu. Ši galimybė yra reali ir galima, ir direkcija nurodo, kad galima patekti į sklypą vystant vidaus gatvių tinklą. Kita galimybė, įvažiavimas per žemės sklypą, kuriame numatytas servitutas važiuoti. Servitutas nustatytas savivaldybes viršininko įsakymu. Servitutas nueina į valstybinę žemę, kas reiškia, kad jis galėtų būti tęsiamas. Atsakovas turi būti tas savininkas per kurio sklypą butu racionaliausiai nustatomas servitutas. (duomenys neskelbtini) perėmė sklypą jau aiškiai žinodami, kad jame yra numatytas servitutas. Ieškovė prieš teikiant ieškinį turėjo išsiaiškinti ir svartyti visus galimus variantus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovams pasiūlymas nebuvo įteiktas. Ieškovė nepateikė nei nuotraukų, nei kalbėjo su kitų žemės sklypu savininkais. Prieš teikiant ieškovei ieškinį ji privalėjo išsiaiškinti visus galimus variantus, o iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių seka, kad ieškovė ir jos atstovas šios pareigos nevykdė. Už šio valstybinio sklypo yra dar du sklypai, kurie taip pat neturi įvažiavimo, kas reiškia, kad servituto nustatymas šiame sklype išspręsti ir kitas problemas. Procesas nebuvo sąžiningas iš ieškovės pusės. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti baudą.

III.       Trečiojo asmens argumentai

7.   Trečiojo asmens UAB „Lifrania“ teismui pateiktame atsiliepime nurodoma, jog 2022 m. birželio 3 d. tarp atsakovų ir trečiojo asmens buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis Nr. LIF-22-48. Terminas – 2022 m. birželio 3 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nuomos sutartis galiojanti, žemės sklypu įmonė naudojasi ir juo naudoja išimtinai savo ūkinės – komercinės veiklos vykdymui – žemės ūkio veiklai. Nurodo, kad apie ieškovės ir atsakovų ginčą nežinojo. Prašo ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies.

IV.       Išvadą byloje teikiančių institucijų išvados  

8.  Išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 metų rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. DV- 1509 „Dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Detaliojo plano tikslas buvo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą ir suformuoti žemės sklypus gyvenamiesiems namams ir komerciniams pastatams statyti bei suplanuoti kelius, nustatant privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Pažymime, kad šioje teritorijoje esami žemės sklypai, įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) k.v., suformuoti ir įregistruoti pagal Detaliojo plano sprendinius. Detalųjį planą, pagal galiojančius teisės aktus, derino atsakingos institucijos tarp, kurių ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ (pažymėta raudonai pridedamame Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje). Pagrindiniame brėžinyje grafiškai pavaizduotas (duomenys neskelbtini) gatvės įsikirtimas į valstybinės reikšmės magistralinį kelią Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė su įvaža ir nuovaža. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, institucija nepritaria servituto nustatymui J. G. B. ir V. B. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes privaloma vadovautis parengtu, suderintu ir patvirtintu Detaliuoju planu, kurio grafiniai sprendiniai užtikrina patekimą ne tik į ieškinyje nurodytą žemės sklypą, bet ir į kitus (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius žemės sklypus. Siūlo, UAB „JAAVV“, dar kartą, kreiptis į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl leidimo įrengi įvažą ir sudalyti prisijungimo sutartį, pateikiant jų suderintą Detalųjį planą

9. Išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atstovė G. U. teismo posėdžio metu teikdama išvadą byloje nurodė, kad savivaldybės administracija susisiekė su ieškovės atstovu ir jį informavo, kad savivaldybės administracija sutikimą išduotų, nes Melioracijos įrenginiai gali būti pertvarkomi. Išgirdus bylos aplinkybes, pakeitė savo išvadą, t. y. nurodė, kad turėtų būti keičiamas detalusis planas, keičiama įvažiavimo teritorija, nustatomas kitas įvažiavimo kelias.    

