Baudžiamoji byla Nr. 1-214-238/2013; Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00674-2012-2; Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.8.; 1.1.7.2.7.

 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2013 m. gegužės  20 d.

Kaunas

 

 

            Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui E. A., nukentėjusiesiems G. K., S. K., kaltinamajam A. K., jo gynėjai E. G., kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui R. B., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:          

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-07-28, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, paskutinė žinoma – Kaune, Julijanavos g. 37, teistas 2010-12-17 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį  20 MGL dydžio (2600 litų) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-02-23, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota-(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-07-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2008-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.  areštu 30 parų,

3) 2008-12-29  Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.  laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

4) 2009-01-26  Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.  laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu skirta bausmė subendrinta su 2008-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2008-12-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis,  ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams,

5) 2009-03-03  Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d.  laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2009-01-26  Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams,

6) 2009-03-09  Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.  areštu 90 parų, 2010-05-28 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2009-03-09 ir 2009-03-03  nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 4 d., BK 63 str. 9 d. pagrindu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

7) 2009-03-24  Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d.  išteisintas, šis nuosprendis 2009-06-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistas pagal LR BK 187 str. 2 d. areštu 60 parų, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2009-01-26  Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, 2010-07-27 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-05-28 nutartimi skirta bausmė subendrinta su 2009-06-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartimi ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, paleistas-2011-06-01. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte.

            Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

 

A. K. 2012-05-08, laikotarpiu nuo 16 iki 16.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be dingsties, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą - sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus dėl sunkaus girtumo negalinčiam priešintis ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės R. K. į galvą, krūtinę ir kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas nosies kairės pusės - skruosto, kairio žando, kairio peties sąnario - nugaros, krūtinės dešinės pusės raumenyse - nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su A. M., nunešė R. K. prie Neries upės ir tyčia įmetė į vandenį, dėl ko R. K. mirė nuo uždusimo prigėręs vandenyje, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. K.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte.                                      

A. M. 2012-05-08, laikotarpiu nuo 16 iki 16.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be dingsties, tyčia apšlapino gulinčiam ant žemės R. K. galvą, nusimovęs kelnes bandė ant jo nusituštinti bei trynėsi sėdmenimis į nukentėjusiojo drabužius, po to, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą - sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus dėl sunkaus girtumo negalinčiam priešintis ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės R. K. į galvą, krūtinę ir kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas nosies kairės pusės - skruosto, kairio žando, kairio peties sąnario - nugaros, krūtinės dešinės pusės raumenyse - nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su A. K., nunešė R. K. prie Neries upės ir tyčia įmetė į vandenį, dėl ko R. K. mirė nuo uždusimo prigeriant vandenyje, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. K.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte.                                        

Kaltinamųjų A. K. ir A. M. kaltumas dėl chuliganiškų paskatų nužudžius bejėgiškos būklės R. K. patvirtinamas šiais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. ir A. M. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamųjų parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. kaltu prisipažino ir patvirtino faktą, kad įvykio dieną jis, A. M., L. M., I. V., S. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo girtas, atsigulė, o A. M. pradėjo tyčiotis, nusišlapino jam ant galvos, bandė ant jo tuštintis. Prieš R. K. smurtavo (gulintį spardė) jis (A. K.) ir A. M., o pastarajam pasiūlius, jie abu į upę įmetė R. K., kad jis atsigaivintų. Pradžioje jis plūduriavo, o A. M. jį pastūmė, kur didesnė upės srovė ir ji nešė nukentėjusįjį gilyn. Pradėjus nukentėjusiajam skęsti, bandė jį gelbėti, bet nepavyko, nukentėjusysis nuskendo. L. M. kvietė pagalbą, bet gelbėtojai jo nerado.  (t. 4, 44, 45, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. kaltu prisipažino ir patvirtino faktą, kad įvykio dieną jis, A. K., L. M., I. V., S. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo stipriai girtas, užmigo. Nežino kodėl, bet jis vienu momentu priėjo prie miegančio ant žolės Rolando, nusimovė kelnes ir pasišlapino jam ant galvos, bet R. K. nesureagavo. Nutarė R. K. išblaivinti, todėl jis ir A. K. nunešė jį, įsiūbavo ir metė į upę, srovė jį pradėjo nešti ir pastebėjo, kad jis skęsta. Tuomet bandė jį gelbėti, bet nepavyko. Tvirtino, kad buvo labai girtas ir dėl girtumo nepamena, ar prieš nukentėjusįjį smurtavo. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. (t. 3, b. l. 41-43, 48)

            Nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad R. K. - jo brolis. Paskutinį kartą tėvas S. K. jį matė 2012-05-07, po to jo pasigedo ir pradėjo ieškoti. Važiavo pas L. M., kuri pasakė, kad R. K. paskendo. Tą patį aiškino ir A. M., kuris parodė įvykio vietą prie upės. Tuomet apie dingusį brolį pranešė policijai, jis buvo rastas paskendęs upėje.

