Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-387/2018

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00117-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1.; 1.2.14.7.3.;1.2.19.4.2.;1.2.29.1.1.;1.2.29.1.3.;

(S)

2.1.7.1.;2.1.7.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Irmantui Mikelioniui, Onai Rojutei,

išteisintiesiems K. K., A. P., T. P., J. R.,

gynėjams advokatams Aleksandrui Jokūbauskui, Artūrui Baužai, Rolandui Mištautui, Ričardui Lilui, Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus  vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio (toliau – ir prokuroras) ir išteisintojo K. K. bei jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 228 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straips­nio 5 dalis 1 punktas);

Kardomoji priemonė K. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta;

T. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 300 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 184 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 3 dalį (viena veika), nes nepa­da­rytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas);

Kardomoji priemonė T. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta;

Z. Z. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo po­žy­mių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas);

Kardomoji priemonė Z. Z. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta;

J. R. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas);

Kardomoji priemonė J. R. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

A. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 184 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Kardomoji priemonė A. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. K. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės politiku ir valstybės tarnau­to­ju, dirb­­da­mas K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju, laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2011-10-27 lai­kinai ėjęs ir K. miesto savivaldybės mero pareigas, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, būdamas valstybės tarnautoju, atlikdamas Lietuvos Respublikos vietos savi­val­dos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytas valdžios atstovo funkcijas bei jam, kaip mero pavaduotojui K. mies­to savivaldybės tarybos su­teik­tus įgaliojimus miesto ūkio srityje (K. miesto savivaldybės tarybos 2011-04-28 sprendimu Nr. T-276 ir „Dėl K. miesto savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu bei K. miesto savivaldybės tarybos 2011-11-10 sprendimu Nr. T-609 „Dėl K. miesto savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu), žinodamas, kad UAB P. (nuo 2011-11-17 – UAB K.) yra ribotos civilinės atsa­ko­my­bės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savi­val­dybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jantis UAB P. ir UAB K. įstatų (pa­tvir­tintų K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsa­ky­mu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant dau­gia­bučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų lik­vi­davimo ir loka­li­za­vi­mo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybės ir bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28, K., pikt­naudžiavo savo, kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo parei­go­mis, nesant kyši­nin­ka­vi­mo požymių, siekdamas turtinės naudos savo artimai draugei ir bendra­par­tietei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosavybės teise priklausančių gy­ve­na­mųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remonto darbams reikalingų statybinių me­džia­gų ir priemonių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos – išlaikyti draugiškus santykius bei patikimus ryšius su Z. Z., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą (valstybės įstaigos tarnauja žmonėms), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, tei­singumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesa­vanau­diš­kumo), pažeisdamas Lietuvos Respu­b­likos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarny­bo­je įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę (nešališkai, są­ži­ningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, pri­i­mant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu), Lietuvos Respublikos vals­tybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyz­din­gu­mo), pažeisdamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (lai­ky­tis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir lais­ves, tar­nau­ti visuomenės interesams, laikytis šiame Įsta­tyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tar­nau­to­jų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepikt­nau­džiau­ti tarnyba), atliko šiuos nusikalstamus veiksmus:

1.1.K. K., laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28, susitikimų su UAB P. (UAB K.) generaliniu direktoriumi T. P. metu K., savo darbo vietoje, K. miesto savivaldybės administracijos patalpose, (duomenys neskelbtini), K., o taip pat ir tarpusavio telefoninių pokalbių metu, neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos ben­drovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veiklos tikslus ir objektus, nupirkti statybines medžiagas ir priemones Z. Z. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remontui, ir už šias prekes sumokėti bendrovės lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius akcinių bendrovių, sa­vi­valdybės įmonių veiklą, UAB „P.“ (UAB K.) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymus už įgytas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

1.2. Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savi­val­dy­bė, nes K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas as­me­ni­nių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB „P.“ (UAB K.) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir K. miesto ben­druo­menės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto ben­druo­me­nės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo, ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atlie­kančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

2. Be to, K. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki 2011-12-28, susitikimų savo darbo vietoje, esan­čioje K. m. savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), K., su UAB „P.“ (UAB K.) generaliniu direktorium T. P. metu, neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos bendrovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veik­los tikslus ir objektus, nupirkti jam, K. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam leng­va­jam automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), keturias nau­jas žiemines SAVA gamintojo padangas, 255/50 R19 išmatavimų ir už šias prekes sumokėti ben­dro­vės disponuojamomis lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeis­da­mas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius akcinių bendrovių, savivaldybės įmonių veik­lą, UAB „P.“ (UAB K.) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymus už įgy­tas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės gene­ralinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

2.1.  Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savi­val­dybė, nes K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas as­me­ninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB „P.“ (UAB K.) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto ben­druo­menės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

3. Be to, K. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-11-10, K., neteisėtai nurodė A. P., kaip VšĮ A. direktoriui, atlikti jo, K. K., naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio AB SEB lizingui, abiejų priekinių durelių spynelių re­mon­tą VšĮ A. lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus A. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius viešųjų įstaigų, savi­val­dy­bės įmonių veiklą, VšĮ A. įstatus bei kitus teisės aktus, regla­mentuo­jan­čius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymus už įgytas prekes bei paslau­gas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės direktoriaus, žinioje esantį ben­drovės turtą.

3.1.  Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savival­dy­bė, nes K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas as­me­ninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus A. P., kaip VšĮ A. direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto bendruomenės atstovaujamos savivaldos insti­tu­ci­jos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, paže­mi­no bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, au­toritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

4. T. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas UAB „P.“ (nuo 2011-11-17 – UAB K.), ge­ne­raliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vadovaujantis UAB P. ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. miesto sa­vi­val­dybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias pas­lau­gas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus susitikimų su juo metu laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28 K. K. darbo vietoje, esančioje K. miesto savivaldybės administracijos patalpose, (duomenys neskelbtini), bei K. mieste, o taip pat telefoninių pokalbių metu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad valstybės įmonės vienasmenis valdymo organas yra įmonės vadovas, taip pat šio įstatymo 6 dalies 8 punkto nuostatomis, kad įmonės vadovas atsako už įmonės turto valdymą, naudojimą ir dis­po­navimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2012-01-12, K., veikdamas bendrai su Z. Z., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direk­to­riaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos savo bendra­par­tie­tei ir K. K. artimai draugei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosa­vy­bės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remonto darbams rei­kalingų statybinių medžiagų, priemonių bei darbo įrankių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius tiek su K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju K. K., bei įtakinga bendrapartiete Z. Z. ir turėti jų palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB „P.“ (UAB K.) turtą – neteisėtai nurodydamas jam pavaldiems bendrovėms dar­buotojams, nežinantiems ir nesuvokiantiems jo nusikalstamų ketinimų, į bendrovės Medžiagų, in­ven­toriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškas įrašyti ne tik bendrovės reikmėms rei­ka­lingas statybines medžiagas, bet ir kitas prekes, tikslu jas panaudoti ne bendrovei nuosavybės teise pri­klausančioms patalpoms remontuoti, o taip pat ir apmokėti bendrovės lėšomis už šių prekių įgijimą, atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

4.1. T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, K., gavęs iš Z. Z. reika­lin­gų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, skirtą remonto darbams jai nuosavybės teise priklau­san­čioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), K., remontuoti, žinodamas, kad už Z. Z. norimas statybines prekes jis neturi teisės apmokėti bendrovės lė­šo­mis, žinodamas, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti bendrovės reik­mėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasi­nau­do­da­mas tuo metu ben­drovės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., atliekamais remonto darbais ir jo pa­valdinių nuolatos atliekamais statybinių medžiagų ir kitų prekių, skirtų šiems remonto darbams, pirki­mais, T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, savo darbo vietoje - (duomenys neskelbtini), K., davė pa­val­di­niams - bendrovės personalo ir ūkio vadybininkei R. Č. ir vady­bi­nin­kui ūkiui A. Š. sąrašą statybinių prekių, skirtų minėtoms bendrovės patalpoms remontuoti, įtraukęs į šį sąrašą ir Z. Z. reikalingas statybines medžiagas ir priemones, skirtas šios asme­ni­nėms gyvena­mo­sios patalpoms remontuoti, nuslėpdamas tai nuo R. Č. ir A. Š., nurodė jiems Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011-11-10 Medžiagų, in­ventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-11-10, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., jis, T. P., žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė parašyti, dalis nurodytos in­for­macijos neatitinka tikrovės, kadangi dalis paraiškoje parašytų statybinių medžiagų ir kitų prekių yra skirtos ne bendrovės patalpoms remontuoti, bet skirtos Z. Z. buto remontui, patvirtino šią me­lagingą informaciją savo parašu, įrašydamas nurodytoje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui,  tokiu būdu su­klas­to­damas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-10 apie 14.25 val., siekdamas tų pačių nusikalstamų tiks­lų, siekdamas užtikrinti, kad Z. Z. norimos statybinės medžiagos ir priemonės būtų nu­pirk­tos ir už juos būtų atsiskaityta UAB P. (UAB K.) lėšomis, T. P., kartu su bendrovės apdailininku K. Č. ir R. Ž., nedir­ban­čiu UAB P. (UAB K.), bet atliekančiu re­mon­to darbus Z. Z. gyvenamosiose patalpose, nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagos ir priemonės, nurodytas 2011-11-10 Medžiagų, inven­to­riaus, kitų darbo prie­mo­nių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – par­da­vimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB P. (UAB K.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11, jis, T. P., savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., įrašė PVM sąs­kaitoje faktūroje 2011-11-10 Serija SS Nr. 0841339994, išrašytoje UAB „S. prekybos centras“, adresuotoje UAB P. (UAB K.), rezoliuciją „Ap­mo­kėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos cen­tras“ iš UAB P. (UAB K.) sąs­kaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo pada­ryta 2011-11-11, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P. (UAB K.), turtą – pinigus.

4.2. T. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14, tokiu pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir prie­monių sąrašą, netei­sėtai nurodęs R. Č. ir A. Š. įtraukti šias statybines prekes į 2011-11-14 Medžiagų, inven­toriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu, tą pačią dieną patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, para­šydamas šioje paraiškoje rezo­liu­ciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto re­montui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną - 2011-11-14 apie 11.05 val., aukščiau nurodytu būdu, jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. pre­ky­bos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines medžiagas ir priemones, įrašytas 2011-11-14 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą fak­tū­rą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB P. (UAB K.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2011-11-17, savo darbo vietoje T. P., įrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-14 Serija SS Nr. 08130713701, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB P. (UAB K.), rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB P. (UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybinės medžiagos ir prie­mo­nės, o tai ir buvo padaryta 2011-11-17, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P. (UAB K.), turtą – pinigus.

4.3. T. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-21, tokiu pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir prie­mo­nių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams R. Č. ir J. J. šias statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011-11-21 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo pa­raiš­ką bei patvirtinti šią paraišką J. J. ir techninės priežiūros direktoriaus R. V. parašais. 2011-11-21 T. P. patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, įrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Vėliau tą pačią dieną, apie 13.30 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011-11-21 Medžiagų, in­ven­to­riaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išra­šy­ti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį as­menį UAB K. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-21 iki 2011-11-22, savo darbo vietoje įrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-21 Serija SS Nr. 08104512823, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyve­namųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir prie­mo­nes, o tai ir buvo padaryta 2011-11-22, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P.(UAB K.), turtą – pinigus.

4.4. T. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-25, tuo pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių są­ra­šą, neteisėtai nurodė savo pavaldiniams R. Č. ir A. Š. šias statybines prekes įrašyti į 2011-11-25 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką, pats patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, įrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės dar­buotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklas­to­da­mas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-25 apie 14.50 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nu­pirko statybines prekes, įrašytas 2011-11-25 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslau­gų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį pa­tvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2011-11-28, savo darbo vie­toje T. P., įrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-25 Serija SS Nr. 08152902052, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Ap­mo­kėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos cen­tras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011-11-28, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą – UAB K., turtą – pinigus.

4.5. T. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-26 iki 2011-12-27, tuo pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams – bendrovės viešųjų pirkimų specialistui G. B. ir R. Č. šias statybines prekes įrašyti į 2011-12-27 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką R. Č. parašu. T. P. patvirtino šią me­lagingą informaciją savo parašu, įrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės dar­buo­tojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. 2011-12-28 apie 11 val. jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011-12-27 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir pa­pra­šė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą fak­tūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K.. Tęsdamas savo nusi­kals­tamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2012-01-12, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., jis, T. P., įrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-12-28 Serija SS Nr. 08152902845, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB „K.", rezoliuciją „Ap­mo­kėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybinės medžiagos ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2012-01-12, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P.(UAB K.), turtą – pinigus.

4.6. Tokiu būdu T. P., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas dokumen­tus iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB P.(UAB K.) turtą – pinigus bendrai 5064,08 Lt (1466,66 Eur) sumai.

4.7. Dėl šių T. P. ir Z. Z. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB P.(UAB K.), nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 5064,08 Lt (1466,66 Eur) žalą patyrė UAB P.(UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.

5. Be to, T. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu as­meniu – dirbdamas UAB P.(nuo 2011-11-17 – UAB K.), generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsa­ko­my­bės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio ak­cininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jan­tis UAB P.ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. miesto sa­vivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias pas­laugas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus 2011-11-13 tele­fo­ninio pokalbio bei 2011 m. lapkričio 15, 17, 23 ir 28 d. susitikimų K. K. darbo vietoje K. m. savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), K., metu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos vals­ty­bės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad valstybės įmonės vienasmenis valdymo organas yra įmonės vadovas, taip pat šio įstatymo 6 dalies 8 punkto nuostatomis, kad įmonės vadovas atsako už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laiko­tar­piu nuo 2011-11-15 iki 2011-12-05, K., veikdamas bendrai su J. R., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos K. K. – kad šis išvengtų asmeninių išlaidų už naujų keturių padangų įgijimą, skir­tų K. K. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei, taip pat siekdamas as­me­ni­nės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su K. miesto savivaldybės mero pa­va­duotoju K. K. ir turėti jo palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB P.(UAB K.) turtą, atlik­da­mas šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

5.1. T. P. 2011 m. lapkričio 15, 17, 23 ir 28 d. gavęs iš K. K. neteisėtus nurodymus nu­pirkti jam keturias naujas žiemines automobilio padangas SAVA, 255/50 R19 išmatavimų, skirtas jo nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir apmokėti už šių padangų įgijimą UAB P.(UAB K.) lėšomis, žinodamas, kad ši transporto prie­mo­nė nepriklauso jo vadovaujamai bendrovei nuosavybės teise, suvokdamas, kad jis, kaip bendrovės ge­ne­ralinis direktorius, neturi teisės apmokėti bendrovės lėšomis už ne bendrovės reikmėms skirtų pa­dan­gų įgijimą, žinodamas, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti ben­dro­vės reikmėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasi­nau­dodamas tuo metu jo pavaldinių ketinimu pirkti naujas žiemines padangas, skirtas bendrovės nau­do­jamoms transporto priemonėms, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-25,  savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., nurodė bendrovės mechanikui J. R. į 2011-11-15 medžiagų, inven­to­riaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką įrašyti K. K. reikalingas nurodytas pa­dangas, įrašyti jas šioje paraiškoje kaip padangas, skirtas bendrovės naudojamam automobiliui „Mer­ce­des Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti J. R. šią žinomai melagingą informaciją savo pa­rašu. Tęs­damas savo nusikalstamą veiką, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, 2011-11-28, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė pa­ra­šyti J. R., dalis nurodytos informacijos neatitinka tikrovės, kad dalis paraiškoje įrašytų padangų yra skirtos ne bendrovės transportui, o K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. auto­mo­bi­liui, T. P., patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, parašydamas šioje nurodytoje pa­raiš­koje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes – K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), skirtas pa­dan­gas, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-28 T. P., savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., neteisėtai nurodė J. R. tarnybiniu UAB K. transportu 2011-11-28 nuvykti į UAB „Ž.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., ir kartu su kitomis padangomis, skirtomis bendrovės naudojamoms transporto prie­mo­nėms, užsakyti bei nupirkti keturias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/­50­R19 išmatavimų padangas, skirtas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. auto­mo­bi­liui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652.80 Eur), bei pareikalauti UAB „Ž.“ parduotuvės darbuotojų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, už K. K. automobiliui reikalingas ir skir­tas padangas, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nu­sikalstamą veiką, jis, T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2011-11-30, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., davė neteisėtą nurodymą pavaldiniui J. R., paėmus iš UAB „Ž.“ parduotuvės keturias naujas žiemines padangas, skirtas K. K. asmeniniam automobiliui, įgytas už bendrovės lėšas, nuvežti jas ir palikti K. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje K. r., K. sen., N. k., (duomenys neskelbtini), kurį 2011-11-30 J. R. įvykdė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. P. laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2011-12-05, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., įrašė ant 2011-11-29 PVM sąskaitos faktūros serija 91P Nr. 1497, kuria buvo per­kamos K. K. automobiliui reikalingos ir skirtos padangos, išrašytos UAB „Ž.“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „Ž.“ iš UAB K. sąskaitos, už K. K. priklausančiam automobiliui įgytas padangas, o tai ir buvo pa­da­ry­ta 2011-12-05, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB K. turtą –  2254 Lt (652.80 Eur) pinigų sumą.

5.2.Dėl šių T. P. ir J. R., veikusių bendrai, veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą pa­ty­rė juridinis asmuo – UAB K., nes jis iškraipė šio bendrovės veiklos tiks­lus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos au­to­ritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 2254 Lt (652.80 Eur) žalą pa­tyrė UAB K., kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savi­val­dybei.

6. Z. Z. buvo kaltinama tuo, kad žinodama, jog UAB P.(nuo 2011-11-17 - UAB K.) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juri­di­nis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio akcininko teises ir pa­reigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodama, kad ši bendrovė vykdo komercinę ūki­nę veiklą, teikdama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eks­ploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybės ir šios bendrovės interesais, laiko­tar­piu nuo 2011-11-08 iki 2012-01-12, K. miesto savivaldybės teritorijoje, veikdama savo naudai ir as­me­niniais interesais, padėjo T. P., kaip UAB P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos jai – kad ji išvengtų asmeninių iš­lai­dų už jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), K., remonto darbams reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių įgijimą, bei padėjo T. P. iš­švais­tyti jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB „P.“(UAB K.) turtą, atlikdama šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

6.1. Z. Z., siekdama padėti T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus pareigomis ir iššvaistyti bendrovės turtą, laikotarpiais nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-21, nuo 2011-11-22 iki 2011-11-25 ir nuo 2011-11-26 iki 2011-12-27, K., perdavė T. P. sąrašus, juose nurodžiusi norimas statybines medžiagas ir prie­mones, skirtas remonto darbams jai nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), K., remontuoti, tokiu būdu padėdama T. P. nupirkti jai rei­kia­mas statybines prekes ir sumokėti už jas bendrovės lėšomis, neišreikšdama savo valios ir ketinimų už šias prekes sumokėti savo asmeninėmis lėšomis. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, Z. Z., 2011 m. lapkričio 10, 14, 21 ir 25 d., bei 2011 m. gruodžio 28 d., nusiuntė R. Ž., neži­nantį apie jos ir T. P. nusikalstamus ketinimus, atliekantį remonto darbus jai nuosavybės teise pri­klausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), K., į UAB „S. pre­ky­bos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kuriame jis, vykdydamas jos nurodymus, kartu su T. P. ir bendrovės apdailininku K. Č., paėmė jos prieš tai T. P. pateiktuose sąrašuose nurodytas statybines prekes, bendros 5135,36 Lt (1487.30 Eur) vertės, kurias parvežė į jos remontuojamas gyvenamąsias patalpas.

6.2.Tokiu būdu, ji, Z. Z., padėjo T. P., kaip UAB P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, piktnaudžiauti bendrovės generalinio direk­to­riaus tarnybine padėtimi ir iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą – UAB P.(UAB K.) turtą – 5135,36 Lt (1487.30 Eur) pinigų sumą.

6.3. Dėl šių T. P. ir Z. Z. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB P.(UAB K.), nes T. P., pa­de­damas Z. Z., iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo var­dą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 5135,36 Lt (1487.30 Eur) žalą patyrė UAB P.(UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.

7. J. R. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB P.(nuo 2011-11-17 - UAB K.) mechaniko pareigose, žinodamas, kad ši bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. mies­to savivaldybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žino­da­mas UAB P.(UAB K.) yra ribotos civilinės atsa­ko­mybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio ak­cininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jantis UAB P.ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. mies­to savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant daugiabučių na­mų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, prie­šin­gais K. miesto savivaldybės ir šios bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-30, K., veikdamas bendrai su UAB P.(UAB K.) ge­ne­raliniu direktoriumi T. P., veikdamas K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. naudai ir interesais, padėjo T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus tar­nybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos K. m. savivaldybės mero pavaduotojui K. K., kad šis išvengtų asmeninių išlaidų už jam asmeninės nuosavybės teise pri­klausančiam lengvajam automobiliui reikalingų naujų žieminių padangų įgijimą, padėjo T. P. iš­švaistyti jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB P.(UAB K.) turtą, suklastojo tikrus dokumentus, atlikdamas šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

7.1. J. R., siekdamas padėti T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus pa­reigomis ir iššvaistyti bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-25, savo darbo vie­toje - (duomenys neskelbtini), K., vykdydamas T. P. neteisėtą nurodymą, į bendrovės 2011-11-15 me­džiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką dėl bendrovės autotransporto ūkiui reikalingų padangų įgijimo, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą bendrovės automobiliui „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalinga nupirkti keturias naujas žiemines padangas, ži­no­damas ir suvokdamas, kad šios padangos skirtos ne bendrovės reikmėms, o K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. asmeniniam automobiliui „Mercedes Benz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei patvirtino šią žinomai melagingą informaciją savo parašu, tokiu būdu su­klastodamas tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. R., veikdamas bendrai su T. P., 2011-11-28 UAB „Ž.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K., kartu su kitomis padangomis, skirtomis bendrovės naudojamoms transporto priemonėms, užsakė ke­tu­rias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/50R19 išmatavimų padangas, skirtas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652.80 Eur), pareikalavo UAB „Ž.“ parduotuvės darbuotojų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą perkamoms SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/50R19 išmatavimų pa­dangoms, įrašant šių padangų sąskaitoje faktūroje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su T. P., vykdydamas jo netei­sėtą nurodymą, 2011-11-29 paėmęs iš UAB „Ž.“ parduotuvės keturias naujas žiemines padangas, skirtas K. K. asmeniniam automobiliui, įgytas už bendrovės lėšas, 2011-11-30 apie 16.15 val. tarnybiniu bendrovės transportu nuvežė jas ir paliko K. K. gyvenamojoje vietoje, esan­čioje K. r., K. sen., N. k., (duomenys neskelbtini).

7.2. Tokiu būdu J. R. padėjo T. P., kaip UAB P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus tar­ny­bine padėtimi ir iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą – UAB P.(UAB K.) turtą –  2254 Lt (652,80 Eur) pinigų sumą, ir suklastojo tikrą dokumentą.

7.3. Dėl šių T. P. ir J. R. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB P.(UAB K.), nes T. P., padedamas J. R., iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat tur­tinio pobūdžio materialinę 2254 Lt (652,80 Eur) žalą patyrė UAB P.(UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.

8. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas VšĮ A., nuosavybės teise priklausančios K. miesto sa­vi­valdybei, teikiančios viešąsias paslaugas, direktoriumi, vykdydamas neteisėtus K. miesto savi­val­dybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus 2011 m. lapkričio mėn., tiksliau iki­teisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 dalaies nuostatomis, kad valstybės įmonės vienasmenis val­dymo organas yra įmonės vadovas, taip pat šio įstatymo 6 dalies 8 punkto nuostatomis, kad įmonės vadovas at­sako už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-12-13, K., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos K. K. – kad K. K. išvengtų asmeninių išlaidų už jo naudojamo lengvojo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju K. K. ir turėti jo palankumą, iš­švaistė jam, A. P.,  patikėtą svetimą, juridinio asmens – VšĮ A. – turtą, atliko šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

8.1. 2011-11-10 apie 8 val., savo darbo vietoje - VšĮ A.  patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), K., pavaldiniui V. K., dirbančiam įrenginių techninės priežiūros inžinieriumi, padavė leidimą, kuriuo naudojantis galima patekti į K. m. savivaldybės admi­nis­tra­ci­jos patalpas, ir davė žinomai neteistą žodinį nurodymą – nuvykti ir iš K. m. savivaldybės mero pa­va­duotojo K. K. sekretorės referentės paimti K. K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio SEB lizingui, raktelį su signalizacijos pul­te­liu, ir jį nuvairuoti į UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoservisą, kuriame nustatyti, kodėl blogai darinėjasi automobilio priekinės durelės, ir susitarti su šio serviso vadybininku Ž. T., kad K. K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje už remontą būtų nurodyta, kad buvo remontuojamas VšĮ A. naudojamas automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K., vykdydamas neteisėtą A. P. nurodymą, tą pačią die­ną apie 8.30 val. nuvyko į K. m. savivaldybę pas K. K. sekretorę referentę, iš kurios pa­ėmė automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelį su signalizacijos pulteliu ir jį nuvairavo į UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), K., kuriame VšĮ A. remontuoja savo naudojamas transporto priemones, bei užsakė patikrinti K. K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių užraktų me­chanizmus ir susitarė su UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoserviso vady­bininku Ž. T., kad jis, atlikus minėto automobilio remonto darbus, įrašytų dokumentuose tikrovės neati­tin­kan­čią informaciją, t. y., kad buvo remontuojamas ne K. K. naudojamas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o VšĮ A.  naudojamas automobilis „VW Cad­dy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P., 2011-11-23, K.,  su­ži­no­jęs iš V. K., kad autoservise yra gautos K. K. naudojamam automobiliui prie­ki­nių durelių spynelės, ir kad šį automobilį kitą dieną reikia pristatyti į UAB „Aut.“ K. Volks­wagen centro autoservisą, tą pačią dieną – 2011-11-24 laikotarpiu nuo 10.48 val. iki 10.49 val., tele­fo­ninio pokalbio metu, būdamas savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., neteisėtai nurodė V. K. 2011-11-24 nu­vai­ruo­ti K. K. automobilį į UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoservisą. V. K., vyk­dydamas neteisėtą A. P. nurodymą, 2011-11-24 apie 13.30 val., iš K. m. savi­val­dy­bės mero pavaduotojo K. K. sekretorės referentės paėmęs K. K. nau­dojamo automobilio „Au­di A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelį su signalizacijos pulteliu, nuvairavo minėtą automobilį į UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), K., kuriame, A. P. nurodymu, buvo pakeistos automobilio abiejų priekinių durelių spynelės, viso bendrai 1520,29 Lt (440,31 Eur) sumai. Už šiuos atlikus automobilio remonto darbus UAB „Aut.“ PVM sąskaitoje – faktūroje serija AJT Nr. 32076978, nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad re­montas buvo atliktas VšĮ A. naudojamam automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų at­li­kus automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus re­monto darbus. Tęsdamas savo nu­si­kalstamą veiką, A. P., laikotarpiu nuo 2011-11-27 iki 2011-12-13, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., 2011-11-27 V. K. perduotoje PVM sąs­kaitoje – faktūroje serija AJT Nr. 32076978, išrašytoje UAB „Aut.“, įrašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją pasirašė, tokiu būdų neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „Aut.“ iš VšĮ A. sąskaitos, už K. K. naudojamam automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus nurodytus re­mon­to darbus, o tai ir buvo padaryta 2011-12-13.

8. 2. Tokiu būdu, jis, A. P., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jam patikėtą sve­ti­mą – VšĮ A. – turtą (pinigus) bendrai 1520,29 Lt (440,31 Eur) sumai.

8. 3. Dėl šių A. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – VšĮ A. , nes jis iškraipė šios įmonės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios įmonės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 1520,29 Lt (440, 31 Eur) žalą patyrė VšĮ A., kuri nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.

9. Apeliaciniame skunde išteisintasis K. K. ir jo gynėjas advokatas (toliau – ir apeliantai) prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį, pripažįstant, kad: 1) į bylą pateikti K. K. darbo kabinete vykusių pokalbių vaizdo įrašai ir dėl nurodyto surašyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais nagrinėjamoje byloje; 2) gynėjo A. Jokūbausko 2015 m. liepos 10 d. teismo posėdyje nurodyti duomenys patvirtina neteisėtus asmenų sekimo faktus, todėl jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje; 3) kaltinimo pateikti protokolai dėl faktinių sekimų, vaizdo įrašų kopijos, laikmenos ir kiti dokumentai, paimti iš UAB „S. prekybos centras“, neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje byloje; 4) Lietuvos Respublikos Slaptųjų tyrimo tarnybos pareigūnų (toliau - STT) R. R. ir K. B. 2011 m. gruodžio 22 d. surašytas vietovės apžiūros protokolas ir slapta filmuota medžiaga neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje; 5) Kauno apygardos teisme specialistais procese pripažintų ir procese dalyvavusių, o vėliau tame pačiame procese kaip liudytojai apklaustų,  STT K. valdybos pareigūnų R. R., P., K. B. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje; 6) pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio aplinkybę, kad < ... įgyjant prekes K. K. (vienas iš kaltinamųjų) siekė gauti jų kainų nuolaidas ...>.

9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais į baudžiamąją bylą pateiktas vaizdo įrašų kopijas ir su tuo susijusias protokolų dalis. Apeliantai pažymi, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog K. K. kabineto vaizdo kontrolės operatyvinių veiksmų atlikimo metu buvo naudojami mini vaizdo kamera VTKU ir videokaupiklis, o į bylą yra pateiktos tik DVD kompaktinės plokštelės, t. y. vaizdo įrašų kopijos. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad STT K. valdyba neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 15 d. protokolinės nutarties ir nepateikė į bylą originalių laikmenų (viedeokaupiklių), neatsakė ar originalios laikmenos sunaikintos, o jeigu sunaikintos kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu tai padaryta. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai daro išvadą, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. 

9.2. Tiek BPK, tiek Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (Kriminalinės žvalgybos) įstatymas griežtai reglamentuoja asmens, transporto priemonės ar objekto sekimo tvarką. Tačiau, anot apeliantų, bylos medžiaga patvirtina, kad STT K. valdybos pareigūnai nesilaikė aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų - sekė daug įvairių asmenų, kuriems operatyvinis tyrimas nebuvo pradėtas, taip pat sekė transporto priemones, kitus objektus, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, bet neturėdami teismų sankcijų. Pasak apeliantų, tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaltinimo pateiktus protokolus dėl faktinių sekimų, vaizdo įrašų kopijas, o taip pat laikmenas ir kitus dokumentus, paimtus iš UAB „S. prekybos centras“, tinkamai surinktais duomenimis ir vadovavosi jais priimdamas nuosprendį nagrinėjamoje byloje. 

9.3. Apeliantų teigimu, STT pareigūnai pažeidė įstatymų reikalavimus, nes neturėdami ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos, atliko J. R. slaptą sekimą, nesurašė šio proceso veiksmo atlikimo protokolo, vietoj jo surašydami kitą dokumentą, kurį pavadino vietovės apžiūra. Apeliantai pažymi, kad atliekant vietovės apžiūrą, pareigūnai privalėjo pakviesti J. R., taip pat supažindinti jį su surašytu protokolu, tačiau tai padaryta nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, apeliantai daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino šį dokumentą tinkamu ir leistinu įrodymu baudžiamojoje byloje.

9.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad STT pareigūnai R. R., P., K. B. negalėjo būti apklausti kaip liudytojai nagrinėjamoje byloje, nes anksčiau jie jau dalyvavo bylos nagrinėjime kaip specialistai. Taigi, anot apeliantų, šių asmenų apklausos metu jiems jau buvo žinomi konfidencialūs bylos duomenys.

9.5.  Apeliantai nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad K. K. būtų siekęs per savivaldybės įmones įgyti prekes už mažesnę kainą.  Dėl pastarosios priežasties, jų nuomone, iš nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, kur nurodoma, kad < ... įgyjant prekes K. K. (vienas iš kaltinamųjų) siekė gauti jų kainų nuolaidas ...>.

10. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo:

- panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, T. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir Z. Z. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (medžiagų pirkimas Z. Z. buto remontui);

- panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, T. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir J. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (padangų pirkimas K. K. automobiliui);

-   panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir A. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (K. K. automobilio „Audi A6 Avant" remontas).

Priimti naują nuosprendį, kuriuo:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 500 MGL bauda;
• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (automobilio „Mercedes Benz" padangos) 400 MGL bauda;
• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį („Audi A6" remonto darbai) 400 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 700 MGL baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-01-16 iki 2012-02-15 (30 parų), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 60 MGL ir paskirti K. K. galutinę subendrintą 640 MGL (24102 EUR) dydžio baudą.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (Z. Z. buto remontas) 400 MGL bauda;
• pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 100 MGL bauda;
• pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL bauda;
• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (K. K. automobilio padangų pirkimas) 300 MGL bauda;
• pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 100 MGL bauda;
• pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, bausmėmis, paskirtomis už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas apimant švelnesnes bausmes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jas dalinai sudedant, paskirti subendrintą bausmę - 504 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-01-16 iki 2011-01-18 (2 paros) vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai: kas sudaro 4 MGL ir paskirti T. P. galutinę subendrintą 500 MGL (18830 EUR) dydžio baudą.

Z. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

• pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį 402 MGL bauda;
• pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, bausme,paskirta už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 402 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-01-16 iki 2011-01-17(1 para) vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 2 MGL ir paskirti Z. Z. galutinę 400 MGL (15064 EUR) dydžio baudą.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

• pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (automobilio „Mercedes Benz" padangų pirkimas) 200 MGL bauda;
• pagal BK 184 straipsnio 3 dalį 50 MGL bauda;
• pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, bausme, paskirta už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskirti galutinę subendrintą bausmę 200 MGL (7532 EUR) baudą.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

• pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (automobilio „Audi A6" remonto darbai) 400 MGL bauda;
• pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, bausme, paskirta už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, paskirti galutinę subendrintą bausmę 400 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) punktu, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-01-16 iki 2012-01-26 (10 parų) vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, kas sudaro 20 MGL ir paskirti A. P. galutinę 390 MGL (14 687 Eur) dydžio baudą.

Likusią Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

10.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko paneigti išteisintųjų versijos, jog statybinės medžiagos Z. Z. buto remontui buvo perkamos siekiant vienintelio tikslo – gauti dideles prekybines nuolaidas ir taip sumažinti Z. Z. išlaidas šioms medžiagoms ir planuojant su savivaldybės kontroliuojama bendrove atsiskaityti vėliau. Anot prokuroro, ši išvada iš esmės nulėmė Z. Z., K. K. ir T. P. išteisinimą, tačiau ši ir kitos išteisinamąjį nuosprendį nulėmusios išvados, buvo padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų. Be to, pasak prokuroro, vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl jų turinio, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl kai kurių įrodymų vertinimo. Prokuroro teigimu, teismas vertino įrodymus atskirai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus, dėl ko ši nuosprendžio dalis naikinama, šioje dalyje priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

10.2. Anot prokuroro, klaidingą išvadą apie išteisintųjų ketinimus ir tikslus įgyjant iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės statybines medžiagas, teismas padarė pernelyg sureikšminęs išteisintųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, neįvertinęs jų nuoseklumo, nuvertindamas tų pačių asmenų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kitiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikšmę, nepašalinęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tų pačių asmenų parodymuose esančių prieštaravimų ir neįvertinęs tokių prieštaravimų reikšmės bendram jų parodymų patikimumui, negretinęs asmenų parodymų su operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių turiniu, klaidingai interpretuodamas arba nuvertindamas užfiksuotų pokalbių intensyvumo ir turinio reikšmę bylai svarbioms aplinkybėms pagrįsti, negretindamas arba klaidingai vertindamas savivaldybės kontroliuojamos įmonės įformintų dokumentų perkant privačiam asmeniui statybines medžiagas turinio atitikimą įstatymo reikalavimus bei šių dokumentų turinio atitikimą išteisintųjų paaiškinimus.

10.3.  Prokuroras akcentuoja, kad UAB P.(nuo 2011-11-17 – UAB K.) yra K. miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė taip, kaip ji apibrėžiama Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnyje. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad K. K. nei kaip savivaldybės mero pavaduotojas, nei kaip laikinai einantis mero pareigas asmuo tiesiogiai nekontroliavo šios bendrovės, neturėjo valdinių įgaliojimų šiai bendrovei, tačiau, anot prokuroro, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad T. P. nebuvo priklausomas nuo K. K. tiek, kad būtų siekęs jo palankumo ir dėl to vykdęs jo prašymus, yra nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.  Prokuroro teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. K. ir Z. Z. asmeniškai pasirūpino T. P. įdarbinimu UAB P. generaliniu direktoriumi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek šita, tiek kitos bylos nustatytos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad T. P., siekdamas įsiteikti K. K. ir bijodamas prarasti savo pareigas UAB „P.“, vykdė K. K. prašymus ir nurodymus, tarp jų ir neteisėtus, o atitinkamai K. K. dėl savo turimos įtakos T. P. galėjo ir turėjo realią galimybę piktnaudžiauti savo valdžia – mero pavaduotojo atsakingo už miesto ūkį įgaliojimais.

10.4. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, atitinkančių įstatyme nustatytus įrodymų liečiamumo ir leistinumo kriterijus, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad išteisintieji K. K., T. P. ir Z. Z. turėjo tyčia iššvaistyti UAB P. lėšas, jomis neatlygintinai apmokant už Z. Z. buto remontui reikalingas medžiagas, ir taip norėjo veikti. Pasak prokuroro, dėl šių išteisintųjų veiksmų kilo įstatyme numatytos pasekmės – savivaldybės kontroliuojama įmonė prarado turtą, buvo suklastotos paraiškos dėl prekių įsigijimo ir padaryta didelė žala K. miesto savivaldybei, nes buvo pakenkta K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemintas ir sumenkintas K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetas, diskredituotas K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardai.  Ano prokuroro, išteisintųjų versija, kad T. P. vadovaujamos įmonės paslaugomis buvo naudotasi tik dėl galimybės gauti prekių kainos nuolaidas, ketinant už jas atsiskaityti su įmone vėliau, paneigiama Z. Z., T. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pokalbių užfiksuotų tarp T. P. ir K. K., K. K. ir Z. Z., Z. Z. ir R. Ž. turiniu, užfiksuotų operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose, liudytojų K. Č., R. Ž., R. Č., E. V., A. Š., R. V., V. T. parodymais, byloje surinktų ir išreikalautų dokumentų iš UAB „S. prekybos centras“ bei UAB K. turiniu.  Analizuodamas išteisintųjų parodymus viso baudžiamojo proceso metu, prokuroras akcentuoja jų nenuoseklumą. Tuo pačiu pažymėdamas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti Z. Z. parodymai, kur ji nurodė, kad niekada neketinio atiduoti UAB P. pinigų, yra savarankiškas įrodinėjimo šaltinis, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp pastarųjų ir teisme Z. Z. duotų paaiškinimų.

10. 5. Prokuroro teigimu, vertinant byloje užfiksuotus išteisintųjų tarpusavio pokalbius, Z. Z. pokalbius su liudytoju R. Ž. ne pavieniui, bet visumoje, taip pat šiuos pokalbius siejant ir gretinant su UAB P. esančia dokumentacija, įforminta fiktyviai perkant – nurašant įmonės remontuojamuose objektuose realiai Z. Z. atiduotas prekes, liudytojų parodymais, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad išteisintieji siekė ir veikė taip, kad Z. Z. privataus buto remontui įgyjamos statybinės medžiagos būtų apmokamos UAB P. lėšomis ir už jas neketino atsiskaityti.

10.6. Prokuroras nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad nėra atmestina, jog dalis reikšmingų pokalbių, kurių turinys galėtų patvirtinti apie išteisintųjų siekį atsiskaityti su UAB „P.“, tyrimo metu buvo sunaikinta. Anot prokuroro, tokios skundžiamame nuosprendyje daromos prielaidos yra niekuo nepagrįstos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas STT pareigūnas R. R. patvirtino, kad protokoluose surašyta visa tyrimui reikšminga informacija. Kita, tyrimui reikšmės neturinti informacija, vadovaujantis prokuroro nutarimu buvo sunaikinta. Apeliaciniame skunde pažymima, kad BPK 154, 158, 160 straipsnių nuostatos, numatančios, kad tyrimui nereikšminga surinkta taikant procesines prievartos priemones informacija turi būti nedelsiant sunaikinta, yra imperatyvios. Taigi, pasak prokuroro, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šiais teisėtais prokuratūros veiksmais, vykdant įstatymo reikalavimus.

10.7. Analizuodamas išteisintųjų asmenų tarpusavio pokalbių turinį, prokuroras akcentuoja, kad jie yra pakankamai informatyvūs ir leidžia daryti išvadas apie tikruosius išteisintųjų ketinimus. Prokuroras taip pat pažymi, kad nė viename iš šių pokalbių apie atsiskaitymą su įmone arba apie nuolaidų taikymą net neužsimenama.

10.8. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje nėra užpildyta jokių teisinę reikšmę turinčių dokumentų, kurie patvirtintų Z. Z. ir T. P. paaiškinimus dėl susitarimo atidėti mokėjimą ar kitokių Z. Z. susitarimų su UAB P. dėl atsiskaitymo už jai įgyjamas prekes buvimą. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, tikrindamas išteisintųjų versiją, visiškai nesiėmė priemonių patikrinti, ar Z. Z. buto remontui nupirktos ir perduotos jai medžiagos pagal dokumentus nėra nurašytos kaip panaudotos remontuojamuose įmonės objektuose. Anot prokuroro, tai įrodytų ir šių dokumentų suklastojimą, o kartu leistų spręsti apie tikruosius išteisintųjų ketinimus dėl atsiskaitymo su įmone. Teismas, privalėdamas teisminio nagrinėjimo metu būti aktyviu, nepareikalavo atitinkamų dokumentų iš įmonės, nepasitelkė atitinkamų specialistų, galinčių atsakyti į klausimus, susijusius su tolimesniu į įmonės apskaitą įtrauktų prekių, įskaitant Z. Z. nupirktų, judėjimą ir panaudojimą.

10.9. Pasak prokuroro, tai, kad išteisintoji neketino atsiskaityti su įmone už jai įgytas prekes, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kartu su pastarajai skirtomis medžiagomis buvo perkamos ir UAB P. skirtos medžiagos. Z. Z. nupirktos prekės nebuvo atskirtos nuo įmonės prekių ar kažkaip kitaip identifikuotos, o tai, anot prokuroro, rodo, kad be atskirų patikrinimų, atskirai vedamų užrašų, nebuvo galima atskirti kurios prekės skirtos ne įmonės reikmėms. Prokuroras nurodo, kad sąskaitos Z. Z. išrašymas praėjus beveik 2 mėnesių tarpui po ūkinių operacijų atlikimo, sekančiais biudžetiniais metais, tuomet, kai buvo sulaikytas įmonės direktorius ir po to, kai informacija apie tai buvo paviešinta visuomenėje  negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia Z. Z. išankstinius ketinimus atsiskaityti už prekes. Prokuroro teigimu, pagal formuojamą teismų praktiką, tai galėtų būti vertinama tik kaip išteisintosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

10.10. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad įmonėje galimai padaryti pažeidimai įforminat prekių Z. Z. pirkimą, gali būti vertinami kaip finansiniai ar buhalteriniai pažeidimai, tačiau negali būti laikomi dokumentų suklastojimu (BK 300 straipsnis). Prokuroro teigimu, visi išteisintųjų veiksmai buvo atlikti siekiant paslėpti Z. Z. buto remonto išlaidas po bendrovės objektuose atliekamo remonto sąnaudomis. Prokuroras pažymi, kad bendrovėje buvo nusistovėjusi tvarka, kai norint bendrovės reikmėms įsigyti prekių, būdavo pildomos paraiškos, kurias tvirtindavo vadovas. T. P. įtraukus į paraišką Z. Z. skirtas medžiagas, iš anksto buvo žinoma, kad pastarosios nebus naudojamos bendrovės reikmėms, todėl, anot prokuroro, tokie įrašai akivaizdžiai iškraipo tiesą ir yra žinomai melagingi. Prokuroro teigimu, paraiška kaip dokumentas, turėjo tam tikrą reikšmę kontroliuojant įmonės įsigijimus ir finansinių išlaidų srautus, ji turėjo tam tikrą formą, rekvizitus, todėl atitinka dokumentui keliamus reikalavimus. Neteisingų, fiktyvių duomenų įrašymas į tokią paraišką galėjo sukelti ir sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, nes ja buvo pasinaudota iššvaistant įmonei priklausantį turtą. Anot prokuroro, T. P. žinojo apie šių paraiškų dalinį arba visišką fiktyvumą ir jas patvirtino bei sąmoningai paleido į apyvartą įmonėje, siekdamas neatlygintinai įmonės lėšomis nupirkti Z. Z. asmeniniam naudojimui reikalingas medžiagas. Prokuroro teigimu, šie T. P. veiksmai sudaro BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes buvo padaryta didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui – UAB „P.“.

10.11. Prokuroro teigimu, esant apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, taip pat yra visiškai įrodyta, kad T. P. iššvaistė svetimą jam patikėtą bendrovei priklausantį turtą, o Z. Z., teikdama T. P. atitinkamų prekių sąrašus, paimdama bendrovės apmokėtas prekes bei suvokdama, kad pastarosios jai teikiamos neatlygintinai – padėjo T. P. įvykdyti šį nusikaltimą.

10.12. Anot prokuroro, esant Z. Z. ir T. P. veiksmuose jiems inkriminuotų atitinkamai BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 3 dalyje nusikaltimų požymiams ir atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tiek T. P., tiek K. K. yra asmenys prilyginti valstybės tarnautojams, byloje taip pat yra įrodyta, kad T. P. ir K. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. piktnaudžiavo dėl savo užimamų pareigų turimais įgaliojimais, padarė didelę neturtinę žalą K. miesto savivaldybei, jos įvaizdžiui, nes dėl jų tiesioginių neteisėtų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje ir dėl to buvo diskredituoti UAB „P.“ direktoriaus ir mero pavaduotojo vardai. Z. Z. veiksmai, anot prokuroro, atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius.

11. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad kaltinimas K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, T. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį ir J. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 228 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį dėl padangų K. K. pirkimo iš esmės grindžiamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų K. K. ir T. P. pokalbių turiniu. Prokuroro teigimu, ši išvada nėra teisinga, nes apygardos teismas visiškai neanalizavo ir neaptarė bei neapibendrino išteisintųjų T. P. ir J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nors jie iš esmės skiriasi nuo šių asmenų teisme duotų paaiškinimų. Prokuroro vertinimu, pastarieji parodymai yra gynybiniai ir neatitinkantys faktinių bylos duomenų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme duotus T. P. ir J. R. parodymus paneigia operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad K. K. ir T. P. jų tarpusavio pokalbių metu kalba būtent apie K. K. reikalingas padangas. Taip pat, anot prokuroro, minėti duomenys patvirtina, kad dėl šių padangų pirkimo K. K. darė T. P. psichologinį spaudimą. Prokuroras taip pat pažymi, kad byloje surinkti įrodymai - 2011-12-29 PVM sąskaita faktūra, 2011-12-05 mokėjimo nurodymas, T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai - neginčijamai patvirtina faktą, kad K. K. automobiliui skirtos padangos buvo nupirktos iš T. P. vadovaujamos įmonės lėšų, o išteisintųjų teisme nurodytos versijos, kad tokiu būdu padangos buvo pirktos siekiant gauti prekybines nuolaidas ir planuojant už jas apmokėti iš K. K. priklausančių kanceliarinių išlaidų, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nebandė aiškintis kokia tvarka K. miesto savivaldybėje išmokamos kanceliarinės išlaidos, kokie tokių apmokėjimų pagrindai ir sąlygos, kokiuose teisės aktuose tai reglamentuota. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. K. automobiliui nupirktos padangos netiko nė vienam iš paraiškose nurodytų savivaldybės kontroliuojamų automobilių.

  11.1. Prokuroro teigimu, byloje yra visuma patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad T. P., padedant J. R., dirbusiu UAB P. mechaniku, iššvaistė pastarosios įmonės turtą, t. y. įvykdė BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Anot prokuroro, aplinkybė, kad K. K. skirtos padangos bendrovės direktoriaus T. P. nurodymu buvo įrašytos į Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką, kurią T. P., žinodamas apie jos fiktyvumą, patvirtino savo parašu, yra pakankama spręsti, kad T. P. ir J. R. padarė ir BK 300 straipsnyje numatytą nusikaltimą. 

11.2. Pasak prokuroro, atsižvelgiant į tai, kad T. P., J. R. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymiai, pripažintina, kad T. P. ir K. K. esant asmenims prilygintiems valstybės tarnautojams ir darant minėtas nusikalstamas veikas piktnaudžiaujant savo dėl užimamų pareigų turimais įgaliojimais, jų veiksmuose taip pat yra ir visi būtinieji BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai.

12. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko paneigti K. K., A. P. nurodytos versijos, kad K. K. automobilio remonto išlaidos būtų apmokėtos vėliau, gavus atitinkamas išmokas ir savivaldybės biudžeto. Anot prokuroro, nuosprendyje klaidingai konstatuota, kad išteisintųjų K. K., A. P. veiksmuose nebuvo tyčios iššvaistyti VšĮ A. turto, o tai lėmė ir kitos šiems išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba – būtinųjų požymių nebuvimo konstatavimą. Šios teismo išvados, anot prokuroro, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

12.1. Anot prokuroro, išteisintųjų versiją paneigia objektyvūs A. P., K. K., liudytojų V. K., Ž. T. veiksmai, UAB „Aut.“ ir VšĮ A. užpildytos buhalterinės įmonės dokumentacijos turinys. Prokuroras pažymi, kad savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje nėra jokių teisinę reikšmę turinčių dokumentų, kurie patvirtintų K. K. ir A. P. paaiškinimus dėl susitarimo atidėti mokėjimus už suteiktas automobilio Audi A6 remonto paslaugas. Priešingai – PVM sąskaita faktūra, paraiška remonto paslaugoms įsigyti patvirtina, kad UAB „Aut.“ suteiktas mero pavaduotojo automobilio remonto paslaugas buvo siekiama nuslėpti. Pasak prokuroro, tam sąskaita ir paraiška sąmoningai įforminta VšĮ A. vardu registruotam automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prokuroro teigimu, tai patvirtina, kad jau tuo metu buvo žinoma, kad K. K. šių išlaidų neketina padengti, nes priešingu atveju nebūtų jokios priežasties sąskaitoje nurodyti visai kito automobilio, kuris realiai nebuvo remontuojamas, duomenis. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių K. K. nurodytas aplinkybes, kad automobilio remonto išlaidas jis būtų padengęs iš savivaldybės biudžeto. Prokuroras nurodo, kad bet kokios tokio pobūdžio išlaidos turi būti tinkamai pagrįstos, o K. K. jokių dokumentų nebūtų galėjęs pateikti, nes jo automobilio remontas nebuvo fiksuojamas jokiuose dokumentuose. Kita vertus, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš savivaldybės biudžeto paprastai apmokamos išlaidos, patiriamos naudojantis tarnybiniu transportu, o nagrinėjamu atveju buvo remontuojamas asmeninis K. K. automobilis.

12.2. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. P. ir K. K. kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jų išteisinimo turi būti panaikinta, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo A. P. gynėjas advokatas G. Černiauskas (toliau – ir advokatas) prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą; Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendį palikti nepakeistą.

13.1. Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, advokatas nurodo, kad kaltinimas A. P. buvo grindžiamas prielaidomis. Pasak jo, byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų išteisintojo kaltę iššvaisčius VšĮ A. turtą, todėl apygardos teismas pagrįstai išteisino A. P. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13.2. Anot advokato, A. P. pagrįstai buvo išteisintas ir pagal jam pareikštus kaltinimus dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P. buvo priklausomas nuo K. K. tiek, kad būtų siekęs jo palankumo ir dėl to vykdęs jo prašymus. Pasak advokato, siekimas išlaikyti gerus santykius su asmeniškai seniai pažįstamu asmeniui (K. K.), nesant pakankamai duomenų, kad šiais asmeniniais santykiais siekiama tam tikros naudos, apygardos teismo pagrįstai nebuvo vertinamas kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis.

13.3. Anot advokato, A. P. veiksmuose nėra ir kito BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinojo požymio - didelės žalos padarymo. Advokatas pažymi, kad kaltinime šis nusikalstamos veikos sudėties požymis nebuvo pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, tad apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad K. K. ir A. P. užimamų pareigų svarba, esant nurodytiems konkretiems veiksmams, pati savaime nesuponuoja jų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnį. 

14. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti visiems išteisintiesiems apkaltinamąjį nuosprendį. Gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko ir išteisintojo K. K. apeliacinį skundą prokuroras prašė tenkinti iš dalies.

14.1. Visų išteisintųjų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Gynėjas advokatas A. J. taip pat prašė tenkinti išteisintojo K. K. apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą nuosprendį.

Prokuroro ir išteisintojo K. K. bei jo gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

15. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (3 veikos), T. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį (Z. Z. buto remontas), BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį (K. K. automobilio padangų pirkimas), Z. Z. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, J. R. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį bei BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, A. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (automobilio „Audi A6" remonto darbai), BK 184 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas pasisako dėl išteisintųjų kaltės padarius tik aukščiau nurodytas jiems įkaltintas nusikalstamas veikas.

16. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apygardos teismas priėmė joje išteisinamąjį nuosprendį, nustatęs, kad byloje nėra surinkta įrodymų neginčijamai patvirtinančių, kad buvo padarytos K. K., T. P., Z. Z., A. P. ir J. R. įkaltintos veikos. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi išteisintųjų teisme duotais parodymais, kur jie nurodė, kad už visas jiems nupirktas prekes ir suteiktas paslaugas Z. Z. ir K. K. ketino atsiskaityti vėliau, o į T. P. ir A. P. kreipėsi pagalbos tik norėdami gauti didmenines nuolaidas jų įgyjamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. 

17. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino K. K. dėl piktnaudžiavimo tarnyba (2 veikos), T. P. – dėl piktnaudžiavimo tarnyba (2 veikos), turto iššvaistymo (2 veikos) ir dokumento suklastojimo (2 veikos), Z. Z. – dėl padėjimo iššvaistyti svetimą turtą, J. R. – dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba ir dokumento suklastojimo, A. P. – dėl svetimo turto iššvaistymo. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, kad išteisintieji K. K., T. P., Z. Z., J. R. ir A. P. įvykdė aukščiau nurodytus nusikaltimus.

   18. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:

19. K. K. būdamas valstybės politiku ir valstybės tarnau­to­ju, dirb­­da­mas K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju, laikotarpiu nuo 2011-10-20 iki 2011-10-27 lai­kinai ėjęs ir K. miesto savivaldybės mero pareigas, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, būdamas valstybės tarnautoju, atlikdamas Lietuvos Respublikos vietos savi­val­dos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytas valdžios atstovo funkcijas bei jam, kaip mero pavaduotojui K. mies­to savivaldybės tarybos su­teik­tus įgaliojimus miesto ūkio srityje (K. miesto savivaldybės tarybos 2011-04-28 sprendimu Nr. T-276 ir „Dėl K. miesto savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu bei K. miesto savivaldybės tarybos 2011-11-10 sprendimu Nr. T-609 „Dėl K. miesto savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu), žinodamas, kad UAB „P.“ (nuo 2011-11-17 – UAB K.) yra ribotos civilinės atsa­ko­my­bės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savi­val­dybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jantis UAB P. ir UAB K. įstatų (pa­tvir­tintų K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsa­ky­mu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant dau­gia­bučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų lik­vi­davimo ir loka­li­za­vi­mo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybės ir bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28, K., pikt­naudžiavo savo, kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo parei­go­mis, nesant kyši­nin­ka­vi­mo požymių, siekdamas turtinės naudos savo artimai draugei ir bendra­par­tietei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosavybės teise priklausančių gy­ve­na­mųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remonto darbams reikalingų statybinių me­džia­gų ir priemonių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos – išlaikyti draugiškus santykius bei patikimus ryšius su Z. Z., pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą (valstybės įstaigos tarnauja žmonėms), pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, tei­singumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesa­vanau­diš­kumo), pažeidė Lietuvos Respu­b­likos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarny­bo­je įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę (nešališkai, są­ži­ningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, pri­i­mant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu), Lietuvos Respublikos vals­tybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyz­din­gu­mo), pažeidė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (lai­ky­tis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir lais­ves, tar­nau­ti visuomenės interesams, laikytis šiame Įsta­tyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tar­nau­to­jų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepikt­nau­džiau­ti tarnyba).

19.1.Taip, K. K., laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28, susitikimų su UAB P. (UAB „K.“) generaliniu direktoriumi T. P. metu K., savo darbo vietoje, K. miesto savivaldybės administracijos patalpose, (duomenys neskelbtini), K., o taip pat ir tarpusavio telefoninių pokalbių metu, neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos ben­drovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veiklos tikslus ir objektus, nupirkti statybines medžiagas ir priemones Z. Z. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remontui, ir už šias prekes sumokėti bendrovės lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius akcinių bendrovių, UAB  P.(UAB K.) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymų už įgytas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savi­val­dybė, nes K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas as­me­ninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB  P. (UAB K.) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto ben­druo­menės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

19.2. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

20. Be to, K. K. būdamas valstybės politiku, dirbdamas K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, būdamas valstybės tar­nautoju, atlikdamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatytas valdžios atstovo funkcijas bei jam, kaip mero pavaduotojui K. miesto savivaldybės tarybos suteiktus įga­lio­jimus miesto ūkio srityje (K. miesto savivaldybės tarybos 2011-04-28 sprendimu Nr. T-276 ir „Dėl K. miesto savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu bei K. miesto sa­vivaldybės tarybos 2011-11-10 sprendimu Nr. T-609 „Dėl K. miesto savivaldybės mero pava­duo­tojų veiklos sričių nustatymo“ ir 2 priedu), žinodamas, kad UAB  P.(nuo 2011-11-17 - UAB K.) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgy­vendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vadovaujantis UAB  P. ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. miesto savivaldybės admi­nis­tra­ci­jos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, ben­drovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant daugiabučių namų butų ir kitų pa­talpų ad­mi­nistravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, na­mams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas priešingais K. miesto savivaldybės ir bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki 2011-12-28, K., pikt­naudžiavo savo, kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigomis, nesant kyši­nin­ka­vimo požymių, siekdamas turtinės naudos sau – išvengti asmeninių išlaidų už keturių naujų žieminių pa­dan­gų, reikalingų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam lengvajam automobiliui, įgijimą, pažeis­damas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą (valstybės įstaigos tarnauja žmo­nėms), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-7 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaid­ru­mo ir viešu­mo, padorumo, pavyzdingumo ir nesavanaudiškumo), pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir pri­vačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą vals­ty­bi­nėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę (nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines parei­gas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų as­me­nų lygybės principu), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus vals­ty­bės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, tei­sin­gumo, nesa­vanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo), pažeisdamas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įsta­ty­me, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti vie­šų­jų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba).

20.1. Taip, K. K. laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki 2011-12-28, susitikimų savo darbo vietoje, esan­čioje K. m. savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), K., su UAB  P.(UAB K.) generaliniu direktorium T. P. metu, neteisėtai nurodė T. P., kaip bendrovės generaliniam direktoriui, įtikinėdamas jį ir primygtinai reikalaudamas iš jo, veikiant priešingai jo vadovaujamos bendrovės ir jos savininkės interesams, iškraipant bendrovės veik­los tikslus ir objektus, nupirkti jam, K. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam leng­va­jam automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), keturias nau­jas žiemines SAVA gamintojo padangas, 255/50 R19 išmatavimų ir už šias prekes sumokėti ben­dro­vės disponuojamomis lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus T. P. įvykdys pažeis­da­mas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius akcinių bendrovių, UAB P.(UAB K.) įstatus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymų už įgy­tas prekes bei paslaugas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės gene­ralinio direktoriaus, žinioje esantį bendrovės turtą.

20.2. Dėl šių K. K. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savi­val­dybė, nes K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas as­me­ninių interesų, duodamas neteisėtus nurodymus T. P., kaip UAB  P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto ben­druo­menės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą.

20.3. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad T. P. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas UAB P.(nuo 2011-11-17 – UAB K.), ge­ne­raliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vadovaujantis UAB P.ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. miesto sa­vi­val­dybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias pas­lau­gas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus susitikimų su juo metu laikotarpiu nuo 2011-09-28 iki 2011-11-28 K. K. darbo vietoje, esančioje K. miesto savivaldybės administracijos patalpose, (duomenys neskelbtini), K., bei K. mieste, o taip pat telefoninių pokalbių metu, laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2012-01-12, K., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direk­to­riaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos savo bendra­par­tie­tei ir K. K. artimai draugei Z. Z. – kad ši išvengtų asmeninių išlaidų už jai nuosa­vy­bės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., remonto darbams rei­kalingų statybinių medžiagų, priemonių bei darbo įrankių įgijimą, taip pat siekdamas asmeninės neturtinės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius tiek su K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju K. K., bei įtakinga bendrapartiete Z. Z. ir turėti jų palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir, padedamas Z. Z., iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB P.(UAB K.) turtą – neteisėtai nurodydamas jam pavaldiems bendrovėms dar­buotojams, nežinantiems ir nesuvokiantiems jo nusikalstamų ketinimų, į bendrovės Medžiagų, in­ven­toriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškas įrašyti ne tik bendrovės reikmėms rei­ka­lingas statybines medžiagas, bet ir kitas prekes, tikslu jas panaudoti ne bendrovei nuosavybės teise pri­klausančioms patalpoms remontuoti, o taip pat ir apmokėti bendrovės lėšomis už šių prekių įgijimą.

21.1 Taip, T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, K., gavęs iš Z. Z. reika­lin­gų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, skirtą remonto darbams jai nuosavybės teise priklau­san­čioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), K., remontuoti, žinodamas, kad už Z. Z. norimas statybines prekes jis neturi teisės apmokėti bendrovės lė­šo­mis, žinodamas, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti bendrovės reik­mėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasi­nau­do­da­mas tuo metu ben­drovės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), K., atliekamais remonto darbais ir jo pa­valdinių nuolatos atliekamais statybinių medžiagų ir kitų prekių, skirtų šiems remonto darbams, pirki­mais, T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, savo darbo vietoje - (duomenys neskelbtini), K., davė pa­val­di­niams - bendrovės personalo ir ūkio vadybininkei R. Č. ir vady­bi­nin­kui ūkiui A. Š. sąrašą statybinių prekių, skirtų minėtoms bendrovės patalpoms remontuoti, įtraukęs į šį sąrašą ir Z. Z. reikalingas statybines medžiagas ir priemones, skirtas šios asme­ni­nėms gyvena­mo­sios patalpoms remontuoti, nuslėpdamas tai nuo R. Č. ir A. Š., nurodė jiems Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011-11-10 Medžiagų, in­ventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-11-10, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., jis, T. P., žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė parašyti, dalis nurodytos in­for­macijos neatitinka tikrovės, kadangi dalis paraiškoje parašytų statybinių medžiagų ir kitų prekių yra skirtos ne bendrovės patalpoms remontuoti, bet skirtos Z. Z. buto remontui, patvirtino šią me­lagingą informaciją savo parašu, įrašydamas nurodytoje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui,  tokiu būdu su­klas­to­damas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-10, apie 14.25 val., siekdamas tų pačių nusikalstamų tiks­lų, siekdamas užtikrinti, kad Z. Z. norimos statybinės medžiagos ir priemonės būtų nu­pirk­tos ir už juos būtų atsiskaityta UAB P.(UAB K.) lėšomis, T. P., kartu su bendrovės apdailininku K. Č. ir R. Ž., nedir­ban­čiu UAB P.(UAB K.), bet atliekančiu re­mon­to darbus Z. Z. gyvenamosiose patalpose, nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones, nurodytas 2011-11-10 Medžiagų, inven­to­riaus, kitų darbo prie­mo­nių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – par­da­vimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB P.(UAB K.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-11-11, jis, T. P., savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., įrašė PVM sąs­kaitoje faktūroje 2011-11-10 Serija SS Nr. 0841339994, išrašytoje UAB „S. prekybos centras“, adresuotoje UAB „P.“(UAB K.), rezoliuciją „Ap­mo­kėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos cen­tras“ iš UAB P.(UAB K.) sąs­kaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo pada­ryta 2011-11-11, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P.(UAB K.), turtą – pinigus.

21.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14, tokiu pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir prie­monių sąrašą, netei­sėtai nurodęs R. Č. ir A. Š. įtraukti šias statybines prekes į 2011-11-14 Medžiagų, inven­toriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką A. Š. parašu, tą pačią dieną patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, para­šydamas šioje paraiškoje rezo­liu­ciją, kuria leido bendrovės darbuotojams nupirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto re­montui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-14, apie 11.05 val., aukščiau nurodytu būdu, jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. pre­ky­bos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines medžiagas ir priemones, įrašytas 2011-11-14 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą fak­tū­rą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB P.(UAB K.). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2011-11-17, savo darbo vietoje T. P., užrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-14 Serija SS Nr. 08130713701, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB P.(UAB K.), rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir prie­mo­nes, o tai ir buvo padaryta 2011-11-17, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P.(UAB K.), turtą – pinigus.

21.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-21, tokiu pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir prie­mo­nių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams R. Č. ir J. J. šias statybines medžiagas ir priemones įrašyti į 2011-11-21 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo pa­raiš­ką bei patvirtinti šią paraišką J. J. ir techninės priežiūros direktoriaus R. V. parašais. 2011-11-21 T. P. patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Vėliau tą pačią dieną, apie 13.30 val., jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011-11-21 Medžiagų, in­ven­to­riaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išra­šy­ti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį as­menį UAB K. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-21 iki 2011-11-22, savo darbo vietoje užrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-21 Serija SS Nr. 08104512823, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Apmokėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB “P.“ (UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyve­namųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir prie­mo­nes, o tai ir buvo padaryta 2011-11-22, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB „P.“ (UAB K.), turtą – pinigus.

21.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2011-11-25, tuo pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių są­ra­šą, neteisėtai nurodė savo pavaldiniams R. Č. ir A. Š. šias statybines prekes įrašyti į 2011-11-25 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką, pats patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės dar­buotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklas­to­da­mas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-25 apie 14.50 val., jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nu­pirko statybines prekes, įrašytas 2011-11-25 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslau­gų pirkimo paraiškoje ir paprašė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį pa­tvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2011-11-28, savo darbo vie­toje T. P., užrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-11-25 Serija SS Nr. 08152902052, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Ap­mo­kėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos cen­tras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2011-11-28, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą – UAB K., turtą – pinigus.

21.5. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-26 iki 2011-12-27, tuo pačiu aukščiau nurodytu būdu, gavęs iš Z. Z. reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašą, neteisėtai nurodė pavaldiniams – bendrovės viešųjų pirkimų specialistui G. B. ir R. Č. šias statybines prekes įrašyti į 2011-12-27 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką bei patvirtinti šią paraišką R. Č. parašu. T. P. patvirtino šią me­lagingą informaciją savo parašu, užrašydamas šioje paraiškoje rezoliuciją, kuria leido bendrovės dar­buo­tojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes Z. Z. buto remontui, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. 2011-12-28, apie 11 val., jis kartu su K. Č. ir R. Ž. nuvyko į UAB „S. prekybos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kur nupirko statybines prekes, įrašytas 2011-12-27 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškoje ir pa­pra­šė prekybos centro darbuotojų išrašyti šį pirkimo – pardavimo sandorį patvirtinančią PVM sąskaitą fak­tūrą, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nusi­kals­tamą veiką, laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2012-01-12, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., jis, T. P., užrašė ant PVM sąskaitos faktūros 2011-12-28 Serija SS Nr. 08152902845, išrašytos UAB „S. prekybos centras“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Ap­mo­kėti“ ir pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „S. prekybos centras“ iš UAB P.(UAB K.) sąskaitos, už Z. Z. gyvenamųjų patalpų remontui įgytas statybines medžiagas ir priemones, o tai ir buvo padaryta 2012-01-12, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P.(UAB K.), turtą – pinigus.

21.6. Tokiu būdu T. P., piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, suklastodamas dokumen­tus, padedamas Z. Z., iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB P.(UAB K.) turtą – pinigus bendrai 5135,36 Lt (1487,30 Eur) sumai.

21.7. Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB P.(UAB K.), nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 5135,36 Lt (1487,30 Eur) žalą patyrė UAB P.(UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.

21.8. Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

22. Be to, T. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu as­meniu – dirbdamas UAB P.(nuo 2011-11-17 – UAB K.), generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra ribotos civilinės atsa­ko­my­bės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio ak­cininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jan­tis UAB P.ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. miesto sa­vivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant viešąsias pas­laugas – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tie­siogine tyčia, priešingais K. miesto savivaldybei ir bendrovei interesais, vykdydamas neteisėtus K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. nurodymus, gautus 2011-11-13 tele­fo­ninio pokalbio bei 2011 m. lapkričio 15, 17, 23 ir 28 d. susitikimų K. K. darbo vietoje K. m. savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini), K., metu, laiko­tar­piu nuo 2011-11-15 iki 2011-12-05, K., piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus, tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos K. K. – kad šis išvengtų asmeninių išlaidų už naujų keturių padangų įgijimą, skir­tų K. K. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei, taip pat siekdamas as­me­ni­nės naudos sau – išlaikyti gerus ir draugiškus santykius su K. miesto savivaldybės mero pa­va­duotoju K. K. ir turėti jo palankumą, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB P.(UAB K.) - turtą.

22.1. Taip, T. P. 2011 m. lapkričio 13 - 28 d. gavęs iš K. K. neteisėtus nurodymus nu­pirkti jam keturias naujas žiemines automobilio padangas SAVA, 255/50 R19 išmatavimų, skirtas jo nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir apmokėti už šių padangų įgijimą UAB P.(UAB K.) lėšomis, žinodamas, kad ši transporto prie­mo­nė nepriklauso jo vadovaujamai bendrovei nuosavybės teise, suvokdamas, kad jis, kaip bendrovės ge­ne­ralinis direktorius, neturi teisės apmokėti bendrovės lėšomis už ne bendrovės reikmėms skirtų pa­dan­gų įgijimą, žinodamas, kad pagal bendrovėje nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, norint nupirkti ben­dro­vės reikmėms reikiamas prekes, turi būti parengta reikiamų prekių ir paslaugų pirkimo paraiška, pasi­nau­dodamas tuo metu jo pavaldinių ketinimu pirkti naujas žiemines padangas, skirtas bendrovės nau­do­jamoms transporto priemonėms, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-25,  savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., nurodė bendrovės mechanikui J. R. į 2011-11-15 medžiagų, inven­to­riaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką įrašyti K. K. reikalingas nurodytas pa­dangas, įrašyti jas šioje paraiškoje kaip padangas, skirtas bendrovės naudojamam automobiliui „Mer­ce­des Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šią žinomai melagingą informaciją savo pa­rašu. Tęs­damas savo nusikalstamą veiką, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, 2011-11-28, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., žinodamas ir suvokdamas, kad paraiškoje, kurią jis nurodė pa­ra­šyti bendrovės mechanikui J. R., dalis nurodytos informacijos neatitinka tikrovės, kad dalis paraiškoje įrašytų padangų yra skirtos ne bendrovės transportui, o K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. auto­mo­bi­liui, T. P., patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, parašydamas šioje nurodytoje pa­raiš­koje rezoliuciją, kuria leido bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes – K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), skirtas pa­dan­gas, tokiu būdu suklastodamas šį dokumentą. Tą pačią dieną – 2011-11-28 T. P., savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., neteisėtai nurodė J. R. tarnybiniu UAB K. transportu 2011-11-28 nuvykti į UAB „Ž.“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., ir kartu su kitomis padangomis, skirtomis bendrovės naudojamoms transporto prie­mo­nėms, užsakyti bei nupirkti keturias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/­50­R19 išmatavimų padangas, skirtas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. auto­mo­bi­liui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652,80 Eur), bei pareikalauti UAB „Ž.“ parduotuvės darbuotojų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, už K. K. automobiliui reikalingas ir skir­tas padangas, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K. Tęsdamas savo nu­sikalstamą veiką, jis, T. P., laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2011-11-30, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., davė neteisėtą nurodymą J. R., paėmus iš UAB „Ž.“ parduotuvės keturias naujas žiemines padangas, skirtas K. K. asmeniniam automobiliui, įgytas už bendrovės lėšas, nuvežti jas ir palikti K. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje K. r., K. sen., N. k., (duomenys neskelbtini), kurį 2011-11-30 J. R. įvykdė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. P. laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2011-12-05, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., užrašė ant 2011-11-29 PVM sąskaitos faktūros serija 91P Nr. 1497, kuria buvo per­kamos K. K. automobiliui reikalingos ir skirtos padangos, išrašytos UAB „Ž.“, adresuotos UAB K., rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „Ž.“ iš UAB K., už K. K. priklausančiam automobiliui įgytas padangas, o tai ir buvo pa­da­ry­ta 2011-12-05, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje esantį svetimą - UAB P. turtą –  2254 Lt (652.80 Eur) pinigų sumą.