10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktoje išvadoje nurodoma, kad Kelių direkcija 2021 m. liepos 2 d. raštu, Nr. (6.6)2E2-11482 atsakė į ieškovo teiktą prašymą „leisti įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A16 Vilnius-Prienai- Marijampolė kairėje pusėje 134,4 km (x-(duomenys neskelbtini); y-(duomenys neskelbtini)), detaliajame plane (duomenys neskelbtini) nurodytoje vietoje, į mums nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašome leisti nuo projektuojamos nuovažos 134,4 km leisti projektuoti vidinę gatvę į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą“. Pareiškėja - UAB „JAAVV“ Į prašymą Kelių direkcija atsakė taip: „Dėl prašymo pirmos dalies. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau -reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal šio reglamento 164 punktą, tokiame magistraliniame kelyje sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų. Artimiausia nuovaža nuo Jūsų žemės sklypo ribos Marijampolės kryptimi yra už 142 m, Prienų kryptimi yra už 114 m. Dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė į prašyme nurodytą vietą. Privažiavimo prie Jūsų žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant kelio servitutus gretimuose žemės sklypuose ir naujų nuovažų nuo magistralinio kelio neplanuojant. Dėl prašymo antros dalies. Planuojamų gyvenamųjų namų kvartalų vidinių gatvių parametrų parinkimas nėra priskirtas Kelių direkcijos kompetencijai. Ieškovė Kelių direkcijai su prašymu buvo pateikusi sklypo detaliojo plano brėžinį. Jame nuovaža buvo numatyta už detaliojo plano galiojimo ribos. Be to, pateiktas detalusis planas nebuvo suderintas su Kelių direkcija (jame nėra Kelių direkcijos antspaudo). Pastebėta, kad projektuotojui V. N. ir ieškovei Kelių direkcija prieš detaliojo plano rengimą buvo atsisakiusi leisti įsirengti nuovažą iš ieškovės sklypo į valstybinės reikšmės magistralinį kelią Nr. A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė. 2011 m. sausio 21 d. atsakyme Nr. 2-439 buvo nurodyta, kad tiesioginį patekimą į ieškovei priklausantį sklypą nuo valstybinės reikšmės kelio riboja KTR (1 priedas). 2012 m. birželio 14 d. atsakyme 2-3033 ieškovei buvo nurodyta „Informuojame, kad Kelių direkcija nekeis savo išduotų planavimo sąlygų Jūsų žemės sklypo detaliajam planui rengti. Pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1- 262 (Žin.,2004, Nr. 83-3028; 2009, Nr. 145-6460), 8 punktą, planavimo sąlygas institucija išduoda vadovaudamasi institucijos kompetencija (šiuo atveju - siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas valstybinės reikšmės kelyje), galiojančiais teisės aktais ir kita“. Atsižvelgiant į iki detaliojo plano rengimo Kelių direkcijos užimtą poziciją, ieškovės detaliojo plano, jame numačius KTR reikalavimų neatitinkančią nuovažą, Kelių direkcija pati, tikėtina, nebūtų suderinusi. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, nustato, kad „Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Gavusi prašymą leisti įsirengti nuovažą į patikėjimo teisę valdomą valstybinės reikšmės magistralinį kelią A16 Vilnius-Prienai- Marijampolė, nukrypstant nuo imperatyvių kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR) reikalavimų, Kelių direkcija prašymą atmetė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas). Tinkamas valstybinės reikšmės kelių valdymo teisės organizavimo, kaip savarankiškos valstybės funkcijos, įgyvendinimas yra viešasis interesas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021). Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju - siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014). Be to, kaip minėta, nuovaža yra suplanuota už detaliojo plano galiojimo ribų, todėl sprendiniai numatyti už jo ribos (įskaitant nuovažą) valstybės institucijų neįpareigoja. Teismų praktikoje tokie sprendiniai laikomi projektiniais pasiūlymais: „Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad už pareiškėjo Detaliojo plano galiojimo ribų nubraižyta įvažiavimų schema nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas ir įvažiavimų įrengimą pareiškėjas turi spręsti sutarčių su gretimo sklypo valdytoju pagrindu. Vien tai, kad Detaliajame plane už pareiškėjo žemės sklypo raudonųjų linijų ir jau ne pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra nubraižytos dvi įvažos, niekaip nepatvirtina, kad šias abi įvažas Projektuotojas privalėjo suprojektuoti, o statytojas įrengti Valstybinės reikšmės magistralinio kelio statybos procese. Teismų praktikoje nurodoma, kad Detaliajame plane pažymėtos įvažos už pareiškėjo žemės sklypo ribų yra tik galimi projektiniai pasiūlymai, tačiau ne imperatyvūs Detaliojo plano sprendiniai privalomi atsakovams“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-453-541/2022). Vilniaus apygardos teismas, analogiškoje byloje, nustatęs, kad detaliajame plane suplanuota nuovaža neatitinka KTR 163, 164 punktuose įtvirtintų minimalių atstumų tarp nuovažų, laikė tai akivaizdžiu KTR pažeidimu. Teismas vertindamas už Detaliojo plano ribos (sklypo ribos) numatytą sprendinį įrengti nuovažą vertino, kad „detaliajame plane nurodyti duomenys dėl patekimo į žemės sklypą būdo yra vienas iš įrodymų, remiantis kuriuo spręstina dėl nuovažos įrengimo poreikio egzistavimo, tačiau nereiškia įpareigojimo, šiuo atveju, įrengti nuovažą už ieškovo sklypo ribų. <...> Taigi, esant akivaizdžiam KTR pažeidimui, numatytam nuovažų naikinimui Specialiajame plane, leidimas įrengti nuovažą (įpareigojimas sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio ir nuovažos įrengimo), neatitiktų teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų. <...> Nustačius, kad nuovažos įrengimas neatitinka imperatyvių KTR nustatytų reikalavimų, t. y. nesant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio, argumentai dėl techninio projekto bei statybos leidimo teisėtumo nėra aktualūs“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021). Vadovaujantis teismų praktika panašiose bylose, atsižvelgus į tai, kad prašoma įrengti nuovaža prieštarauja KTR nustatytiems imperatyviems reikalavimams atstumui tarp nuovažų, įvertinus tai, kad detalusis planas nėra suderintas su Kelių direkcija, kurį valstybinės reikšmės kelią valdo patikėjimo teise, bei tai, kad nuovaža yra suplanuota už detaliojo plano galiojimo ribų, laikyta, kad ieškovė patekimą į sklypą turi organizuoti kitais keliais, tame tarpe ir nustatant kelio servitutus iki esamų nuovažų. Dėl minėtų priežasčių, Kelių direkcija palaiko ieškinio reikalavimus.    

11. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nėra Marijampolės reginio kelių teisių ir pareigų perėmėja. Po VĮ „Marijampolės regiono keliai“ reorganizavimo, buvo vienuolika regionų įmonių, jos visos buvo prijungtos prie VĮ „Kauno regiono keliai“. Kuri vėliau buvo pertvarkyta į VĮ „Kelių priežiūra“, kuri ir yra VĮ „Marijampolės regiono keliai“ teisių ir pareigų perėmėja. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ perduotas valdyti turtas valstybinės reikšmės keliai. Visi Regiono keliai turėjo teisę derinti prisijungimo sąlygas detaliuosius planus tik dėl valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir valstybinės reikšmės krašto kelių. Magistraliniams keliams sąlygas detaliuosius planus derinti galėjo tik VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Šiuo atveju VĮ „Marijampolės regiono keliai“ derinimas buvo viršijant įgaliojimą, VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nebuvo žinoma, toks derinimas buvo neteisėtas, buvo pažeista detaliojo plano procedūra, detalusis planas nebuvo suderintas su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir jis VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nesaisto. Be to, nuovaža yra už detaliojo plano ribų, detaliojo plano brėžinyje pilku punktyru yra nurodyta detaliojo plano riba. Tiek kelias, tiek ir nuovaža yra už detaliojo plano galiojimų ribų. Visi sprendimai už detaliojo plano ribos yra traktuojami kaip rekomendaciniai pasiūlymai, kaip ateityje galėtų būti planuojamos teritorijos aplinka. Tai nėra privalomas sprendinys, jis nesaisto institucijų, kitų subjektų. Net jei VĮ „Marijampolės regiono keliai“ detaliojo plano derinamas būtų laikomas teisėtu, nuovaža yra už detaliojo plano ribos. Jei būtų detalųjį planą derinusi VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir sutikusi, tai detalusis planas galėtų apimti ir nuovažą. VĮ „Marijampolės regiono keliai“ reorganizuoti ir prijungti prie VĮ „Kauno regiono keliai“ 2017 metais, vėliau VĮ „Kauno regiono keliai“ pertvarkyta į VĮ „Kelių priežiūra“ (2017-2019), kuri 2019 metais pertvarkyta į AB „Kelių priežiūra“. Reorganizavimo sąlygose buvo nurodyta teisių ir pareigų perėmimas. Tuo metu visi regiono keliai buvo pavaldūs VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, todėl galiojo VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ direktoriaus priimtas įsakymas (2011 m. sausio 6 d. Nr. P-7), numatantis įgaliojimų apimtis, kokius derinimus gali daryti regiono keliai. Iki 2017 metų valstybinės reikšmės keliai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti regioninėms įmonėms, po 2017 metų buvo perduota VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Yra detaliųjų planų rengimo taisyklėse numatytas subjektų sąrašas, su kuriais turi būti derinamas detalusis planas. Jei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nebuvo įtraukta į detaliojo plano derinimą, ji neturi aktyviai ieškoti ir aiškintis ar yra rengiamas detalusis planas ir ar reikia jį derinti. Yra kelių techninis reglamentas, kuris apriboja nuovažų kiekį, tai yra viešasis interesas. Nuovažų didinimas tokiame kelyje mažina saugumą. Techninės galimybės po keliu pravesti kabelį yra įmanoma, tačiau nepakanka vienoje vietoje dviejų stulpų po žeme pakloti laidą, tačiau reikia po žeme nutiesti visą liniją. Gali būti ir kelių kilometrų. Nuo dėžutės iki dėžutės. Tokie darbai būna planiniai, kas metus ar kas kelis metus. Teorinės galimybės yra, o praktinės galimybės abejotinos. ESO galėtų daugiau nurodyti. Bet tai yra brangi paslauga. Tuo metu VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ UAB „JAAVV“ teiktas atsakymas buvo pasirašytas fiziniu parašu (sistemoje išsaugomas dokumentas be parašo). Jei atsakyme buvo nurodomas adresato fizinis adresas, atsakymas buvo siunčiamas paštu. Atsakymas UAB „JAAVV“ buvo siunčiamas paštu (kuriame nurodoma apie servitutą). Yra prie maitinimo įstaigos sklype (duomenys neskelbtini) numatytas kelio servitutas. Šalia jo esantis sklypas nėra suformuotas, tai yra laisva valstybinė žemė, kurią galima būtų išsipirkti, išsinuomoti. Prašo vadovautis teismui pateikta byloje rašytine išvada.  

Teismas

konstatuoja:

 V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas.  

12. Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, išvadą teikiančių institucijų išvadomis, šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).  

13. Iš teismui pateikto Žemės sklypo servituto nustatymo plano matyti, kad ieškovė siekia atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatyti suprojektuotą 8 metrų pločio servitutą, kurio plotas 795 m2.

14. 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 „Dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano patvirtinimo“, nutarta patvirtinti (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą paskirtą ir padalijimo į devyniolika žemės sklypų, iš kurių sklypams <....>, detalųjį planą. Detaliajame plane yra suderinimo žymos tarp kurių ir Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Marijampolės regiono keliai“ (Suderinta: prieš pradedant darbu sudaryti prisijungimo sutartį ir gauti leidimą iš VĮ „Marijampolės RK“.). Taip pat pateiktas aiškinamasis raštas, projekto rengimo pagrindas.

15. 2022 m. gegužės 25 d. antstolės R. P. sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-22-1030, konstatuota, jog pagal ieškovės nurodytus servituto nustatymo taškus (pagal pateiktas koordinates), į planuojamo kelio servituto teritoriją patenka vienas didelis medis ir keletas mažesnių, o taip pat elektros stulpas (plane pažymėtas einantis šalia medžio ir lygiagrečiai kelio atžvilgiu). Taip pat fiksuota, jog netoli atsakovams priklausančio sklypo yra įvaža nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, fiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės būklė. Taip pat fiksuota, kad yra pradėta kelio atkarpa (įvažiavimas) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės.

16. Ieškovės teismui pateikti planas iš internetinio portalo Regia.lt, pagal kuriuos kelias į ieškovės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų pagal skirtingas trajektorijas būtų 104,91 metro, arba 105,48 metro. Tuo tarpu kelias į ieškovės sklypą per žemės sklypus nuo artimiausios įvažos Prienų kryptimi, būtų 115,15 metro.

17. Ieškovė teismui pateikė vaizdo įrašą, kuriame fiksuota situacija atsakovų žemės sklype, patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei patekimas į ieškovės sklypą nuo artimiausios nuovažos nuo Prienų krypties.

18. Atsakovai pateikė nuotraukas, kuriose fiksuota situacija jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuriame prašoma nustatyti servitutą, patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei patekimas į ieškovės sklypą nuo artimiausios nuovažos nuo Prienų krypties.

19. 2008 m. sausio 22 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-100 Dėl žemės sklypo padalijimo, nutarta leisti žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į tris sklypus ir šiems sklypams taikyti servitutus: teisę važiuoti transporto priemonėmis ir statinių servitutą. Pateiktas Žemės sklypo planas.

20. 2011 m. sausio 21 d. raštu VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo V. N. (ieškovės pasirinktą architektą), kad tiesiogiai patekti į planuojamą sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė negalima pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – kelių techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322), 164 punkto reikalavimus <...>.  