Prašo priteisti 300 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad dėl brolio netekties patyrė dvasinius išgyvenimus, jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus, dažnai bendravo. Taip pat stiprus dvasinis ryšys buvo tarp R. K. ir S. K., brolis rūpinosi tėvais, jiems padėjo materialiai.

            N. S. K. paaiškino, kad R. K. – jo sūnus. Paskutinį kartą jį matė 2012-05-07, po to jo pasigedo ir pradėjo ieškoti. Važiavo pas L. M., kuri pasakė, kad R. K. paskendo. Tą patį aiškino ir A. M., kuris parodė įvykio vietą prie upės. R. K. buvo rastas paskendęs, jį palaidojo, patyrė materialinių nuostolių ir dvasinių išgyvenimų. Prašo priteisti 11 624, 68 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad įvykio dieną prie upės buvo ji, I. V., R. K., S. K. ir kaltinamieji A. K., A. M., jie girtavo. Nukentėjusysis R. K. buvo labai girtas, užmigo. Stipriai girti buvo ir kaltinamieji A. M., A. K.. Kaltinamasis A. M. apšlapino R. K., nusimovė kelnes, bandė ant jo tuštintis, bet nepavyko, savo kūnu (sėdyne) trynėsi į jo kūną. Po to A. M. ir A. K. smurtavo prieš gulintį R. K., jį spardė į galvą ir krūtinę. Kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties, tiesiog tyčiojosi iš jo, nukentėjusysis nesipriešino dėl girtumo. A. M. pasiūlė R. K. įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. A. K. ir A. M. nukentėjusįjį įmetė į vandenį, paleido, vandens srovė plukdė nukentėjusįjį nuo kranto tolyn į upę. Tuomet kaltinamieji nieko nedarė. Kai upės srovė nunešė nukentėjusįjį į upės vidurį, A. K. plaukė jį gelbėti, bet išgelbėti nepavyko. Ji (L. M.) telefonu kvietė pagalbą, buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės darbuotojai, bet nukentėjusiojo nesurado. A. M. liepė niekam nesakyti apie jų veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį, jo paskendimą.

            Liudytoja I. V. paaiškino, kad įvykio dieną ji, L. M., R. K., S. K. ir kaltinamieji A. K., A. M. buvo prie upės. R. K. buvo stipriai girtas, užmigo. Kaltinamieji tyčiojosi, šaipėsi iš nukentėjusiojo, A. M. jį apšlapino, bandė tuštintis ant jo, bet nepavyko. Tuomet A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K., jį gulintį spardė, bet nukentėjusysis nesigynė, nereagavo, nes buvo stipriai girtas. Kaltinamieji smurtavo ir tyčiojosi iš nukentėjusiojo be jokios priežasties. Tuomet kaltinamieji paėmė jį už rankų, kojų ir įmetė nukentėjusįjį į vandenį, kad jis atsigautų. Įmetę kaltinamieji juokėsi, o ji ir L. M. ragino gelbėti nukentėjusįjį. Vandens srovė greitai nešė nukentėjusįjį tolyn į upės vidurį, jis paniro po vandeniu. A. M. bandė pagauti nukentėjusįjį, bet nepavyko. Tuomet A. K. bandė gelbėti nukentėjusįjį, plaukė link jo, bet išgelbėti nepavyko. A. M. gelbėti neplaukė. Kaltinamieji prašė apie jų veiksmus prieš nukentėjusįjį niekam nesakyti. Po šio įvykio A. M. sumušė S. K..

Liudytoja I. V. patvirtino, kad kaltinamiesiems esant blaiviems,  jų elgesys būna normalus, o kai jie išgeria alkoholio - tampa agresyvūs. Mano, kad blaivūs kaltinamieji taip pasielgę nebūtų, kaip elgėsi įvykio metu būdami girti.

L. S. K. paaiškino, kad įvykio dieną jis, L. M., I. V., A. M., A. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo girtas, jį A. M. apšlapino, mušė, spardė. Matė, kad A. K. ir A. M. paėmė R. K. už pažastų ir įmetė į upę. Kai įmetė į vandenį, jie iškarto nebandė jo gelbėti, tik kai R. K. nunešė srovė toliau nuo kranto, tai A. K. bandė jį gelbėti, plaukė link jo, pagriebė jį už kaklo, bet neišlaikė ir R. K. paniro po vandeniu. A. M. gelbėti neplaukė. Kaltinamieji liepė niekam nesakyti apie jų veiksmus, atliktus prieš R. K., gąsdino smurtu, jeigu kam papasakos apie tai ką matė. Kai po įvykio jis apie tai papasakojo K. K., tai sužinojęs A. M. jį (S. K.) sumušė.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad jam S. K. pasakojo apie tai, kad A. M. ir A. K. įmetė žmogų į vandenį. Sutikęs A. M. paklausė kodėl jis taip netinkamai pasielgė prieš nukentėjusįjį. Po šio pokalbio matė sumuštą S. K., kuris paaiškino, kad A. M. buvo sumuštas už tai, kad K. K. papasakojo apie kaltinamųjų veiksmus prie upės (žmogaus įmetimą į vandenį).

