Administracinė byla Nr. eA-3358-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00717-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., A. K., D. B. (M. B. teisių perėmėja), A. Ž. ir R. K. (R. K.)) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakovas) 2018 m. sausio 30 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pažymėtus indeksais S2, S3; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servitutų, pažymėtų indeksais S2, S3, panaikinimo Žemės sklype.
2. Pareiškėja nurodė, kad jai su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio bendras plotas yra 1,020 ha, paskirtis – žeme?s u?kio. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) Centrinio duomenų banko (toliau – ir NTR CDB ) 2017 m. lapkričio 14 d. duomenimis, pareiškėjai nuosavybe?s teise priklauso 2100/10200 Žeme?s sklypo dalis, R. S. – 4201/10200, A. K. – 599/10200, M. B. – 1500/10200 ir A. Ž. – 1800/10200 Žemės sklypo dalys.
3. Pareiškėja paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geoteka“ 2007 metais atliko Žeme?s sklypo kadastrinius matavimus. Bendraturc?iai parašais patvirtino, kad Žeme?s sklypo dalimis naudosis taip: J. S. – 1200/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „A“; J. M. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „F“; M. B. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „C“; S. G. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „B“; A. Ž. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „D“; T. S. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „E“. Tokiomis pac?iomis dalimis 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu buvo nustatyta naudojimosi Žeme?s sklypu tvarka (notaro patvirtinta ir i?registruota NTR). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu Nr. 2.3-8129-(41) (toliau – 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas) buvo patvirtinti Žeme?s sklypo kadastro duomenys, kuriuos patikslino UAB „Geoteka“ geodezininke? S. S., ir Žeme?s sklypui buvo nustatyti kelio servitutai: kodas – 201, S1 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (40, 41, 43, 45, 44, 42), plotas – 102; kodas – 201, S2 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (12, 19, 52, 50, 51, 53, 54), plotas – 225; kodas – 201, S3 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (40, 41, 38, 47, 49, 52, 50), plotas – 250; kodas – 201, S4 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (35, 36, 34, 32, 29, 30, 31, 33), plotas – 105; kodas – 201, S5 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (30, 29, 28, 27), plotas – 99; kodas – 201, Kelio servitutas (jotis daiktas). Taip pat buvo nustatyti ir kiti kelio servitutai – teise? naudotis pe?sc?iu?ju? taku: S6, S7, S8, S9, kurių nustatymo teisėtumas neginc?ijamas.
4. Pareiškėja nurodė, kad NTR CDB 2017 m. lapkričio 14 d. išraše (6.1, 6.2, 6.3, 6.4 p.) nurodyta, jog kelio servitutas – viešpataujantysis daiktas yra žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas – teisė naudotis pe?sc?iu?ju? taku – tarnaujantysis daiktas yra žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0479 ha), kelio servitutas – tarnaujantysis daiktas yra žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0781 ha). Tai reiškia, kad Žeme?s sklypo bendraturc?iai yra viešpataujanc?iojo ir tarnaujanc?iojo daikto savininkai. Žemės sklypo plane nurodyta, kad kelio servituto S3 taškai 47, 49, 52, 50, 48, 46, 37, 38 eina per pareiškėjai priklausanti? žeme?s sklypa?, o bu?tent jos kiema?, priešais u?kini? pastata?. Pareiškėja teigė, kad šie servitutai trukdo jai tinkamai naudotis jos valdomo Žeme?s sklypo dalimi.
5. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. kreipe?si i? NŽT Vilniaus rajono skyriu? su prašymu de?l servituto išregistravimo, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu atsisake? išregistruoti servituta?, motyvuodamas tuo, jog ne?ra pateiktas visų Žeme?s sklypo bendraturc?iu? prašymas išregistruoti servituta?, bei nurode?, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vede?jo 2017 m. gruodžio 22 d. i?sakymu Nr. 48VI?-2348-(14.48.2.) „De?l Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniu?nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietove?s žeme?s reformos žeme?tvarkos projekto patvirtinimo“ nustatyta, jog pareiškėjos prašomu? išregistruoti servitutu? S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažyme?tas vietine?s reikšme?s 4 m ploc?io kelias, kuris reikalingas privažiavimui prie žeme?s sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsniu, 4.124 straipsnio 1 dalimi, 4.130 straipsnio 1 dalimi, 4.132 straipsniu ir teigė, jog šiuo atveju visi Žeme?s sklypo bendraturc?iai tapo ir viešpataujanc?iojo ir tarnaujanc?iojo daikto savininkais, o tai reiškia, kad 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatyti servitutai pasibaigia. Pareiškėja nesutiko su NŽT nuomone, kad šiuo atveju turi bu?ti pateikti visi Žeme?s sklypo bendraturc?iu? prašymai de?l servituto išregistravimo, nes kai tarnaujanc?iojo ir viešpataujanc?iojo daikto savininkai sutampa, servitutas yra išregistruojamas, tokiu atveju tai yra savarankiškas pagrindas išregistruoti servituta?, nes nepriklauso nuo kitu? žeme?s sklypo bendraturc?iu? valios ir pakanka vieno iš bendraturc?iu? pareiškimo de?l servituto panaikinimo.