22.2. Dėl šių T. P. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą pa­ty­rė juridinis asmuo – UAB „P.“, nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tiks­lus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos au­to­ritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 2254 Lt (652.80 Eur) žalą pa­tyrė UAB „P.“, kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savi­val­dybei.

22.3. Šiais savo veiksmais T. P., padedamas J. R., piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentą ir iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB P. (UAB K.) turtą – 2254 Lt (652.80 Eur) pinigų sumą, t. y.  įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Z. Z. padėjo T. P., kaip UAB „P.“ (UAB K.) generaliniam direktoriui iš­švais­tyti jo žinioje esantį svetimą, juridinio asmens – UAB P.(UAB K.) turtą.

23.1. Taip, Z. Z., siekdama padėti T. P. iššvaistyti bendrovės turtą, laikotarpiais nuo 2011-11-08 iki 2011-11-10, nuo 2011-11-11 iki 2011-11-14, nuo 2011-11-15 iki 2011-11-21, nuo 2011-11-22 iki 2011-11-25 ir nuo 2011-11-26 iki 2011-12-27, K., perdavė T. P. sąrašus, juose nurodžiusi norimas statybines medžiagas ir prie­mones, skirtas remonto darbams jai nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), K., remontuoti, tokiu būdu padėdama T. P. nupirkti jai rei­kia­mas statybines prekes ir sumokėti už jas bendrovės lėšomis, neišreikšdama savo valios ir ketinimų už šias prekes sumokėti savo asmeninėmis lėšomis. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, Z. Z., 2011 m. lapkričio 10, 14, 21 ir 25 d., bei 2011 m. gruodžio 28 d., nusiuntė R. Ž., neži­nantį apie jos ir T. P. nusikalstamus ketinimus, atliekantį remonto darbus jai nuosavybės teise pri­klausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), K., į UAB „S. pre­ky­bos centras“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), K., kuriame jis, vykdydamas jos nurodymus, kartu su T. P. ir bendrovės apdailininku, paėmė jos prieš tai T. P. pateiktuose sąrašuose nurodytas statybines prekes, bendros 5135,36 Lt (1487,30 Eur) vertės, kurias parvežė į jos remontuojamas gyvenamąsias patalpas.

23.2. Tokiu būdu, ji, Z. Z., padėjo T. P., kaip UAB P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą – UAB P.(UAB K.) turtą – 5135,36 Lt (1487,30 Eur) pinigų sumą.

23.3. Šiais savo veiksmais Z. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. R., dirbdamas UAB P.(nuo 2011-11-17 - UAB K.) mechaniku, žinodamas, kad ši bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. mies­to savivaldybė, o šio akcininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žino­da­mas UAB P.(UAB K.) yra ribotos civilinės atsa­ko­mybės privatus juridinis asmuo, kurio savininkas ir akcininkas yra K. miesto savivaldybė, o šio ak­cininko teises ir pareigas įgyvendina K. miesto savivaldybės taryba, žinodamas, kad vado­vau­jantis UAB “P.“ ir UAB K. įstatų (patvirtintų K. mies­to savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. A-4808 ir 2011-11-17 įsakymu Nr. A-4294) 5 punktu, bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, teikiant daugiabučių na­mų butų ir kitų patalpų administravimo, techninės priežiūros (eksploatavimo), avarijų likvidavimo ir lokalizavimo, namams priskirtų žemės sklypų priežiūros paslaugas, veikdamas tiesiogine tyčia, prie­šin­gais K. miesto savivaldybės ir šios bendrovės interesais, laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-30, K., veikdamas bendrai su UAB P.(UAB K.) ge­ne­raliniu direktoriumi T. P., veikdamas K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. naudai ir interesais, padėjo T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus tar­nybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekiant turtinės naudos K. m. savivaldybės mero pavaduotojui K. K., kad šis išvengtų asmeninių išlaidų už jam asmeninės nuosavybės teise pri­klausančiam lengvajam automobiliui reikalingų naujų žieminių padangų įgijimą ir suklastojo tikrą dokumentą, atlikdamas šiuos tyčinius nusikalstamus veiksmus:

24.1. J. R., siekdamas padėti T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus pa­reigomis,  laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2011-11-25, savo darbo vie­toje - (duomenys neskelbtini), K., vykdydamas T. P. neteisėtą nurodymą, į bendrovės 2011-11-15 me­džiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraišką dėl bendrovės autotransporto ūkiui reikalingų padangų įgijimo, įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą bendrovės automobiliui „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalinga nupirkti keturias naujas žiemines padangas, ži­no­damas ir suvokdamas, kad šios padangos skirtos ne bendrovės reikmėms, o K. m. savivaldybės mero pavaduotojo K. K. asmeniniam automobiliui „Mercedes Benz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei patvirtino šią žinomai melagingą informaciją savo parašu, tokiu būdu su­klastodamas tikrą dokumentą. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, J. R., 2011-11-28 UAB „Ž.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K., kartu su kitomis padangomis, skirtomis bendrovės naudojamoms transporto priemonėms, užsakė ke­tu­rias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/50R19 išmatavimų padangas, skirtas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652,80 Eur).

24.2. Tokiu būdu J. R. padėjo T. P., kaip UAB P.(UAB K.) generaliniam direktoriui, piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus tar­ny­bine padėtimi ir suklastojo tikrą dokumentą.

24.3. Dėl šių T. P. ir J. R. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB „P.“ (UAB K.), nes T. P., padedamas J. R., iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat tur­tinio pobūdžio materialinę 2254 Lt (652,80 Eur) žalą patyrė UAB P.(UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei. Šiais savo veiksmais J. R. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje.

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas VšĮ A. direktoriumi, iš­švaistė jam patikėtą svetimą, juridinio asmens – VšĮ A. – turtą.

25.1. Taip, A. P.,  neteisėtai nurodė techninės priežiūros inžinieriui 2011-11-24 nu­vai­ruo­ti automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusį K. K.) į UAB „Aut.“ K. Volkswagen centro autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), K., ir pakeisti šio automobilio abiejų priekinių durelių spyneles, kurių bendra kaina 1520,29 Lt (440.31 Eur), už šiuos atliktus automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus UAB „Aut.“ PVM sąskaitoje – faktūroje serija AJT Nr. 32076978, nurodant  tikrovės neatitinkančius duomenis, kad re­montas buvo atliktas VšĮ A. naudojamam automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tęsdamas savo nu­si­kalstamą veiką, A. P., laikotarpiu nuo 2011-11-27 iki 2011-12-13, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), K., 2011-11-27 techninės priežiūros inžinieriaus perduotoje PVM sąs­kaitoje – faktūroje serija AJT Nr. 32076978, išrašytoje UAB „Aut.“, užrašė rezoliuciją „Apmokėti“ ir ją pasirašė, tokiu būdų neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „Aut.“ iš VšĮ A. sąskaitos, už automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus nurodytus re­mon­to darbus, o tai ir buvo padaryta 2011-12-13.

25.2. Tokiu būdu A. P. iššvaistė jam patikėtą sve­ti­mą – VšĮ A. – turtą, 1520,29 Lt (440.31 Eur) pinigų sumą.

25.3. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK  184 straipsnio 1 dalyje.

26. Išteisintųjų kaltę dėl aukščiau nurodytų veikų padarymo apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (čia ir toliau vartojamos nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo sąvokos), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, PVM sąskaitos faktūros, bankų išrašai ir kt.  bei byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad  prekių ir paslaugų – statybinių medžiagų, žieminių padangų ir automobilio „Audi A6 Avant“ priekinių durelių spynelių remonto darbų – įsigijimo (gavimo) fakto neginčija ir patys išteisintieji.

Dėl byloje surinktų įrodymų atitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimus

27. Apeliaciniame skunde išteisintasis K. K. ir gynėjas advokatas A. Jokūbauskas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, į bylą pateiktus K. K. kabineto vaizdo įrašus ir dėl to surašytas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų dalis. Apeliantai pažymi, kad K. K. kabineto vaizdo kontrolės operatyvinių veiksmų atlikimo metu buvo naudojami mini vaizdo kamera ir videokaupiklis, o į bylą yra pateiktos tik DVD kompaktinės plokštelės, t. y. vaizdo įrašų kopijos, kurios nėra tinkamas įrodymas baudžiamojoje byloje. Anot apeliantų, minėtos įrašų kopijos, pagal jų sukūrimo datas, yra daug vėlesnės negu surašyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, yra kupiūruotos, su ištrynimais ir padarytomis kitokio pobūdžio intervencijomis – jose nėra nurodytos datos ir tikslus laikas, padaryti įvairūs prierašai ir pan.

28. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti pareigūnai R. R., N. D., K. B., A. P. (T14, b. l. 134-136, 136-138, T15, b. l. 77-79, 79-80, 116-118) paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką dėl operatyvinio tyrimo atlikimo visi duomenys iš videokaupiklių yra perkeliami į serverį, iš kurio vėliau technikai šiuos duomenis įkelia į failus arba įrašo į kompaktinius (DVD) diskus. Anot liudytojo R. R., taip daroma tuomet, kai laikmenos, kurioje yra įrašo originalas (šiuo atveju – videokaupiklis), negalima pridėti prie bylos. Liudytojas paaiškino, kad darant vaizdo įrašus, kamera ir videokaupiklis visada būna kartu, nes pati kamera duomenų nekaupia. Kaupiklis yra ribotos talpos, todėl duomenys yra nustatyta tvarka perkeliami į kitas laikmenas, o videokaupikliai yra naudojami toliau (T.18, b. l. 60). R. R. taip pat nurodė, kad rašydamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, jis jokių montažų, laiko ar datų pakeitimo nedarė. Surašė tą, ką matė ir girdėjo. Vadovaudamasis riboto naudojimo vidine tvarka, į protokolus traukė tik tyrimui reikšmingą informaciją. Apie tai kokia informacija yra reikšminga sprendė pagal įrašą apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas (T.14, b. l. 134 -135). Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tai, ar įraše vaizduojamas realus jo darymo laikas, priklauso nuo technikos, objekto specifikos. Kartais technika rodo tik failo sukūrimo laiką, o vaizdo įrašo darymo laiko nerodo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje vaizdo įrašai buvo iš pradžių įrašomi į kaupiklius, po to – į kompaktinius diskus. Anot A. P., šiuo atveju datą suteikė pats įrenginys, jame nustatyti data ir laikas ir kai padaromas įrašas, suteikiama autentiška data. Rankiniu būdu jos negalima pakeisti. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad kiek bedarytumei failo kopijų, duomenų pakeisti negalima (T.14, b. l. 137-138). 

28.2. Liudytojų nurodytą aplinkybę apie tai, kad videokaupikliai negalėjo būti pateikti į bylą, patvirtina ir 2016-03-22 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos K. valdybos viršininko raštas. Pastarajame dokumente nurodoma, kad prašoma pateikti informacija apie tai, ar medžiaga, filmuojant mini vaizdo kamera VTKU, išsaugojama videokaupiklyje ir, jeigu neišsaugojama, kokiais teisės aktais vadovaujantis informacija apdorojama ar perkeliama į DVD, negali būti pateikta. 2016-03-22 rašte Nr. 4-07-314 teigiama, kad naudotų techninių priemonių reglamentavimas, vadovaujantis LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 19 ir 20 punktais, sudaro tarnybos paslaptį ir žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“. Rašte taip pat pažymima, kad tokios informacijos išslaptinimas gali padaryti žalos Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomai kriminalinei žvalgybai, todėl, atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatas, prašoma informacija negali būti išslaptinama, o detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, negali būti teikiami (LR kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis) (T.16, b. l. 133-134).

29. Įvertinusi aukščiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nesant objektyvios galimybės pateikti teismui pirminio įrenginio, kuriame buvo kaupiami duomenys (videokaupiklio), į bylą pateikti vaizdo įrašai (DVD diskai) laikomi tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nors pirminiai vaizdo įrašai ir buvo kaupiami videokaupiklyje, dėl mažos pastarojo talpos jie ten nebuvo ir negalėjo būti saugomi. Kaip liudytojai apklausti Specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau - STT) pareigūnai paaiškino, kad pagal galiojusią tvarką vaizdo įrašai visuomet būdavo perkeliami iš videokaupiklių į serverį arba kompaktinius diskus. Taigi, nors formaliai toks duomenų perkėlimas ir atitinka kopijavimo sąvoką, tačiau nustačius, kad videokaupiklyje duomenys negalėjo būti saugomi dėl techninių šio įrenginio savybių, negalima vienareikšmiškai teigti, kad į bylą yra pateiktos vaizdo įrašų kopijos. Juo labiau, kad teismui paprašius pateikti detalesnę informaciją apie videokaupiklius ir apie juose saugomus duomenis, buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad ši informacija yra riboto naudojimo ir negali būti teikiama, nes tai būtų informacija, sudaranti valstybės paslaptį apie kriminalinės žvalgybos rinkimo būdus ir priemones.  Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bylos nagrinėjimui reikšmingi vaizdo įrašai galėjo būti pateikti teismui ir įrašius (perkėlus) juos į DVD kompaktinius diskus. Kaip liudytojas apklaustas techninį išsilavinimą turintis pareigūnas A. P. paaiškino, kad toks duomenų perkėlimas neturi jokios įtakos jų turiniui. Liudytojas taip pat parodė, kad kartais technika dėl savo savybių rodo tik failo sukūrimo laiką, tačiau nerodo datos, kuomet buvo nufilmuotas vaizdo įrašas. Savo ruožtu liudytojas R. R. nurodė, kad rašydamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, jokių duomenų nekeitė. Juose nurodė teisingą operatyvinių veiksmų atlikimo datą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti STT pareigūnų, perkėlusių vaizdo įrašus ir atlikusių kitus operatyvinius veiksmus, kompetencija. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad kuris nors iš šių ar nagrinėjamoje byloje parodymus davusių pareigūnų, galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi. Pasisakant dėl vaizdo įrašų ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų  tam tikro neatitikimo (laiko, datos skirtumų), reikėtų pažymėti ir tai, kad įrodymai byloje yra vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Nagrinėjamu atveju kiti byloje surinkti įrodymai ir tolimesnis pačių išteisintųjų elgesys patvirtina, kad protokoluose nurodoma teisinga atitinkamų operatyvinių veiksmų atlikimo data. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia gynybos į bylą pateiktos K. K. darbotvarkės, vadovaujantis kuriomis, anot gynėjo, tam tikrų vaizdo įrašų darymo metu K. K. turėjo būti ne savo darbo kabinete, bet kitoje vietoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darbotvarkė (šiuo atveju, sprendžiant pagal pateiktų dokumentų turinį reikėtų vartoti dienotvarkės sąvoką) – tėra vienos dienos darbų sąrašas, kuriame apytiksliai nurodoma renginių, susirinkimų ir pan. trukmė bei asmens – šiuo atveju K. K. – dalyvavimo juose laikotarpiai. Taigi byloje nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytus gynybos argumentus, vien dienotvarkių sudarymo ir buvimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo abejoti vaizdo įrašų teisėtumu. Juo labiau, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad video kameros buvo sumontuotos būtent K. K. darbo kabinete, įrodymų tyrimo apygardos teisme metu išteisintasis iš esmės neneigė, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis. Be to, šių vaizdo įrašų turinys, tolimesni K. K., Z. Z., T. P. veiksmai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai buvo padaryti išteisintiesiems inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino aptariamus vaizdo įrašus ir dėl jų surašytus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, neabejojo jų įrodomąja galia ir vadovavosi jais priimdamas skundžiamą nuosprendį.

30. K. K. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsdamas išteisintųjų kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojų R. R., A. P. ir K. B. parodymais, nes prieš jų apklausas minėti asmenys dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose kaip specialistai ir žinojo konfidencialius bylos duomenis.

31. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Bylos medžiaga nustatyta, kad STT pareigūnai R. R. ir A. P. kaip liudytojai buvo apklausti teisiamajame posėdyje, vykusiame 2015-03-31 (T.14, b. l. 131-138). Prieš tai minėti pareigūnai dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (T.14,  b. l. 40 – 44, 46-49, 61-65, 70-73), tačiau tik viename jų vyko įrodymų tyrimas - kaip liudytojas buvo apklaustas vienas asmuo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo asmens parodymai nagrinėjamoje byloje prarado savo aktualumą, nes buvo susiję su galbūt nusikalstama veika, dėl kurios nėra paduotas apeliacinis skundas. Kituose teisiamuosiuose posėdžiuose įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Proceso dalyviams suabejojus į bylą pateiktų vaizdo įrašų teisėtumu ir leistinumu, šie posėdžiai baigdavosi prašymų nagrinėjimo stadijoje. Svarbu pažymėti, kad pareigūnas R. R. ikiteisminio tyrimo metu jau buvo peržiūrėjęs didžiąją dalį byloje esančių vaizdo įrašų ir surašęs dėl jų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus (T.14, b. l. 35-36, 37-38, 120-121,122, 123, 124 ir kt.), o pareigūnas A. P. buvo susipažinęs su jais perkeldamas šiuos įrašus iš vienos laikmenos į kitą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, aukščiau nurodytų teisiamųjų posėdžių metu jokie nauji konfidencialūs bylos duomenys pareigūnams netapo žinomi.

32. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymima, kad vadovaujantis BPK 89 straipsniu, specialistas yra apibrėžiamas kaip reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Tačiau byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju STT pareigūnai R. R. ir A. P. bylos nagrinėjime dalyvavo ne dėl kažkokių ypatingų jų turimų žinių, bet dėl užimamų pareigų ir darbo metu atliktų operatyvinių veiksmų. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėti pareigūnai tik padėjo teismui ištirti byloje esančius įrodymus (peržiūrėti vaizdo įrašus) ir atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu naudojamos techninės įrangos ypatumų bei dėl jų atliktų operatyvinių veiksmų. Taigi, nors R. R. ir A. P. kai kuriuose teisiamųjų posėdžių protokoluose formaliai ir buvo įvardinami kaip specialistai, tačiau iš tikrųjų neatitiko šiam baudžiamojo proceso veiklos subjektui įstatymo keliamų reikalavimų.  Šioje byloje nurodyti asmenys kaip liudytojai buvo apklausti teisėtai ir pagrįstai.         

33. Kalbėdami apie teisminiame bylos nagrinėjime prieš jų apklausas dalyvavusius pareigūnus, apeliantai mini ir K. B., bet ši jų nurodoma aplinkybė neatitinka tikrovės. Byloje nustatyta, kad K. B. pirmą kartą atvyko į bylos nagrinėjimą 2015-10-05 (T.15, b. l. 77) ir to paties teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas.

34. Išteisintojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje yra daug apžiūros protokolų, kuriuose nurodoma, kad jie yra surašyti pareigūnams atlikus vietovės apžiūrą, nors iš tikrųjų pareigūnų tuo metu buvo atliekami visai kiti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai – slapti asmenų ir transporto priemonių sekimai. Apeliantai akcentuoja ir UAB „S. prekybos centras“ vaizdo įrašų bei dokumentų pateikimo į bylą laiką, nurodydami, kad liudytojui R. Ž. ir išteisintajam T. P. šie vaizdo įrašai ir dokumentai buvo rodomi anksčiau negu kad pagal bylos medžiagą jie buvo gauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

35. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais. Nors byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-07-244 (T.2, b. l. 13), S6-07-19 (T.2, b. l. 39), S6-07-20 (T.2, b. l. 40), S6-07-1 (T.5, b. l. 70), S6-07-2 (T.5, b. l. 135) nurodoma, kad jie buvo surašyti atliekant operatyvinę vietovės apžiūrą, o 2011-12-28 apžiūros protokoluose (T.2, b. l. 41, 42) teigiama, kad buvo atliekama vietovės apžiūra, įvertinus teisiamųjų posėdžių, kurių metu buvo peržiūrėti prie šių protokolų pridėti vaizdo įrašai, protokolų turinį, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl minėtuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

35.1. Antai, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, pridėtą prie operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-7-244, proceso dalyviai akcentavo, kad iš tikrųjų buvo atliekama ne operatyvinė vietovės apžiūra, o slaptas asmens sekimas, nes vaizdo kamera sekė asmenį, net nebuvo nukreipiama nuo jo ir automobilio (T.15, b. l. 8). Gynyba taip pat pastebėjo, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-07-19 ir Nr. S6-07-20 (T.2, b. l. 39, 40) iš esmės yra aprašomi tik liudytojo R. Ž. veiksmai, nors jo slaptas sekimas nebuvo sankcionuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Peržiūrint vaizdo įrašus, pridėtus prie 2011-12-28 apžiūros protokolų (T.2, b. l. 41, 42), buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad buvo filmuota ne vietovė, o konkrečiai toje vietoje buvę žmonės, automobiliai. Anot gynybos, tą aplinkybę, kad iš tikrųjų buvo atliekamas slaptas sekimas, o ne vietovės apžiūra, patvirtina ir tai, kad pajudėjus vienam automobiliui, pajudėjo ir kitas, kuriame buvo filmavimą vykdęs pareigūnas (T.15, b. l. 58-59). Analogiško pobūdžio pastabos buvo išsakytos ir dėl operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-07-1 bei Nr. S6-07-2 (T.5, b. l. 66-70, 135). Įvertinusi šias aplinkybes ir aukščiau nurodytų dokumentų turinį, teisėjų kolegija sutinka, kad byloje kyla abejonių dėl pareigūnų atliktų operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų pobūdžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant K. K., Z. Z., T. P., J. R. ir A. P. kaltės klausimą šiais duomenimis nagrinėjamoje byloje nebus vadovaujamasi, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įstatymo reikalavimų buvo nesilaikyta ir atliekant  slaptą J. R. sekimą, vietoj to nurodant, kad buvo atliekama vietovės apžiūra (T.2, b. l. 116). Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Tiriant vaizdo įrašą – priedą prie  2011-12-22 apžiūros protokolo (T.2, b. l. 116) – teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbėdamasi tarpusavyje pareigūnai kūrė legendą (kalbėjosi apie žvyro išpylimą ir kt.  tam, kad būtų paaiškinta jų buvimo toje vietovėje priežastis), o filmavimo kamera sukosi kartu su filmavimą vykdžiusiu pareigūnu (T.15, b. l. 69).  Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, J. R. nurodė, kad pareigūnus matė, tačiau jam niekas neprisistatė. Išteisintasis nepastebėjo, kad minėti asmenys būtų ką nors viešai filmavę, jokios filmavimo kameros jų rankose nematė, nors jie buvo pakankamai arti. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras sutiko su gynybos prašymu nelaikyti 2011-12-22 apžiūros protokolo ir jo priedo (vaizdo įrašo) tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje (T.18, b. l. 137). Atsižvelgusi į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria gynybos teiginiams, kad pareigūnų atlikti veiksmai pagal savo pobūdį atitinka slaptą sekimą, o ne vietovės apžiūrą, todėl gauti duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes  buvo surinkti nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. negavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos (BPK 20 straipsnio 4 dalis, 160 straipsnis). 

37. Apeliantai taip pat pagrįstai nurodo, kad T. P. ir liudytojui R. Ž. jų apklausos metu buvo rodoma filmuota medžiaga, kurioje šie asmenys buvo užfiksuoti parduotuvėje „S.“. Liudytojas R. Ž. teismui parodė, kad jo apklausa vyko 2012-01-17 pirmoje dienos pusėje ir baigėsi apie 13 val. (T.13, b. l. 164). Išteisintasis T. P. savo ruožtu paaiškino, kad vaizdo įrašai jam buvo rodomi 2012-01-16 (T.16, b. l. 114). Teisėjų koegija pažymi, kad pastarieji proceso dalyvių paaiškinimai visiškai atitinka byloje esančius duomenis – bylos medžiaga patvirtina, kad R. Ž. apklausa vyko 2012-01-17, laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 12.04 val. (T.6, b. l. 45), o T. P. buvo apklaustas 2012-01-17, laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 12.15 val. (T.8, b. l. 132), 2012-01-16 jo darbo vietoje buvo atlikta krata. Taigi byloje nustatyta, kad minėtiems asmenims aukščiau nurodytu laiku buvo demonstruojami vaizdo įrašai iš UAB „S. prekybos centras“, nors vadovaujantis 2012-01-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pareigūnams kompaktinis diskas su šiais vaizdo įrašais įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas tik 2012-01-17, 14.55 val. (T.2, b. l. 44). Šias aplinkybes savo parodymuose patvirtino ir pastarąjį dokumentą surašęs pareigūnas R. K. (T.14, b. l. 22). Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra jokių kitų vaizdo įrašų, darytų UAB „S. prekybos centras“, kurie galėjo būti teisėtai gauti pareigūnų iki 2012-01-17, 14.55 val., teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie duomenys ir dėl jų surašytas 2012-04-20 apžiūros protokolas (T.2, b. l. 63-88) negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes vaizdo įrašai buvo gauti pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

38. Apeliaciniame skunde K. K. ir jo gynėjas advokatas prašė pripažinti netinkamais įrodymais ir byloje esančias PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos UAB „S. prekybos centras“ tuo pačiu 2012-01-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apeliantai akcentavo, kad šios sąskaitos faktūros buvo rodomos liudytojui R. Ž. 2012-01-17 pirmoje dienos pusėje, nors vadovaujantis minėtu protokolu į bylą turėjo būti pateiktos vėliau. Šis apeliantų argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Bylos medžiaga nustatyta, kad analogiškos 2012-01-17 UAB „S. prekybos centras“ pateiktiems dokumentams PVM sąskaitos faktūros 2012-01-16 buvo rastos ir išimtos T. P. darbo vietoje (UAB K.) atliktos kratos metu (T.4, b. l. 134-185). Taigi jos galėjo būti rodomos liudytojui apeliaciniame skunde nurodomu laiku, tačiau priešingai nei teigia apeliantai, tai nereiškia, kad minėti duomenys pareigūnų buvo gauti neteisėtai ir neturi įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje.