Liudytoja G. K. paaiškino, kad A. K. yra jos sūnus. Jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, nebuvo agresyvus, jis vartojo vaistus, jam negalima vartoti alkoholio. Jis buvo pasiduodantis kitų asmenų įtakai.

Iš 2012-05-29 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto matyti, kad 2012-05-08 16 val. 55 min. gautas pranešimas iš VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties budinčio, kad Neries upėje ties Jonavos gatve galimai nuskendo žmogus. Pajėgoms atvykus į nurodytą vietą, plaukiojant valtimi, buvo išžvalgyta Neries upės 8 kilometrų ruožas. Skenduolis nerastas. (t. 1,  b. l. 145)

2012-05-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nuo Neries krantinės, Kaune, ties pastatu, (duomenys neskelbtini) einama apie 200 metrų pietryčių kryptimi, per Neries krantinės parką link Neries upės. Priėjus prie Neries upės matyti ant upės kranto ir pačioje upėje daug akmenų. Prie akmenų ant kranto auga krūmai, už krūmų yra ant kranto išmindžiota vieta. Išmindžiota vieta yra 8 metrų atstumu nuo akmenų. Toliau už išmindžiotos vietos ant upės kranto yra kiti krūmai. Nuo krūmų, esančių prie akmenų, statmenai upei už 6 metrų yra dar vieni krūmai. Prie pat krūmų yra laužavietė. Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų nerasta, nieko nepaimta. (t. 1, b. l. 14-18)

2012-05-18 lavono apžiūros protokole nurodyta, kad 2012-05-18 apie 14.24 val. Jurbarko r. sav., Raudonės sen., Graužėnų k. ribose rastas Nemuno upėje plūduriuojantis vyriškos lyties lavonas. Lavonas apie 30-45 m. amžiaus, 180 cm ūgio, rudos spalvos plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Apranga- mėlynos spalvos languoti marškiniai su smulkiais langeliais, aprengti atbulai, susagstyti nugaros pusėje. Rankovės atsagstytos. Apsiavęs juodos spalvos kelnėmis, aplink juosmenį įvertas juodas odinis diržas su metaline sagtimi. Kelnių užtrauktukas atitrauktas. Lavonas rastas be batų, padų oda atsilupusi. Akivaizdžių smurto požymių nesimato, lavonas šlapias, ilgai išgulėjęs vandenyje, aplipęs dumblu. Kelnių kairėje priekinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ ir 3 raktų ryšulys. (t. 1, b. l. 40-43)

Iš nenustatyto asmenybės lavono atpažinimo protokolo matyti, kad S. K. 2012-05-24 jam parodytą lavoną pagal drabužius, galvoje esantį randą atpažino, kaip savo sūnaus R. K.. (t. 1, b. l.  b. l.53)

Liudytoja L. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. K.. (t. 2, b. l. 90-94)

            Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. MP 3/12(10)-M 100/12(10) nurodyta, kad R. K. mirtis įvyko nuo uždusimo prigėrus vandenyje, tai rodo taškinės kraujosruvos po plautine krūtinplėve, plaučių emfizema, vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, diatomėjos plaučiuose ir pleištakaulio ančių skystyje. Mirtis, įvertinus lavoninius reiškinius (išnykęs lavono raumenų sustingimas, neskiriamos lavondėmės, lavono puvimas: poodinė emfizema, išryškėjęs venų tinklas, pėdų oda su ryškia maceracija, besilupanti, likę tik dalis nagų, nusilupęs epidermis, plaukai nuo galvos, gaktos, pažastų lengvai išsipeša, kojų plaukai išsipeša gana sunkiai, dešinio antakio plaukai pasišalinę, akių obuoliai išpūsti dėl puvimo, ragenos matinės, vyzdžiai apvalūs, sunkiai skiriami, galvos smegenys praktiškai košelės konsistencijos, puvininis skystis lavono ertmėse, vidaus organų dalinis struktūros suirimas), gana aukštą aplinkos temperatūrą, lavono buvimą vandenyje, tikėtina, galėjo įvykti 2-4 savaitės iki tyrimo, t. y. mirtis galėjo įvykti ir užduotyje nurodomu laiku. Lavono kraujyje rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,50 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, efedrino, amfetaminų, opijatų, amitriptilino, difenhidramino, pirazolono grupės junginių nerasta. Lavone rasti šie sužalojimai: kraujosruvos nories kairės pusės- skruosto, kairio žando, kairio peties sąnario- nugaros, krūtinės dešinės pusės raumenyse. Įvertinus jų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą (audiniai persunkti baltymingu skysčiu su patižusių eritrocitų priemaiša), galima teigti, kad jie padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės- tai galėjo būti tiek ranka, tiek koja, tiek koks nors aplinkos daiktas ir pan., mažiausiai 4 smūgiais, gana greitai- tikėtina iki 6 val. iki mirties ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pooperacinis senas randas dešiniame smilkinyje; pooperacinis dešinio smilkinkaulio lopas padaryti teikiant medicinos pagalbą keletas metų iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų lavone nerasta. Lavone sužalojimų, kuriuos pats sau savo ranka galėjo pasidaryti R. K., nėra. R. K. lavono rankose sužalojimų nėra. Po tokių sužalojimų, kurie rasti lavone (kraujosruvos nories kairės pusės- skruosto, kairio žando, kairio peties sąnario- nugaros, krūtinės dešinės pusės raumenyse), asmuo būna visiškai aktyvus, gali atlikti įvairiausius veiksmus, judėti, gintis, šaukti ir pan. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių kategoriškai nurodyti, kiek laiko asmuo buvo gyvas iki pateko į vandenį ir nuskendo, nėra. Sužalojimų padarymo metu asmuo galėjo būti įvairiose padėtyse. Didesnė tikimybė, kad asmuo ar asmenys, sudavę smūgius, veikė tiek iš priekio, tiek iš kairio šono. Rastuose sužalojimuose požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie veikusio daikto dydį, formą, neužsifiksavę. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nurodyti veikusios jėgos dydžio, nėra. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nurodyti sužalojimų padarymo eigos, nėra. Rūbuose pažeidimų nerasta. Teismo medicinos duomenų, nurodančių į lavono padėties keitimą, nenustatyta. Lavone, rūbuose požymių, nurodančių į tempimą, vilkimą, nenustatyta. (t. 1, b. l.  26-29)

Iš 2012-06-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. K. parodė įvykio vietą ir patvirtino įvykio aplinkybes. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. nurodė vietą ant upės kranto. Netoli įtariamojo nurodytos vietos ant Neries upės kranto, tiek upėje, tiek ant kranto yra daug akmenų. Įtariamasis parodo, kad jis buvo kartu su L., I., S., A., R.. R. būdamas girtas atsigulė ant žolės. R. gulėjo ant dešiniojo šono. A. priėjęs prie R., nusišlapino jam ant galvos, po to norėjo nusituštinti ant jo šono. Po to A. paslėpė R. batus netoliese esančiuose krūmuose. R. ieškojo savo batų, bet jų nerado. Po to R. vėl atsigulė į tą pačią vietą. Po to įtariamasis paėmė už rankų R., o A. jį laikė už kojų, ir nunešė prie upės. Įtariamasis parodo, kad tą dieną vandens lygis upėje buvo aukštesnis. Įtariamasis su A. R. įsiūbavo. Besiūbuojant įtariamasis paslydo, ir viena koja įlipo į vandenį. Jis tuo metu paleido R.. A. laikydamas R. už kojų, įbrido į vandenį ir įtempė R. į vandenį. A. R. vandenyje paleido. Upės srovė pradėjo R. nešti. A. nieko nedarė, R. negelbėjo. Įtariamasis nusimovė šortus, nubėgo prie akmenų ir šoko į vandenį gelbėti R. Įtariamasis nuplaukė iki R., jį sugriebė, bet nepavyko išlaikyti ir paleido. Dar kelias sekundes R. buvo virš vandens, pasižiūrėjo į įtariamąjį, po to paniro po vandeniu. Įtariamasis nurodo, kad jokių konfliktų nebuvo, R. niekas jokių smūgių nesudavė. (t. 4, b. l. 46-47)

Iš 2012-07-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. M. parodė įvykio vietą ir patvirtino įvykio aplinkybes. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. nurodė vietą ant upės kranto. Netoli įtariamojo nurodytos vietos ant Neries upės kranto, tiek upėje, tiek ant kranto yra daug akmenų. Įtariamasis parodė, kad jis girtavo su S. K., I. V., A. K., L. Šalia ant žemės gulėjo R. R. gulėjo ant nugaros. Įtariamasis priėjęs prie Rolando nusišlapino ant jo galvos. Dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali. Po to K. R. paėmė už rankų, įtariamasis už kojų ir nunešė prie upės. Tai darė, nes norėjo R. prablaivinti, nes jis buvo labai girtas. Rolandą įsiūbavę įmetė į upę. Kai įmetė į vandenį, R. pradėjo skęsti. Įtariamasis iš karto šoko R. gelbėti, bet R. neišlaikė. Po to R. gelbėti šoko į vandenį A. K.. A. K. taip pat Rolando neišgelbėjo, jis jam išslydo iš rankų, nes buvo didelė upės srovė. A. K. išplaukė į krantą. R. paskendo. Po to buvo iškviesti medikai, narai, pranešta, kad paskendo žmogus. Įvykio vietoje jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiški. R. jokių smūgių įtariamasis ir A. K. nesudavė. Įtariamasis nematė, kad R. kas nors kitas būtų mušęs. (t. 3, b. l. 45)