7. Pareiškėja nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigė, kad servituto nustatymas turi bu?ti pagri?stas konkrec?iais nustatymo pagrindais, i?tvirtintais teise?s aktuose. Servitutas negali bu?ti nustatytas tokiais pagrindais, kurie ne?ra numatyti Lietuvos Respublikos žeme?s įstatyme. Viena iš esminiu? servitutu? nustatymo taisykliu? yra bu?tinybe? servituta? nustatyti tik pagal teritoriju? planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas suplanuotas. Teritoriju? planavimo dokumentais neparemtas servituto nustatymas pažeidžia Žeme?s i?statymo 23 straipsnio 2 dalį. Teise? administraciniu aktu nustatyti servituta? gali bu?ti i?gyvendinta, esant šioms sa?lygoms: 1) šios ru?šies servitutas (suteikiantis teise? tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerine?s infrastruktu?ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) turi bu?ti numatytas atitinkamame teritoriju? planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka; 2) servituta? galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybine?s žeme?s sklypams, taip pat savivaldybiu? ir privac?ios žeme?s sklypams. Nesant teritorinio planavimo dokumente suprojektuoto servituto, jo nustatymas administraciniu aktu yra negalimas ir šis pagrindas yra pakankamas naikinti sprendima? de?l servituto nustatymo.
8. Pareiškėja teigė, kad teritoriju? planavimo dokumente, t. y. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žeme?s reformos žeme?tvarkos projekto plane M 1:10 000, žeme?s sklypo Nr. 466-2 abrise ir 2002 m. gegužės 15 d. žeme?s sklypo (projektinis Nr. 466-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10 000 kelias, kuris 2007 m. lapkričio 30 d. žeme?s sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:1 000 pažyme?tas simboliu S3, S2 (žeme?s sklypo dalyje, pažyme?toje indeksu „F“), nėra pažymėtas. Šis projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. i?sakymu Nr. 3246-41. Todėl servitutas S3, S2 buvo nustatytas nesant teisinio pagrindo. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu, kuriuo buvo patvirtinti Žeme?s sklypo kadastro duomenys, nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra nustatomi servitutai, jame pasisakoma bendra forma, kad kadastro duomenys nustatomi aiškinamuoju raštu, piliec?iu? sutikimu de?l servituto nustatymo bei atsižvelgiant i? piliec?iu? prašyma? (tačiau kadastriniu? matavimu? byloje ne?ra bendraturc?iu? prašymu?).
9. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigė, kad bendrosios daline?s nuosavybe?s atveju teise?s naudotis paskirtomis žeme?s sklypo dalimis i?gyvendinimui servitutas netaikytinas. Bendraturc?iui galimybe? tinkamai naudotis jiems paskirta sklypo dalimi gali bu?ti sudaroma, tam tikra? sklypo dali? paliekant naudotis bendrai.
10. Pareiškėja nurodė, kad tik R. S. šeimos nariai naudojasi S3 servitutinio kelio atkarpa, pažyme?ta taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, nors ir yra kitas susisiekimas su sklypu, kiti bendraturc?iai S3 kelio servituto dalimi nesinaudoja, nes jiems ne?ra tam bu?tinumo. R. S. šeimos nariai keliu naudojasi važiuodami ne tik lengvaisiais automobiliais, bet taip pat didelio gabarito transporto priemone?mis (traktoriumi). Administraciniu aktu nustatomas servitutas gali bu?ti nustatomas viešojo intereso tenkinimui, tac?iau šiuo atveju tai yra vieno privataus asmens interesų tenkinimas. Žeme?s sklypo bendraturte?s A. Ž. ir M. B. neprieštarauja, kad bu?tu? panaikinti kelio servituto S3 taškai – 47, 49, 52, 50, 48, 46.
11. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8129-(41) „Dėl J. S., J. M., M. B., T. S., S. G. ir A. Ž. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuos patikslino UAB „Geoteka“ geodezininkė S. S.. Žemės sklypui buvo nustatyti šie servitutai: 1) kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas), 2) 0,0479 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėtas simboliais S6, S7, S8 ir S9; 3) 0,0781 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėtas simboliais S1, S2, S3, S4 ir S5. Pareiškėja prašo panaikinti S3 kelio servitutą (taškai 47, 49, 52, 50, 48, 46), nes, pareiškėjos nuomone, išnyko šio servituto taškų būtinumas.
13. Atsakovas nurodė, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais CK nurodytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.). Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, jog atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 str.).
14. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis CK 4.113 straipsniu, Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant dėl galimybės naudotis servitutiniu keliu (jo atkarpa), svarbu nustatyti ne tik tai, ar, įgyvendinant servituto suteikiamas teises, nepažeidžiami asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, tačiau ir tai, ar atitinkamas naudojimasis žemės sklypu (jame esančiu servitutiniu keliu) nepažeidžia imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga.
