Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-29][nuasmeninta nutartis byloje][eII-413-1202-2023].docx
Bylos nr.: eII-413-1202/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 188728821 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
Administracinių nusižengimų teisena



Skundas Nr. eII-413-1202/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00410-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija: 9.18; 21.10.4

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,

sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R.,

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei K. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės K. I. 2023 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI/Insitucija) 2023 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. R. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir buvo nubaustas 295 Eur bauda dėl to, kad 2023 m. vasario 11 d., 12:09 val. nustatyta, jog D. R., būdamas D. R. turizmo ir paslaugų firma „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Juridinis asmuo) savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204A, toliau - Deklaracija) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Tuo, savininkas D. R., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

taip pat 2023 m. vasario 11 d., 12:09 val. nustatyta, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas D. R., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PMĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

taip pat 2023 m. vasario 11 d., 12:09 val. nustatyta, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2020 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2021 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas D. R., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė PMĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. R. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities VMI paskirtą 295 Eur baudą. Skunde nurodė, kad ataskaitos buvo pradėtos teikti. 2023 m. sausio pradžioje buvo parašytas prašymas VSDFV Vilniaus skyriui panaikinti nežinia kodėl atsiradusią 1740 Eur skolą. 2023 m. sausio mėnesį buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. kovo 2 d. buvo parašęs prašymą teismui sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 8 d. likvidavo minėtą įmonę, nesulaukęs teismo sprendimo. Pareiškėjas nurodė, kad esminė priežastis yra pernelyg sunkus ir nuostolingas gyvenimas, visokeriopos verslo patyčios, chroniškas lėšų ir laiko trūkumas. Pareiškėjas pažymėjo, kad padėjo Ukrainos žmonėms nukentėjusiems nuo karo, slaugė sergantį vaiką (augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus), guldė į ligoninę tėvą. Pareiškėjo vertinimu bauda yra smurtas, kuri niekada nebus iš jo išieškota. Taip pat nurodė, kad pagrindinėje įmonėje pavyko sumokėti VSDFV skolos atidėjimą iki 2023 m. kovo 15 d. Pagrindinėje įmonėje bus pateiktos ataskaitos, kai „Sodra“ panaikins netesėtai atsiradusią skolą.

Institucija pateikė atsiliepimą į D. R. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėjo, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos (toliau – ir FAĮ) įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisingai ir laiku pateikta teisinga, tiksli informacija apie ūkines operacijas, nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą, užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. Nors pareiškėjas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Registrų centro sprendimu yra išregistruota, tačiau Institucijos vertinimu likviduojama įmonė privalo pateikti VMI visas privalomas deklaracijas ir kitus dokumentus. Pagal Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos nėra pateikusi. EDS duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo siųstas priminimas pateikti deklaraciją už 2021 metus. Atsiliepime nesutinkama su D. R. teiginiu, kad deklaracijos nepateiktos dėl pernelyg sunkaus ir nuostolingo gyvenimo, lėšų ir laiko trūkumo, tačiau teisės aktai nenumato tokių atsakomybę lengvinančių ar nuo pareigos teikti deklaracijas atleidžiančių aplinkybių. Pažymima, kad pareiškėjas neatvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir prieš bylos nagrinėjimą nepateikė jokių duomenų apie likviduojamą įmonę, neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi ar savanoriškai nepateikė deklaracijų, kas galėjo būti nustatyta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. VMI vertinimu šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalyje. Institucijos vertinimu D. R. pagrįstai paskirta nuobauda, kurios dydis laikytinas tinkamu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. R. nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad pirmas pusmetis buvo lemiamas, nes pagrindinei įmonei ((duomenys neskelbtini)) skolos likutis buvo mokamas už Covid – 19 pandemijos laikotarpį. Jeigu šis likutis nebūtų sumokėtas, tai nebūtų išlaikytas susitarimas su „Sodra“. „Sodrai“ skolas mokėjo kovo mėnesį. Situacija buvo labai sunki, nes sirgo vaikas, neįmanoma suspėti visur. Pasikeitė teisinis reguliavimas, nes tai ne pirma jo įmonė, kuri buvo išregistruota. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokių baudų išregistruota. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat išregistruota, bet Institucija kažkodėl prikibo prie UAB „(duomenys neskelbtini)”. Nesupranta, kokia buvo prasmė kibti prie neveikiančios įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo (duomenys neskelbtini) m. Jis atgal forminosi direktoriumi už (duomenys neskelbtini) ir direktoriumi buvo iki (duomenys neskelbtini) mėn., kad įmonės neišregistruotų „Registrų centras“. Paskui mėnesiai buvo tokie intensyvūs, kad jie net nesulaukė teismo sprendimo. Iki (duomenys neskelbtini) m. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, po to prasidėjo komplikacijos, (duomenys neskelbtini) bylos, (duomenys neskelbtini), teismai, todėl „Sodra“ išbraukė. Kito direktoriaus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ aš nebuvau paskyręs tam laikotarpiui, mane automatiškai išregistravo. 2020-2021 m. buvo kova su Covid-19 pandemija, jis nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Niekas nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis net formaliai nebuvo vadovu. Buvau kaip savininkas, bet ne kaip direktorius, pagrindinis akcininkas. Akcininkas jis buvo iki tol, kol registrai įmonę išregistravo. Šiuo metu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota jo supratimu deklaracijos pildyti nereikia. Taip pat ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotos ir nieko nereikėjo pildyti. Deklaracijų laiku negalėjo pateikti ir dėl darbo krūvio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat papildomai dirba (duomenys neskelbtini). Labai sunku yra. Atkreipė dėmesį, kad nebuvo galimybės atvykti į bylos nagrinėjimą VMI, nes buvo paskirtas rašytinis nagrinėjimas.