Iš 2012-05-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytoja L. M. parodė įvykio vietą, kur Kaune, prie Neries upės, kaltinamieji A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytoja L. M. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad maždaug prieš tris savaites ji kartu su savo dukra, A., A., S. ir R. girtavo. K. R. visiškai pasigėrė, tai jis netoliese atsigulė ant žolės. Jis atsigulė ant dešiniojo šono. A. priėjo prie R. galvos iš nugaros pusės ir pradėjo šlapintis ant R. galvos. R. į tai nereagavo. Po to A. nusimovė kelnes ir norėjo nusituštinti ant R. juosmens, bet jam tai neišėjo padaryti. Po to jis savo nuogą užpakalį braukė į R. juosmenį. Maždaug po penkių minučių A. priėjo prie gulinčio R. ir pradėjo koja, iš viršaus į apačią, spardyti R. į galvą. Spardydamas jis ranka suėmė R. už plaukų ir jo galvą pasuko taip, kad jo veidas būtų į viršų. A. spyrė apie aštuonis kartus į galvą. K. A. spardė, A. taip pat pradėjo spardyti R. A. spyrė koja horizontalia kryptimi R. iš nugaros pusės į kojas ar užpakalį du kartus. Po to dar tris ar keturis kartus koja spyrė R. į galvą. Po to, kai A. su A. baigė spardyti R., praėjus porai minučių, A. pasiūlė, kad R. reikia įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. Visi pritarė, kad reikia mesti, kad atsigautų. A. su A. paėmė R., vienas laikydamas už kojų, kitas už rankų, ir nunešė arčiau upės. Liudytoja neprisimena, kuris R. laikė už kojų, kuris už rankų. Stovėdami maždaug metro atstumu nuo vandens įsiūbavo R. sakydami „Volga, Volga“, ir metė R. į upę. Iš karto po to A. įlipo į vandenį ir bandė sulaikyti R. Bet jis neišlaikė ir paleido. A. liepė A. gelbėti R. A. įšoko į vandenį. Liudytoja tuo metu jau matė, kad R. jau buvo nuneštas upės stovės prie upėje esančių akmenų. A. priplaukė prie tos vietos, sugavo R., bet jį paleido ir jis dingo po vandeniu. R. jis paleido, nes kaip jis pats sakė, nepajėgė jo išlaikyti. Iš karto po to liudytoja netoliese buvusių žmonių klausė, kaip iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir gelbėtojus. Liudytoja netoliese buvusių žmonių nepažinojo, neįsidėmėjo, kaip jie atrodė. (t. 2, b. l. 97-98)

Iš 2012-05-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytoja I. V. parodė įvykio vietą, kur Kaune, prie Neries upės, kaltinamieji A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytoja I. V. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad maždaug prieš tris savaites ji kartu su savo motina, A., A., S. ir R. girtavo. R. netoliese atsigulė ant žolės. Jis atsigulė lyg ant kairiojo šono. A. priėjo prie R. galvos iš veido pusės ir pradėjo šlapintis ant R. galvos. Po to A. nusimovė kelnes ir norėjo nusituštinti ant R., bet jam tai neišėjo padaryti. A. pradėjo koja, iš viršaus į apačią, spardyti R. į galvą, spyrė šešis kartus į galvą. A. taip pat pradėjo spardyti R. A. spyrė koja horizontalia kryptimi R. į pilvą, krūtinę du - tris kartus. Nuo smūgių R. atsivertė ant nugaros. K. R. gulėjo ant nugaros, tai jau jo nebemušė. R. į jam suduodamus smūgius nereagavo. Po to, kai A. su A. baigė spardyti R., A. pasiūlė, kad R. reikia įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. A. su A. paėmė R., vienas laikydamas už kojų, kitas už rankų, ir nuvilko arčiau upės. Liudytoja neprisimena, kuris R. laikė už kojų, kuris už rankų. Stovėdami maždaug metro atstumu nuo vandens įsiūbavo R. sakydami „Volga, Volga“ ir metė jį į upę. R. numetė netoli kranto į vandenį, vanduo pradėjo jį nešti, A. įlipo į vandenį ir bandė sulaikyti R. Bet neišlaikė, nes šis jam išslydo iš rankų. R. srovė nunešė prie upėje esančių akmenų. A. įšoko į vandenį, buvo sugriebęs R., bet neišlaikęs jį paleido. K. R. paleido, tai šis iškarto dingo po vandeniu. Iš karto po to liudytojos motina kvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykus medikams, atvyko ir narai. Narai ieškojo R. (t. 2, b. l. 64-65)  