39.  Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintieji ir jų gynėjai abejojo ir kitų operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų, kai kurių vaizdo įrašų  leistinumu. Atsakydamas į šiuos jų argumentus, apygardos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios abejoti operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad pastarieji duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir turi įrodomąją galią sprendžiant visų išteisintųjų kaltės klausimą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad tai, jog kai kuriuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ne visiškai tiksliai užfiksuotas įrašuose esantis turinys, pokalbių nutrūkimai, netiksliai užfiksuotas pokalbių laikas ir pan., nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti šiais įrodymais.

40. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose gynėjai taip pat akcentavo, kad byloje nėra faktinio operatyvinio tyrimo pagrindo buvimą patvirtinančių duomenų - pirminio pranešimo, vadovaujantis kuriuo prokuroras kreipėsi į teismą su atitinkamais teikimais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo sankcionavimo. 

41. Nuoseklioje teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo metu, (toliau - OVĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Tačiau, jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacijos ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).

42. Teisinis pagrindas OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Šio pagrindo buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Jo neginčija ir proceso dalyviai. Byloje yra tiek prokurorų motyvuoti teikimai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo sankcionavimo, tiek Kauno ir Šiaulių apygardų teismų nutartys, priimtos išnagrinėjus ir patenkinus šiuos teikimus (T. 1., b. l. 91, 84, 98, 99, 125, 150, T.12, b. l. 69-70). Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas išsamiai pasisakė šiuo klausimu, išvardindamas visus minėtus dokumentus, esančius nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija nesikartoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

43. Siekiant patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybos K. valdybą dėl medžiagos, kuri leistų spręsti apie šio pagrindo buvimą pradedant operatyvinį tyrimą dėl K. K. galbūt nusikalstamos veikos, išslaptinimo ir jos pateikimo bylą nagrinėjančiam teismui (T.18, b. l. 148-149).  Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-05 nutartį, į bylą buvo pateikti išslaptinti 2011-06-15 nutarimas pradėti operatyvinio tyrimo bylą Nr. S8-07-280 ir 2011-06-14 tarnybinis pranešimas dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo Nr. S8-07-279 (T.18, b. l. 155-156, 158-159). 

44. Iš byloje esančių Kauno ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių (T. 1, b. l. 91, 84, 98, 99, 125, 150) matyti, kad faktinis operatyvinių veiksmų pagrindas jose nėra nurodytas, taip pat nėra nurodytas ir konkretus BK straipsnis, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, dėl kurios atliekamas tyrimas. Tačiau byloje esantis dokumentas, t. y. 2011-06-15 nutarimas pradėti operatyvinio tyrimo bylą Nr. S8-07-280 (T.18, b. l. 155), patvirtina, kad operatyvinis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas dėl galbūt daromos BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodant ir faktinį šio tyrimo pradėjimo pagrindą: operatyvinę informaciją apie tai, kad K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas K. K., būdamas atsakingas už miesto ūkį, savivaldybės turto ir statybų priežiūrą, ekonominę plėtrą ir investicijas K. miesto savivaldybėje, siekdamas asmeninės turtinės naudos proteguoja (duomenys neišslaptinami), kurios neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, siekia laimėti K. miesto savivaldybės organizuojamus viešojo pirkimo konkursus.

45.  2017-09-08 vykusio teismo posėdžio metu teisėjų kolegijai supažindinus proceso dalyvius su byloje gautų išslaptintų dokumentų turiniu, gynyba akcentavo, kad K. K. K. miesto savivaldybės mero pavaduotoju tapo 2011 m. balandžio viduryje, o jau tų pačių metų birželio 14 d. atsirado tarnybiniai pranešimai, kuriuose minimi kažkokie viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Be to, advokatas A. J. taip pat pažymėjo, kad K. K. nevadovavo viešiesiems pirkimams, neturėjo su šiomis procedūromis nieko bendro. Pagrindžiant šias nurodytas aplinkybes, į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. K. K. dirbo UAB „K. v.“ generalinio direktoriaus padėjėju (T.19, b. l. 8), prieš tai, 2007 metais, K. miesto savivaldybės administracijoje ėjo vyriausiojo specialisto pareigas (laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. rugsėjo 19 d.) (T.19, b. l. 15, 17). Taip pat gynyba pateikė teismui K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-04 įsakymu Nr. A-3032 patvirtintus K. miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašą; Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentą; Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisykles; K. miesto savivaldybės administracijos padalinio mažos vertės pirkimo komisijos darbo reglamentą (T.19, b. l. 29-66). Teismo dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad K. K. nebuvo Viešųjų pirkimų komisijų nariu, taip pat nebuvo kažkaip kitaip susijęs su K. miesto savivaldybėje tuo laikotarpiu organizuojamais viešaisiais pirkimais. K. miesto savivaldybės administracijai, teismo prašymu, pateikus į bylą duomenis apie K. K. buvimo K. miesto savivaldybės tarybos nariu laikotarpius, jo, kaip K. miesto savivaldybės tarybos nario, veiklos sritis ir dalyvavimą komitetų, komisijų, darbo grupių veikloje (T.19, b. l. 127-132), gynyba papildomai į bylą pateikė pastarųjų darbą ir funkcijas reglamentuojančius teisės aktus.

46. Įvertinus šių byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nėra pakankami išvadai, jog operatyviniai veiksmai buvo atlikti nesant tam jokio faktinio pagrindo, priešingai – faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas buvo.

46.1. Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad K. K. savo pareigas K. miesto savivaldybėje pradėjo eiti 2011 m. balandžio 14 d., o prieš tai K. miesto savivaldybės administracijoje dirbo tik 2007 m., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintasis laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. buvo K. miesto savivaldybės tarybos nariu (T.19, b. l. 127). Teismo turimais duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. K. K. dalyvavo 24 komitetų, kolegijų, tarybų, darbo grupių veikloje, tarp jų Privatizavimo komisijos, K. miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos, Miesto ūkio komiteto, K. regiono plėtros tarybos, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros komisijos, darbo grupės Savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo klausimams spręsti ir kt. veikloje (T.19, b. l. 132). Eidamas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, K. K. kuravo tokias veiklos sritis kaip: aplinkos gerinimas ir ekologija; ekonominė plėtra ir investicijos; miesto ūkis; savivaldybės turto ir statybų priežiūra; urbanistika ir architektūra; verslo skatinimas ir sąlygų verslo plėtrai sudarymas (T.19, b. l. 129).

46.2. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2004 metų K. K. buvo Seimo nariu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad išteisintasis yra didelę patirtį ir platų pažinčių ratą turintis politikas. Pradedant nuo 2006 m. jis aktyviai dalyvavo K. miesto savivaldybės veikloje, į jo nuomonę buvo atsižvelgiama sprendžiant įvairius miesto ūkiui ir verslo plėtrai reikšmingus klausimus.

46.3. Gynyba pagrįstai nurodo, kad K. K. nebuvo Viešųjų pirkimų komisijų nariu ir neturėjo tiesioginių sąsajų su viešųjų pirkimų organizavimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad išslaptintame 2011-06-15 nutarime pradėti operatyvinio tyrimo bylą Nr. S8-07-280 (T.18, b. l. 155-156) yra kalbama apie tai, kad K. K. protegavo asmenis, siekiančius laimėti K. miesto savivaldybės organizuojamus viešojo pirkimo konkursus. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje žodis „proteguoti“ reiškia daryti protekciją, globoti (Lietuvių kalbos žodynas. [interaktyvus]<http://lkz.lt/Visas.asp?zodis=proteguoti&lns=-1&les=-1>). Taigi protegavimui iš esmės nereikalingas tiesioginis dalyvavimas viešųjų pirkimų procedūrose. Kaip jau buvo minėta, išteisintasis, prieš tai ne vienerius metus dirbęs kartu su įvairiais K. miesto savivaldybės tarybos nariais, politikais, bendrapartiečiais, nebuvo atsitiktiniu žmogumi K. miesto savivaldoje, neabejotinai turėjo platų pažinčių ratą, tad galėjo daryti protekciją, globoti, „užtarti“ tam tikrus asmenis.

46.4. Šią išvadą patvirtina ir 2011-12-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-07-335 turinys, kuriame užfiksuotas T. P. ir K. K. susitikimas (T.1, b. l. 88). Šio susitikimo metu K. K. nurodo, kad „<...> geri pamatai (past.  - T. P. paskyrimui) buvo padėti dar balandžio mėnesį, nekalbant apie tai, kad dar geresni buvo padėti per keturis metus šalia sėdint, nes praeitoj kadencijoj mes šalia sėdėjom <...>“. Tą aplinkybę, kad K. K. nuomonė buvo pakankamai svari taip pat patvirtina tame pačiame operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotas išteisintojo, T. P. ir S. B. pokalbis. <...> S.B. – Dabar įsivaizduokit pakeičiam pavadinimą ne, bus „K.“, reiškia ir komunaliniai darbai ir jau butų ūkis <...>; T.P. – Jo, bet dabar pirmas etapas tai bus gruodžio mėnesį baigsis ta mūsų sutartis dėl tų trijų rajonų Pet., Pan. ir Ša. tai kaip tada toliau konkursas, gal konkursas; S.B. – Nu va jau čia K., jo kuruojama sritis <...>. Jo, čia jau jis žino tuos dalykus čia jau ne aš žinau, jau jisai (T.1, b. l. 87-88). S. B. išėjus, K. K. tęsė pokalbį su T. P.:  K.K. – Jo, ir reikėtų vat kalbėti supranti, kad aš bandysiu pasikalbėti, bet nežinau jeigu čia užklius, kad tas dalykas, kad būtų pervesta. Nekabėtų čia pas Ka. tie pinigai, tos visos problemos, o kad nueitų „P.“, „K.“ ir kitas dalykas socialiniai visi būstai yra; T.P. – Jo tai čia dabar tas skandalas kilo dėl tų tenais kur trisdešimt du centai atsirado, aš vat norėjau paklausti irgi kaip čia; K.K. – Nieko skandalas čia nekilo, jisai užmiršo netgi, bet esmė būtų tai, kad tuos visus socialinius reikėtų irgi tada tiesiog tarybos sprendimu paimti ir atiduoti; T.P. – Už tą kainą kurią mes paskaičiavome?; K.K. – Už kokią kainą jūs paskaičiavote?; T.P.- Ten buvo kur laimėjo už trisdešimt tris, o mes padarėm už trisdešimt du galimybę; K.K.- n.f., kad ten turėtų būti dvidešimt du kokie, o kokie dvidešimt devyni pavyzdžiui <...> (T.1, b. l. 89); K.K. – Tai tų žmonių, kuriuos įdarbinti reikia mes visada turim supranti, bet realiai šitais klausimais jau reiktų pasikalbėt tada su S. Aš tiesiog tau noriu pasakyti, kad tu dar suprastumei. Ten ta įmonė yra S. kompetencijoje, kadangi sėdėjome greta keturis metus ar ne tarybos posėdžiuose, nors buvo daugumoj, n.f., ar ne, mes daug ką esame pasikalbėję, pasiplanavę, ar ne (past. – žodžiai adresuoti T. P.) (T.1, b. l. 89).  ir t. t. 

46.5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad to paties susitikimo metu K. K. nurodinėjo T. P. kaip jis turėtų vadovauti UAB K., kokių veiksmų turėtų imtis jam tapus direktoriumi, o tai patvirtina išslaptintame 2011-06-14 tarnybiniame pranešime dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo Nr. S8-07-279 nurodytas aplinkybes, kad K. K. kviečiasi savo kuruojamų sričių skyrių vadovus ir teiraujasi apie skyriuose įgyvendinamus projektus bei atliekamus darbus (T.18, b. l. 158-159).

46.6. Atliekant šį operatyvinį tyrimą operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose taip pat yra užfiksuoti nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2011 m. gruodžio mėnesio tarp K. K., T. P., Z. Z. ir kitų asmenų vykę pokalbiai apie statybinių medžiagų pastarosios buto remontui ir padangų K. K. pirkimą UAB P.(nuo 2011-11-17 – UAB K.), kurio akcininkas ir savininkas yra K. miesto savivaldybė, lėšomis. Tai reiškia, kad operatyvinio tyrimo byloje buvo gauta operatyvinė informacija apie K. K. galbūt įvykdytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, bei dar apie kitų asmenų galbūt įvykdytas nusikalstamas veikas.

46.7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad miesto ūkis – viena iš K. K. kuruojamų sričių. Taigi operatyvinio tyrimo metu iš esmės pasitvirtino faktinį pagrindą sudariusi informacija apie K. K. galimą piktnaudžiavimą tarnyba, įtakojant jo kuruojamų sričių skyrių vadovus.

46.8. Vadovaujantis šia informacija 2011-12-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje būtent dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad aukščiau nurodytą operatyvinę informaciją patvirtina kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys, t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys, PVM sąskaitos faktūros, bankų išrašai, liudytojų R. Ž., E. V., V. K. ir kt. parodymai, kita bylos rašytinė medžiaga.

47. Įvertinusi aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus.

Dėl K. K., T. P. ir Z. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (Z. Z. buto remontas)

48. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo nuteisti K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, T. P. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį,  o Z. Z. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo T. P. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti jam patikėtą turtą).

49. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl K. K., T. P. pripažinimo kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus (dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumento suklastojimo) ir Z. Z. pripažinimo kalta dėl padėjimo T. P. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą, yra pagrįsta.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad išteisintieji neginčija statybinių medžiagų ir kitų remonto atlikimui reikalingų prekių įgijimo Z. Z., išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB P. ir apmokant jas šios bendrovės lėšomis. Tačiau neigdami savo kaltę, T. P. ir Z. Z. nurodo, kad pastaroji tiesiog norėjo įsigyti šias prekes pigiau, t. y. su UAB P. priklausančia nuolaida. Pasak jų, išteisintoji būtų už viską atsiskaičiusi, tik žadėjo tą padaryti vėliau. Anot K. K., jis nežinojo, kad už Z. Z. pirktas prekes mokėjo ne ji pati. Savo ruožtu T. P. paaiškino, kad tiek K. K., tiek Z. Z. buvo svarbūs asmenys, savivaldybės atstovai, nuo kurių daug kas priklausė. Sutikdamas nupirkti Z. Z. prekes (su didmenine nuolaida), jis tikėjosi gauti įmonei gerų užsakymų iš savivaldybės (T.16, b. l. 66-67, 115-120, 121-122). 

51. Įvertinęs bylos duomenis, apygardos teismas nusprendė, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, paneigiančių šias išteisintųjų nurodytas aplinkybes, t. y. kad statybinės medžiagos buvo perkamos siekiant gauti dideles prekybines nuolaidas ir taip sutaupyti Z. Z. išlaidas šioms medžiagoms, planuojant už prekes sumokėti vėliau.

52.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. 

53. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta įrodymų viseto vertinimo, pagrįsto visų aplinkybių – kaltinančių ir teisinančių – išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos  teismo nuosprendžio išvados neišsamios, nesukonkretintos, keliančios abejonių savo pagrįstumu ir neatitinkančios BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nors vertindamas operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotus duomenis apygardos teismas nurodė, kad nei atskiri pokalbiai ar atskiros išteisintųjų pasakytos frazės, nei jų visuma nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl K. K., T. P. ir Z. Z. veiksmų neteisėtumo, su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu negalima sutikti.

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių asmenų nusikalstamus ketinimus patvirtina ne tik išteisintųjų tarpusavio pokalbių turinys, bet ir statybinių medžiagų pirkimo būdas, pirkimo dokumentų įforminimas. Be to, T. P., Z. Z. ir K. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

55.1. Antai, UAB P. buhaltere dirbanti liudytoja E. V. parodė, kad 2011 m. rudenį UAB P. nebuvo sudariusi jokių sutarčių su fiziniais asmenimis. Liudytoja taip pat paaiškino, kad bendrovė paprastai apskritai neteikia paslaugų fiziniams asmenims, nes tokie užsakymai atneša žymiai mažiau pelno, nei pvz. gyvenamojo namo stogo remontas, kurį atlikus įmonė iš karto gauna didelį pelną (T.13, b. l. 120).

55.2. Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad jis darė remontą Z. Z. priklausančiame dviejų kambarių bute. R. Ž. teigimu, dalį statybinių medžiagų, reikalingų remonto darbams atlikti, Z. Z. pirko pati, o kitą dalį pagal jų paruoštą sąrašą nupirkdavo T. P. Anot liudytojo, jis nuvažiuodavo su sąrašu į UAB „S. prekybos centras“, kur jo laukdavo T. P., kartais kartu su pastaruoju būdavo dar vienas asmuo. Tuomet R. Ž. paduodavo T. P. Z. Z. buto remontui reikalingų statybinių medžiagų sąrašą. Pasak liudytojo, išteisintasis patikrindavo jį, išbraukdavo dalį prekių, o likusią dalį nupirkdavo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, R. Ž. negalėjo paaiškinti, kodėl T. P. išbraukdavo iš sąrašo dalį prekių. Anot liudytojo, visos jos buvo reikalingos. R. Ž. nuomone, T. P. taip elgdavosi tikrai ne dėl nuolaidų, nes vėliau Z. Z. pati pirkdavo šias prekes – betoną, plytelių klijus ir pan. – toje pačioje parduotuvėje, UAB „S. prekybos centras“. R. Ž. taip pat paaiškino, kad niekada nelaukė sąskaitos, jam niekada niekas jokios sąskaitos nebuvo davęs. Tik vieną kartą buvo gavęs PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ją nuvežė prie raudonų plytų trikampio formos pastato, ant kurio buvo užrašyta „N. Ū.“ ir padavė T. P. žmogui (T.13, b. l. 162-164). 

56. Vertindama  išteisintųjų Z. Z., T. P. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad visos – tiek UAB „P.“, tiek Z. Z. buto remontui skirtos - prekės būdavo įtraukiamos į vieną PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB „P.“. Liudytojas K. Č. teisme paaiškino, kad buhalterei paprašius ir padavus jam PVM sąskaitas faktūras, jis atskyrė Z. Z. ir UAB P. skirtas prekes, tačiau tą padarė žymiai vėliau, 2012 m. sausio mėnesį. Pasak liudytojo, jam sunkiai sekėsi tą daryti. Prekes bandė atrinkti pagal jų eiliškumą (T.12, b. l. 9). Bylos medžiaga nustatyta, kad tik po šių liudytojo K. Č. veiksmų – 2012-01-23 - buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Z. Z. (T.2, b. l. 105-106). Liudytoja E. V. patvirtino, kad sąskaita Z. Z. buvo išrašyta jau po T. P. suėmimo. Liudytoja taip pat parodė, kad prieš išrašydama šią sąskaitą, ji bendravo su K. Č., nes tik jis galėjo nurodyti prekes, kurios buvo skirtos ne jų bendrovei, bet Z. Z. (T. 13, b. l. 125). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtą Z. Z. išrašytą sąskaitą 2012-02-13 apmokėjo pats T. P. (T.2, b. l. 107-108).

57. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, išteisintųjų T. P., Z. Z., K. K. paaiškinimai vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad Z. Z. nebuvo sudariusi jokios sutarties su UAB „P.“, jai skirtos prekės nebuvo įtraukiamos į atskiras sąskaitas, jokia jų apskaita nebuvo vedama, vėliau tos prekės buvo pakankamai sunkiai atskirtos nuo UAB P. prekių tik pačiuose apsipirkimuose dalyvavusio asmens dėka. Be to, svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad minėti apsipirkimai UAB „S. prekybos centras“ vyko jau nuo 2011-11-10 (T.2, b. l. 47-48, 147), o sąskaita Z. Z., buhalterės E. V. iniciatyva, buvo išrašyta tik 2012-01-23, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po pirmo apsipirkimo. Reikėtų pažymėti, kad net ir šią sąskaitą 2012-02-13 apmokėjo ne pati Z. Z., o T. P.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigė išteisintieji pirmosios instancijos teisme, Z. Z. nesiruošė mokėti už jai UAB P. lėšomis nupirktas prekes.

59. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinys, kur T. P. kalbėdavo apie tai, kad jam reikės paskui „parodyti“, „nurašyti“ ir pan. Z. Z. nupirktas prekes. Antai, pokalbio, vykusio tarp K. K. ir T. P. 2011-11-08 metu, pastarasis nurodė, kad „ <...> tas, kas yra sąraše kiek galė ... nu aš devyniasdešimt procentų tai tikrai manau, kad aš turėsiu kaip paskui parodyti <>“. K. K. pasakius, kad „ <...> ten sąraše mažai, dar reikia tą sąrašą išplėsti, nes ten nėra nei tuliko <...>“, T. P. atsakė: „ <...> ne, K., pala, pala K., truputį irgi jauskim, ta prasme, aš tai paskui turiu kažkur parodyti ar ne kur tas <...>“. K. K. paprieštaravus, kad T. P. galės viską „parodyti“, tame tarpe ir tualetą, pastarasis atsakė, kad „ <...> ten visur rusiški stovi, nu aš ne, viską ką galiu padarysiu, nu turi būti proto ribos <...>  kur ten auksiniai maišytuvai, negaliu, kas yra sąraše viską padarysiu <...>“ (T.1, b. l. 126). Tą aplinkybę, kad T. P. išbraukdavo iš sąrašo tam tikras prekes, kurių paskui negalėtų „nurašyti“, savo pokalbiuose minėjo ir R. Ž. bei Z. Z.. Antai 2011-11-09, kalbėdama su K. K., Z. Z. nurodė, kad jiems susitikus ir padavus T. P. jai reikalingų prekių sąrašą, šis „<...> tikrino kiekvieną numeriuką, kiekvieną lapelį <...>“, klausė „<...> ar čia reikia, o kodėl čia taip yra, o ar čia toks kiekis būtinas <...>“ (T.1, b. l. 149). Pokalbio su Z. Z. metu remonto darbus jos bute vykdęs R. Ž. taip pat minėjo, kad „<...> plytelių jie imti negalėjo, nes jisai (past. T. P.) sako, kad nebus kaip mums nurašyti <...>“ (T.2, b. l. 34). Tai, kad Z. Z. nesiruošė leisti savo pinigų ir vėliau apmokėti jai UAB P. lėšomis nupirktas prekes taip pat patvirtina tarp jos ir K. K. 2011-11-11 vykę pokalbiai, kurių metu Z. Z. piktinosi T. P. elgesiu, sakė nesuprantanti kodėl jis, „<...> būdamas skolingas <...>“ (T.2, b. l. 179), negali jai padėti. Z. Z. taip pat nurodė, kad ji „ <...> dėl kitų žmonių, <...> dėl to paties R., jeigu kažką tai galima, ar kažkokia tai, ar kažkuom tai jei nuo manęs priklausytų, kažką paįtakoti, mielu noru, kad tai žmogui nieko nekainuotų <...> kad žmogui tai yra pinigai <...>“. Į ką K. K. atsakė, kad ji „ <...> neturi savo pinigų leisti nė lito, nė lito <...>, o jeigu paskui sakys, kad ten kažko ne, tai tu tikrai nieko, aš tau viską ten išspręsiu <...>“ (T. 1, b. l. 179). Besipiktindama T. P. veiksmais, Z. Z. taip pat sakė K. K., kad jai nieko iš T. P. nereikia, nes ji „ <...> susitars, gaus didmeninių kortelę ir viską nusipirks pati <...>“ (T. 1, b. l. 164).