Skundas netenkinamas. 

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad D. R. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

PMĮ 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos <...>. 

D. R. skundžiamu institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes būdamas D. R. turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2021 m. Deklaracija turėjo būti pateikta iki 2022 m. birželio 15 d. Taip pat D. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateiktos metinės pelno mokesčių deklaracijos už 2021 ir 2020 metus. Deklaracijos turėjo būti pateiktos atitinkamai iki 2021 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 15 d. 

Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad D. R. turizmo ir paslaugų firma „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose 2021-2022 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pajamų nedeklaravo (b. l. 57). Institucijos raštas patvirtina, kad D. R. pateikė metines pelno mokesčių deklaracijas už turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 ir 2022 metų ataskaitinius laikotarpius. Aplinkybę, kad deklaracijos už turizmo ir paslaugų firmą „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos, patvirtino ir Insitucijos pateiktas EDS išrašas (b. l. 58). Išraše matyti, kad deklaracija už turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metų ataskaitinį laikotarpį buvo pateikta pavėluotai – 2023 m. gegužės 3 d., nors pagal PMĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo būti pateiktos iki 2022 m. birželio 15 d. 

Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas subjekto vadovas užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kadangi pareiškėjas D. R. yra D. R. turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiga pateikti šio juridinio asmens ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis būtų deleguota kitam asmeniui, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už metinių pelno mokesčių deklaracijų nepateikimą už D. R. turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metų ataskaitinį laikotarpį. Aplinkybė, kad D. R. deklaraciją už D. R. turizmo ir paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 ataskaitinį laikotarpį pateikė pavėluotai (2023 m. gegužės 3 d.), jo atsakomybės, dėl administracinio nusižengimo padarymo, nešvelnina. Kaip minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalis numato tokią pačią administracinę atsakomybę ir už deklaracijų nepateikimą ir už pavėluotą duomenų pateikimą.

Iš Institucijos pateikto kito EDS išrašo matyti, kad deklaracijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 ir 2021 metų ataskaitinius laikotarpius nėra pateiktos iki šiol, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60). Teismo posėdžio metu D. R. teigė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų. Vėliau dėl finansinių sunkumų įmonės veikla sustojo. Nurodė, kad nebuvo paskyręs tam laikotarpiui kito vadovo, o jį „Sodra“ iš vadovų automatiškai išregistravo. Pabrėžė, kad 2020 metų ir 2021 metų laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, o jis tuo metu net nebuvo šios įmonės vadovu. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu vėl tapo tik nuo 2023 m. sausio 16 d. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Nors D. R. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų laikotarpiu jokios veiklos nevykdė, tačiau teismo posėdžio metu jis pats pateikė tai paneigiančius dokumentus. D. R. teismui pateikė – 1998 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų suma užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 9860 Lt (b. l. 46); 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. B., atsiskaityti už atliktus darbus (b. l. 47); 2020 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. B., pervesti 2927 Eur pagal atliktų darbų aktą (b. l. 48); 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. B., pervesti 2927 Eur už atliktus sienų dažymo darbus (b. l. 50). Šie dokumentai patvirtina, kad formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė, nes įmonės vardu buvo teikiami prašymai, kuriuose reikalaujama atsiskaityti už praeityje atliktus darbus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sustabdymą byloje duomenų nėra, todėl jos vadovas turi vykdyti visas MAĮ ir PMĮ nustatytas mokesčių mokėtojų pareigas mokesčių administratoriui.