Iš 2012-05-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas S. K. parodė įvykio vietą, kur Kaune, prie Nerie upės, kaltinamieji A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytojas S. K. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindamas, kad jis buvo kartu su L., I., A., A., R. ir girtavo. R. apsirengė, išgėrė ir atsigulė ant žolės. I. iš R. kišenės ištraukė pinigus. A. paklausė I., kiek yra pinigų. I. pasakė, kad 200 litų. Toje kišenėje dar buvo ir raktai. Raktus įdėjo atgal į kišenę. A., priėjęs prie R., apšlapino jam galvą. R. gulėjo ant dešiniojo šono. A. spardė iš nugaros pusės. A. tuo metu kepė šašlykus. Upėje tuo metu plaukiojo žmonių atsivestas šuo. Po to A. A. liepė paimti R. už pažastų, A. pats paėmė R. už kojų, abu nunešė R. iki vandens. Jie patys įbrido į vandenį ir R. paleido vandenyje. R. pradėjo plaukti. A. stovėjo ir žiūrėjo, A. nusirengė ir puolė plaukti link R. I. ir L. stovėdamos pradėjo šaukti. Liudytojas parodo, kad jis buvo tik su kelnėmis, jas nusimovė ir nubėgo akmenimis, kurie yra ant upės kranto ir upėje, į vandenį. Jis plaukė link R., bet nespėjo nuplaukti. A. R. spyrė 5-6 kartus. Liudytojas parodo, kad nematė, kad A. muštų R.. A. spardė A. stovėdamas iš nugaros pusės, horizontaliais smūgiais į nugarą iš viršaus į apačią, į kairį šoną. (t. 2, b. l. 78-79)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad  2012-05-08 laikotarpiu nuo 16 val. iki 16.50 val., Kaune, A. K. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. K.. Byloje nustatyta, kad A. K. ir A. M. be priežasties smurtavo prieš  R. K., po to bejėgiškos būklės dėl girtumo esantį nukentėjusįjį abu kaltinamieji tyčia įmetė į upę ir R. K. nuskendo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamieji A. K. ir A. M. pripažino aplinkybę, kad jie abu įmetė R. K. į upę, srovė jį nunešė ir taip nukentėjusysis paskendo. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad R. K. buvo labai girtas ir į kaltinamųjų veiksmus nereagavo, jiems nesipriešino. Kaltinamasis A. K. patvirtino aplinkybę, kad prieš įmetant R. K. į upę, jis (A. K.) ir A. M. smurtavo prieš R. K., o A. M. tyčiojosi iš jo, apšlapino ir bandė tuštintis. Kaltinamųjų veiksmus matė kiti kartu buvę ir girtavę asmenys: L. M., I. V., S. K..

Kaltinamųjų parodymai ir nurodytos įvykio aplinkybės visiškai atitiko liudytojų L. M., I. V., S. K. parodymus, kurie patvirtino faktą, kad įvykio dieną tikrai abu kaltinamieji A. K. ir A. M. be priežasties smurtavo prieš R. K. ir įmetė jį į upę, kur jis paskendo. Taip pat L. M. ir I. V. nurodė, kad kaltinamieji šaipėsi, tyčiojosi iš jo, nes A. M. apšlapino, bandė ant jo tuštintis, savo kūnu trynėsi į jo kūną. Iš liudytojų L. M., I. V., S. K. parodymų nustatyta, kad įvykio metu, kuomet kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, R. K. buvo labai girtas, nesipriešino, nereagavo ir buvo bejėgiškos būklės dėl girtumo. Įmesti R. K. į vandenį pasiūlė A. M..

Liudytoja L. M. ir S. K. patvirtino, kad įmetus nukentėjusįjį į upę ir srovei pradėjus greitai nešti gilyn, kaltinamieji iš karto jo negelbėjo. Tik kai jis buvo upės viduryje, gelbėti bandė A. K., bet nepavyko. Gelbėjimo tarnyboms neradus R. K., A. M. liepė niekam nesakyti apie kaltinamųjų veiksmus, o apie tai kitam asmeniui papasakojusį S. K. sumušė A. M..  

Teismas turi pagrindą tikėti tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais apie tai, kad abu kaltinamieji, A. K. ir A. M., be priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų smurtavo prieš bejėgiškos būklės R. K., jį įmetė į vandenį ir jis nuskendo, nes jų nurodytos aplinkybės sutapo dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko ir kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų. Be to, kaltinamieji A. K., A. M., liudytojai L. M., I. V., S. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir jie taip pat sutapo tiek dėl nusikaltimo padarymo vietos, tiek dėl kaltinamųjų veiksmų. Be to, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir duomenys, jie vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka. Specialisto išvada patvirtino, kad R. K. mirtis įvyko nuo uždusimo prigėrus vandenyje. Be to, jo kūne buvo nustatyti ir sužalojimai, kurie padaryti ne mažiau kaip 4 smūgiais ranka ar koja, o tai patvirtina smurtavimo faktą prieš R. K.. Kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, kad įvykio metu R. K. buvo stipriai girtas, visiškai atitinka specialisto išvada, kur teigiama, kad lavono kraujyje rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, šlapime-3,50, o tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Tą aplinkybę, kad po 2012-05-08 R. K. dingo, jo ieškojo ir surado paskendusį, patvirtina nukentėjusiųjų G. K. ir S. K. parodymai.

