Civilinė byla Nr. e2-111-752/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12203-2019-0

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                         2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1.(S)

Kauno apLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

            sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

            dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ atstovei S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės “Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. Š..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimas ir argumentai

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 529,88 Eur žalą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.2. Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. birželio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens stovui, išsiliejo vanduo ir apgadino Z. P. V. (draudėjui) nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 32. Ieškovė ir Z. P. V. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šios sutarties pagrindu jai, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 529,88 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Remdamasi 2017 m. sausio 16 d. UAB „Kauno butų ūkis“ raštu dėl informacijos pateikimo, ieškovė nustatė, jog žalos atsiradimo židinys- trūkęs bendrojo naudojimo šalto vandens stovas tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35, dėl ko buvo aplietas draudėjo turtas. Rašte nurodyta, kad po įvykusios avarijos, 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo atlikti remonto darbai ir pakeistas bendro naudojimo vamzdis, kas patvirtina atsakovės prisiimtą atsakomybę. Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

1.3. Ieškovė taip pat nurodė, kad remdamasis suformuota teismų praktikos prezumpcija, jog dėl apliejimo yra atsakingas viršuje esantis butas, kreipėsi su pretenzija bei pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkę L. Š. (civilinės bylos Nr. eL2-32900-451/2016,  teisminio proceso Nr. 269-3-26625-2016-0). 2017-01-17 d. buvo gautas L. Š. prieštaravimas dėl teismo įsakymo kartu su 2017-01-16 d. namo administratoriaus raštu dėl informacijos pateikimo. Vadovaujantis minėtu raštu, 2017-02-07 d. pretenzinis reikalavimas kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais buvo persiųstas UAB „Kauno butų ūkis“, kaip daugiabučio namo Nr. 45 bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų - šalto vandens stovo, kuriame įvyko gedimas, administratoriui. Kadangi 2017-02-20 d. buvo gautas namo administratoriaus atsisakymas atlyginti patirtą žalą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

1.4. Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

1.5. Papildomai ieškovė paaiškino, kad, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, ji sutinka, kad įvykio ir žalos kilimo priežastimi yra bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno užsikimšimas daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau nurodo, kad ji tinkamai vykdė jai įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytas pareigas, o kanalizacijos vamzdis neva užsikimšo dėl 36 buto savininko nepakankamo rūpestingumo. Su nurodytu nesutinka, kadangi L. Š. bute avarijos metu vandens tiekimas buvo sustabdytas ir nebuvo atnaujintas, t. y. nei geriamojo vandens nei kanalizacijos vamzdynai šiame bute nebuvo naudojami, be to, pati atsakovė 2017 m. sausio 16 d. rašte nurodė, jog avarijos židiniui likviduoti buvo reikalinga pateikti į 35 butą. Taigi,  atsakovė nėra įsitikinusi, kurioje vietoje buvo avarijos židinys, dėl to mano, kad ji netinkamai atliko savo pareigas. 2016 m. birželio 27 d. užduotyje - paskyroje nurodyta, kad Namo 36 bute buvo pravalytas virtuvinis stovas - šiame dokumente nenurodyta, kad valant stovą buvo rasta kokių nors neįprastų, statybinių medžiagų (remonto atliekų), kurios suponuotų išvadą, kad namo gyventojai netinkamai naudojosi kanalizacijos vamzdynu. Todėl mano, kad stovas buvo užsikimšęs buitinėmis atliekomis, kurios įprastai eksploatuojant normalios būklės vamzdyną avarijų nesukelia. Nors atsakovė nurodo kad ji vykdė STR įpareigojimus – 2016 m. balandžio 27 d. atliko Namo techninės būklės įvertinimą ir toje Namo laiptinėje, kurioje yra butai Nr. 32-36, vamzdynų defektų nenustatė tačiau vien formalus patikros atlikimas neleidžia spręsti, kad atsakovė tinkamai apžiūrėjo namo inžinerines sistemas (tarp jų ir kanalizacijos vamzdyno veikimą). Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl šalto vandens stovo gedimo, t. y. pati atsakovė raštu nurodė, kad avarija, kurios metu vanduo išsiliejo į Daugiabučio namo 32 butą, įvyko dėl šalto vandens stovo gedimo. Taip pat nurodė, jog lokalizavus avariją, vandens stovas buvo pakeistas vėliau - t. y. 2016 m, rugpjūčio 27 d. Atsakovė nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad 32 butas buvo užlietas dėl kanalizacijos gedimo. Ieškovė neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini), Kaunas, įvykusią vandentiekio avariją ir šiomis aplinkybėmis nesiremia prašydamas Teismo tenkinti ieškinį.