60.  Tiek šios, tiek kitos išteisintųjų tarpusavio pokalbių ir susitikimų metu išsakytos frazės leidžia pagrįstai teigti, kad Z. Z. skirtos prekės buvo perkamos UAB P. lėšomis kartu su šiai bendrovei skirtomis statybinėmis medžiagomis tam, kad vėliau šias prekes galima būtų „nurašyti“ kaip panaudotas pačios bendrovės jos patalpų remonto metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingu atveju, esant susitarimui su Z. Z. dėl vėlesnio jai perkamų prekių apmokėjimo, nebūtų jokio būtinumo atrinkinėti iš išteisintosios pateikiamų jai reikalingų statybinių medžiagų ir kitų prekių sąrašų tik tas prekes, kurios atitinka tam tikrus, tik T. P. žinomus, „nurašymo“ kriterijus. Taip pat Z. Z. neturėtų pagrindo su tokiu pasipiktinimu kalbėti apie pinigų grąžinimą T. P. (T. 1, b. l. 164, 171, 174), nes ši aplinkybė jau būtų suponuojama paties išankstinio tokio pobūdžio susitarimo buvimu. 

  61. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad T. P., žinodamas, jog UAB P. išrašytos nepagrįstai didelės PVM sąskaitos faktūros, ir pasirašydamas mokėjimo nurodymus, kuriais šios PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB P. turtą, t. y. tyčia neteisėtai ir neatlygintinai perleido jo žinioje buvusį 5135,36 Lt (1487,30 Eur) vertės svetimą turtą, padarydamas žalos teisėtam turto savininkui (šiuo atveju - UAB „P.“). Elgdamasis tokiu būdu, T. P. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.  

62. Atsižvelgus į aukščiau byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių išteisintųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi jais priimdamas skundžiamą nuosprendį. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktų įrodymų visuma ne tik nepatvirtina išteisintųjų paaiškinimų, bet atvirkščiai – pagrindžia jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.  

63. Be aukščiau aptartų duomenų, T. P. kaltę dėl turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo bei Z. Z. kaltę dėl padėjimo T. P. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą patvirtina liudytojų A. Š., V. T. parodymai ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai  - operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (T.1, b. l. 85-90, 94-95, 96-97, 108-109, 119-121, 126-127, 144-145, 146-147, 148-149, 160-162, 163-164, 168-172, 173-175, 176-177, 178-180, 181-182, 187; T.2, b. l. 9-10, 11-12, 23, 24, 35-36, 37-38), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (T.2, b. l. 32, 33), dokumentų apžiūros protokolas (T.2, b. l. 45-46), 2011-06-05 UAB K. raštas Nr. 1411 (T.2, b. l. 90), 2011-11-11, 2011-11-17, 2011-11-22, 2011-11-28, 2012-01-12 mokėjimų nurodymai Nr. 2949, 2981, 2998, 3186, 3358 (T.2, b. l. 97-102), 2012-03-16 dokumentų pateikimo protokolas (T.2, b. l. 103-108).

63.1.  Liudytojas A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pildydavo paraiškas direktoriaus T. P. nurodymu. Pasak liudytojo, direktorius išvardindavo reikalingas prekes, o jis, kaip vadybininkas ūkio klausimais, užpildydavo paraiškas. Paskui gaudavo buhalterės parašą ir nunešdavo T. P. Pastarajam patvirtinus paraišką savo parašu, būdavo perkamos joje nurodytos statybinės medžiagos ir prekės (T.12, b. l. 11).

63.2. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoja R. Č. (T.13, b. l. 117-119).

63.3. Savo ruožtu liudytojas K. Č., pirkęs UAB „S. prekybos centras“ prekes pagal suklastotas 2011-11-10, 2011-11-14, 2011-11-25, 2011-11-21 ir 2011-12-27 paraiškas (T.2, b. l. 147-151), paaiškino, kad kartu su juo parduotuvėje būdavo ne tik T. P., bet ir kitas jam nežinomas asmuo. Jiems reikalingas prekes pastarasis ir K. Č. rinkdavosi atskirai, tačiau UAB „S.  prekybos centras“ darbuotojas paprastai išrašydavo vieną sąskaitą. Liudytojas patvirtino, kad už visas prekes sąskaita būdavo išrašoma UAB P. vardu (T.12, b. l. 8-11). K. Č. taip pat parodė, kad tuo metu galvojo, jog kitas, apsipirkimuose dalyvavęs asmuo, dirbo kitame UAB “P.“ objekte.

63.4. Byloje surinktais įrodymais – liudytojo R. Ž. parodymais (T.13, b. l. 162-163), jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.6, b. l. 53-59), išteisintųjų Z. Z., T. P. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais ir kt. – byloje nustatyta, kad statybinės medžiagos būdavo skirtos ne kitam UAB „P.“ objektui, bet Z. Z. buto remontui, kurį vykdė kartu su T. P. ir K. Č. apsipirkimuose dalyvavęs R. Ž.

63.5. Byloje esančios 2011-11-10, 2011-11-14, 2011-11-21, 2011-11-25, 2011-12-28 PVM sąskaitos faktūros (T.2, b. l. 47-54) patvirtina liudytojo K. Č. nurodytas aplinkybes, kad už visas – tiek už jo, tiek už R. Ž. išrinktas prekes – sąskaitos būdavo išrašomos UAB „P.“.

63.6. 2011-11-11, 2011-11-17, 2011-11-22, 2011-11-28, 2012-01-12 T. P. pasirašytais mokėjimų nurodymais Nr. 2949, 2981, 2998, 3186, 3358 (T.2, b. l. 97-102) nustatyta, kad pastarosios UAB „S. prekybos centras“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos UAB P. lėšomis.

64. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad T. P., liepdamas jam  pavaldiems darbuotojams įtraukti į kaltinime nurodytas Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškas (toliau – ir paraiškos) objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. ne tik bendrovės patalpoms remontuoti reikalingas statybines medžiagas ir priemones, bet ir Z. Z. nurodytas prekes, skirtas jos buto remontui, ir vėliau patvirtindamas tuos duomenis savo parašu, suprato klastojantis dokumentus ir taip elgėsi tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis).

65. BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

66. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-10-15 kaltinamajame akte T. P. suformuluotame kaltinime dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl Z. Z. buto remonto), padarymo, kalbant apie UAB P. T. P. neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, yra nurodoma netiksli, šiek tiek mažesnė iššvaistyto turto vertė - 5064,08 Lt (1466,66 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pastaroji suma ne tik kad neatitinka jokių bylos duomenų, bet net nėra nurodoma T. P. pareikštame įtarime. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad tiek T. P. 2012-07-06 pareikštame įtarime (T.8., b. l. 140-150), tiek Z. Z., kuri yra kaltinama padėjusi T. P. iššvaistyti jo žinioje buvusį turtą, pareikštuose įtarime ir kaltinime (T.9, b. l. 5-6, T.10, b. l. 29) nurodoma kita, byloje surinktus įrodymus (T. 2, b. l. 109) atitinkanti suma – 5135,36 Lt (1487, 30 Eur). Esant šioms aplinkybėms, minėtas netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimo klaida, todėl taisomas, nurodant, kad savo neteisėtais veiksmais T. P. padarė UAB P. 5135,36 Lt (1487, 30 Eur) dydžio turtinę žalą. Atsižvelgusi į tai, kad T. P. pareikštame įtarime buvo nurodomas teisingas jo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydis, byloje nustatyta, kad jis yra atlyginęs UAB P. netgi didesnę pinigų sumą (5197,79 Lt (1505,38 Eur) T.2, b. l. 107), teisminio nagrinėjimo metu gynyba niekada neginčijo T. P. veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio klausimo, taip pat į tai, kad teisingas padarytos žalos dydis itin nežymiai viršija T. P. pareikštame kaltinime nurodytą sumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiu būdu nebus pažeistos T. P. teisės į gynybą ir į teisingą teismą. 

68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad Z. Z., pateikdama T. P. sąrašus, kuriuose buvo nurodytos jai reikalingos statybinės medžiagos ir kitos prekės bei nusiųsdama R. Ž., nežinojusį apie jos ir T. P. nusikalstamus ketinimus, į UAB „S. prekybos centras“ paimti šias UAB P. lėšomis nupirktas prekes ir atvežti jas į Z. Z. nuosavybės teise priklausantį butą, padėjo T. P. iššvaistyti jo žinioje buvusį 5135,36 Lt (1487,30 Eur) vertės svetimą turtą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Aukščiau nurodyti Z. Z. veiksmai sudarė sąlygas T. P. iššvaistyti turtą, todėl pagrįstai prokuroro buvo kvalifikuojami kaip padėjimas daryti BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Z. Z. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

69. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė patraukti T. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodydamas, kad jo neteisėtais veiksmais – dokumento suklastojimu - buvo padaryta didelė žala. Inkriminuodamas T. P. didelės žalos požymį, prokuroras detaliau nenurodė kuo ši žala pasireiškė, tačiau iš kaltinimo formuluotės galima išvada, kad šio požymio buvimą prokuroras sieja su analogiško požymio nustatymu kito T. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtyje. Tokiam aptariamos teisės normos aiškinimui negalima pritarti, nes tai prieštarautų šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. 

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnyje ir 228 straipsnyje, yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, ir didelės žalos požymis, esantis BK 300 straipsnio 3 dalyje, bei šis požymis, esantis BK 228 straipsnio 1 dalyje, negali būti tapatinami. Didelė žala dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) atveju ir didelė žala padarius piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos. Tokį šių sąvokų turinio skirtumą lemia ir skirtingi šių nusikalstamų veikų objektai – dokumentų suklastojimu kėsinamasi į normalią dokumentų apyvartą, o piktnaudžiavimu yra kėsinamasi į valstybės tarnybos autoritetą, viešuosius interesus. Tai, kad suklastojus dokumentą ar juo disponuojant nėra padaroma didelė žala, savaime nereiškia, kad didelės žalos nėra ir piktnaudžiavimo atveju bei atvirkščiai - nustačius, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentą, negalima iš karto teigti, kad suklastojimas padarė didelės žalos. Šis požymis reikalauja atskiro įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017).

71. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, arba suklastojo didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių laikė, panaudojo ar realizavo. Taigi šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu - bet ir pavojingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes. Šios bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad turtas pripažįstamas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (9415 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).

72. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suklastodamas dokumentus, T. P. padarė 1487,30 Eur turtinę žalą, kurios vertė neviršija aukščiau nurodyto 250 MGL dydžio. Spręsdama, ar T. P. neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti vertinama kaip didelė, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad išteisintasis suklastojo penkias paraiškas – vidinio UAB P. naudojimo dokumentus, kurie yra naudojami tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą (apskaitant įsigytas prekes, pagrindžiant bendrovės išlaidas ir pan.), tačiau didesnės teisinės reikšmės už šios bendrovės ribų neturi. Šiais dokumentais naudojosi tik UAB P. darbuotojai. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad klastodamas dokumentus, T. P. nesiekė padaryti didelės žalos – tikrindavo jo prašomų nupirkti Z. Z. prekių sąrašus, išbraukdavo itin brangiai kainuojančias prekes, nuolat kartojo K. K., kad pastarojo nurodomos sumos, kurios turėjo būti skirtos Z. Z. buto remontui, yra per didelės. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad T. P. veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.   

73. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pažymėtina, jog ši norma yra skirta tinkamam asmens teisės į gynybą ir teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas užtikrinimui. Nagrinėjamoje byloje T. P. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgusi į tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą nulėmusias priežastis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju T. P. teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Kaip jau buvo minėta, prašydamas patraukti T. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, prokuroras kaltinime nenurodė jokių tokį išteisintojo veiksmų teisinį įvertinimą nulėmusių faktinių aplinkybių. T. P. pareikštame kaltinime yra kalbama tik apie dokumentų suklastojimą, o didelės žalos požymis nedetalizuojamas, bendrai nurodant, kad dėl neteisėtų T. P. veiksmų – piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo - didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – UAB P. (UAB K.), nes jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, o taip pat turtinio pobūdžio materialinę 5064,08 Lt (1466,66 Eur) (past. kaltinime nurodomas netikslus T. P. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydis) žalą patyrė UAB P. (UAB K.), kuris nuosavybės teise priklauso K. miesto savivaldybei.  Pažymėtina, kad teismų praktikoje toks didelės neturtinio pobūdžio žalos sąvokos išaiškinimas yra pateikiamas kalbant apie piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo sudėtį. Tačiau teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad didelė žala dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) atveju ir didelė žala padarius piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos ir reikalauja skirtingo įrodinėjimo. Prokurorui nepagrindus šio požymio buvimo T. P. veiksmuose, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pastarojo dokumento suklastojimu padaryta žala negali būti vertinama kaip didelė, T. P. veika perkvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tokį teismo sprendimą nulėmė ne faktinių aplinkybių pasikeitimas, bet netinkamas prokuroro baudžiamojo įstatymo – BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto didelės žalos požymio - aiškinimas. Pakeičiant T. P. veikos kvalifikavimą yra siekiama ištaisyti teisės taikymo klaidą. Nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi tai, kad perkvalifikavus T. P. veiką, jam pareikštame kaltinime nurodomos faktinės aplinkybės išlieka nepakitusiomis. Taigi teigti, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista išteisintojo teisė į gynybą ir jo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nėra jokio pagrindo.        

74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogišką nuomonę dėl susidariusios situacijos savo 2013-11-15 nutarime „Dėl kaltinimo keitimo teisme“ buvo išsakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta.“

75. Teisėjų kolegijai nustačius, kad T. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl T. P. išteisinimo pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje (Dėl Z. Z. buto remonto), padarymo, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

76. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus T. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl Z. Z. buto remonto), o Z. Z. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jų išteisinimo pagal šiuos jiems pareikštus kaltinimus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

77. T. P. įvykdyti nusikaltimai – turto iššvaistymas ir dokumento suklastojimas - yra itin glaudžiai susiję su kito jam ir K. K. inkriminuoto nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba – padarymu. Dėl padėjimo T. P. piktnaudžiauti tarnyba prokuroras taip pat prašo pripažinti kalta ir Z. Z.

78. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2011 m. birželio 21d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2013, 2K-577/2011).

79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K., veikdamas kaip K. miesto savivaldybės mero pavaduotojas, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, davė neteisėtus nurodymus UAB P. (UAB K.) generaliniam direktoriui T. P. nupirkti pastarosios įmonės vardu ir lėšomis statybines medžiagas Z. Z. buto remontui. K. K. veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto ben­druo­menės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą, t. y. padarė didelę žalą K. miesto savivaldybei, jos įvaizdžiui, diskreditavo UAB P. direktoriaus ir mero pavaduotojo vardus.

80. T. P. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, vykdydamas neteisėtus K. K. nurodymus, suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB P. turtą – šios bendrovės vardu ir lėšomis nupirko Z. Z. buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir priemones. Šiais savo veiksmais T. P. iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą, t. y. sukėlė didelę neturtinio pobūdžio žalą. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tas faktas, kad dėl neteisėtų K. K. ir T. P. veiksmų kilo didelė žala tiek K. miesto savivaldybei, tiek jos valdomai UAB „P.“. Šie įvykiai buvo plačiai aptarinėjami, sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė didelį rezonansą visuomenėje.

81. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyti piktnaudžiavimą tarnybą kvalifikuojantys požymiai – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).  Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek K. K., tiek T. P. savo neteisėtais veiksmais siekė turtinės naudos Z. Z., t. y. siekė, kad jos buto remontui reikalingos statybinės medžiagos (arba didžioji jų dalis) būtų nupirktos UAB P. lėšomis.  Taip pat byloje nustatyta, kad kiekvienas jų siekė ir kitokios asmeninės naudos. K. K. – išlaikyti draugiškus santykius su drauge ir bendrapartiete, o T. P. – pelnyti įtakingų asmenų - K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo ir bendrapartietės Z. Z. – palankumą. Nors duodamas parodymus teisme K. K. nurodė, kad nedarė jokio spaudimo T. P., o prašė tik jo, kaip žinių statybų srityje turinčio žmogaus, pagalbos ir net negalvojo apie tai, kad statybinės medžiagos gali būti apmokėtos ne pačios Z. Z. (T.16, b. l. 65), byloje surinkti duomenys paneigia šiuos išteisintojo paaiškinimus. Bylos medžiaga paneigti ir K. K. teiginiai neva nei jis, nei Z. Z. visiškai nebuvo susiję su T. P. paskyrimu UAB P. generaliniu direktoriumi.

81.1. Antai Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-335 užfiksuoto K. K. ir T. P. tarpusavio pokalbio frazės - „ T.P. (T. P.) - Jo, išlaikysi mane šitoj vietoj? – K.K. (K. K.) – Stengsiuos, jau vienu metu galvojau, kad net nepaskirsim mes“ - leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, vertinant viso šio tarp išteisintųjų vykusio pokalbio turinį, nelieka abejonių, kad K. K., bendraudamas su T. P., netgi nurodinėjo jam kokių veiksmų pastarasis turėtų imtis eidamas UAB P. generalinio direktoriaus pareigas – kaip turėtų bendrauti su ten dirbančiais žmonėmis, kuo turėtų pasirūpinti eidamas šias pareigas. Šią teismo išvadą patvirtina tokios jų tarpusavio pokalbių frazės kaip:“ K.K. – tai dabar taip ta buhalterė ten yra kaip buhalterė nelipk ant jos; T.P. – nelipt; K.K. – Ne, nelipk. Šiaip pasikalbėk. Nu ji savotiška jinai čia pas mane buvo atėjus keletą kartų, aš su ja kalbėjausi ir panašiai. Rink informaciją, tau dabar ten priešų tikrai nereikia <...>“; „K.K. – Su R. tu turi dirbti ranka rankon“; <...> T.P. – Supratau“; „K.K. – Tai dabar realiai tau reikėtų vis tiek pasižiūrėti supranti yra ten iš savivaldybės kažkas dirba pas gal pas Ž. ten ir jeigu taip žiūrint, žinai, su perspektyva į ateitį kaip bus reforma, šita visa tai reikėtų bandyti kažkokį žmogų pastatyti į tą būstą; T.P. – Pas G. ? K.K. – Ne, gi turto departamentas yra, ne“; <...> „K.K. – Tai va, tai reikėtų supranti padėti pastangas, kad gyvenamojo skyriaus vedėjas būtų, kad tiesiog būtų kaip sakoma; T.P. – Nu tai; K.K.- Bet, bet; T.P. – Jo bet aš nelabai turbūt galiu įtakot čia nieko; K.K. – Jo, bet apie tai reikėtų pradėti galvoti jau šiandien; T.P. – Gerai, aš susirinksiu informaciją apie tą ponią iš „K“ raidės“; <...> „K.K. – Tai dabar tai ta prasme pradėk dirbti su tuo R. ranka rankon. Tą buhalterę ten aš nežinau tu ten ...; T.P. – Laikyt, ta prasme; K.K. -  Eee imk informaciją nemesk tu jos ta prasme metimo tai tikrai nedaryk. Ta prasme laikyt tą, imk informaciją, daryk pasiūlymus ir panašiai <...>. Man ji pasirodė aš nežinau kaip ten taip yra, kad ten jinai turi daug žinių, tai ta prasme tau ten pasistengti tikrai yra vertinga; T.P. – Nu gerai, palaikyt kol kas iki Naujų metų, paskui pašnekėsim be jos“; <...>“T.P. – Supratau, dabar žėk dar vienas klausimas dar jeigu kas liečia ... ten aš turiu laisvų etatų. Nejudinam, jų dabar ?; K.K. - Tai tų žmonių, kuriuos įdarbinti reikia tai mes visada turime, supranti <...> „ ir t. t. (T.1, b. l. 88-90).

81.2. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad K. K. jų tarpusavio pokalbių su T. P. metu nurodydavo pastarajam nupirkti daugiau prekių Z. Z., taip pat išsakydavo nepasitenkinimą tais atvejais, kai dėl kažkokių priežasčių prekių pirkimas užtrukdavo arba pati Z. Z. skundėsi jam dėl, jos manymu, netinkamo T. P. elgesio, t. y. įtikinėdavo T. P. ir primygtinai reikalaudavo, kad šis įvykdytų visus Z. Z. prašymus. K. K. ir Z. Z. jų pokalbių metu taip pat aptarinėjo T. P.. Taip, pokalbio, vykusio 2011-11-07, metu Z. Z., atsakydama į K. K. klausimą dėl jos bute vykusio remonto, nurodė, kad dar nėra statybinių medžiagų. Į ką K. K. atsakė, kad ten viskas priklauso nuo jų draugo. Pasak K. K., pastarajam viskas pasakyta, tačiau „jis kažką labai, žinai, kaip pasakyti, šventas“(Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-196, T.1, b. l. 108-109). Sekančią dieną, 2011-11-08, kalbėdamas su T. P., K. K. jam nurodė, kad viskas turi būti padaryta kokybiškai. Į ką T. P. atsakė, kad jis ten aprūpina tik tai. T. P. nurodė, kad: “tas kas yra sąraše, kiek galėj... nu aš devyniasdešimt procentų tai tikrai matau, kad aš turėsiu kaip paskui parodyti“. Tačiau K. K. paprieštaravo, kad „tame sąraše yra per mažai, reikia jį išplėsti, nes ten nėra nė tualeto“. T. P. atsakymas: „ Ne, K., pala, pala, K. Biškį irgi jauskim ta prasme. Aš tai paskui turiu kažkur parodyti <...>; K. K. (K. K.) – parodysi; T. P. (T. P.) – ką parodysiu; K.K.- nu tuliką; T.P. – tai o kur ten matosi, kad visur rusiški stovi, nu aš ne, viską ką galiu padarysiu, nu turi būti proto ribos. Supranti negalima (neaiški frazė) kur ten (neaiški frazė) auksiniai maišytuvai negaliu. Kas yra sąraše aš viską padarysiu“ (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-260, T.1, b. l. 126-127). K. K. apie Z. Z. kalbėjo su T. P. ir vėlesnių pokalbių metu: „<...> K.K. – Jo, ir tu galvok apie mūsų draugę, nes ten supranti ten kažką dar reikia, ten reikia, reikia; T.P. – Draugę?; K.K. – Nu, jei ten reikia ir reikia kažką nupirkti. Vis ten kažkas yra daryti, vis vyksta aš suprantu; T.P. – nu aš jau du kartus pagalvojau stipriai apie draugę ir skaitau ten ...; K.K. – kad ten net vien tavo alga nesigauna. Supranti nu iki pilno ten ...; T.P. – nu jo dar biškį trūkta, biškį trūksta, bet du kartus jau pagalvojau tai ...; K.K. – tai mažai; T.P. – bet ten irgi ta karvė nėra taip sakant ta karvė nėra taip sakant pieną duodanti tonomis; K.K. – aš suprantu tai, T. <...> tu irgi, taip sakant, česnas, tai ... ten jei kažką vis tiek reikia sąrašiuką tegul padaro ...; T.P. – jo tada mes turim tada išsiaiškinti kas tada daug kas yra mažai tada, nes masteliai ...“(Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-337, T.2, b. l. 35-36); „K.K. – galvoju tu ką, kad tu iš jos juokiesi tai aš suprantu, bet aš taip suprantu, kad tu iš manęs jau pradedi juoktis; <...>T.P. – tai kiek meistriukas davė, tiek ir padariau; K.K. – čia tu susirūpink, nes čia blogai; T.P. – tai o šitas kaip irgi blogai? (rodo pirštu į užrašą lape); - K.K. – tai aišku. Jisai turi būti nors dvigubai didesnis, tada jau bus normaliai gal (užrašo ant lapo ir parodo T. P.). Nebrauk prakaito, nes nėra to prakaito“ (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-339, T.2, b. l. 37-38). Šios ir kitos K. K. išsakytos frazės tiek jo pokalbių ir susitikimų su T. P., tiek pokalbių su Z. Z. metu, vertinant jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir kt.), paneigia K. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes neva jis kreipėsi į T. P. tik prašydamas jo padėti Z. Z. išsirinkti statybines medžiagas ir pan., kad jos niekas neapgautų.