21. 2012 m. birželio 14 d. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo UAB „JAAVV“ (kopija siųsta ir Marijampolės savivaldybės administracijai), jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) išnagrinėjo UAB „JAAVV“ 2012 m. gegužės 22 d. prašymą „Dėl sutikimo rengti įvažiavimą-išvažiavimą iš magistralinio kelio“, kuriame prašoma detaliajame plane įvažiavimą ir išvažiavimą į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), leisti numatyti nuo magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė. Atsakant nurodoma, kad Kadangi Jūsų prašyme nurodytuose kitų savininkų žemės sklypuose ir taip jau yra nustatyti net keli kelio servitutai (tarp jų ir sudarant sandorį), manome, kad tik žemės sklypo pakraščiu, magistralinio kelio apsaugos zonoje, Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrajame plane fekalinei linijai tiesti rezervuotoje teritorijoje, kad ir teismo sprendimu nustatytas dar vienas kelio servitutas šių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisėms esminės įtakos jau neturėtų. Tuo labiau, kad vienu iš šių kelio servitutų naudojasi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių tarp šių sklypų ir Jūsų žemės sklypo, savininkai. Šiuo atveju kelio servitutas būtų tik „papildytas“. Informuojame, kad Kelių direkcija nekeis savo išduotų planavimo sąlygų Jūsų žemės sklypo detaliajam planui rengti. Pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin.,2004, Nr. 83-3028; 2009, Nr. 145-6460), 8 punktą, planavimo sąlygas institucija išduoda vadovaudamasi institucijos kompetencija (šiuo atveju – siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas valstybinės reikšmės kelyje), galiojančiais teisės aktais ir kita. Pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – kelių techninis reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322), 164 punktą, šiuo metu naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje magistralinio kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų. Pažymėtina, kad sankryžų ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių ribojamas dėl eismo saugos kelyje (inžineriniame statinyje) reikalavimų – siekiant sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje. Patenkinus Jūsų prašymą šioje vietoje leisti nuo magistralinio kelio įsirengti dar vieną nuovažą, būtų pažeisti ne tik šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, reikalavimai, bet ir visų šio kelio naudotojų (tiek vidaus (šalies), tiek užsienio) teisėti interesai. Magistralinis kelias A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, kuris kartu yra europinės magistralės E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas) sudėtinė dalis, turi būti tvarkomas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais. Visuomenės, valstybės ir Europos Sąjungos interesas – eismo saugos keliuose užtikrinimas ir avaringumo mažinimas. Pažymėtina, kad ir įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio mažinimą) siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Jūsų asmeninį interesą ir patogumą (šiuo atveju – nuovažos nuo šio magistralinio kelio įrengimą).   

22. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakydama į 2021 m. balandžio 28 d. UAB „JAAVV“ paklausimą - prašymą „leisti įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė kairėje pusėje 134,4 km (x-(duomenys neskelbtini); y-(duomenys neskelbtini)), detaliajame plane (duomenys neskelbtini) nurodytoje vietoje, į mums nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau –reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal šio reglamento 164 punktą, tokiame magistraliniame kelyje sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų. Artimiausia nuovaža nuo Jūsų žemės sklypo ribos Marijampolės kryptimi yra už 142 m, Prienų kryptimi yra už 114 m. Dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė į prašyme nurodytą vietą. Privažiavimo prie Jūsų žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant kelio servitutus gretimuose žemės sklypuose ir naujų nuovažų nuo magistralinio kelio neplanuojant. 2022 m. birželio 3 d. Žemės nuomos sutartimis Nr. LIF-22-48, atsakovai išnuomojo jiems nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą (unikalus numeris 4400-3787-4278) UAB „Lifrania“.

Dėl senaties termino taikymo

23. Minėta, jog atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą, t. y. nurodė, jog ieškovei gavus VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakymus 2011 ir 2012 metais, jau tada buvo žinoma, kad tokia įvaža negali būti, ieškovė dešimt metų nieko nedarė, dėl ko ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

24. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą yra apribota, tai trunkamasis pažeidimas, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

25. Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

26. Teismo vertinimu, atsakovų atstovų atstovas nepagrįstai ieškinio senaties terminą sieja su ieškovei pateiktais VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2011 ir 2012 metų atsakymais. Nors šiuose atsakymuose ir nurodoma, kad įrengti nuovažą nėra galimybių, tačiau 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 „Dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano patvirtinimo“, nutarta patvirtinti (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą paskirtą ir padalijimo į devyniolika žemės sklypų, iš kurių sklypams <....>, detalųjį planą, kuriame buvo nurodoma ir nuovaža (nors jos vėliau įsirengti nebuvo galimybės) bei Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Marijampolės regiono keliai“ suderinimas (Suderinta: prieš pradedant darbu sudaryti prisijungimo sutartį ir gauti leidimą iš VĮ „Marijampolės RK“.), dėl ko ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Iš teismui pateikto 2021 m. liepos mėn. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakymo ieškovei seka, kad ieškovė kreipiasi į minėta instituciją pateikdama ir detalųjį planą, ir tik gavusi minėtą 2021 m. liepos mėn. atsakymą, ji pradeda servituto nustatymo procedūrą. Teismo vertinimu, būtent VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021 m. liepos mėn. atsakymo gavimo diena turėtų būti siejama su termino pradžia, per kurį suinteresuotas asmuo gali apginti savo teises.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog atsakovų atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

Dėl kelio servituto nustatymo

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

29. Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, taip pat proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

30. Taigi, visų pirma šiame sprendime analizuotina pirmosios sąlygos servituto nustatymui – savininkų nesutarimas, egzistavimui.

31. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog siuntė registruota pašto siunta atsakovams pranešimą, prašydama atsakovų notarinės formos sandoriu nustatyti servitutą, tačiau atsakovai į pranešimą neatsakė. Atsakovų atstovas, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, akcentavo, jog atsakovams pranešimas pagal nurodomą adresą buvo siunčiamas ne gyvenamosios vietos, o garažo adresu, ir pagal turimus duomenis, registruota pašto siunta buvo grąžinta neįteikta ir buvo grąžinta siuntėjui. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog antrą kartą laiško atsakovams nesiuntė, nes gavo pranešimą apie neįteikimą, nenorėjo gaišti laiko. Anot atstovo, ieškovė siuntė tuo adresu, kurį turėjo. Atsakovai turėjo gauti pranešimą apie registruotą siuntą. Atsakovai nenorėjo priimti siuntos. 