1.5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovei pateikus papildomus įrodymus ir paaiškinimus apie butų išsidėstymą ir 2016 m. panašiu laiku įvykusias dvi avarijas, kurių metu buvo užlieti butai Nr. 31 ir 32, sutinka su atsakovės argumentais, jog žalos administravimo metu buvo supainioti įvykiai ir butas Nr. 32 buvo užlietas ne dėl bendro naudojimo šalto vandens stovo gedimo, o dėl užsikimšusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio, einančio per 32 ir 36 butų virtuves. Tačiau tai nekeičia ieškinio pagrindo ir argumentų, nes draudėjo butui buvo padaryta žala dėl atsakovės kaltės -  dėl netinkamos bendro naudojimo nuotekų vamzdžio priežiūros, už kurią atsakinga atsakovė. Nemano, kad avarija įvyko dėl 36 buto gyventojų kaltės – netvarkingai naudojamos kanalizacijos. Pati atsakovė pateikė įrodymus, kad pravalius 36 buto virtuvinį stovą, avarija buvo likviduota. Kad 36 bute būtų užsikimšusi kriauklė, sifonas – tokių duomenų nėra. Be to, 36 buto savininkė L. Š. prieštaravimuose į kreditoriaus reikalavimą nurodė, kad avarijos metu jos bute vandens tiekimas buvo sustabdytas, t.y. nebuvo naudojami nei geriamojo vandens, nei kanalizacijos vamzdynai.

II.       Atsakovės pozicija ir argumentai

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. R-724 ir 2012 m. vasario 3 d. sutarties Nr. 25-10-79 pagrindu administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė turi pareigą vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą, atlikti techninės priežiūros darbus. Vykdant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą, yra vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

2.2. Nagrinėjamu atveju, butas Nr. 32 buvo aplietas 2016 m. birželio 26 d., buvo gautas iškvietimas dėl bute Nr. 32 pastebėto vandens prasiskverbimo. Atsakovės darbuotojams nuvykus buvo nustatyta, kad vanduo laša pro kambario lubas. Siekiant nustatyti avarijos kilimo priežastį, buvo apžiūrimi kiti butai. Bute Nr. 36 buvo vykdomas remontas, gyventojų nerasta, duryse paliktas raštelis. 2016 m. birželio 27 d. avarija likviduota, bute Nr. 36 pravalytas užsikišęs virtuvinis kanalizacijos stovas, kuris įtakojo nuotekų skverbimąsi pro virtuvės kriauklę, ko pasėkoje ir buvo užpiltas žemiau esantis butas Nr. 32. Taigi, butas Nr. 32 buvo aplietas, kadangi aukščiau esančiame bute Nr. 36 užsikišo virtuvinis kanalizacijos stovas ir per virtuvės kriauklę pradėjo bėgti nuotekos.