15. Atsakovas nurodė, kad Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Vilnios valstybiniame hidrografiniame draustinyje (toliau – ir Draustinis). Draustinis buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas jo ribų planas, t. y. veiklos apribojimai teritorijoje, kurioje buvo suformuotas Žemės sklypas, tuo pačiu ir pareiga laikytis veiklos Draustinyje reikalavimų, dar iki įsigyjant Žemės sklypą, buvo nustatyti įsteigus Draustinį ir patvirtinus jo ribų planą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 27 dalis, 5 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalį, draustinio ribų planas priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
16. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad sprendžiant klausimus, susijusius su servitutiniais keliais, esančiais saugomose teritorijose, būtina atsižvelgti į saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, susijusius su keliais. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Sąlygos), 158 punkte numatyta, kad hidrografiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Juose taip pat draudžiama ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Sąlygų 158.8 p.). Analogiška nuostata įtvirtinta Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 11.8 punkte.
17. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypo suformavimo dokumentuose – Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3246-41 patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:10 000, žemės sklypo Nr. 466-2 abrise ir 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 466-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10 000 – kelias, kuris 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:1 000 pažymėtas simboliu S3 (žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“), nebuvo pažymėtas. 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 466-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formoje ir 2002 m. gegužės 15 d. žemės naudmenų eksplikacijoje duomenų apie kelius, buvusius žemės sklype (projektinis Nr. 466-2), nėra. Atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, geodezininkė 2008 m. vasario 14 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, jog „kelias yra natūroje ir juo naudojasi gretimų sklypų savininkai.“ 2007 m. birželio 21 d. Žemės sklypo kadastro duomenų formoje esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad keliai sudaro 0,0781 ha ploto žemės naudmenų. Vienas iš 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatytų servitutų (0,0781 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėtas simboliais SI, S2, S3, S4 ir S5 yra būtent tokio ploto.
18. Atsakovo teigimu, pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 9 dalis, saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat NTR įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Atsakovo vertinimu, teismui nustačius, kad Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu simboliu S3 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000, žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“, kelias neegzistavo, bei, kad važiavimas transporto priemonėmis Žemės sklypu pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, Draustinio steigimo tikslus, Sąlygų 158.8 punktą, Nuostatų 11.8 punktą, būtų pagrindas tenkinti pirmąjį skundo reikalavimą, tačiau tokiu atveju tretieji suinteresuoti asmenys prarastų galimybę naudotis servitutinio kelio atkarpa, 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėta simboliu S3, esančia Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“.
19. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypo bendraturčiai 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu nustatė tvarką, pagal kurią naudojamasi konkrečiomis Žemės sklypo dalimis: J. S. – 1200/10200 Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; J. M. – 1800/10200 dalimi, plane pažymėta indeksu „F“; M. B. – 1800/10200 dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; S. G. – 1800/10200 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; A. Ž. – 1800/10200 dalimi, plane pažymėta indeksu „D“; T. S. – 1800/10200 dalimi, plane pažymėta indeksu „E“. Būtent tokios Žemės sklypo dalys minėto susitarimo sudarymo metu priklausė minėtiems asmenims, tačiau šiuo metu pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro NTR CDB duomenis, J. M. nuosavybės teise priklauso 2100/10200 Žemės sklypo dalis, R. S., M. B. ir A. Ž. – atitinkamai 4800/10200, 1500/10200 bei 1800/10200 Žemės sklypo dalys, t. y. minėtu susitarimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka šiuo metu neatitinka bendraturčių dalių, turimų bendrosios dalinės nuosavybės teise.
20. Atsakovo teigimu, šalys, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnio 1 dalį, turi galimybę nauju susitarimu nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal naują Žemės sklypo planą (Žemės įstatymo 30 str. 1 d.), jame pažymint Žemės sklypo dalis, atitinkančias bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuriomis šalys naudojasi (naudosis), ir tokiu būdu išspręsti kilusį ginčą taikiai.
21. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas buvo priimtas Žemės sklypo savininkų (taip pat ir pareiškėjos) iniciatyva, atlikus jo kadastrinius matavimus, o dėl šiuo įsakymu patvirtintų kadastro duomenų patikslinimo ir nustatytų servitutų įregistravimo į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją) kreipėsi būtent Žemės sklypo savininkai, t. y. iš 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatytų servitutų kylančios teisės ir pareigos atsirado tik šių asmenų iniciatyva įregistravus minėtus servitutus NTR.