81.3. Tai, kad T. P. eidamas savo pareigas buvo priklausomas ne tik nuo K. K., bet ir tam tikra prasme nuo Z. Z., patvirtina tarp pastarųjų asmenų vykusių tarpusavio pokalbių turinys – „Z.Z. – o dėl jo (past. iš pokalbio turinio aišku, kad kalbama yra apie T. P.) ateities likimo, kaip tu skaitai ?; K.K. – kaip tu nori, taip ir padaryk, jeigu jis taip darys ... <...>“;“ K.K. – o šitas lyg skolingas turėtų būti, o dar dergia“; <....>“ Z.Z. – tai čia turėtų atbėgti keturioms ir sakyti ką dar reikia, gal dar kokios pagalbos reikia, nu, jisai dėliojasi supranti, kaip čia aišku, kas be ko, be tavęs, be manęs, jisai supranti man sąlygas, tonas pakeltas <...>“(Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-224, T.1, b. l. 173-175); „Z.Z. - <...> Ne, nu viskas tvarkoj, nereikia. Užsakymus K. dienoj straipsnius apie jį liaupsinančius turiu, į rinkimus jisai nori eiti, aš turiu padėti, su arena aš jam turiu, nes jisai turi čia tokioj aplinkoj sudėlioti jis čia turi planų, čia kaip jisai čia viską dėliojasi, kaip jisai valdo ten tą S., kaip jis dar sukvies, tai, klausyk, aš ką, idiotė?“ (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-221, T.1, b. l. 165-166); „Z.Z. - <...> T. man nereikia jokių paslaugų. Aš neduosiu jam dar nepadarius nieko nemokamai ložių, kad jisai su savo valdyba dirbtų rekomenduotų. Nieko man nereikia. Bet aš jau nuo savęs pasakysiu jam. Aš net nesiruošiu jam sakyti, aš tau pasakau. Jeigu jis galvoja, kad padarys politinę karjerą partijoje, tai jau mano garbės reikalas, kad to nebūtų. Ir mano garbės reikalas, aš padarysiu, K., aš perlipsiu, aš su velniu susitarsiu, jeigu reikės. Aš padarysiu taip, kad jis tenai nedirbtų; K.K. – aš susitariau“ (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-220 (T.1, b. l. 163-164) ir t. t.

81.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tą faktą, jog K. K. ir Z. Z. galėjo įtakoti jo darbą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino ir pats T. P. (T.16, b. l. 115-120), kuris nurodė, kad šie asmenys buvo svarbūs bendrovei, nuo jų sprendimų daug kas priklausė. Pasak T. P., reikėjo gerai gyventi su savivaldybės atstovais, nes iš savivaldybės buvo galima gauti daug užsakymų. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir UAB P. buhalterė E. V., anot kurios, 2011 metais būtent K. K. kuravo tas ūkinės veiklos sritis, kuriose dirbo jų bendrovė (T.13, b. l. 119-127).

82. Taigi aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad vykdydamas neteisėtus K. K. nurodymus dėl UAB P. turto iššvaistymo, T. P. siekė ne tik turtinės naudos Z. Z. naudai, bet ir kitokios asmeninės naudos – išlaikyti geranoriškus santykius su K. miesto vicemeru ir įtakingais bendrapartiečiais. Savo ruožtu K. K. be turtinės naudos Z. Z. naudai, siekė išlaikyti su pastarąja draugiškus santykius. Byloje taip pat yra nustatyta, kad K. K. ir T. P. veikė tiesiogine tyčia – suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, norėjo veikti priešingai tarnybos interesams.

83. Aukščiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. P. ir K. K. įvykdytos nusikalstamos veikos yra labai susijusios. K. K. gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad K. K. pareikštas kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi negali būti sąlygotas T. P. inkriminuoto UAB P. turto iššvaistymo ir dokumentų suklastojimo, nes jo ginamajam nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas padarant pastarąsias nusikalstamas veikas, tačiau su šiais gynybos teiginiais negalima sutikti.

83.1. Galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris sąlygoja kito asmens (vykdytojo) veikas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos nusikalstamos veikos – šioje byloje, veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje - padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Antai, jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik jo daromos veikos požymiai, bet kartu susiję priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. ir T. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios, sąlygojo viena kitą. K. K. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, gavo turtinės (Z. Z. naudai) ir kitokios asmeninės naudos tik dėl to, kad T. P. suklastojo tikrus dokumentus ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB P. turtą. K. K. savo ketinimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gauti turtinės ir kitokios asmeninės naudos pradėjo įgyvendinti jau nuo to momento, kai įkalbinėjo T. P. Z. Z. naudai iššvaistyti T. P. žinioje buvusį svetimą turtą. Tokie K. K. veiksmai iš esmės jau reiškė jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, atitiko visus šios nusikaltimo sudėties požymius. Taigi prokuroras tokius K. K. veiksmus pagrįstai nekvalifikavo dar ir kaip bendrininkavimą T. P. padarytose nusikalstamose veikose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012).

84. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad K. K. ir T. P. yra kalti padarius jiems inkriminuotas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dėl Z. Z. buto remonto), panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jų išteisinimo pagal šiuos jiems pareikštus kaltinimus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).    

85. Z. Z. buvo kaltinama padėjimu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi T. P. Pagal kaltinimo formuluotę tiek Z. Z. padėjimas T. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tiek iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą pasireiškė tais pačiais tyčiniais Z. Z. veiksmais – sąrašų, kuriuose buvo nurodytos jos norimos statybinės medžiagos ir priemonės, pateikimu T. P.. Taip pat R. Ž., nežinojusio apie jos ir T. P. nusikalstamus ketinimus, nusiuntimu į UAB „S. prekybos centras“ paimti sąrašuose nurodytas statybines medžiagas ir atvežti jas į Z. Z. nuosavybės teise priklausantį butą.

86. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad T. P. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė dokumentų suklastojimu ir svetimo jo žinioje buvusio turto iššvaistymu. Taigi savo ketinimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos T. P. pradėjo įgyvendinti jau pirmosios Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiškos klastojimo metu. Elgdamasis tokiu būdu, jis suvokė, kad ši paraiška bus panaudota iššvaistant jo žinioje buvusį turtą, suprato, kad elgiasi priešingai tarnybos interesams ir norėjo taip veikti. Savo ruožtu Z. Z., pateikdama T. P. jai reikalingų statybinių medžiagų ir priemonių sąrašus, o vėliau nurodydama remontą jos bute dariusiam asmeniui nuvažiuoti į UAB „S. prekybos centras“ atsiimti šias prekes ir atvežti jas į Z. Z. nuosavybės teise priklausantį butą, siekė tik neteisėtai įgyti statybines medžiagas ir priemones UAB P. lėšomis ir išvengti išlaidų, susijusių su remonto darbų atlikimu. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmenų veiksmuose yra bendrininkavimo požymių, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti tai, ar asmenys siekė veikti kartu, t.y. ar asmenų (bent dviejų) veiksmai buvo nukreipti veikti kartu. Tais atvejais, kai nenustatoma, kad subjektyviai kiekvienas norėjo prisidėti prie kito veikos, negalima kalbėti apie bendrininkavimą.

87. Ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra nustatyta, kad atlikdama aukščiau nurodytus veiksmus Z. Z. siekė veikti kartu su T. P., padedant jam piktnaudžiauti tarnyba. Kaip jau buvo minėta, visas jos elgesys, atliktų veiksmų pobūdis leidžia pagrįstai teigti, kad ji siekė tik neteisėtai gauti prekes, už kurias buvo sumokėjusi UAB „P.“, t. y. siekė padėti T. P. iššvaistyti jo žinioje buvusį turtą, bet ne piktnaudžiauti tarnyba.

88. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl Z. Z. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš esmės yra teisėta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Naikinti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. 

  Dėl K. K., T. P. ir J. R. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (žieminių padangų pirkimas K. K. automobiliui)

89. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo patraukti K. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, T. P. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, J. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

90. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks prokuroro prašymas iš dalies yra pagrįstas, nes K. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai, T. P. veikoje – nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, požymiai, o J. R. kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.  

91. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktų duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad K. K. davė T. P. neteisėtus nurodymus UAB P. lėšomis neatlygintinai nupirkti padangas jo automobiliui „Mercedes Benz R350“. Apygardos teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat pačios savaime nepatvirtina nusikaltimo – turto iššvaistymo – sudėties visumos ir nepaneigia K. K. ir T. P. nurodytos versijos, kad tokiu būdu padangos buvo perkamos siekiant gauti prekybines nuolaidas ir planuojant už jas sumokėti iš K. K. priklausančios kanceliarinių išlaidų kompensacijos. Tuo pačiu skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina tos aplinkybės, kad už padangas buvo sumokėta UAB P. lėšomis. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas padarė išvadą, kad išteisintųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, nes byloje nenustatyta, kad padangos buvo pirktos K. K. neatlygintinai, o ir pats padangų apmokėjimo faktas UAB P. lėšomis byloje nėra tiksliai nustatytas.  

92. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, K. K., T. P., J. R. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis patvirtina liudytojų A. B. (T. 6, b. l. 76-77, T.13, b. l. 33), E. V. parodymai (T. 13, b. l. 125), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (T. 2 , b. l. 35, 120-121, 124, 125, 126), sąskaita faktūra Nr. 5113715283 (T. 2 , b. l. 130), banko sąskaitos išrašas (T.2, b. l. 131-132), 2011-11-29 PVM sąskaita faktūra Nr. 1497 (T.2, b. l. 136), išrašas iš sandėlio registro duomenų bazės (T.2, b. l. 137), mokėjimo nurodymas Nr. 3214 (T.2, b. l. 142), 2011-11-15 Medžiagų, inventoriaus, kitų darbo priemonių ir paslaugų pirkimo paraiška (toliau – paraiška) (T.2, b. l. 152), PVM sąskaita faktūra Nr. 0000443 (T.2, b. l. 158),  banko sąskaitos išrašas (T.2, b. l. 159), 2012-01-26 apžiūros protokolas (T.2, b. l. 186-192).  

93.  Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad T. P., gavęs iš K. K. neteisėtus nurodymus nu­pirkti jam keturias naujas žiemines automobilio padangas SAVA, 255/50 R19 išmatavimų, skirtas jo nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“ - ir apmokėti šių padangų pirkimą UAB P. (UAB K.) lėšomis, nurodė bendrovės mechanikui J. R. į 2011-11-15 paraišką įrašyti K. K. reikalingas pa­dangas, nurodant jas kaip padangas skirtas bendrovės naudojamam automobiliui „Mer­ce­des Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau patvirtino šią melagingą informaciją savo parašu, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą ir leisdamas bendrovės darbuotojams pirkti paraiškoje nurodytas prekes.  UAB „Ž.“ parduotuvės darbuotojams išrašius PVM sąskaitą faktūrą už K. K. automobiliui reikalingas ir skir­tas padangas, įrašant joje pirkėju juridinį asmenį UAB K., T. P. laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2011-12-05 užrašė ant 2011-11-29 PVM sąskaitos faktūros serija 91P Nr. 1497 rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, tokiu būdu neteisėtai nurodė atlikti bankinį pavedimą UAB „Ž.“ iš UAB K. sąskaitos už K. K. priklausančiam automobiliui įgytas padangas. Šiais savo veiksmais T. P. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB P., turtą - 2254 Lt (652.80 Eur) pinigų sumą.

94. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad J. R., vykdydamas T. P. neteisėtą nurodymą, įrašydamas į 2011-11-15 paraišką tikrovės neatitinkančią informaciją, esą UAB K. automobiliui „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalinga nupirkti keturias naujas žiemines padangas, ir patvirtindamas šią žinomai melagingą informaciją savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą.

94.1. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, J. R. nurodė, kad 2011 m. rudenį bendrovės automobiliams reikėjo naujų žieminių padangų. Jis aptarė tą klausimą su T. P., kuris pritardamas tokiam pirkimui, nurodė J. R. įtraukti į paraišką dar keturias padangas, skirtas ne bendrovės automobiliui. Pasak J. R., savo nurodymą T. P. motyvavo tuo, kad reikia padėti kažkam iš savivaldybės. Kalbėjo apie tai, kad reikia padėti vicemerui. Anot išteisintojo, vadovo neklausyti jis negalėjo, todėl jo nurodymą įvykdė. Byloje esanti 2011-11-15 paraiška patvirtina, kad kartu su kitomis bendrovės automobiliams reikalingomis padangomis J. R. įtraukė į paraišką ir keturias padangas, skirtas K. K. automobiliui, klaidingai nurodydamas neva jos bus skirtos UAB P. automobiliui „Mercedes Benz V220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 152). Šią paraišką J. R. patvirtino savo parašu. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina J. R. kaltę dėl tikro dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 1  dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad J. R. teiginiai neva jis neklastojo dokumento, nes tik vykdė savo vadovo nurodymą, jokios naudos neturėjo, be to, paraiška tėra tik vidinio naudojimo dokumentas, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui. Išteisintasis pagrįstai nurodo, kad paraiška naudojama tik UAB P. veikloje, tačiau šis dokumentas yra reikšmingas tinkamam bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymui. Būtent nuo jo pildymo prasidėjo žieminių padangų pirkimo procedūra. Šia paraiška buvo vadovaujamasi ir vėliau apmokant UAB „Ž.“ išrašytą sąskaitą bei apskaitant UAB P. įsigytas prekes. Įvertinus minėtas aplinkybes, teigti, kad šis dokumentas neatitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko požymių nėra jokio pagrindo. Bylos medžiaga taip pat neginčytinai nustatyta, kad įrašydamas į tikrą dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, J. R. suvokė klastojęs dokumentą, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

95. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus J. R. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1  dalį, panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).                  

96. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas <...> kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai – iš dalies paties T. P. parodymai, J. R. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai ir kt. - patvirtina, kad pasirašydamas 2011-11-15 paraišką, T. P. žinojo apie joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, suvokė, kad jam pasirašius šį dokumentą, bus pradėta žieminių padangų, tarp jų ir skirtų K. K. automobiliui, pirkimo procedūra, ir to norėjo. Taigi T. P. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji dokumento suklastojimo požymiai.            

97. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė patraukti T. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodydamas, kad jo neteisėtais veiksmais – dokumento suklastojimu - buvo padaryta didelė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kaltinimo formuluotė, tiek pats didelės žalos požymio inkriminavimo pobūdis, leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju, kaip ir dokumentų suklastojimo, perkant Z. Z. buto remontui reikalingas prekes, atveju, didelės žalos požymio buvimą prokuroras sieja su analogiško požymio nustatymu kito T. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtyje. Šiame procesiniame sprendime išsamiai pasisakius šiuo klausimu ir motyvuotai nurodžius, kodėl tokiam aptariamos teisės normos aiškinimui negalima pritarti (žr. 70-72 punktus), teisėjų kolegija papildomai nesikartoja ir, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes – dokumento suklastojimu padarytos turtinės žalos dydį (652.80 Eur), taip pat suklastoto dokumento pobūdį (vienas vidinio naudojimo dokumentas) - konstatuoja, kad T. P. įvykdyta nusikalstama veika nesukėlė didelės žalos, todėl jo veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.   

98. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Ši norma yra skirta tinkamam asmens teisės į gynybą ir teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas užtikrinimui. Nagrinėjamoje byloje T. P. iš anksto nebuvo pranešta apie jo veiksmų perkvalifikavimo galimybę, tačiau nepaisant to, atsižvelgus į tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą nulėmusias priežastis, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju T. P. teisė į gynybą ir teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos priežastys yra analogiškos jau išdėstytoms šiame procesiniame sprendime, kalbant apie T. P. veiksmų perkvalifikavimą klastojant dokumentus, siekiant įgyti Z. Z. buto remontui reikalingas prekes (žr. 73-74 punktus), todėl papildomai savo argumentų nekartoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

99. Teisėjų kolegijai nustačius, kad T. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl T. P. išteisinimo pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje (dėl žieminių padangų pirkimo), padarymo, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

100. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad T. P. pasirašius suklastotą  2011-11-15 paraišką, J. R. nuvyko į UAB „Ž.“, kur kartu su kitomis padangomis užsakė ir keturias padangas, skirtas K. K. automobiliui. Apklaustas teisme pastarosios bendrovės darbuotojas A. B. parodė, kad R19 išmatavimų padangų jų bendrovėje iš karto nebuvo, todėl jos buvo specialiai užsakytos. Liudytojo teigimu, J. R. sakė, kad jų jam reikia pirmiausiai. Labai prašė jas greitai gauti, jas pirmiausiai ir pasiėmė, o kitas padangas ėmė po truputį – tai dvi, tai keturias. A. B. pažymėjo, kad 2011-11-29 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 30 padangų, bet realiai buvo paimtos tik 26 padangos, tarp kurių buvo ir keturios R19 išmatavimų padangos. Pasak A. B., jos buvo apmokėtos, nebuvo atiduotos už dyką. Tiesiog į UAB P. pagal 2011-11-29 PVM sąskaitą faktūrą sumokėtą 7050 Lt sumą „tilpo“ ir keturių R19 išmatavimų padangų vertė. Pasak A. B. atskira PVM sąskaita faktūra taip ir nebuvo išrašyta, nes atsiimdamas keturias padangas J. R. labai skubėjo, o vėliau prasidėjo tyrimai. Kadangi visos 26 UAB P. paimtos padangos buvo apmokėtos, didesnių problemų nekilo (T.13, b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad 2011-11-29 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta tuo metu UAB „Ž.“ turimoms 14 ir 15 colių skersmens padangoms. Tačiau atvykus J. R., šis pastebėjo, kad jau gautos ir 19 colių skersmens padangos. Kadangi šių padangų J. R. reikėjo skubiai, jis paprašė neperrašinėti sąskaitos. Anot liudytojo, jis pasitikėjo J. R., todėl nusprendė toms keturioms padangoms sąskaitą išrašyti vėliau. Padangų J. R. davė už tokią sumą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje. Kadangi keturių 19 colių skersmens padangų vertė kaip tik atitiko aštuonių 15 colių skersmens padangų vertę, o J. R. vietoj užsakytų 34 padangų paėmė tik 26, viskas buvo gerai (T. 6, b. l. 76-77, T.13, b. l. 35). Šias liudytojo A. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja E. V., kuri parodė, kad prasidėjus tyrimui, ji pati buvo nuvykusi į UAB „Ž.“ ir paprašė nurodyti kokios padangos buvo parduotos UAB P. pagal 2011-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1497. Anot liudytojos, jai buvo pateiktas išrašas iš sandėlio registro duomenų bazės (T.2, b. l. 137), kuriame užfiksuota, kad UAB P. buvo atkrautos (parduotos) 26 padangos, tarp jų ir keturios SAVA, 255/50 R19 išmatavimų padangos, 2254 Lt (652.80 Eur) vertės. Bendra visų padangų vertė – 7050 Lt. Ši suma visiškai atitinka 2011-11-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1497 nurodytą pinigų sumą. Mokėjimo nurodymas Nr. 3214 (T.2, b. l. 142), banko sąskaitos išrašas (T.2, b. l. 131-132) patvirtina, kad 2011-12-05 ši sąskaita buvo apmokėta UAB P. lėšomis. Minėtas mokėjimo nurodymas buvo pasirašytas T. P., kuriam buvo žinoma, kad 2011-11-30 K. K. skirtos padangos buvo jam atvežtos ir paliktos jo namo kieme (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai Nr. S6-07-341, S6-07-342 (T. 2 , b. l. 125, 126)). Apklausos metu liudytoja E. V. taip pat pažymėjo, kad UAB P. buvo gautos išraše iš UAB „Ž.“ sandėlio registro duomenų bazės nurodytos 22 padangos. Anot jos, darbuotojai negavo tik keturių K. K. skirtų padangų. Šie liudytojos paaiškinimai paneigia T. P. teisme nurodytas aplinkybes, kur jis teigė, kad buvo nupirkta 30 padangų ir gautas pelnas padengė K. K. skirtų keturių padangų vertę.   

101. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei yra teigiama skundžiamame nuosprendyje, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai ir bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotų liudytojų A. B., E. V. nuoseklūs parodymai neginčijamai patvirtina tą aplinkybę, kad K. K. skirtos keturios 19 colių skersmens padangos buvo apmokėtos UAB P. lėšomis. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiame išraše iš UAB „Ž.“ sandėlio registro duomenų bazės (T.2, b. l. 137) užfiksuotais duomenimis, kurie pagrindžia tokią išvadą ir tuo pačiu paneigia gynybos argumentus, kad už K. K. skirtas padangas iš viso nebuvo sumokėta, nes jos nebuvo nurodytos 2011-11-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1497. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir T. P. tolimesni veiksmai, o būtent tai, kad 2012-07-10 jis apmokėjo UAB P. jam 2012-01-23 išrašytą 2254 Lt (652.80 Eur) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000443 (T.2, b. l. 158, 159), tokiu būdu iš esmės atlygindamas UAB P. patirtą žalą.    

102. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma, taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad K. K. nesiruošė vėliau mokėti už jam bendrovės lėšomis įgytas žiemines padangas, o šias aplinkybes nurodė tik siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. K. teiginių neva jis būtų sumokėjęs už padangas iš jam priklausančios kanceliarinių išlaidų kompensacijos, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodoma, kad keturios žieminės padangos buvo perkamos būtent K. K. Priešingai, įvertinus minėtų prekių pirkimo būdą ir su tuo susijusių dokumentų įforminimą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šią aplinkybę kaip tik buvo siekiama nuslėpti: paraiškoje buvo nurodyta, kad žieminės padangos neva buvo perkamos UAB P. priklausančiam automobiliui; atvykęs į UAB „Ž.“ J. R. nieko neužsiminė apie tai, kad dalis padangų bus perkama ne bendrovei, bet fiziniam asmeniui; K. K. skirtoms padangoms nebuvo prašoma išrašyti atskiros sąskaitos faktūros, apie tai net nebuvo kalbėta; pranešdamas K. K. apie jam pristatytas žiemines padangas, T. P. nurodė, kad jo „ <...> žmonai atvežė gėlių, devyniolikos žiedų“ (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-342, T. 2, b. l. 126). Svarbu pažymėti, kad prieš pat šį skambutį, K. K. skambino jo žmona, kuri pranešė, kad kažkoks vyras atvežė K. K. skirtas padangas (operatyvinių veiksmų protokolas Nr. S6-07-341, T. 2, b. l. 125). Taigi niekur nebuvo nurodoma nei K. K. pavardė, nei jam priklausančio automobilio duomenys, o siekiant gauti kanceliarinių (šiuo atveju tikriausiai transporto paslaugų) išlaidų kompensaciją, turėtas išlaidas reikia tinkamai pagrįsti. K. miesto savivaldybės veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 18 punkte nurodyta, kad tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokias prekes įsigijo ir kokias paslaugas apmokėjo vykdydamas Tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą (T. 8, b. l. 51-89). Esant šioms aplinkybėms, K. K. kaip tik turėjo rūpintis, kad visi atsiskaitymo dokumentai būtų pildomi tinkamai, konkrečiai nurodant kokios prekės ir kam buvo perkamos, o ne atvirkščiai. Be to, minėtame Reglamente numatytos ir Tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo sąlygos: išlaidos apmokamos tiek, kiek šių paslaugų nesuteikia ar išlaidų neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, taip pat reglamentuotas išmokos dydis, jo mažinimo tvarka tam tikrais atvejais, šių išlaidų pervedimo Tarybos nariui tvarka. Taigi, norėdamas atsiskaityti už jam UAB P. įgytas ir 2011-11-30 pristatytas žiemines padangas, K. K. galėjo tą padaryti gavęs iki kiekvieno mėnesio 10 dienos (atitinkamai iki gruodžio 10, sausio 10 d. ir t.t.) jam patirtoms išlaidoms atlyginti skirtą sumą, tačiau to nepadarė ir iki sulaikymo net nebandė to padaryti. Pirmosios instancijos teisme K. K. išsakytas teiginys, neva jis neatsiskaitė, nes laukė atitinkamos sąskaitos faktūros, teisėjų kolegijos vertinamas kaip gynybinė pozicija. Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad K. K. gavo padangas ir galėjo jomis naudotis jau nuo 2011-11-30. Taigi kaip kiekvienas protingas ir apdairus žmogus jis turėjo suvokti, kad jokia prekė negali būti įsigyta ir net kelis mėnesius eksploatuojama už ją nesumokėjus. Net ir įvertinus tai, kad atskira sąskaita iš tikrųjų nebuvo išrašyta, toks K. K. nesidomėjimas atsiskaitymo už gautas padangas klausimu, yra sunkiai paaiškinamas. Juo labiau, kad tuo metu jis ėjo aukštas pareigas K. miesto savivaldybėje, o padangas nupirkti nurodė UAB „P.“, kurio akcininkas ir savininkas yra K. miesto savivaldybė, vadovui. K. K. ketinimus nemokėti už jam pastarosios bendrovės lėšomis nupirktas padangas patvirtina ir operatyvinių veiksmų protokole  užfiksuotas tarp jo ir T. P. vykęs pokalbis, kurio metu, kalbėdamas apie padangų pirkimą, K. K. taip pat  nedviprasmiškai nurodė, kad jis „ <...> galvojo ant tavęs (past. T. P.) dar remontą išrašyti, bet neišeis aišku <...>“ (T.2, b. l. 120-121). 