32. Teismui įrodymai apie tai, kad atsakovai vengė priimti jiems ieškovės siunčiamą pranešimą, nepateikti.

33. Taigi, visų išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog ieškovė į teismą kreipėsi dar nesant vienos iš būtinųjų sąlygų servituto nustatymui, t. y. savininkų nesutarimui, tačiau teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu, kuris yra analogiškas kaip ir siųsto, bet neįteikto pasiūlymo bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu šalių nesutarimas dėl servituto nustatymo yra akivaizdus, todėl spręstina, jog pirmoji servituto nustatymo sąlyga yra nustatyta.

34. Sekančiai nustatoma ar nenustačius ieškovės prašomo kelio servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

35. Analizuojant byloje esančius duomenis, t. y. internetinio tinklalapio regia.lt byloje pateiktą informaciją seka, jog į ieškovei nuosavybes teise priklausantį sklypą galima patekti per (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri susijungia su (duomenys neskelbtini) g. Minėta (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 „Dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtintame (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo į kitą paskirtą ir padalijimo į devyniolika žemės sklypų <....>, detaliajame plane.

36. Šių duomenų kontekste atsakovai akcentuoja, jog Detalusis planas su visais jame nurodytais sprendiniais 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 yra patvirtintas, įregistruotas, išviešintas šiai dienai galiojantis pilna apimtimi. Dėl to ieškovės teiginys, kad privažiavimo prie jo sklypų nėra, yra klaidinantis. Atsakovų žiniomis, suprojektavęs sklypus, patvirtinus detalųjį planą, ieškovė tuo metu gavo ir atitinkamus leidimus iš valstybinės institucijos - Marijampolės regiono keliai, įrengti nuovažą ir įvažą į planuojamą kvartalą, būtent taip, kaip buvo numatyta detaliajame plane. Gi ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė ketino įrengti kelią pažymėtą detaliajame plane. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakymu informavo, kad tokio sutikimo neduos. Tokią poziciją grindė teisės aktų nuostatomis, kad nuovažos įrengiamos ne dažniau kaip tūkstantį metrų. Ieškovė neturi galimybių patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, dėl ko ir prašo nustatyti servitutą. Iš byloje esančio Detaliojo plano matyti, kad jis buvo suderintas su Valstybine įmone „Marijampolės regiono keliai“ (Žyma: „Suderinta, prieš pradedant darbus, sudaryti prisijungimo sutartį ir gauti leidimą iš VĮ „Marijampolės R.K.“.). Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovai tiek pateiktoje išvadoje, tiek ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nėra VĮ „Marijampolės regiono keliai“ teisių ir pareigų perėmėja. Paaiškino, jog po VĮ „Marijampolės regiono keliai“ reorganizavimo, buvo vienuolika regioninių įmonių, jos visos buvo prijungtos prie VĮ „Kauno regiono keliai“. Kuri vėliau buvo pertvarkyta į VĮ „Kelių priežiūra“, kuri ir yra VĮ „Marijampolės regiono keliai“ teisių ir pareigų perėmėja. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ perduotas valdyti turtas valstybinės reikšmės keliai. Visi Regiono keliai turėjo teisę derinti prisijungimo sąlygas detaliuosius planus tik dėl valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir valstybinės reikšmės krašto kelių. Magistraliniams keliams sąlygas detaliuosius planus derinti galėjo tik VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Šiuo atveju VĮ „Marijampolės regiono keliai“ derinimas buvo viršijant įgaliojimą, VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nebuvo žinoma, toks derinimas buvo neteisėtas, buvo pažeista detaliojo plano procedūra, detalusis planas nebuvo suderintas su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ir jis VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nesaisto. Tuo metu visi regiono keliai buvo pavaldūs VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, todėl galiojo VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ direktoriaus 2011 m. sausio 6 d. priimtas įsakymas Nr. P-7, numatantis įgaliojimų apimtis, kokius derinimus gali daryti regiono keliai.

37. 2021 m. gruodžio 30 d. netekusiame galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 6 d. įsakymo Dėl planavimo ir prisijungimo sąlygų rengimo ir nustatymo bei teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir statinių, inžinerinių tinklų ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės kelių juostoje ir jų apsaugos zonoje projektų patikrinimo Nr. V-7 1.1. papunktyje nustatyta, kad planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti ir prisijungimo sąlygas nustato ir rengia bei teritorijų planavimo dokumentus derina ir statinių, inžinerinių tinklų ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės magistralinių kelių juostose ir apsaugos zonose projektus pagal kompetenciją patikrina Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos <...>. 1.2. papunktyje nustatyta, kad planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti ir prisijungimo sąlygas nustato ir rengia bei teritorijų planavimo dokumentus derina ir statinių, inžinerinių tinklų ar kitos planuojamos ūkinės veiklos valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių juostose ir apsaugos zonose projektus pagal kompetenciją patikrina valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“ <...>.  

38. Kelias Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė yra ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ derinimo metu buvo valstybinės reikšmės magistralinis kelias (1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 757 (aktuali redakcija nuo 2015 m. birželio 20 d.), kas patvirtina VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ išvadą, jog VĮ „Marijampolės regiono keliai“ derinimas buvo viršijant įgaliojimą ir jis VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nesaisto.

39. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ teismui pateiktoje išvadoje, be kita ko, akcentavo, jog net jei VĮ „Marijampolės regiono keliai“ detaliojo plano derinamas būtų laikomas teisėtu, nuovaža yra už detaliojo plano ribos.

40. Iš teismui pateikto Detaliojo plano brėžinio seka, kad visas Detaliojo plano brėžinys yra apibrėžtas pilka punktyrine linija, kuri pažymėta kaip Detaliojo plano galiojimo riba. Detaliojo plano brėžinyje pažymėta nuovaža (įvardijama kaip nuovaža ir įvaža) yra už pilkos punktyrinės linijos, t. y. už Detaliojo plano galiojimo ribos. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovų teigimu, visi sprendimai už detaliojo plano galiojimo ribos yra traktuojami kaip rekomendaciniai pasiūlymai, kaip ateityje galėtų būti planuojamos teritorijos aplinka. Tai nėra privalomas sprendinys, jis nesaisto institucijų, kitų subjektų. Nesutikti su išvadą teikiančios institucijos VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pozicija nėra pagrindo, kadangi ją patvirtina byloje esantis Detaliojo plano brėžinys. Daugiau duomenų, apie kitus galimus būdus be servituto nustatymo ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu (sklypais), byloje nėra.

41. Teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą, t. y. aplinkybę, kad tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015) 

42. Šiuo atveju įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neturi galimybių patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą (sklypus, konkrečiai (duomenys neskelbtini) gatvę) per už 2015 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1509 patvirtinto Detaliojo plano ribų nurodytą nuovažą (nėra galimybių ją įrengti). Kito tiesioginio, laisvo privažiavimo nėra nustatyta, todėl konstatuotina, jog šiuo metu ieškovė neturi objektyvios galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kitaip, kai tik naudodamasi servitutu per tarnaujantįjį daiktą.

43. UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal suplanuotą detalųjį planą yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Taip pat UAB „JAAVV“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vakarinė riba sudaro bendrą ribą su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė prašo nustatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kelio servitutą, tikslu patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Detaliojo plano brėžinyje pažymėtą Nr. 1), tačiau iš esmės, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovės atstovas, ieškovė siekia patekti ne į konkrečiai vieną nurodytą sklypą, o į žemės sklypų masyvą – Detaliajame plane nurodytą (duomenys neskelbtini) gatvę (žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), iš kurios bus galima patekti į kiekvieną iš 24 ieškovei priklausančių žemės sklypų, nes VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsisakė išduoti leidimą įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė į Detaliojo plano brėžinyje nurodytą (duomenys neskelbtini) g.

44. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nustačius, jog kelio servituto nustatymas yra vienintelė galimybė naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais sklypais, toliau analizuotinos galimos alternatyvos bei tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo apimtis.

45. Šioje dalyje svarbu akcentuoti, jog nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

47. Sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausia jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas aktualias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas.

48. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

49. Taigi, ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl jai teko pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad nėra jokios kitos galimybės be servituto nustatymo privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypų, o prašomas nustatyti servitutas, iš visų galimų alternatyvų, yra racionaliausias ir mažiausiai ribojantis kitų asmenų teises. 

50. Bylos nagrinėjimo metu, remiantis ieškovės, atsakovų, institucijų, teikiančių išvadą pateiktais įrodymais, paaiškinimais nustatyta, jog iš esmės į ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). (arba (duomenys neskelbtini) gatvę), galima patekti trimis skirtingais būdais. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas ir tikslino ieškovės įrodinėjimo pareigą, tačiau teismui ieškovė nei tikslino reiškiamą reikalavimą, nei teikė detalius įrodymus, alternatyvius planus, paskaičiavimus dėl racionaliausio ir mažiausiai kitų asmenų teises ribojančio servituto nustatymo. Taip pat pastebėtina, jog nors šios bylos nagrinėjimo metu ir buvo analizuojamos ir vertinamos visos galimos alternatyvos ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, tačiau aplinkinių žemės sklypų (kaip galimų alternatyvų) savininkai byloje trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukiami, kadangi visas galimas alternatyvas teismas vertino ieškovės reiškiamo reikalavimo kontekste, t. y. ar ieškovė įrodė, jog esant skirtingoms alternatyvoms patekti į jai nuosavybė teise priklausančius sklypus, jos pasirinktas kelio servituto nustatymas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pats racionaliausias, optimaliausias ir mažiausiai tarnaujančiojo daikto savininkų teises suvaržantis sprendinys (teismo sprendimas tiek ieškinio tenkinimo, tiek ir atmetimo atveju nesukelia šių žemės sklypų savininkams jokių teisių ir pareigų).    

51. Taigi, pirmasis galimas ieškovės patekimo į jai nuosavybė teise priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., būdas yra servituto nustatymas atsakovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dėl kurio ieškovė ir reiškia reikalavimą. Nustačius ieškovės prašomą kelio servitutą, ji galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio ji galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Bylos duomenys patvirtina, kad šis kelio servitutas būtų apie 100 metrų ilgio, užimtų 798 m2. Iš atsakovų pateikto 2022 m. gegužės 25 d. antstolės R. P. parengto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0183-22-1030, seka, kad į ieškovės prašomą nustatyti kelio servitutą, pagal servituto koordinačių taškus, patenka vienas didelis ir keletas mažesnių bei vienas elektros stulpas. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovų sklype yra tik vienas medis, kuris yra menkavertis (nudžiūvęs), šulinys gali likti kelyje, elektros stulpo perkėlimo išlaidas patirs ieškovė. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad į ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto teritoriją patenka didelis medis, kurio tik mažesnioji dalis šakų yra nudžiūvusi, kitoje dalyje žaliuoja lapai. Šalimais minimo medžio yra elektros stulpas, nuo kurio laidai yra nutiesti per magistralinį kelią. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog techninės galimybės po keliu pravesti kabelį yra, tačiau nepakanka vienoje, vietoje dviejų stulpų po žeme pakloti laidą, tačiau reikia po žeme nutiesti visą liniją. Gali būti ir kelių kilometrų. Nuo dėžutės iki dėžutės. Tokie darbai būna planiniai, kas metus ar kas kelis metus. Teorinės galimybės yra, o praktinės galimybės abejotinos. Bet tai yra brangi paslauga. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pirmą kartą išgirdo apie tokius reikalavimus, tačiau susisiekus su ieškovės vadovu akcentavo, jog ieškovė palaiko reikalavimą, ji patirs išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad techninė galimybė atlikto tokio pobūdžio darbus šioje situacijoje yra, ieškovė tuo nesidomėjo. Teismas bylos nagrinėjimo metu kartu su šalimis, jų atstovais, institucijų, teikiančių išvadą byloje atstovais, analizavo internetinio portalo www.regia.lt duomenis, kurie patvirtino, jog VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovo nurodomą aplinkybę, t. y. jog nepakanka vienoje, vietoje dviejų stulpų po žeme pakloti elektros liniją, tačiau reikia po žeme nutiesti visą liniją. Analogiška situacija stebėta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype, nuo kurio per magistralinį kelia paklotas kabelis ir šios linijos ilgis sudaro apie 200 metrų. Taip pat iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo seka, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą) yra nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona, paviršiniai vandens telkiniai, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos. Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės atstovas Marijampolės savivaldybės administracijoje domėjosi technine galimybe įrengti kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kai šiame žemės sklype yra nustatytos Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, tačiau dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jokių įrodymų neteikė, t. y. ar jos patenka į prašomą nustatyti kelio servitutą, jei taip – ar gali būti pertvarkomos ir kt.      