2.3. Atsakovė 2016 m. balandžio 27 d. atliko statinio techninės būklės įvertinimą, kurio metu buvo nustatyti pirmos laiptinės (butai nuo 1 iki 22) nuotekų sistemos vamzdynų defektai. Butai Nr. 32-36 yra antroje laiptinėje, kurioje vamzdynų defektų nenustatyta. 32 bute vyko remonto darbai, gyventojų įvykio metu nerasta, į butą atsakovės darbuotojams patekti nepavyko, avarija likviduota tik kitą dieną. Kadangi bute Nr. 36 atsakovės darbuotojams atlikus kanalizacijos valymo darbus vandens tekėjimas bute Nr. 32 baigėsi, darytina išvada, kad santechnine įranga bute Nr. 36 buvo naudojamasi netvarkingai, vamzdis galėjo užsikišti ir dėl remonto atliekų. Taip pat, bute avarijos metu gyventojų nebuvo rasta, laiku nebuvo pastebėtas nuotekų išsiveržimas, todėl šio įvykio aplinkybės rodo, kad buto Nr. 36 savininko nepakankamas rūpinimasis savo turtu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą bute Nr. 32. Tokie buto savininko veiksmai laikytini neteisėtais ir priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimu.

2.4. Atsakovės teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo namo bendraturčių valios, be jų sutikimo atsakovė neturi teisės patekti į nuosavybės teise valdomas privačias patalpas, daryti namui ūkinį ar fizinį poveikį, todėl atsakovės galimybės vykdyti administratoriaus pareigas yra apribotos. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Atsakovė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas atliko tinkamai, vykdė statinio techninės būklės įvertinimą, kurio metu kanalizacijos vamzdynai buvo patenkinamos būklės, atitinkantys privalomuosius reikalavimus, defektų šalinimo darbai nenumatyti, įvykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai atsakovė nedelsiant reagavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gedimas būtų pašalintas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra neįvykdžiusi įstatymuose nustatytų pareigų ir tai galėtų būti vertinama kaip didelis nerūpestingumas ar neveikimas, neteisėti veiksmai dėl kurių kiltų prievolė atlyginti žalą.

2.5. Atsakovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad butai Nr. 31 ir 32 yra antrame namo aukšte, o butai Nr. 35 ir 36 yra trečiame namo aukšte. Virš buto Nr. 32, dėl kurio nuostolių atlyginimo yra pareikštas ieškinys, yra butas Nr. 36, kuriame 2016-06-26 buvo užsikišusi virtuvės kanalizacija, o virš buto Nr. 31 yra butas Nr. 35, tarp kurių buvo 2016-07-11 trūkęs šalto vandens stovas, t. y. butai Nr. 31 ir 35 yra priešingoje namo pusėje negu butas Nr. 32, turintys atskirus buitinių nuotėkų stovus bei šalto vandens stovus nei butai Nr. 32 ir 36.  Bute Nr. 36 užsikišęs virtuvinis stovas yra patalpoje pažymėtoje 36-2, virš aplietų 32 buto patalpų pažymėtų 32-2 ir 32-3. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarp butų Nr. 31 ir 35 trūkęs šalto vandens stovas galėjo sąlygoti vandens pratekėjimą kito namo pusėje esančiame bute Nr. 32. Taigi, vandens pratekėjimas bute Nr. 32 kilo dėl virš jo esančiame bute Nr. 36 užsikišusio virtuvinio stovo. 

2.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, teigė, kad avarija įvyko ne dėl atsakovės, o dėl 36 bute netvarkingai naudojamos kanalizacijos. Aplinkybė, kad atsakovė yra bendro naudojimo objektų administratorė ir visa inžinerinė įranga perduota jai, nešalina butų savininkų atsakomybės. 36 buto gyventojai nepranešė apie kanalizacijos stovo gedimus ar defektus, todėl atsakovė jokių veiksmų iki avarijos neatliko. Nesant gyventojų pranešimų, atsakovė jokių profilaktinių veiksmų nesiima. O sužinojusi apie įvykį, likvidavo avariją.

            Teismas

    k o n s t a t u o j a :

                                          ieškinys tenkintinas visiškai.