103. Įvertinus aukščiau išnagrinėtų įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. P. žinodamas, jog pagal 2011-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1497 buvo įgytos ne tik jo vadovaujamai bendrovei skirtos prekės (padangos), užrašė ant jos rezoliuciją „Apmokėti“, pasirašė ją, ir pasirašęs mokėjimo nurodymą, kuriuo ši sąskaita buvo apmokėta UAB P. lėšomis, iššvaistė svetimą, pastarajai bendrovei priklausantį, jo žinioje buvusį, 2254 Lt (652.80 Eur) vertės turtą, t. y. tyčia neteisėtai ir neatlygintinai perleido jo žinioje buvusį turtą, padarydamas žalos teisėtam turto savininkui (šiuo atveju - UAB „P.“). Šiais savo veiksmais T. P. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Elgdamasis tokiu būdu, jis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 

104. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus T. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl žieminių padangų pirkimo) panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

105. Savo neteisėtais veiksmais – turto iššvaistymu ir dokumento suklastojimu – T. P. padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą juridiniam asmeniui – UAB „P.“. Jis iškraipė šios bendrovės veiklos tikslus ir funkcijas, jų esmę bei turinį, pakenkė šios bendrovės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino jos autoritetą, diskreditavo šios įstaigos vadovo vardą. T. P. nusikalstamas veikas padarė, vykdydamas K. K. nurodymus, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, t. y. piktnaudžiavo tarnyba (BK 228 straipsnis) (2011 m. birželio 21 d.  įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Šios veikos esmė yra ta, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas funkcijas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Iš tikrųjų jo veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet kažkoks kitoks interesas, pavyzdžiui, asmeninis arba savanaudiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad piktnaudžiaudamas tarnyba T. P. siekė turtinės naudos K. K. – nupirko jam bendrovės lėšomis žiemines padangas - ir kitokios asmeninės naudos sau (BK 228 straipsnio 2 dalis). Pasisakydama dėl T. P. kaltės piktnaudžiaujant tarnyba, siekiant turtinės naudos Z. Z. ir kitokios asmeninės naudos, teisėjų kolegija konstatavo, kad T. P. eidamas savo pareigas buvo priklausomas nuo K. K. ir vykdydamas jo neteisėtus nurodymus siekė ne tik turtinės, bet ir asmeninės naudos - pelnyti jo, kaip įtakingo asmens - K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo – palankumą (žr. 80 ir 81 punktus). Kadangi abi T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 228 straipsnio 2 dalis) buvo įvykdytos tuo pačiu laikotarpiu, o šiame procesiniame sprendime jau buvo motyvuotai pasisakyta dėl tuo metu T. P. ir K. K. siejusių santykių, teisėjų kolegija nesikartoja ir plačiau šio BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymio neanalizuoja.

106. Nurodydamas J. R. suklastoti tikrą dokumentą, o vėliau ir pats jį suklastodamas, švaistydamas jo vadovaujamos bendrovės turtą, T. P. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir, siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos, norėjo veikti priešingai tarnybos interesams, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius objektyviuosius ir    subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymius T. P. veikoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą.

107. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad J. R., žinodamas, kad T. P. jam nurodytos padangos skirtos ne UAB „P.“, suklastodamas 2011-11-15 paraišką ir užsakydamas K. K. skirtas žiemines padangas UAB „Ž.“, padėjo T. P. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos  (BK 228 straipsnio 2 dalis).

108. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. R. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad tarp jo ir T. P. nebuvo jokio susitarimo, o elgdamasis kaltinime nurodytu būdu jis tik vykdė  pastarojo nurodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-942/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. R. nuo pat pradžių buvo žinoma, kad keturios žieminės padangos, kurias T. P. jam liepė įtraukti į paraišką, bus skirtos ne bendrovės reikmėms, o fiziniam asmeniui. Paties J. R. teigimu, T. P. jam nurodė, kad tokiu būdu  reikia padėti vicemerui.  Taigi klastodamas 2011-11-15 paraišką - įrašydamas į ją bendrovės automobilį, kuriam visai nereikėjo naujų žieminių padangų - o vėliau ir užsakydamas K. K. skirtas žiemines padangas UAB „Ž.“, nenurodant, kad jos turi būti apmokamos ne UAB „P.“, o kito fizinio asmens lėšomis, J. R. suvokė galutinį viso sumanymo tikslą – įgyti K. K. skirtas padangas UAB P. lėšomis – ir savo veiksmais sąmoningai prisidėjo prie šio nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Taigi teigti, kad šiuo atveju tarp J. R. ir T. P. nebuvo jokio susitarimo, nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Aukščiau nurodyti J. R. veiksmai neabejotinai sudarė sąlygas T. P. piktnaudžiauti tarnyba, todėl pagrįstai prokuroro buvo kvalifikuojami kaip padėjimas daryti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. J. R. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

109. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus T. P. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl žieminių padangų pirkimo), o J. R. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jų išteisinimo pagal šiuos jiems pareikštus kaltinimus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

110. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 2 dalį K. K., nes jis, piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas turtinės naudos, 2011 m. lapkričio 13 – 28 dienomis, susitikimų su UAB „P.“ generaliniu direktoriumi T. P. metu, neteisėtai nurodė pastarajam, nupirkti jam, K. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam lengvajam automobiliui „Mercedes Benz R350“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), keturias naujas žiemines SAVA gamintojo padangas, 255/50 R19 išmatavimų ir už šias prekes sumokėti bendrovės disponuojamomis lėšomis.

111.  Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie patvirtina K. K. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.  Antai pokalbio, vykusio tarp T. P. ir K. K., 2011-11-15 metu pastarasis nurodė, kad jam reikalingos būtent SAVA gamintojo 255/50, 19 colių skersmens žieminės padangos. T. P. paklausus dėl pigesnio varianto (past. „Nankang“ firmos padangų), K. K. atsakė, kad jos yra labai nekokybiškos ir jam netinka. Į ką T. P. jam atsakė „ <...> va Jėzau, va Jėzau nužudysi ir tave pražudys“, tačiau K. K. liepė jam baigti. O baigdamas pokalbį, nurodė, kad padangų jam reikėtų jau „ <…> šią ar kitą savaitę“. Išgirdęs tai, T. P. atsakė, kad „ <...> tuomet jau pradeda vynioti“ (T.2, b. l. 120-121). Pokalbio, vykusio tarp T. P. ir K. K., 2011-11-28 metu T. P. pranešė, kad „<...> šią savaitę išsisprendžia du klausimai tų devyniolikos ir praplovimo“. Tačiau K. K. atsakė, kad „devyniolikos būtų gerai, kad išsispręstų iki vidurio“. T. P.: „šią savaitę dirbu išsijuosęs, penktadienį terminas“, bet K. K. liepė jam viską sutvarkyti ketvirtadienį ar gal net trečiadienį (T. 2, b. l. 124). Bylos medžiaga patvirtina, kad T. P. stengėsi įvykdyti šiuos K. K. nurodymus. Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad J. R. labai skubėjo gauti būtent 19 colių skersmens žiemines padangas, o gavęs skubiai jas išsivežė net nelaukdamas tinkamai surašytos sąskaitos faktūros.              Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai Nr. S6- 07-341, S6-07-342 (T. 2 , b. l. 125, 126) patvirtina, kad žieminės padangos K. K. buvo pristatytos jo nurodytą dieną - 2011-11-30, ketvirtadienį. Apie tai K. K. nedelsiant informavo T. P., pranešdamas jam, kad jo „ <...> žmonai atvežė gėlių, devyniolikos žiedų“ (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-342, T. 2, b. l. 126). Įvertinus šiuos duomenis kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste – K. K. nesiruošė mokėti už gautas padangas, T. P. suklastojo dokumentą ir nurodė suklastoti dokumentą savo pavaldiniui,  K. K. buvo nupirktos būtent jo nurodytos padangos ir pristatytos jo nurodytais terminais – teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. P. veikė vykdydamas K. K. neteisėtus nurodymus, gautus jų susitikimų ir pokalbių metu kaltinime nurodytu laiku. Duodamas šiuos nurodymus, K. K. neabejotinai suvokė, kad siekdamas jo palankumo, T. P. stengsis juos įgyvendinti – pažeidžiant įstatymo reikalavimus jo vadovaujamos bendrovės lėšomis nupirkti K. K. šio nurodytas padangas. Taigi K. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos. Dėl šių jo veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė K. miesto savivaldybė, nes jis veikė priešingai tarnybai ir K. miesto bendruomenės interesams, pažeidė K. miesto savivaldybės, jos tarybos, kaip K. miesto bendruomenės atstovaujamos savivaldos institucijos, o taip pat ir mero pavaduotojo ir tarybos nario, kaip K. miesto bendruomenės atstovo, veiklos tikslus ir funkcijas, pažeidė jų esmę bei turinį, pakenkė K. miesto savivaldybės įvaizdžiui, pažemino bei sumenkino K. miesto savivaldybės tarybos, atliekančios vietos valdžios funkcijas, autoritetą, diskreditavo K. miesto savivaldybės tarybos ir mero pavaduotojo vardą. K. K. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi jo veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.  Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. K. įvykdė šią nusikalstamą veiką, todėl panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl žieminių padangų pirkimo), priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).       

112. Nagrinėjamoje byloje J. R. taip pat buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 184 straipsnio 3 dalyje padarymu, nurodant, kad jis, siekdamas padėti T. P. piktnaudžiauti bendrovės generalinio direktoriaus pareigomis ir iššvaistyti bendrovės turtą,  suklastojo tikrą dokumentą,  UAB „Ž.“ užsakė keturias naujas žiemines SAVA gamintojo ESKIMO SUV XLX, 255/50R19 išmatavimų padangas, skirtas K. miesto savivaldybės mero pavaduotojo K. K. automobiliui „Mercedes Benz R350“, kurių bendra vertė 2254 Lt (652.80 Eur), o vėliau, vykdydamas T. P. nurodymą, tarnybiniu bendrovės transportu nuvežė jas ir paliko K. K. gyvenamojoje vietoje. Šiais savo veiksmais J. R. buvo kaltinamas iššvaistęs 2254 Lt (652.80 Eur) UAB P. turtą. Kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą su skundu, prokuroras šio kaltinimo ir J. R. veikos kvalifikavimo nekeitė, prašė pripažinti J. R. kaltu ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui prašymą dėl J. R. inkriminuotos veikos perkvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad buvo įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, o J. R. veiksmai iš tikrųjų atitinka nusikaltimo, o ne baudžiamojo nusižengimo sudėtį (T.18, b. l. 176-177). Tačiau sekančio teismo posėdžio metu, pasikeitus kaltinimą palaikančiam prokurorui, šis prašymas buvo atsiimtas. Prokurorė nurodė, kad patenkinus jį būtų išeita už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir nepagrįstai pasunkinta J. R. teisinė padėtis (T. 20, b. l. 6).

   113.  Pagal BK 184 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi (2010-12-02 įstatymo Nr. XI -1199 redakcija), turtas  buvo laikomas nedidelės vertės – kai jo vertė viršijo 1 MGL, bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos padarymo metu MGL sudarė 130 Lt. Taigi 3 MGL dydžio suma sudarė 390 Lt (112.95 Eur). Bylos nagrinėjimo metu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Tačiau net ir šiuo metu J. R. pareikštame kaltinime nurodytas turtas - 2254 Lt (652.80 Eur) – negali būti laikomas nedidelės vertės. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nuoseklios kaltinimą byloje palaikančių prokurorų pozicijos nebuvimą aptariamu klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. R. veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. R. veikoje galbūt yra kitos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byla turi būti nagrinėjama pareikšto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.          

114. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl J. R. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių, iš esmės yra teisėta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Naikinti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. 

Dėl K. K. ir A. P. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (dėl automobilio „Audi A6 Avant“ priekinių durelių spynelių remonto )

115. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti A. P. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį, o K. K. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

116. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta. A. P. padarė nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

117. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikių padarymo, parodydamas, kad jokių neteisėtų nurodymų techninės priežiūros inžinieriui nedavė. Anot išteisintojo, automobilis VW Caddy vietoj K. K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“ VšĮ A. išrašytoje sąskaitoje buvo nurodytas techninės priežiūros inžinieriaus iniciatyva. Kodėl pastarasis taip pasielgė, A. P. nurodyti negalėjo. Pasak jo, jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, jis vėliau pasirašė per klaidą, neapsižiūrėjimą, kartu su kitais jam paduotais dokumentais. Išteisintasis taip pat paaiškino, kad tiesiog paprašė savo vadovaujamos įmonės darbuotojų padėti suremontuoti K. K. naudojamo automobilio priekines dureles. K. K. vėliau būtų atlyginęs visas patirtas išlaidas. Pasak A. P., jis neketino daryti jokio nusikaltimo, norėjo tik padėti seniai pažįstamam kaimynui, kuriam tuo metu  ši pagalba buvo reikalinga (T.16, b. l. 125-127). 

118. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apygardos teismas vadovavosi šiais A. P. parodymais ir, įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jie nepatvirtina, jog A. P. turėjo tikslą savo vadovaujamos bendrovės lėšomis apmokėti K. K. naudojamo automobilio priekinių durelių spynelių remontą, t. y. kad jis turėjo tyčią iššvaistyti VšĮ A. lėšas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad tiek V. K., tiek Ž. T. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas perdavus juos pagal laidavimą (T. 6, b. l. 150-151, 188-189). Anot pirmosios instancijos teismo, esant šioms aplinkybėms, nesant pakankamai kitų įrodymų, kurie patvirtintų liudytojo V. K. parodymus apie A. P. iniciatyvą – nurodymą klaidingai surašyti sąskaitą už remontą - nėra pagrindo juos vertinti kaip visiškai patikimus.

119. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai – paties A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, V. K., Ž. T. parodymai, PVM sąskaita faktūra Nr. 32076978 (T.5, b. l. 19), mokėjimo nurodymas Nr. 2345 (T.5, b. l. 87),  operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys paneigia aukščiau nurodytas apygardos teismo išvadas. Šias išvadas taip pat paneigia UAB „Aut.“ suteiktų paslaugų įforminimo būdas ir tolimesnis A. P. bei K. K. elgesys.

119.1. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad suklastoti PVM sąskaitą faktūrą, t. y. įrašyti joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „Aut.“ remontuojamas buvo VšĮ A. priklausantis automobilis, nors iš tikrųjų remonto darbai buvo atlikti K. K. naudojamam automobiliui, V. K. liepė A. P.. Pasak liudytojo, būtent pastarojo nurodymu jis paprašė Ž. T. sąskaitą faktūrą išrašyti ne K. K., o VšĮ A. (T. 6, b. l. 132-133, T. 13, b. l. 15).

119.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos V. K. paaiškinimus patvirtina liudytojo Ž. T. parodymai, kur jis nurodė, kad klaidingus duomenis sąskaitoje faktūroje jis įrašė V. K. prašymu (T.13, b. l. 36)

119.3. Apeliacinės instancijos teismo išvadą šiuo klausimu taip pat pagrindžia ir paties A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti ir pirmosios instancijos teismo ištirti parodymai, kur šis buvo patvirtinęs žinojęs apie tai, jog PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, o vėliau ir apmokėta VšĮ A. A. P. taip pat buvo parodęs, kad K. K. po automobilio remonto jam neskambino ir už remontą pinigų nesiūlė (T. 9, b. l. 66-69, T.15, b. l. 154). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie A. P. paaiškinimai, priešingai nei jo parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Antai, iš 2011-12-05 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-07-187, Nr. S6-07-188, Nr. S6-07-191 matyti, kad A. P. intensyviai domėjosi K. K. naudojamo automobilio remonto darbų eiga, pokalbio su K. K. metu žadėjo „<...> sukontroliuoti viską <...>“ (T.5, b. l. 62), kalbėdamasis su V. K., prašė paskambinti jam, kai tik bus baigti remonto darbai (T.5, b. l. 63), taip pat prašė „ <...> pasirašyti ten, kad gauta <...>“ (T.5, b. l. 71). Atkreipiamas dėmesys, kad jų pokalbio metu V. K. buvo nurodęs A. P., kad jam reikia sulaukti remonto darbų pabaigos, nes reikės paimti išrašytą sąskaitą (T.5, b. l. 63). Taip pat, kalbėdamasis su A. P., V. K. buvo kelis kartus pakartojęs, kad sąskaitą faktūrą paduos jam tiesiai į rankas (T. 5, b.l. 71).

120. Esant šioms aplinkybėms, A. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur jis nurodė nieko nežinojęs apie UAB „Aut.“ išrašytos sąskaitos faktūros suklastojimą ir tvirtino pasirašęs ją per neapdairumą kartu su kitomis sąskaitomis, vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Aukščiau išanalizuotų A. P. telefoninių pokalbių su K. K. ir V. K. turinys leidžia pagrįstai teigti, kad A. P. buvo žinoma apie tai, kad į sąskaitą bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Priešingu atveju būtų sunku paaiškinti kodėl V. K. laukė autoservise PVM sąskaitos faktūros išrašymo, kurią jis pasirašė, kaip remonto darbus priėmęs asmuo ir savo parašu garantavo sąskaitos apmokėjimą iki 2011-12-01 (T.5, b. l. 79). Juo labiau, kad byloje surinktais įrodymais - operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais Nr. S6-07-189, Nr. S6-07-190, liudytojo V. K., liudytojo Ž. T. parodymais – nustatyta, jog K. K. pats buvo UAB „Aut.“ patalpose sąskaitos išrašymo metu, tačiau jos išrašymu net nepasidomėjo, su autoserviso darbuotojais nebendravo. Pasak liudytojo V. K., jis pasakė K. K., kad mašina sutaisyta, tačiau šis jam nieko į tai  neatsakė. Apie remonto darbų kainą jo neklausė (T.13, b. l. 16).

121.  Teisėjų kolegijos išanalizuoti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėta sąskaita faktūra A. P. buvo itin svarbi ir turėjo būti jam paduota tiesiai į rankas (T.5, b. l. 71), o tai paneigia pastarojo teisme nurodytą aplinkybę, kad jis galėjo ją pasirašyti per klaidą kartu su kitais dokumentais. Tokias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia ne tik aukščiau išnagrinėti įrodymai, bet ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Antai, byloje nustatyta, kad tarp VšĮ A. ir K. K. nebuvo jokio rašytinio susitarimo dėl vėlesnio jam suteiktų remonto paslaugų apmokėjimo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad iki A. P. sulaikymo, t. y. beveik per du mėnesius, K. K. taip ir neatlygino VšĮ A. pinigų, sumokėtų UAB „Aut.“ už jo naudojamo automobilio priekinių durelių spynelių remontą. Vertindama A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad bylos medžiaga (operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-189 užfiksuoti duomenys) nustatyta, jog V. K. ir K. K. beveik nepažinojo vienas kito, pastarasis net nežinojo ko jam ieškoti atvykus į autoservisą, pats tiesiogiai V. K. niekada neskambino, todėl sunkiai tikėtina, kad V. K. savo iniciatyva prašė autoserviso darbuotojo klastoti PVM sąskaitą faktūrą visiškai svetimo žmogaus naudai. Kita vertus, liudytojo V. K. paaiškinimai, kur jis nurodė, kad nusikalto vykdydamas savo direktoriaus nurodymus ir norėdamas išsaugoti darbo vietą, yra logiški ir suprantami.

122. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų V. K. ir Ž. T. parodymų patikimumu vien dėl to, kad šiems asmenims ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas perdavus juos pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertiems asmenims (T.6, b. l. 150-151, 188-189).  Teismų praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad kaip liudytojai gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų. Teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką nereiškia, kad po tokią teisę turinčio asmens veikos teisinio įvertinimo negali vykti jo apklausa. Toks asmuo kaip liudytojas apklausiamas tik apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o tai reiškia, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas už šias nusikalstamas veikas yra galutinai išspręstas ir toks asmuo nėra verčiamas duoti parodymus prieš save šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į gynybą. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad tiek V. K., tiek Ž. T. paaiškinimai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti liudytojai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu, todėl laiko juos tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje ir vadovaujasi priimdamas šį nuosprendį.

123. Įvertinusi aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. nurodė savo pavaldiniui suklastoti sąskaitą faktūrą, o vėliau, patvirtindamas ją savo parašu, ir apmokėjo VšĮ A. lėšomis, žinodamas, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos ne VšĮ A. priklausančiam, o K. K. naudojamam automobiliui. Šiais savo veiksmais A. P. iššvaistė jam patikėtą turtą, t.y. tyčia neteisėtai ir neatlygintinai perleido jam patikėtą 440,31 Eur vertės svetimą turtą, padarydamas žalos teisėtam turto savininkui (šiuo atveju - VšĮ A.). Elgdamasis tokiu būdu, A. P. suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

124. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. P. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo, panaikinama Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).         

125. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašė pripažinti A. P. kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis), tačiau išnagrinėjusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A. P. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. 

126. Kaip jau buvo minėta, piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2011 m. birželio 21 d.  įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir pan. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai: padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-355-2009).

127. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Spręsdamas dėl A. P. neteisėtais veiksmais – turto iššvaistymu - padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jo neteisėti veiksmai truko trumpą laiko tarpą, jais padaryta turtinė žala (440, 31 Eur) nėra didelė, A. P. nėra visuomenėje gerai žinomas asmuo, ėjo viešosios įmonės – A. - direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad A. P., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, neteisėti veiksmai – automobilio priekinių durelių spynelių remonto darbų apmokėjimas viešosios įmonės lėšomis, vertinant juos atskirai nuo K. K. ir kitiems išteisintiesiems inkriminuotų veikų - sukėlė visuomenėje didelį rezonansą ir pakenkė jo vadovaujamos įmonės autoritetui.

128. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis yra būtinas traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius šio požymio A. P. veiksmuose, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš esmės yra teisėta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Naikinti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.   

129. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu buvo kaltinamas ir K. K., nurodant, kad jis 2011 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011-11-10, K., neteisėtai nurodė A. P., kaip VšĮ A. direktoriui, atlikti jo, K. K., naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio AB SEB lizingui, abiejų priekinių durelių spynelių re­mon­tą VšĮ A. lėšomis, suvokdamas, kad šiuos jo nurodymus A. P. įvykdys pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius viešųjų įstaigų, savi­val­dy­bės įmonių veiklą, VšĮ A. įstatus bei kitus teisės aktus, regla­mentuo­jan­čius jos veiklą, civilinių sandorių sudarymą ir jų įforminimą, atsiskaitymus už įgytas prekes bei paslau­gas tvarką, suklastodamas dokumentus, iššvaistydamas jo, kaip bendrovės direktoriaus, žinioje esantį ben­drovės turtą. Taigi iš kaltinimo formuluotės matyti, kad K. K. buvo kaltinamas neteisėto nurodymo A. P. davimu. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina šio K. K. pareikšto kaltinimo.

130. Kaltinimą K. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį prokuroras grindė operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais ir dokumentais, patvirtinančiais, kad jo naudojamo automobilio priekinių durelių spynelių remontas buvo apmokėtas VšĮ A. lėšomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad šie įrodymai yra reikšmingi sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau jie visiškai nepagrindžia K. K. kaltės, padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. jie nepatvirtina, kad A. P. veikė – iššvaistė jam patikėtą turtą, liepdamas įrašyti į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis ir vėliau šį dokumentą pasirašė – vykdydamas K. K. neteisėtą nurodymą. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių tarp A. P. ir K. K., turinys leidžia teigti, kad K. K. domėjosi jo naudojamo automobilio remonto darbų eiga, o A. P. savo ruožtu stengėsi užtikrinti, kad viskas būtų atlikta laiku ir sklandžiai, tačiau neteisėto nurodymo davimas šių telefoninių pokalbių metu užfiksuotas nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsižvelgiant į K. K. tuo metu užimamas pareigas, A. P. elgesį, stengiantis suremontuoti K. K. automobilį ir tokiu būdu įtikti pastarajam, galima numanyti, kad toks nurodymas galėjo būti duotas, bet neginčijamų įrodymų, patvirtinančių K. K. kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnyba nagrinėjamoje byloje nėra.  Tokio nurodymo davimo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino ir A. P., kuris apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją tik buvo nurodęs, kad tai, jog K. K. buvo vicemeru, turėjo psichologinės įtakos jo elgesiui (T.9, b. l. 67). Tačiau byloje nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių K. K. pareikštą kaltinimą, vien šio A. P. teiginio nepakanka norint pripažinti asmenį kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.   

131.  BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijos, kaltinimasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodinojimo naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

132. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinktais įrodymais nepavyko pašalinti abejonių dėl K. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (automobilio durelių spynelių remontas), todėl Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal šį kaltinimą, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keičiama, nurodant, kad byloje neįrodyta, jog K. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).