22. Atsakovas taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centro NTR CDB duomenimis, servitutai buvo nustatyti 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu ir įregistruoti 2009 m. liepos 23 d. Pareiškėja jau tuomet žinojo apie 2009 m. gegužės 26 d. įsakymą ir juo nustatytus servitutus, kadangi jai, kaip Žemės sklypo bendraturtei, buvo prieinami viešojo registro duomenys. Be to, pareiškėja yra pasirašiusi 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane, 2007 m. birželio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kuriuose aiškiai nurodyti visi Žemės sklypui nustatomi servitutai, jų plotai ir padėtis. Pareiškėja į Vilniaus rajono apylinkės teismą kreipėsi 2015 metais, praėjus beveik šešeriems metams nuo 2009 m. gegužės 26 d. įsakymo priėmimo (civilinė byla Nr. e2-2425-855/2015, ieškinys dėl kelio servituto taškų panaikinimo ir sąlygų sudarymo naudotis kelio servitutu). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi J. M. ieškinį atsakovėms R. S., M. B. ir A. Ž. (tretieji asmenys – NŽT, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl kelio servituto panaikinimo paliko nenagrinėtą.
23. Atsakovo teigimu, tenkinus skundo reikalavimą, tretieji suinteresuoti asmenys prarastų galimybę naudotis servitutinio kelio atkarpa (atitinkama jos dalimi), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėta simboliu S3, esančia Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“. Tokiu būdu būtų apginti pareiškėjos galbūt pažeisti interesai, tačiau neaišku, kodėl kartu siekiama panaikinti Sprendimo dalį dėl kelio servituto (servitutinio kelio atkarpos), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M 1:1 000 pažymėto simboliu S2, S3, nustatymo.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Žemės sklypo dalį įsigijo 2017 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto dovanojimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties pagrindu iš trečiojo suinteresuoto asmens R. S.. Pagal sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, siekiant išspręsti privažiavimą iki jai priklausančios Žemės sklypo dalies, su R. S. sutarė, kad Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, dovanotojas ir apdovanotasis naudosis bendrai. Tokią naudojimosi Žemės sklypo dalimi būtinybę lėmė privažiavimo prie įsigyto Žemės sklypo poreikis. Prie dovanojimo sutarties pridėtas Žemės sklypo planas su jame nurodyta naudojimosi tvarka yra neatskiriama sutarties dalis. Dovanojimo sutartimi ji buvo informuota, kad tarp bendraturčių (tretieji suinteresuoti asmenys) 2009 m. lapkričio 11 d. yra sudaryta naudojimosi 1,0200 ha Žemės sklypu sutartis, kurioje nurodytas ginčijamas kelio servitutas.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad panaikinus ginčijamą servituto dalį, ji neteks bet kokios galimybės susisiekti ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį. Jeigu būtų žinojusi, kad nebus galimybės patekti į sklypą, nebūtų priėmusi dovanos. Ji yra įsigijusi dalį greta esančio gyvenamosios paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį galimybė patekti yra tik pareiškėjos ginčijamu keliu. Kadangi yra galiojantis bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, jog servitutai nustatyti esant visų bendraturčių sutikimui (2009 m. gegužės 26 d. įsakymas), todėl naikinti įregistruotus servitutus nėra pagrindo, o atsakovo priimtas ginčijamas aktas yra pagrįstas.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Žemės sklypo dalį įgijo 2010 m. kovo 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu; jame esantį statinį – pirtį, pagal 2015 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėjo po tėvo J. S. (J. S.) mirties. Buvęs turto savininkas J. S. ir kiti turto savininkai (bendraturčiai), taip pat atskiri tretieji suinteresuoti asmenys, 2009 m. lapkričio 11 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos ir sąlygų, kuris apėmė ir patekimo tvarką į kitų bendraturčių valdomas Žemės sklypo dalis, t. y. privažiavimo kelius. Susitarimą yra pasirašę visi bendraturčiai, nei vienas jų susitarimo neginčijo, jis nėra pakeistas. Įgijus nuosavybę į turto dalį, tapo privalomas ir susitarimas dėl naudojimosi turtu.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dalį žemės sklypo yra padovanojusi trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. ( 2017 m. liepos 11 d. turto dovanojimo sutartis) ir R. K. (2018 m. birželio 7 d. turto dovanojimo sutartis). Naujiems bendraturčiams buvo priimtinos naudojimosi turtu sąlygos ir tvarka, be to, patekimas į jų valdomas žemės sklypo dalis įmanomas tik ginčijamu servitutiniu keliu. Panaikinus ginčijamą servituto dalį, Žemės sklypo dalies įgijėjai neteks bet kokios galimybės susisiekti ir patekti į jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypo dalis, nors Žemės sklypas yra bendra dalinė pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybė, kuria naudojamasi bendru bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Galiojantis bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, kad servitutai nustatyti esant visų bendraturčių sutikimui, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių sudarytas įvertinus servitutų buvimo faktą, naikinti įregistruotus kelio servitutus nėra pagrindo, nes taip būtų pakeista ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, kas neatitiktų bendraturčių valios.
II.