          III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados             

3.   Byloje pareikštas reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš už padarytą žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 529,88 Eur žalą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. birželio 26 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjui Z. P. V. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 32, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė ir Z. P. V. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi minėtą butą. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam buto savininkui 529,88 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

3.2. Nustatydama vandens išsiliejimo priežastį, ieškovė rėmėsi 2017 m. sausio 16 d. UAB „Kauno butų ūkis“ L. Š. adresuotame rašte „dėl informacijos pateikimo“ nurodytomis aplinkybėmis, jog žalos atsiradimo židinys - trūkęs bendrojo naudojimo šalto vandens stovas tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35, dėl ko buvo aplietas draudėjo turtas. Tačiau atsakovei pateikus papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kad butai Nr. 31 ir 32 yra antrame namo aukšte, o butai Nr. 35 ir 36 yra trečiame namo aukšte, virš buto Nr. 32, kuriame 2016-06-26 buvo užsikimšusi virtuvės kanalizacija dėl kurio nuostolių atlyginimo yra pareikštas ieškinys, yra butas Nr. 36, o virš buto Nr. 31 yra butas Nr. 35, tarp kurių 2016-07-11 buvo trūkęs šalto vandens stovas, t. y. butai Nr. 31 ir 35 yra priešingoje namo pusėje negu butas Nr. 32, turintys atskirus buitinių nuotėkų stovus bei šalto vandens stovus nei butai Nr. 32 ir 36, ieškovė sutiko su atsakovės argumentais, kad vandens pratekėjimas bute Nr. 32 kilo dėl virš jo esančiame bute Nr. 36 užsikimšusio virtuvinio stovo.

3.3. Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje neliko ginčo tarp šalių dėl to, kas yra žalos atsiradimo židinys. Teismas taip pat sutinka, kad draudėjui Z. P. V. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 32, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, užliejimo priežastis yra virtuvinio kanalizacijos stovo užsikimšimas, sąlygojęs vandens pratekėjimą pro 36 buto, priklausančio trečiajam asmeniui,  virtuvės kriauklę ir 32 buto užliejimą.

3.4. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas ir dėl padaryto nuostolio dydžio ir išmokėtos draudimo išmokos. Tačiau išliko ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, kadangi atsakovė nesutiko, jog ji yra atsakinga dėl užsikimšusio virtuvinio stovo. 

                                              Dėl atsakovės atsakomybės

4.1. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

4.2. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

4.3.  Byloje nustatyta, kad atsakovė yra bendro naudojimo objektų administratorė ir pripažįsta, kad per 32 ir 36 bei kitus butus einantis virtuvinis kanalizacijos stovas yra namo  bendra inžinerinė įranga, už kurio nuolatinę techninę priežiūrą (eksploataciją) ji yra atsakinga. Nežiūrint to, atsakovė nesutinka, kad ji yra atsakinga dėl minėto stovo užsikimšimo ir dėl to kilusių pasekmių. Atsakovės teigimu, atsakomybės subjektu gali būti tik namo gyventojai, bet ne administratorius, nes administratorius negali stebėti per butus einančio stovo, organizuoti jo valymą ar atlikti kitokius profilaktinius veiksmus, kol nėra gautas namo gyventojų pranešimas dėl stovo gedimo ar užsikimšimo.

4.4. Su šiais atsakovės  argumentais teismas nesutinka. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

4.5. Vadovaujantis įvykio metu galiojusia aktualia redakcija STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - STR), atsakovė turėjo pareigą nuolatos stebėti ir vertinti namo būklę, rūpintis tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.  STR 12 p. nustatė pareigą administratoriui atlikti nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrėti gyvenamojo namo pagrindines konstrukcijas ir inžinerinės sistemas, fiksuoti (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatyti priemonės jiems pašalinti.

4.6. Atsakovė teigė, kad atsakovė savo kaip daugiabučio namo administratorės pareigas atliko tinkamai, vykdė STR įpareigojimus,  2016-04-27 atliko namo techninės būklės įvertinimą ir toje namo laiptinėje, kurioje yra butai Nr. 32-36, vamzdynų defektų nenustatė. Tačiau iš atsakovės pateikto 2016-04-27 Statinio apžiūros akto negalima spręsti, kad atsakovė tinkamai apžiūrėjo namo inžinerines sistemas (tarp jų ir per 32 ir 36 butus einančios kanalizacijos vamzdyno veikimą), kadangi Statinio apžiūros akte jo būklė neaprašyta, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad jokių profilaktinių veiksmų dėl per butus einančių vamzdžių užsikimšimo (jų valymo, tikrinimo) atsakovė neatlieka.

4.7. Atsakovė taip pat teigė, kad kanalizacijos vamzdis (stovas) galimai užsikimšo dėl namo 36 bute netvarkingai naudotos kanalizacijos, nes pravalius virtuvės stovą, avarija buvo likviduota. Tačiau iš atsakovės pateiktos 2016-06-27 užduoties - paskyros, kurioje nurodyta, kad namo 36 bute buvo pravalytas virtuvinis stovas, nenustatyta, kad valant stovą buvo rasta kokių nors neįprastų, statybinių medžiagų (remonto atliekų). Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad virtuvinis stovas buvo užsikimšęs dėl 36 buto gyventojų kaltės, netinkamai naudojantis kanalizacijos vamzdynu, byloje nepateikta. Pažymėtina, kad teismui pateiktuose 2017-01-17 L. Š. prieštaravimuose dėl kreditoriaus reikalavimo,  nurodyta, kad avarijos metu jos bute vandens tiekimas buvo sustabdytas ir nebuvo atnaujintas, t. y. nei geriamojo vandens nei kanalizacijos vamzdynai šiame bute nebuvo naudojami. Todėl atmestina prielaida, kad avarija kilo dėl 36 buto savininko veiksmų. Darytina išvada, kad stovas buvo užsikimšęs buitinėmis atliekomis, kurios įprastai eksploatuojant normalios būklės vamzdyną avarijų nesukelia.

4.8. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog iki avarijos gyventojai nepranešė apie virtuvinio nuotekų stovo gedimus, nepašalina namo administratorės atsakomybės dėl atsiradusios žalos, nes byloje neįrodyta, kad bendro naudojimo virtuvinis kanalizacijos stovas būtų užsikimšęs dėl 36 buto ar kitų butų gyventojų veiksmų. Vamzdynų profilaktinė priežiūra buvo susijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismas konstatuoja, kad atsakovės pareigų nevykdymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji neatliko per butus einančio nuotekų vamzdyno nuolatinių stebėjimų ir nesiėmė jokių profilaktinių priemonių, laiku nepašalino jo užsikimšimo. Namo administratorė, neatlikusi tokių darbų, pažeidė ne tik Nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, STR reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

4.9. Teismas sprendžia, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo per butus einančio bendro naudojimo vamzdyno  priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

4.10. Atsakovė žalos dydžio neginčijo, atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl teismas šiais klausimais plačiau nepasisako.

4.11. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais (neveikimu) buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, kurį buvo būtina remontuoti.

4.12. Kadangi nustatyta, jog 2016 m. birželio 26 d. draudėjui Z. P. V. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 32, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo aplietas ir žala padaryta dėl atsakovės kaltės, draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group”, kuri yra ieškovė šioje byloje, atlyginęs buto savininkui padarytą žalą, turi pagrindą prašyti priteisti visą draudimo išmokos sumą iš atsakovės, kadangi draudimo sutartyje frančizė nėra numatyta (LR Civilinio kodekso 6.987 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ 529,88 Eur sumą.

4.13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos  (2019-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

4.14. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

4.15. Valstybė šioje byloje turėjo 14,42 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 529,88 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 88 ct) žalą, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 14,42 Eur (keturiolika eurų ir 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Vida Agurkienė