Apžiūros protokolu patvirtinama, kad R. K. lavonas buvo surastas 2012-05-18 plūduriuojantis upėje.

Taigi šie duomenys įrodo, kad kaltinamieji A. M., A. K. įmetė R. K. į upę ir jis nuskendo. Visi paminėti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji nužudė bejėgiškos būklės dėl girtumo R. K. ir tai padarė be jokios priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad A. K. ir A. M. be priežasties ir be jokios dingsties, viešoje vietoje ir matant pašaliniams asmenims, tyčiojosi ir smurtavo prieš  R. K., po to tyčia įmetė R. K. į upę. Jie matė, kad jis yra stipriai girtas, bejėgiškos būklės dėl girtumo, taip pat matė, kad stipri upės srovė jį neša upe gilyn, tačiau iš karto jo negelbėjo, todėl suvokė ir suprato, kad jis gali nuskęsti. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių - nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamieji įmetė nukentėjusįjį į upę, kuri yra srauni, A. K. bandė gelbėti nukentėjusįjį, bet tai padaryti nepavyko, ir gelbėjimo veiksmai buvo atlikti ne iš karto, o praėjus kuriam laikui, kai nukentėjusysis buvo upės srovės nuneštas į upės vidurį, tai yra toliau nuo kranto. Kaltinamieji, matydami, kad paniro po vandeniu R. K., iš karto patys ypač aktyvių veiksmų jį išgelbėti, surasti nesiėmė, pagalbos institucijų neinformavo, tai padarė kiti asmenys. Kaltinamųjų aiškinimas, kad R. K. jie įmetė į vandenį tuo tikslu, kad jis atsigautų, vertinamas kritiškai, kadangi iš jų atliktų veiksmų tokios išvados nėra pagrindo daryti. Apklausti liudytojai L. M., I. V., S. K., kurie buvo įvykio vietoje ir matė kaltinamųjų veiksmus, patvirtino, kad kaltinamieji įsiūbavo nukentėjusįjį ir pasakę žodžius „Volga, Volga“ metė jį į upę ir iš karto nesiėmė priemonių ar gelbėjimo veiksmų, kai srovė pradėjo jį nešti gilyn. Liudytoja I. V. patvirtino aplinkybę, kad įmetę į vandenį R. K., kaltinamieji tik juokėsi. Taigi, matyti, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama R. K. atgaivinti, juo pasirūpinti, o priešingai - buvo pagrindas suvokti, kad jis vandenyje gali nuskęsti, nes į neteisėtus kaltinamųjų veiksmus nukentėjusysis nereagavo ir buvo bejėgis. Suteikti pagalbą ir atgaivinti nukentėjusįjį kaltinamieji turėjo galimybę jam gulint ant kranto ir atnešę iš upės vandens, o ne įmetę jį į upę. Daroma išvada, kad įmetimas į vandenį buvo dar ant kranto prasidėjusių chuliganiškų veiksmų tąsa.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos šioje byloje. Jau buvo aptarta, kad kaltinamieji neturėjo jokios priežasties prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, jį mesti į upę, o įmetus į upę R. K. paskendo, taip įmetimas į vandenį ir prigėrimas buvo mirties priežastimi. Kaltinamieji taip elgėsi ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams. Tai akivaizdžiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. K. į upę buvo įmestas esant jam bejėgiškos būklės, kai jis nesipriešino ir jokios grėsmės kaltinamiesiems nekėlė, tai atlikta matant kitiems asmenims ir prieš tai pasityčiojus (apšlapinus, bandant pasituštinti, apspardžius, besijuokiant). Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamieji suvokė ir savo veiksmų chuliganiškas paskatas. Kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės, t. y. tokios būklės, dėl kurios jis negali gintis, išvengti pavojaus (mirties).

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, nes kaltinamieji nužudė R. K. esant jam bejėgiškos būklės ir dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji kalti nusikaltimo padarymu, todėl baustini.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, jis padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir prieš bejėgiškos būklės asmenį.

A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat aktyviais veiksmais (plaukė gelbėti nukentėjusįjį) bandė išvengti sunkesnių padarinių. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Įvertinama A. K. sveikatos būklė. Jis teistas, teistumas išnykęs.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Įvertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimo iniciatorius buvo A. M.. Kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis recidyvistas. Tai rodo kaltinamojo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti.

Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamiesiems įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo G. K. civilinis 300 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 13-14)

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo S. K. civilinis 511 624,68 Lt ieškinys: 11 624, 68 Lt turtinei ir  500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l.  28-38)

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios I. K. atstovės L. M. civilinis 102 000 Lt ieškinys: 2 000 litų turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 50)

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų solidariai priteistina  11 624, 68 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K.. Nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kurią patyrė dėl R. K. palaidojimo. (t. 2, b. l. 30-38)

Nukentėjusiosios I. K. atstovės L. M. civilinis ieškinys 2000 Lt turtinei žalai atlyginti atmestinas, kadangi neįrodytas ir nepagrįstais bylos duomenimis.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K. priteistina 70 000 Lt, G. K. – 50 000 Lt, I. K. – 20 000 Lt.

   Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos ir priteistinos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir  protingumo kriterijus.

Byloje civiliniais ieškovais neturtinei žalai atlyginti pripažinti trys asmenys (žuvusio R. K. tėvas, brolis, dukra), jie tarpusavyje buvo susiję įvairiais giminystės ryšiais. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, taip pat kiti artimi asmenys. Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus sūnui, broliui, tėvui, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus.

Priteisiant sumas neturtinei žalai atlyginti, įvertinama tai, kad padarytas labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, jis sukėlė sunkias pasekmes - žmogaus mirtį, nužudžius R. K., nukentėjusieji (tėvas, brolis, dukra) neteko artimo žmogaus, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus. Kaltinamieji turto neturi, iš jų priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jie yra jauno amžiaus, šeimos neturi, nedirba, tačiau ateityje gali turėti pajamų dirbdami. Neturtinei žalai atlyginti civiliniai ieškiniai pareikšti trijų asmenų, todėl priteistinos žalos dydis turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir  protingumo kriterijus.

Apklausti S. K. ir G. K. patvirtino, kad jų ir R. K. dvasinis ryšys buvo stiprus, jie dažnai bendravo, žuvusysis padėjo įvairiuose darbuose ir rūpinosi tėvais, juos materialai rėmė. Taip pat jis bendravo ir su dukra I. K., tačiau ji gyveno su motina ir atskirai nuo tėvo, bendravimas nebuvo toks dažnas kaip su tėvu ir broliu. Šią aplinkybę (retą bendravimą) patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos I. K. ir L. M.. (t. 2, b. l. 45, 47), o tai leidžia daryti išvadas, kad dvasinis ryšys nebuvo toks stiprus.

Teismas vertina tą aplinkybę, kad dingus R. K., jo tėvas S. K. ir brolis G. K. ieškojo R. K., vyko pas L. M., o radus lavoną – palaidojo, o tai rodo, kad nukentėjusieji nebuvo abejingi artimo žmogaus dingimui, jis buvo jiems svarbus ir reikalingas.

Teismas nustatė, kad R. K. nužudė A. K. ir A. M., todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir  neturtinę žalą.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 1277,65 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 159-164) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl išmokėtos valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos I. K. tam tikru laikotarpiu  ir prašo šią sumą - 1277,65 Lt, priteisti iš kaltinamųjų.  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas ir įrodytas.

            Daiktų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-05-20. Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-22 iki 2013-05-20.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktą bausmės dalį pagal Kauno apygardos teismo 20009-06-16 nuosprendį ir Šakių rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nutartį, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 6 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-20. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-22 iki 2013-05-20.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš A. K. ir A. M. solidariai 11 624, 68 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt keturis litus 68 centus) turtinei žalai atlyginti ir 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K..

Priteisti iš A. K. ir A. M. solidariai 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G. K..

Priteisti iš A. K. ir A. M. solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. K..

Priteisti iš A. K. ir A. M. solidariai 1277,65 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis litus 65 centus) žalai atlyginti VSDFV Šilalės skyriui.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. turtui-į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „DNB bankas“, buveinė: Vilnius, Basanavičiaus g. 26, ir joje esančias lėšas panaudoti civilinių ieškinių padengimui.

Nukentėjusiosios I. K. atstovės L. M. civilinį ieškinį 2000 Lt turtinei žalai atlyginti atmesti, kadangi jis neįrodytas ir nepagrįstais bylos duomenimis.

Daiktus: iš A. K. paimtus pinigus - 1 litą 50 centų ir saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6610i“ (t. 4, b. l. 3-4, 7, 8) panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.

      Voką su S. K. DNR pavyzdžiu  sunaikinti.

      Kompaktinius diskus (6 vnt.) grąžinti Kauno apskrities VPK.

A. K. neįgaliojo pažymėjimą (t. 4, b. l. 97) siųsti į bausmės atlikimo vietą.

A. M. asmens tapatybės kortelę (t. 4, b. l. 97) siųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                    Danguolė Šiugždinytė

 

Kolegijos teisėjai                                                                     Egidijus Jonas Grigaravičius

 

                                                                                                 Arūnas Paštuolis