52. Kitas galimas ieškovės patekimo į jai nuosavybė teise priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), būdas yra servituto nustatymas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nurodė, jog šį variantą ieškovės vadovas svarstė, tačiau šio sklypo savininkai kategoriškai nesutiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į šį žemės sklypą būtų patenkama per (duomenys neskelbtini) gatvę, ir nurodytu žemės sklypu į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Galimas kelio servituto, einančio lygiagrečiai sklypo ribą, ilgis būtų apie 50 metrų. 2022 m. gegužės 25 d. antstolės R. P. parengto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-22-1030, nurodoma, jog visa (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi, asfaltuota, asfaltas geros būklės. Fiksuota jog gatvė pakankamai plati, joje neapsunkinta galimybė prasilenkti priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, viso gatvės būklė vienodai gera. Taip pat fiksuota, jog (duomenys neskelbtini) ir  (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, greta sklypo Nr. 47 tvoros, yra suformuota sankryža į kairę, t. y. link (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. nutiesta nedidelė dalis gatvės, kuri pasibaigia pievoje. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra mažiau ekonomiškas, yra medžiai, kuriuos reikėtų išpjauti, žalą patirtų jų savininkas, kurią reikėtų atlyginti. Tiesiant kelią (duomenys neskelbtini) gatvėje palei sklypo ribą reikėtų išpjauti medžius, o kitu atveju tiesiant ne palei ribą, sklypas būtų padalintas į kelias dalis. Paskaičiavimų neturi kiek kainuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti kelią. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype yra vertingi medžiai ir tai ne tujos. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype yra melioravimo apsaugos zona. Anot ieškovės atstovo, nustačius servitutą ir įrengus kelią, žemės sklypas butu padalintas į tris dalis, kelias ir dar dvi dalys. Teismas bylos nagrinėjimo metu analizavo šalių pateiktus įrodymus apie galimus apsunkinimus įrengiant galimą servitutą (kaip alternatyvą) žemės sklype žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog nustatant kelio servitutą lygiagrečiai žemės sklypo ribai, link (duomenys neskelbtini) gatvės, pagal ieškovės prašomo nustatyti servitutinio kelio plotį, reikėtų pašalinti kelis medžius (pagal byloje pateiktas nuotraukas – tikėtina pušis).  Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ir akcentavo, jog tuo atveju, jei šiuos medžius reikėtų išpjauti, žalą patirtų jų savininkas, kurią reikėtų atlyginti, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas akcentavo, jog ieškovei nėra svarbus finansinis kriterijus. Ieškovės atstovas taip pat į bylą teikė internetiniame tinklalapyje www.regia.lt sumodeliuotas galimas servitutinio kelio alternatyvas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagal kuriuos patekimas į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), modeliuojamas per Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomą nutiestą nedidelę dalį gatvės, kuri pasibaigia pievoje, abiem atvejais jis sudaro apie 105 metrus. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, jog kelio įrengimas iš karto lygiagrečiai žemės sklypo ribą (apie 50 metrų) nėra galimas. Ieškovė neįrodė, jog vienintelis galimas servituto nustatymas šiame žemės sklype būtų įmanomas tik per šio žemės sklypo vidurį, tokiu būdu jį padalinant į kelias dalis. Dalyje dėl ieškovės atstovo nurodyto argumento, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sklype yra melioravimo apsaugos zona, pažymėtina, jog šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė išvadą teikiančios institucijos - Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atstovė, savivaldybės administracija susisiekė su ieškovės atstovu, šiam kreipusis su paklausimu, ir jį informavo, kad savivaldybės administracija sutikimą pertvarkyti išduotų, nes Melioracijos įrenginiai gali būti pertvarkomi. Taigi, šioje dalyje ieškovės nurodomų apsunkinimų nėra.

53. Kitas galimas ieškovės patekimo į jai nuosavybė teise priklausančius sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), būdas yra patekimas per du žemės sklypus, esančius Prienų kryptimi nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo, t. y. per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), ties kuriuo ir yra nuovaža nuo magistralinio kelio, ir valstybinę žemę (nesuformuota, nepriskirtas unikalus numeris), kuri ribojasi su ieškovės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) yra nustatytas servitutai, t. y. Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-100 Dėl žemės sklypų padalijimo bei 2011 m. rugsėjo 2 d. su fiziniais asmenimis sudaryta Servituto sutartimi Nr. 5751. Iš teismui pateikto 2012 m. vasario 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto seka, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkai šiame akte nurodė žemė sklypui nustatytus kelio servitutus. Teismui pateiktame plane yra pažymėtas 152 m2 ploto kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis), šio plano duomenis yra suderinę ir šio žemės sklypo savininkai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė nežinojęs apie šiame žemės sklype nustatytą kelio servitutą, prieš kreipiantis į teismą nebendravo su šio žemės sklypo savininkais. Toliau Marijampolės kryptimi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini)ribojasi su kitu žemės sklypu, kuriam nėra priskirtas unikalus numeris. Išvadą teikiančios institucijos VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovo teigimu, žemės sklypas nėra suformuotas, tai yra laisva valstybinė žemė, kurią galima būtų išsipirkti, išsinuomoti. Ir šis žemės sklypas, kaip minėta, ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, per kurį taip pat būtų galimybė patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovės atstovas nurodė nieko nežinojęs ir apie šio žemės sklypo statusą. Kaip matyti iš byloje šalių pateiktų duomenų, atstumas nuo paminėtos įvažos (nuovažos) iki ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra apie 80 metrų. Taip pat iš byloje esančių ortofo vaizdų (regia.lt informacija), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kurioje plane yra atvaizduotas nustatytas kelio servitutas, yra vienas medis. Jokių kitų medžių ar krūmų, kitų objektų nematyti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., nustatytas kelio servitutas kitų - fizinių asmenų naudai, todėl kitiems asmenims jis negalioja. Teismo vertinimu, ieškovės atstovas šio teiginio neįrodė, minėta, jog kelio servitutas minėtame žemės sklype nustatytas taip pat ir Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ŽM-100 Dėl žemės sklypų padalijimo. Taip pat akcentuojama, kad nuo servituto nustatymo praėję vienuolika metu, juo niekas nesinaudojo, toje vietoje auga vaismedžiai, servitutas pagal CK baigiasi suėjus senačiai dešimt metų, jis traktuotinas kaip pasibaigęs. Dalyje dėl vaismedžių teismas jau pasisakė, t. y. iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad jau nustatyto servituto vietoje augtų vaismedžiai. Nors teismas tikslino ieškovės įrodinėjimo pareigą, tačiau ji tokių duomenų į bylą taip pat neteikė. Dalyje dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui pastebėtina, jog pagal CK 4.136 straipsnio 1 dalį servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sprendimą dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė į bylą įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta minėto kelio servituto pabaiga suėjus senaties terminui, todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Taip pat, kaip minėta, ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą nebendravo su šio žemės sklypo, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais. Taigi, šioje situacijoje įvertinus faktinę aplinkybę, kad šiame žemės sklype jau yra nustatyti kelio servitutai, apskritai nėra aiški šio žemės sklypo savininkų pozicija. Be to, nors ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė pirmą kartą bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, tačiau ši informacija ieškovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atsakyme buvo nurodoma jau 2012 metais.  