30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos J. M. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
31. Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjai J. M. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. K., M. B., A. Ž. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kurio bendras plotas – 1,020 ha. UAB „Geoteka“ 2007 metais atliko Žeme?s sklypo kadastrinius matavimus. Bendraturc?iai parašais patvirtino, kad naudosis Žeme?s sklypo dalimis taip: J. S. – 1200/10200 Žeme?s sklypo dalimi, plane pažyme?ta indeksu „A“; J. M. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „F“; M. B. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „C“; S. G. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „B“; A. Ž. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „D“; T. S. – 1800/10200 dalimi, plane pažyme?ta indeksu „E“. Tokiomis pac?iomis dalimis 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu buvo nustatyta naudojimosi Žeme?s sklypu tvarka, kuri notariškai patirtinta ir i?registruota NTR.
32. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu Nr. 2.3-8129-(41) „Dėl J. S., J. M., M. B., T. S., S. G. ir A. Ž. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ buvo patvirtinti Žeme?s sklypo kadastro duomenys, kuriuos patikslino UAB „Geoteka“ geodezininke? S. S. ir Žeme?s sklypui buvo nustatyti kelio servitutai: kodas – 201, S1Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (40, 41, 43, 45, 44, 42), plotas – 102; kodas – 201, S2 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (12, 19, 52, 50, 51, 53, 54), plotas – 225; kodas – 201, S3 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (40, 41, 38, 47, 49, 52, 50), plotas – 250; kodas – 201, S4 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (35, 36, 34, 32, 29, 30, 31, 33), plotas – 105; kodas – 201, S5 Kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), (30, 29, 28, 27), plotas – 99; kodas – 201, Kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas). Taip pat buvo nustatyti ir kiti kelio servitutai – teise? naudotis pe?sc?iu?ju? taku: S6, S7, S8, S9.
33. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. NTR CDB išraše (6.1, 6.2, 6.3, 6.4 punktai) nurodyta, jog kelio servitutas – viešpataujantysis daiktas yra Žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas teise naudotis pe?sc?iu?ju? taku – tarnaujantysis daiktas yra Žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0479 ha), kelio servitutas – tarnaujantysis daiktas yra Žeme?s sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0781 ha).
34. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 30 d. su prašymu „Dėl servituto išregistravimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama priimti sprendimą dėl kelio servitutų S1, S2, S3, S4, S5 (plotas 0,0781 ha) Žemės sklypui panaikinimo CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – kai bendraturčiai yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. sausio 30 d. sprendimu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos prašymo netenkino, nurodė, kad servitutų neišregistruos, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatyta, jog prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias, kuris reikalingas privažiuoti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atkreipė dėmesį, kad ne?ra pateiktas visų Žeme?s sklypo bendraturc?iu? prašymas išregistruoti servituta?.
35. Teismas nurodė, kad pagal ginčo nagrinėjimo metu aktualius NTR CDB duomenis Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai J. M. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., R. S., A. K., A. Ž. ir M. B..
36. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde, be kita ko, reiškia nesutikimą su Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymo Nr. 2.3-8129-(41) dalies, kuria Žeme?s sklypui buvo nustatyti S2 ir S3 kelio servitutai, tačiau šioje byloje teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjai buvo siūloma reikšti reikalavimą dėl 2009 m. gegužės 26 d. įsakymo dalies, kuria nustatytas S2 ir S3 kelio servitutas, panaikinimo, prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą dėl šio reikalavimo, tačiau pareiškėja skundo nepatikslino ir šio reikalavimo nepareiškė. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, teismas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Byloje ginčo dėl kitų 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatytų servitutų (S1, S4 ir S5) nėra.
37. Teismas nurodė, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais. Teismas aptarė CK 4.113 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 4.135 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su servituto panaikinimo galimybe.
38. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad tik R. S. šeimos nariai naudojasi S3 servitutinio kelio atkarpa, pažyme?ta taškais 47, 49, 52, 50, 48, 46, nors ir yra kitas susisiekimas su sklypu, o kiti bendraturc?iai dalimi S3 kelio servituto nesinaudoja, nes jiems ne?ra tam bu?tinumo bei, kad šiuo atveju tai yra vieno privataus asmens interesų tenkinimas, nurodė, jog Žemės sklypo bendraturčiai 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu nusistatė tvarką, pagal kurią naudojamasi konkrečiomis šio Žemės sklypo dalimis. Teismo vertinimu, būtent tokios Žemės sklypo dalys susitarimo sudarymo metu priklausė minėtiems asmenims, o 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas buvo priimtas Žemės sklypo savininkų (taip pat ir pareiškėjos) iniciatyva, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, o dėl minėtu įsakymu patvirtintų kadastro duomenų patikslinimo ir nustatytų servitutų įregistravimo į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją) kreipėsi visi Žemės sklypo savininkai. Teismas sprendė, kad 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatytų servitutų kylančios teisės ir pareigos atsirado tik šių asmenų iniciatyva įregistravus minėtus servitutus NTR.