Be to, 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir 2020 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas taip pat paneigia D. R. teiginius, kad jis 2020 metų laikotarpiu nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Abejuose minėtuose prašymuose D. R. pasirašo kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius. Aplinkybę, kad D. R. 2020 metų ir 2021 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitiniais laikotarpiais buvo įmonės vadovu patvirtina ir VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kurio 5.2 ir 5.2.1. punktuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas yra vadovas direktorius D. R., kuris šias pareigas nepertraukiamai ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 8 d. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo A. M.). Teismas daro išvadą, kad D. R. yra tinkamas nusižengimo subjektas, kadangi jis šiais laikotarpiais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl administracinė atsakomybė, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno deklaracijų nepateikimą už 2020 m. ir 2021 m. laikotarpius, jam taikyta pagrįstai.

Teismo posėdžio metu D. R. taip pat teigė, kad jo įsitikinimu, teikti deklaracijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikia, nes įmonė yra išregistruota ir deklaracijų pildymas yra beprasmis. Kitos jo įmonės buvo išregistruotos ir nieko pildyti nereikėjo. Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota tik 2023 m. kovo 8 d. Deklaracijos už 2020 metų ir 2021 metų ataskaitinius laikotarpius privalėjo būti pateiktos įstatymo numatyta tvarka ir terminais, nes deklaracijų pateikimo termino pabaigos momentu (atitinkamai 2021 metų birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 15 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo išregistruota ar likviduota. Apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą D. R. turėjo žinoti jau nuo 2021 m. lapkričio 23 d., nes jam buvo išsiųstas tai patvirtinantis VĮ Registrų centras pranešimas (b. l. 53-55), todėl jis turėjo galimybę užpildyti deklaraciją už 2021 ataskaitinį laikotarpį.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad deklaracijų pildymas yra beprasmis, kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ įvairiuose punktuose nustatyta, kad jei apskaičiuojamas rezultatas lygus nuliui (0), tai „x“ laukelyje turi būti įrašomas 0 (nulis). Pareiškėjas turėjo teikti deklaracijas su nuliais (0), jeigu tokie buvo veiklos rezultatai. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad tokias deklaracijas pateikė už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitinius laikotarpius. 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagrindines priežastis dėl deklaracijų neužpildymo lėmė sunkus ir nuostolingas gyvenimas, patyčios iš verslo, lėšų ir laiko trūkumas, artimųjų sveikatos problemos. Teismo posėdžio metu D. R. papildomai nurodė, kad deklaracijų neužpildė ir dėl labai didelio darbo krūvio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visgi, kaip tinkamai nurodyta Institucijos atsiliepime, teisės aktai nenumato tokių atsakomybę lengvinančių ar nuo pareigos teikti deklaracijas atleidžiančių aplinkybių. Taigi pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos pagrįstomis ir nepateisina D. R. neveikimo. D. R. kaip įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui tenka visa su šiomis pareigomis priklausanti atsakomybė, todėl jis turėdamas pareigą užtikrinti dokumentų ir duomenų pateikimą VMI šios pareigos neįvykdęs, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

 

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad gavus administracinio nusižengimo protokolą jam nebuvo galimybės atvykti į bylos nagrinėjimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nes buvo paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad VMI 2023 m. vasario 16 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ nurodyta, kad atsižvelgiant į ANK 616 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą, todėl bylos nagrinėjime Jums dalyvauti nebūtina. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, gavus Jūsų reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkos, kurį galite pateikti institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Taigi D. R. buvo suteikta ir išaiškinta galimybė kreiptis į Instituciją dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau jis ja nepasinaudojo.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu D. R. buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti 295 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad padaryti net trys PMĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai, o jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjas už analogiškus administracinius nusižengimus buvo baustas 2021 m. vasario 2 d. nutarimu ir 2018 m. liepos 10 d. nutarimu ir už šių nusižengimų padarymą jam buvo skirtos nuobaudos – įspėjimai. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja D. R. ir leidžia teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai D. R. paskyrė baudą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. R. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 295 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

palikti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir D. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                Justas Pažarskis