54. Visų šiame sprendime išdėstytų motyvų visumoje teismas pažymi, jog viso bylos nagrinėjimo metu teismas tikslino ieškovės įrodinėjimo pareigą, teiravosi ar ji pageidauja tikslinti reiškiamus reikalavimus, tačiau ieškovė nei išreiškė pageidavimą tikslinti reiškiamus reikalavimus, nei teikė įrodymus (detalius paskaičiavimus, planus, kt.), pagrindžiančius jos nurodomą aplinkybę, kad kelio servituto nustatymas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pats racionaliausias, optimaliausias ir mažiausiai tarnaujančiojo daikto savininkų teises suvaržantis sprendinys.

55. Nors ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo, kad buvo nagrinėjamos visos galimos kelio servituto nustatymo alternatyvos, tačiau įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl kelio servituto nustatymo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, detaliai visų alternatyvų nenagrinėjo, t. y. ieškovei (jos atstovui) turintiems byloje pareigą įrodyti, kad nėra kitų racionalių (proporcingų) galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, kaip tik nustatyti kelio servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, nežinojo, kad norint pašalinti elektros stulpą, kuris yra prašomo nustatyti kelio servituto vietoje, reikės po žeme (bei po magistraliniu keliu) nutiesti visą elektros liniją, neteikė įrodymų ar toks sprendinys techniškai būtų įgyvendinamas ir kiek jis kainuotų, nežinojo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas, prieš kreipiantis į teismą nebendravo su šio žemės sklypo savininkais, nežinojo, kad šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., yra nesuformuotas žemės sklypas, tai yra laisva valstybinė žemė, kurią galimai būtų galima išsipirkti ir/ar išsinuomoti ir kt.   

56. Akcentuotina, jog ieškovė turėdama kelias galimybes patekti į jos valdomą sklypą, turėjo pagrįsti, kad jos prašomas nustatyti kelio servitutas yra pats racionaliausias ne jos, bet kitų savininkų atžvilgiu. Pažymėtina, kad servitutas negali būti nustatomas tik todėl, kad ieškovei naudotis tokio turinio servitutu būtų patogiau. Tai reikštų, kad vieno asmens interesai patenkinami kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę.

57. Šiuo atveju įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į galimų alternatyvių kelio servitutų plotą, tuose žemės sklypuose esančius apribojimus, įvairius kliuvinius ir jų pašalinimo galimybes, žemės sklypų paskirtį, statusą ir ypatumus, byloje ieškovei neteikiant jokių detalių paskaičiavimų, jog prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pats racionaliausias, optimaliausias ir mažiausiai tarnaujančiojo daikto savininkų teises suvaržantis sprendinys, kt., darytina išvada, jog ieškovė ieškinio reikalavimo neįrodė, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl baudos ieškovei paskyrimo

58. Atsakovai teismui pateiktu atsiliepimu prašo paskirti ieškovei UAB „JAAVV“ 1000 Eur baudą, 50 procentų baudos pervedant į atsakovų sąskaitą, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, o kitą 50 procentų baudos dalį pervedant į Teismo nurodytą sąskaitą. Prašymą grindžia ieškovės nesąžiningumu, t. y. kreipimusi į teismą dėl servituto nustatymo, nors žinojo, kad pasiūlymas atsakovams nėra įteikiamas, kad detaliajam plane jau yra suplanuotas įvažiavimas, pateikus akivaizdžiai nepagrįsta ieškinį ir kt.  

59. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Šiuo atveju teismas įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio teikimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovų akcentuojamomis aplinkybėmis, yra nepakankamas, jog būtų vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl šis atsakovų prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62.  Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63.  Nors iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas apmokėdavo atsakovas, tačiau atsakovų procesiniuose dokumentuose formuluojamas prašymas bylinėjimosi išlaidas priteisti atsakovų naudai, todėl jos iš ieškovės atsakovams priteistinos lygiomis dalimis. Pagal atsakovų pateiktus įrodymus, atsakovė šioje byloje patyrė 3999,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3649,68 Eur išlaidos advokato pagalbai bei 350 Eur patirtos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą. 3649,68 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl priteistinos iš ieškovės. Taip pat atsakovams iš ieškovės priteistina 350 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą.

64.  Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,09 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 9,09 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės UAB „JAAVV“ ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovų J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei UAB „JAAVV“, juridinio asmens kodas 300565084.

Priteisti iš ieškovės UAB „JAAVV“, juridinio asmens kodas 300565084, atsakovams J. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis kiekvienam po 1999,84 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „JAAVV“, juridinio asmens kodas 300565084, 9,09 Eur (devynis eurus 9 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                                                        Aivaras Naujalis