39. Teismas nurodė, kad geodezininkė S. S. 2008 m. vasario 14 d. aiškinamajame rašte nurodė, jog vadovaudamasi Žemės sklypo savininkų pateiktu laikinuoju sklypo planu ir natūroje esančiais riboženkliais, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, jog sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) ir kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas); sklypo plane pažymėtas 4 m pločio vietinis kelias, bet sklypo savininkams nenustatytas servitutas; kelias yra natūroje ir juo naudojasi gretimų sklypų savininkai. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui tai yra vienintelis privažiavimas prie jo sklypo. 2007 m. birželio 21 d. Žemės sklypo kadastro duomenų formoje esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad keliai sudaro 0,0781 ha ploto žemės naudmenų. Vienas iš 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu nustatytų servitutų (0,0781 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M1:1 000 pažymėtas simboliais S1, S2, S3, S4 ir S5 yra būtent tokio ploto. Kelio servitutai S1, S2, S3, S4 ir S5 sudaro vieną bendrą kelią, esantį Žemės sklype, priklausančiame ne tik pareiškėjai, bet kitiems bendrasavininkams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims), o naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra patvirtinta visų bendraturčių bendru susitarimu. Teismo vertinimu, pareiškėja skundu iš esmės siekia, kad būtų panaikintas kelio, esančio jos naudojamoje ir nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalyje, servituto dalis, tai yra viena iš kelio atkarpų.
40. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju tik pareiškėja yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkė, kas būtų pagrindas atitinkamo kelio servituto panaikinimui jam pasibaigus, nes Žemės sklypas atitinkamomis dalimis priklauso ir kitiems bendraturčiams, kurie turi lygias teises sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su naudojimusi Žemės sklypu, bet ir teisę apsispręsti dėl kelio servitutų panaikinimo. Vietinės reikšmės kelias, kaip matyti iš 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plano M1:1 000, veda į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos reikalavimų, pateiktų atsakovui tenkinimas yra tiesiogiai susijęs su kitų bendraturčių interesais. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime priėjo prie teisingos ir pagrįstos išvados, kad prašymą dėl kelio servitutų išregistravimo turėjo pateikti ne tik pareiškėja, bet ir kiti Žemės sklypo bendrasavininkiai.
41. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjos prašymą nagrinėjo kompleksiškai, t. y. vertindamas situaciją dėl kelio S1, S2, S3, S4 ir S5, kurių bendras plotas 0,0781 ha, panaikinimo, tačiau pareiškėja nesikreipė į atsakovą su tokio pobūdžio reikalavimais, kuriuos reiškia teismui, t. y. dėl atitinkamo sprendimo panaikinti vieną konkretų kelio servitutą ir kitą kelio servitutą, pažymėtą atitinkamais taškais.
42. Teismas konstatavo, kad nors Sprendime nurodyta netinkama apskundimo tvarka, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą su skundu, todėl šis trūkumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo spręsti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
III.
43. Pareiškėja J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.
44. Pareiškėja nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-805-261/2020 pateiktais išaiškinimais, nes byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo tik vienu aspektu – dėl atsakovo sprendimo atitikimo / neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Lietuvos vyriausias administracinis teismas šioje nutartyje nenurodė, kad byla buvo išspręsta netinkamai pagal pareiškėjos skundo reikalavimus.
45. Pareiškėja teigia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Sprendimą dėl servitutų panaikinimo turi priimti NŽT direktorius, nes servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. CK nustato servituto pasibaigimo pagrindus: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui. Administraciniu aktu nustatytas žemės servitutas gali būti panaikintas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Žemės sklypo bendraturčiai yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai. Kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai yra ir viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti servitutą kuris yra numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalyje. NŽT direktorius, nustatęs faktą iš NTR CDB išrašo, kad asmuo yra ir viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkas, turi priimti sprendimą dėl servituto išregistravimo, nes tai yra tiesiogiai numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje.
46. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas, kuriuo buvo nustatyti servitutai žemės sklype ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, yra neteisėtas ir niekinis iš esmės. Servitutiniai keliai buvo nustatyti be teisinio pagrindo, nes nebuvo suprojektuoti teritorijų planavimo dokumentuose, šio fakto atsakovas neginčija (pareiškėja neginčija vienos atkarpos servitutinio kelio, kuris yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente S2, S3 (dalyje)).
47. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad servituto nustatymas turi būti pagrįstas konkrečiais nustatymo pagrindais, įtvirtintais teisės aktuose. Servitutas negali būti nustatytas tokiais pagrindais, kurie nėra numatyti Žemės įstatyme. Viena iš esminių servitutų nustatymo taisyklių yra būtinybė servitutą nustatyti tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas suplanuotas. Teritorijų planavimo dokumentais neparemtas servituto nustatymas pažeidžia Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Nesant teritorinio planavimo dokumente suprojektuoto servituto, jo nustatymas administraciniu aktu yra negalimas ir šis pagrindas yra pakankamas naikinti sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai servitutas privačios žemės sklypui administraciniu aktu nustatytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, t. y. neteisėtai ir tai lemia, kad yra priimtas niekinis ir negaliojantis administracinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių – teisių ir pareigų, kylančių iš servituto viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams. Tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, yra pripažįstamas viešojo intereso pažeidimas.
