Civilinė byla Nr. 2-1612/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5109-577/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
UAB „Kauno audinių projektas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš UAB „Armitana“ 1 487 408,02 Lt, 197 036,95 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 211 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant skolininko pinigines lėšas, esančias pas skolininką ir trečiuosius asmenis. Nurodė, jog reikalaujama priteisti suma yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti, todėl egzistuoja reali tikimybė, jog galimai palankus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo skolininko UAB „Armitana“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką arba trečiuosius asmenis pareiškimo sumai, t.y. 1 689 655,97 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – nurodė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su UAB „Kauno audinių projektas“ pagal šioje byloje pareikštą pareiškimą. Šią nutartį grindė didele pareiškimo suma ir tuo, kad skolininko finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kreditoriaus reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, kas leidžia teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai pat nurodė, kad, patenkinus pareiškimą, reikalaujama suma būtų priteista iš skolininko, tačiau, pastarajam perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašo atskirojo skundo tenkinimo atveju leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui, nes kreditorius neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ir nes skolininkas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo.
Kreditorius pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Ginčo suma didelė, skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito. Remiantis teismų praktika, šios aplinkybės savaime pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Taigi apelianto argumentas, jog kreditorius neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, yra nepagrįstas.
2. Skolininkas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera ir kad nėra grėsmės galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Visgi iš pateiktų duomenų matyti, kad skolininkas turi 68 361 424 Lt turto, o per metus mokėtinos sumos sudaro 41 969 079 Lt, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog skolininko turtinė padėtis yra gera ir jog nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.
UAB „Kauno audinių projektas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš UAB „Armitana“ iš viso 1 689 655,97 Lt. Tokia pinigų suma laikytina didele ir tai gali objektyviai padidinti kreditoriui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip minėta, ši prezumpcija nėra absoliuti ir, vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į skolininko turtinę padėtį.
Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Arminata“ balanso, kuriame atsispindi visas įmonės turtas ir įsipareigojimai, matyti, kad įmonė turi turto, kurio vertė 68 361 424 Lt. Įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 41 969 079 Lt (b. l. 17-19). Taigi iš turimo turto atėmus įmonės turimus įsipareigojimus, galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui lieka 26 392 163 Lt. Ši suma yra pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Be to, iš 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo pelnas sudaro 4 184 359 Lt (b. l. 20). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonės turtinė padėtis yra gera ir kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra grėsmės galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu. Taigi teisėjų kolegija sprendžią, jog yra teisinis pagrindas naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra tikslinga, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja ir tampa vykdytina nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinat nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties nuorašą siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto registrui.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Vytas Milius
Donatas Šernas