48. Pareiškėja nurodo, kad nors ji ir neginčija Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymo, kuriuo buvo nustatyti servitutai Žemės sklype, tačiau akivaizdu, jog įsakymo dalis dėl servitutų nustatymo yra niekinė. Jokia iniciatyva ar bendraturčių susitarimai nepateisina servituto nustatymo bendraturčių priimtu susitarimu, toks susitarimas yra niekinis. Pareiškėjos teigimu, servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 str.), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą.
49. Pareiškėja teigia, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog prašymą dėl servituto panaikinimo turi paduoti ir kiti Žemės sklypo bendraturčiai, nes jie taip pat turi teisę apsispręsti dėl kelio servituto panaikinimo, kadangi CK 4.130 straipsnyje nurodyti servituto pabaigos pagrindai yra skirtingi, kai kurie iš jų įstatymų leidėjo valia yra priklausomi nuo savininko ar savininkų valios (CK 4.131 str. 3 d.). Tačiau CK 4.132 straipsnio 3 dalyje, detalizuojančioje CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktą, aiškiai nurodoma, kad, kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai visi tarnaujančiojo daikto savininkai nuosavybės teisėmis įgyja viešpataujantįjį daiktą. Įstatymų leidėjas servituto pabaigos momentą susiejo su nuosavybės teisės įgijimo momentu, nereikalaudamas papildomų sutikimų ar prašymų iš bendraturčių.
50. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ginčijamas servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės reglamentuoja žemės servitutų nustatymo NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Minėtų taisyklių 2 punktas numato pagrindus, kada nustatomas servitutas administraciniu aktu, visi išvardyti pagrindai nustatyti servitutą kyla iš teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų. Servituto nustatymas pagal žemės bendraturčių prašymus nėra numatytas. Taisyklės reglamentuoja tik servituto nustatymą administraciniu aktu, servituto panaikinimo nereglamentuoja. Pareiškėjos teigimu, sprendimą dėl servituto panaikinimo turi priimti institucija, priėmusi tokį sprendimą (Žemės įstatymo 23 str. 9 d.) bei vadovaudamasi minėtais CK nurodytais pagrindais.
51. Pareiškėjos vertinimu, įvykus juridiniam faktui (tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku), pakanka vieno asmens (bendraturčio) pranešimo administravimo subjektui dėl servituto išregistravimo, kuris privalo priimti sprendimą dėl servituto išregistravimo, nes tai nepriklauso nuo kitų bendraturčių sutikimo / nesutikimo išregistruoti servitutą.
52. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
53. Atsakovas atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą.
54. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad tik pareiškėja yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkė, kas būtų pagrindas atitinkamo kelio servituto panaikinimui jam pasibaigus, nes Žemės sklypas atitinkamomis dalimis priklauso ir kitiems bendraturčiams, kurie turi lygias teises sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su naudojimosi tvarkos Žemės sklype nustatymu, bet ir teisę apsispręsti dėl kelio servitutų panaikinimo.
55. Atsakovo teigimu, servitutai buvo nustatyti 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu, kurio pareiškėja neginčijo, nors teismas siūlė pareiškėjai reikšti reikalavimą dėl minėto įsakymo dalies panaikinimo bei prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja 2009 m. gegužės 26 d. įsakymo neginčijo, tačiau apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas yra galiojantis ir teisėtas.
56. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja kreipimosi į NŽT metu prašė panaikinti visus Žemės sklype esančius servitutus, t. y. S1, S2, S3, S4, S5, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog NŽT pareiškėjos prašymą nagrinėjo kompleksiškai. Pareiškėja nesikreipė į NŽT dėl kelio servituto S2 ir S3 (dalyje) panaikinimo, šiuos reikalavimus ji kėlė tik teisme, prašydama įpareigoti NŽT priimti atitinkamą sprendimą panaikinti vieną konkretų kelio servitutą (S2 ir S3 dalyje), pažymėtą atitinkamais taškais.
57. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
58. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos J. M. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtus indeksais S2, S3, įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servitutų, pažymėtų indeksais S2, S3, panaikinimo Žemės sklype, pagrįstumas ir teisėtumas.
59. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu Nr. 2.3-8129-(41) „Dėl J. S., J. M., M. B., T. S., S. G. ir A. Ž. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ nustatytų servitutų (0,0781 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), 2007 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo plane M:1:1000 pažymėtas simboliais S1, S2, S3, S4 ir S5, yra būtent 0,0781 ha ploto; kelio servitutai S1, S2, S3, S4 ir S5 sudaro vieną bendrą kelią, esantį Žemės sklype, priklausančiame ne tik pareiškėjai, bet kitiems bendrasavininkiams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. K., M. B., A. Ž. ir R. K.), o naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra patvirtinta visų bendraturčių bendru susitarimu, pareiškėja skundu iš esmės siekia, kad būtų panaikinta kelio, esančio jos naudojamoje ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalyje, servituto dalis (viena iš kelio atkarpų), nepripažino pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstais.
60. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tik pareiškėja yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkė, kas būtų pagrindas atitinkamo kelio servituto panaikinimui jam pasibaigus, nes Žemės sklypas atitinkamomis dalimis priklauso ir kitiems bendraturčiams, kurie turi lygias teises sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su naudojimusi Žemės sklypu, bet ir teisę apsispręsti dėl kelio servitutų panaikinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vietinės reikšmės kelias veda ir į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos reikalavimų, pateiktų atsakovui, tenkinimas yra tiesiogiai susijęs su kitų bendraturčių interesais.
61. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jos pareikšti reikalavimai dėl atsakovo Sprendimo (jo dalies) turėjo būti tenkinti.
62. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.
63. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nesuformulavo reikalavimo dėl 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymo panaikinimo (pakeitimo), todėl šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti šio įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą.
64. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėja laikosi pozicijos, jog 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu be jokio teisinio pagrindo buvo nustatyti servitutiniai keliai Žemės sklype (apeliaciniame skunde nurodomi teisiniai argumentai, susiję su sąlygomis, kurioms esant įgyvendinama teisė administraciniu aktu nustatyti servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus nustatyta tvarka; tai, kad servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą, o bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas, kad servituto nustatymas pagal bendraturčių prašymus nėra numatytas). Tačiau šie pareiškėjos argumentai nesudaro jokio pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo Sprendimo nepagrįstumą.
65. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamu Sprendimu netenkintas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 30 d. prašymas dėl kelio servitutų S1, S2, S3, S4, S5 (plotas 0,0781 ha) Žemės sklypui panaikinimo CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – kai bendraturčiai yra viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai.
66. Vertinant pareiškėjos argumentus, jog 2009 m. gegužės 26 d. i?sakymu nustatytas kelio servitutas (jo dalis) turėjo būti panaikintas dėl to, kad jis pasibaigė, konstatuotina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie po servituto nustatymo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pasikeitusias aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisėmis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Žemės sklypas, kaip ir servituto nustatymo metu, taip ir pareiškėjos prašymo pateikimo metu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, kurie yra nusistatę naudojimosi Žemės sklypu tvarką, t. y. pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į konkrečią Žemės sklypo dalį. Byloje taip pat nustatyta, kad kelio servitutai S1, S2, S3, S4 ir S5 sudaro vieną bendrą kelią, esantį Žemės sklype, t. y. nėra nustatytas atskiras kelio servitutas, apie kurio pasibaigimą pareiškėja nurodo šios bylos procesiniuose dokumentuose. Iš bylos duomenų matyti, kad ne visi Žemės sklypo bendraturčiai sutinka su servituto išregistravimu.
67. Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
68. Pareiškėja atsakovui buvo nurodžiusi, kad servitutas pasibaigė CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku.
69. CK 4.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas baigiasi tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku. Jeigu tas pats asmuo tampa tik dalies viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku, likusiajai daliai servitutas lieka galioti (4.132 str. 2 d.). Kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai visi tarnaujančiojo daikto savininkai nuosavybės teisėmis įgyja viešpataujantįjį daiktą (4.132 str. 3 d.).
70. Įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju vien pagal pareiškėjos prašymą turėjo būti panaikintas kelio servitutas dėl to, jog tas pats asmuo (-ys) tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (-ais), ir nėra reikalingas bendraturčių sutikimas kelio servitutui (jo daliai) išregistruoti, nepripažintini teisiškai pagrįstais.
71. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog pareiškėjos prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias, kuris reikalingas privažiuoti ir prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
72. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos šioje byloje (administracinės bylos Nr. eA-805-261/2020), išaiškinimais, nes byla buvo grąžinta dėl atsakovo sprendimo atitikimo / neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimams, nebuvo pasisakyta, kad byla buvo išspręsta netinkamai.
73. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.
74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje išaiškino, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo, kad nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodytos teisės normos (atsakovas Sprendime nurodė, kad vadovaujasi CK 4.130 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi), jos yra susietos su faktine situacija, pareiškėja nagrinėjamoje byloje šiuos motyvus ginčija, t. y. nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aspektų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
75. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties turinio matyti, kad šioje nutartyje nebuvo pateikti jokie teisės išaiškinimai, susiję su kelio servitutų pasibaigimu, atsakovo pareiga išregistruoti pareiškėjos nurodytą kelio servitutą (jo dalį), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė apeliacinės instancijos teismo pateiktų teisės išaiškinimų, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl Sprendimo (jo dalies) pagrįstumo ir teisėtumo.
76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties išaiškinimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
77. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė