Civilinė
byla Nr. 2A-343/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos 42.4.; 45.1.;
45.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas
ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
sekretoriaujant
Ilonai Kovger,
dalyvaujant
ieškovei J. S. ,
ieškovės
atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,
atsakovo
UAB „Alvora“ atstovams advokatui Andriui Juoniui, Skaidrei Rynkevičienei,
atsakovo
Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos atsakovei Neringai Šerpytytei,
atsakovo
BUAB „Archidis“ atstovei Jolantai Lukošienei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ ir
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1971-450/10 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei
bendrovei „Archidis“, uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“, Vilniaus apskrities
valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims antstolei Daivai
Milevičienei, antstolei Virginijai Meškauskienei dėl preliminariosios buto
pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine bei turto arešto
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovė J. S. 2009 m. rugpjūčio
11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,
kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams BUAB „Archidis“, UAB „Alvora“,
Vilniaus apskrities VMI, tretiesiems asmenims antstolei D. Milevičienei,
antstolei V. Meškauskienei, prašydama pripažinti
2005 m. birželio 15 d. preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini),
pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15 pagrindine sutartimi; panaikinti
antstolės D. Milevičienės 2005 m. rugpjūčio 2 d. turto aprašą, Vilniaus
apskrities VMI 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-10390,
antstolės D. Milevičienės 2009 m. gegužės 8 d. turto arešto aktą; panaikinti V.
Meškauskienės turto arešto aktą. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „Archidis“
akcininkė, turinti 1650 akcijų (16,5 procento balsų). Ieškovės teigimu, 2004 m.
rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu ji perdavė UAB „Archidis“
butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d.
akcijų pasirašymo sutartį kaip nepiniginį (turtinį) įnašą už bendrovei naujai
išleidžiamas akcijas didinant įstatinį kapitalą. Ieškovė nurodė, kad 2005 m.
birželio 15 d. UAB „Archidis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta
butą parduoti ieškovei už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą ir 2005 m. birželio
15 d. tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Archidis“ buvo pasirašyta preliminarioji
buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2005-06-15, kuri nustatė, jog ieškovė perka
UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausantį butą bei įsipareigoja per 12
mėnesių sumokėti UAB „Archidis“ turto vertintojų nustatytą buto kainą (ne
mažesnę kaip 300 000 Lt). Ieškovė pažymėjo, kad 2005 m. birželio 15 d. ieškovė
ir UAB „Archidis“ pasirašė susitarimą prie preliminariosios buto
pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto patikėjimo, administravimo
ir pasaugos, pagal kurį ieškovė įsipareigojo UAB „Archidis“ saugoti ir
administruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 0012/05/00591 2005 m. liepos
26 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo įsakė išieškoti iš skolininko UAB „Archidis“
37 975 EUR (131 120 Lt) skolos, 2 202,56 EUR (7 605 Lt) delspinigių, 943,63 Lt
bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus UAB „Alvora“ naudai; 2005 m. liepos 26 d.
nutartimi areštavo skolininko UAB „Archidis“ nekilnojamąjį turtą, o 2005 m.
rugpjūčio 2 d. antstolė D. Milevičienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo
2005 m. liepos 26 d. nutartį, vykdomojoje byloje Nr. 0012/05/00591 sudarė turto
aprašą, kuriame aprašė UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausantį butą.
Ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 28 d. tarp ieškovės ir UAB „Archidis“
buvo pasirašyta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią, sutikus
kreditoriui ir įkaito turėtojui AB bankui „Hansabankas“, ieškovė pardavė, o UAB
„Archidis“ nupirko 4424 kv.m. bendro ploto žemės sklypus už 7 860 000 Lt ir
atsakovas UAB „Archidis“ įsipareigojo sumokėti ieškovei už šiuos žemės sklypus
iki 2007 m. gegužės 1 d. Ieškovė nurodė, kad vykdant pasirašytus susitarimus,
2006 m. gegužės 16 d. UAB „Centro klubas“ atliko nekilnojamojo turto vertinimą
ir nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 345 000
Lt. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Archidis“ turėjo galiojantį reikalavimą ieškovei
į 345 000 Lt dydžio mokėjimą, o ieškovė turėjo galiojantį reikalavimą UAB „Archidis“
į 7 860 000 Lt už parduotus žemės sklypus, todėl 2006 m. gegužės 22 d.
pasirašytas susitarimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
Ieškovės teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių butui, esančiam (duomenys
neskelbtini), UAB „Archidis“ nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo
sutarties, 2006 m. birželio 14 d. buvo pasirašytas preliminariosios buto
pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2006-06-15 papildymas, kuriuo buvo susitarta
pakeisti 2005 m. birželio 15 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo
sutarties 3.4. punktą ir jį suformuoti taip: „3.4. Šalys įsipareigoja
pasirašyti notaro tvirtinamą pagrindinę sutartį per 10 dienų laikotarpį po
arešto (ar kitų suvaržymų) butui panaikinimo“. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus
apskrities VMI 2009 m. gegužės 4 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini),
2009 m. birželio 19 d. antstolė V. Meškauskienė sudarė turto arešto aktą
vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/02258, o 2009 m. gegužės 8 d. antstolė D.
Milevičienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. išduotą
vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1788-45/07 dėl 135 550,67 Lt išieškojimo iš
skolininko UAB „Archidis“ išieškotojo UAB „Alvora“ naudai, taikė turto areštą,
kuriuo dar kartą areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės
teigimu, tarp jos ir atsakovo UAB „Archidis“ buvo sudaryta buto
pirkimo-pardavimo sutartis, ji yra sumokėjusi UAB „Archidis“ visą kainą, butą
valdo nuo 2005 m. birželio 15 d., t.y. kada su atsakovu UAB „Archidis“ buvo
pasirašytas susitarimas prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties
Nr. 2005-06-15.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d.
sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti 2005 m. birželio 15 d.
preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“ buto pirkimo-pardavimo sutartimi;
panaikinti 2005 m. rugpjūčio 2 d. antstolės D. Milevičienės m. turto aprašą
(vykdomoji byla Nr. 0012/05/00591), 2009 m. gegužės 8 d. turto arešto aktą
(vykdomoji byla Nr. 0012/09/01985); panaikinti antstolės V. Meškauskienės turto
arešto aktą (vykdomoji byla Nr. 0015/09/022580); kitą prašymo dalį atmesti;
priteisti iš atsakovų UAB „Archidis“, UAB „Alvora“, Vilniaus apskrities VMI
ieškovei J. S. lygiomis dalimis 2 000 Lt žyminio mokesčio;
priteisti iš atsakovų UAB „Archidis“ ir UAB „Alvora“ po 2 836,25 Lt
bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys
patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2004 m.
rugpjūčio 23 d., t.y. gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo,
nuosavybės teise priklausė ieškovei. Teismas pažymėjo, kad minėtu aktu ieškovė,
kaip UAB „Archidis“ akcininkė, perdavė jai nuosavybės teise priklausantį minėtą
butą bendrovei kaip nepiniginį (turtinį) įnašą už bendrovės naujai išleidžiamas
akcijas didinant įstatinį kapitalą ir tuo pagrindu butas buvo įregistruotas
atsakovo UAB „Archidis“ vardu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nežiūrint šių
aplinkybių, ieškovės ir atsakovo UAB „Archidis“ direktoriaus teigimu, ieškovė
ir toliau naudojosi šiuo butu, jame gyveno ir mokėjo visus komunalinius
mokesčius. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo UAB „Archidis“
viena iš akcininkių, valdanti 1650 vnt. akcijų, ji susitarė su atsakovu UAB „Archidis“
direktoriumi, taip pat UAB „Archidis“ akcininku, valdančiu 8350 vnt. akcijų,
dėl buto pirkimo-pardavimo ir šalys savo ketinimą sudaryti buto
pirkimo-pardavimo sutartį išreiškė 2005 m. birželio 16 d. UAB „Archidis“
visuotinio akcininkų susirinkime, kuriame abu bendrovės akcininkai nutarė parduoti
butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą,
tikslią buto kainą nustatant, atlikus buto vertinimą. Teismas nurodė, kad
vykdant akcininkų susirinkime priimtą nutarimą, šalys 2005 m. birželio 15 d.
pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15, pagal
kurią šalys susitarė, jog butas parduodamas už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą,
jog sutarta kaina nėra galutinė, ji bus patikslinta, atlikus parduodamo turto
vertinimą, ji negali būti mažesnė kaip 300 000 Lt. Teismo teigimu, atribojant
šioje byloje tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, būtina pažymėti,
kad ieškovė 2005 m. birželio 15 d. pasirašė su atsakovu UAB „Archidis“
susitarimą prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15
dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo, administravimo,
kurio pagrindu bei 2005 m. birželio 15 d. priėmimo-perdavimo aktu butas,
esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti ir administruoti
ieškovei, o tai atitinka CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. laikoma,
kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui
valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu
atveju vertinant ieškovės bei atsakovo UAB „Archidis“ atliktus veiksmus bei jų
tikslus, konstatuotina, jog šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi
pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai. Teismas nurodė, kad preliminariosios
sutarties sudarymo dieną, t.y. 2005 m. birželio 15 d., ginčo objektas buvo perduotas
valdyti ieškovei, tokiu būdu laikytina, kad preliminarioji buto
pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo vien paprastas organizacinio pobūdžio
susitarimas dėl būsimos kitos sutarties sudarymo, kokiu būna paprastai
preliminari sutartis, kadangi daiktas, kuris yra pirkimo-pardavimo sutarties
dalykas tik pasirašius preliminarią sutartį buvo perduotas pirkėjai (ieškovei),
tuo tarpu preliminarios sutarties dalykas yra išimtinai tik būsimi veiksmai.
Teismas atmetė atsakovo UAB „Alvora“ argumentą, kad ieškovės pateiktas 2005 m.
birželio 15 d. priėmimo-perdavimo aktas nėra tinkamas įrodymas, nes jis
patvirtintas pačios ieškovės, o CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, jog
dalyvaujančio byloje asmens teikiami rašytinių įrodymų nuorašai gali būti
patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą
išdavusio (gavusio) asmens. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti minėto
dokumento tikrumu, be to ir kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai
patvirtina, jog ginčo butas buvo perduotas valdyti ieškovei, t.y. nuo 2005 m.
birželio 15 d. iki 2010 m. kovo mėnesio ieškovė mokėjo ir šiuo metu moka buto,
esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius.
Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovo UAB „Archidis“
direktorius pripažįsta, kad per preliminarioje sutartyje nustatytą laiką šalys
negalėjo pasirašyti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties dėl
aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi butas, kaip atsakovo UAB „Archidis“
nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, buvo areštuotas trečiųjų
asmenų naudai. Teismas nurodė, kad nors šalys ir pripažįsta pirminiame
preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo etape neturėjusios
galimybės įforminti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tiek pasirašant
preliminarią sutartį, tiek jų tolimesni veiksmai patvirtina jų valią sudaryti
būtent pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad pagal preliminariąją
sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, ir
šiuo atveju šalys, pasirašydamos buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį,
nustatė tik preliminarią kainą. Teismas nurodė, kad šalių valia buvo
pirkimo-pardavimo sutarties santykiai, todėl jie kreipėsi į turto vertintojus
ir turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, jog buto, esančio (duomenys
neskelbtini), turto rinkos vertė 2006 m. gegužės 15 d. buvo 345 000 Lt.
Teismas nurodė, kad 2006 m. gegužės 22 d. ieškovė ir atsakovas UAB „Archidis“
pasirašė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo
nutarė įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: UAB „Archidis“
reikalavimą J. S. 345 000 Lt dydžio sumai pagal
preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15 ir J.
S. reikalavimą UAB „Archidis“ 7 860 000 Lt sumai pagal 2006 m. balandžio 28
d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad šio susitarimo
2 punktas numatė, jog, įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, J. S. prievolė UAB „Archidis“ įnešti 345 000 Lt už
įsipareigojamą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal
preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15 pasibaigia, o UAB „Archidis“
prievolė sumokėti J. S. žemės sklypų pardavimo kainą pagal
2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį sumažinama
įskaitoma suma (7 860 000 – 345 000) ir nuo šio susitarimo pasirašymo dienos
yra 7 515 000 Lt.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį
įskaityti galima priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių terminas
suėjęs arba kurių terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodo atsakovas UAB „Alvora“, ieškovės ir atsakovo
UAB „Archidis“ reikalavimai negalėjo būti įskaityti, nes pastarųjų reikalavimų
terminas nebuvo suėjęs, tačiau tokie atsakovo argumentai atmestini, kaip
nepagrįsti. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo pat susitarimo prie
preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties dėl patikėjimo,
administravimo, pasaugos naudojosi butu, (duomenys neskelbtini), jame
gyveno ir tebegyvena su nepilnamečiu sūnumi, už butą mokėjo komunalinius
mokesčius, t. y. CK 6.309 straipsnio prasme įsipareigojimas parduoti daiktą
kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto
pirkimas-pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas pripažįstamas kainos
sumokėjimu. Teismas pažymėjo, kad nuo turto vertės nustatymo dienos, 2006 m.
gegužės 17 d. paaiškėjus tikrajai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainai,
o prieš tai jau 2006 m. balandžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Archidis“
sudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią būtent ieškovė
pardavė kelis žemės sklypus atsakovui UAB „Archidis“, kurios 3.1. punktas
numatė parduodamų daiktų kainą 7 860 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo
sumokėti ieškovei iki 2007 m. gegužės 1 d., šalys (ieškovė ir atsakovas), kaip
UAB „Archidis“ akcininkai, jau anksčiau susitarę dėl buto ieškovei pardavimo,
laikė teisinga ir protinga padaryti vienarūšių reikalavimų užskaitymą. Teismas
atkreipė dėmesį, kad atsakovo įsiskolinimas pagal žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutartį ženkliai didesnis, nei sutarta buto pirkimo-pardavimo
kaina. Teismas pažymėjo, kad šiuolaikinėje teisės doktrinoje bei teismų
praktikoje yra akcentuojama teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų
taikymo kiekvienoje situacijoje, t.y. sprendžiant bet kokį teisinį ginčą, svarbu
ir pabrėžiama, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, inter
alia įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnyje, leidžia susiaurinti
ar apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jeigu jos taikymas
sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą, ir tai
taikytina tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms. Teismo
nuomone, nagrinėjamoje byloje formalus civilinės teisės normų,
reglamentuojančių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taikymas
sąlygotų akivaizdžiai neteisingo ir nesąžiningo teismo sprendimo priėmimą,
todėl teismas, siekdamas užtikrinti nurodytų bendrųjų teisės principų
realizavimą bei įgyvendinimą, sprendė, kad šioje byloje yra būtina atsižvelgti
ne tik į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, bet ir į
ypatingą situaciją, susiklosčiusią byloje, t.y. šalių ketinimą sudaryti buto
pirkimo-pardavimo sutartį iš vienos pusės ir tų pačių šalių sudarytą sandorį
dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, todėl, teismo nuomone, visiškai suprantama,
jog šalys, pasirašydamos įskaitymą, taip išsprendė tarpusavio atsiskaitymo
klausimus.
Teismas nurodė, kad teisingumas, protingumas,
sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek
konkretiems jos institutams, todėl atsakovų argumentas, jog žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine forma, todėl keisti ją galima
tik išimtinai notarine forma, šiuo atveju prieštarautų minėtiems principams.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nustatytos
aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina tiek ieškovės J. S. ,
tiek atsakovo UAB „Archidis“ valią atlikti veiksmus, būdingus pagrindinei
nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, konstatavo, kad tai sudaro
pagrindą preliminariąją sutartį kvalifikuoti pagrindine buto pirkimo-pardavimo
sutartimi.
Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl
turto areštų panaikinimo tenkintini. Teismas nurodė, kad tenkinus ieškinį ir
pripažinus preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine, butas, esantis
(duomenys neskelbtini), pereina ieškovės J. S. nuosavybėn
ir šiam turtui taikyti apribojimai turi būti panaikinti, kadangi toks turtas
buvo aprašytas ir į jį nukreipti išieškojimai atsakovo UAB „Archidis“
neįvykdytų prievolių patenkinimui, už kurias ieškovė nėra atsakinga. Teismas
pažymėjo, kad šio turto apribojimus tikslinga panaikinti būtent šioje
civilinėje byloje atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso
koncentracijos ir ekonomiškumo principus, priešingu atveju, ieškovė tokius
prašymus turėtų reikšti atskirose bylose, o tuo būtų pažeista jos teisė kuo
įmanomai ekonomiškiau ir per trumpesnį laiką teismo sprendimą įvykdyti. Teismas
taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad prašomas panaikinti
2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktas Nr. 14-28-10390 buvo panaikintas pačios
VMI 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kadangi kitu sprendimu buvo areštuotas
kitas didesnės vertės atsakovo UAB „Archidis“ turtas, todėl dar kartą jo
naikinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį
skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Alvora“ prašo
apeliacinės instancijos teismą Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismas nepagrįstai buto perdavimą
ieškovei saugoti ir administruoti laikotarpiu nuo preliminarios sutarties
sudarymo dienos iki pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tapatino
su buto perdavimu ieškovei valdyti preliminariosios sutarties pagrindu.
Preliminarioji sutartis nenumatė UAB „Archidis“ pareigos perduoti ieškovei butą
valdyti preliminariosios sutarties sudarymo dieną. Dėl to nelaikytina, kad UAB „Archidis“
preliminariosios sutarties susitarimo sudarymo dieną ex lege perdavė
butą ieškovei valdyti ar pastarosios nuosavybėn.
2.
Ieškovės ir UAB „Archidis“
vienarūšių priešpriešinių reikalavimų terminas tariamo įskaitymo atlikimo
dieną, t.y. 2006 m. gegužės 22 d., nebuvo suėjęs, ieškovė ir UAB „Archidis“
paprasta rašytine forma sudarydami susitarimą dėl įskaitymo pakeitė notarine
forma sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkte įtvirtintą
sutartinės piniginės prievolės įvykdymo būdą, o toks žemės sklypų pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygų pakeitimas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ab initio
negalioja. Be to, teismas, neteisingai vertindamas ieškovės ir UAB „Archidis“
atliktą įskaitymą ir notarinės formos sutarties pakeitimą, nesilaikant įstatyme
įtvirtintų imperatyvų, pastaruosius sandorius nepagrįstai pripažino teisėtais
taikydamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nors ieškovės ir UAB „Archidis“
elgesys nelaikytinas sąžiningu. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė iki šiol
nėra sumokėjusi UAB „Archidis“ buto kainos.
3.
Preliminari sutartis ex lege
pažeidžia apelianto interesus, o ieškovė ir UAB „Archidis“ sudarydami ir
vykdydami preliminarią sutartį buvo nesąžiningi. Teismas nepagrįstai sprendimu
taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ginant ieškovės interesus
ir pripažįstant preliminariąją sutartį pagrindine sutartimi.
4.
Preliminari sutartis ieškovės
reikalavimu negali būti pripažinta pagrindine, inter alia galiojančia,
nes ieškovė iki buto arešto dienos nebuvo įvykdžiusi sandorio (sumokėjusi buto
kainos), UAB „Archidis“ nevengė įforminti sandorio notarine tvarka, o tiesiog
objektyviai negalėjo to padaryti dėl apelianto reikalavimu taikyto buto arešto
ir buto pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia apelianto, kaip UAB „Archidis“
kreditoriaus, interesus.
5.
Teismas netinkamai paskirstė
bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities VMI prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismas nepagrįstai konstatavo,
kad byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina tiek ieškovės,
tiek atsakovo UAB „Archidis“ valią atlikti veiksmus, būdingus pagrindinei nekilnojamojo
turto pirkimo-pardavimo sutarčiai ir tai sudaro pagrindą preliminariąją sutartį
kvalifikuoti pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Šalys aiškiai
išreiškė valią ateityje sudaryti pagrindinę sutartį ir nustatė terminą tokiai
pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl vien dėl šios priežasties preliminarioji
sutartis negali būti pripažįstama pagrindine, t. y. pirkimo-pardavimo
sutartimi, nes ji atitinka visus preliminariosios sutarties bruožus. Be to,
preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta
pagrindine, kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatyme
nustatyta privaloma rašytinė notarinė forma, kuri yra vienas iš šios rūšies
sutarčių elementų, privalomų sutarties galiojimui. Šiuo atveju preliminarioji buto
pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta rašytine forma, bet notariškai
nepatvirtinta. Dėl to nesudarius pagrindinės sutarties nėra pagrindo pripažinti
butą ieškovės turtu.
2.
Teismas neteisingai sprendime
nurodė, kad prašomas panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 4 d.
turto arešto aktas Nr. 14-28-10390 buvo panaikintas pačios Vilniaus apskrities VMI
2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kadangi kitu sprendimu buvo areštuotas kitas
didesnės vertės atsakovo UAB „Archidis“ turtas, todėl dar kartą jo naikinti
nėra pagrindo. Vilniaus apskrities VMI, atlikusi UAB „Archidis“ mokestinį
patikrinimą, 2009 m. liepos 24 d. patikrinimo aktu bendrovei papildomai
apskaičiavo 1 094 947 Lt sumą. Vilniaus apskrities VMI, siekdama užtikrinti
padidėjusios mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2009 m. rugpjūčio 20 d.
sprendimu Nr. 14-13-18536 panaikino 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktą Nr.
14-28-10390 ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-18540
perareštavo UAB „Archidis“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį
(duomenys neskelbtini), ir įkeistą butą, esantį (duomenys
neskelbtini), padidindama turto arešto mastą, nes tik areštuoto buto, (duomenys
neskelbtini), vertės neužteko mokestinei nepriemokai padengti. Šiuo metu
Vilniaus apskrities VMI turto arešto aktas butui, esančiam (duomenys
neskelbtini), nėra panaikintas.
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovė J. S. nurodo, kad su atsakovų UAB „Alvora“ bei Vilniaus apskrities VMI apeliaciniais skundais
nesutinka, teigia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir nepaneigia
ieškovės reikalavimų, kurie buvo patenkinti teismo sprendimu, dėl to prašo
apeliacinės instancijos teismą apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniais argumentai ir išvados
Apeliaciniai
skundai tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas
panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra UAB „Archidis“ akcininkė,
turinti 1650 akcijų (16,5 procento balsų). 2004 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų
patalpų perdavimo - priėmimo aktu ji perdavė UAB „Archidis“
butą, adresu (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. 10/971-0134-01-9:0033, pagal 2004 m. rugpjūčio
19 d. akcijų pasirašymo sutartį kaip nepiniginį (turtinį) įnašą už
bendrovei naujai išleidžiamas akcijas, didinant įstatinį kapitalą. 2005 m. birželio 15 d. UAB „Archidis“
visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta butą parduoti ieškovei už ne
mažesnę kaip 300 000 Lt sumą. 2005 m. birželio 15 d. tarp ieškovės ir
atsakovo UAB „Archidis“ buvo pasirašyta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo
sutartis Nr. 2005-06-15, kuri nustatė, jog ieškovė perka UAB „Archidis“
nuosavybės teise priklausantį butą bei įsipareigoja per 12 mėnesių sumokėti
UAB „Archidis“ turto vertintojų nustatytą buto kainą (ne mažesnę kaip 300 000 Lt). 2005 m. birželio 15 d.
ieškovė ir UAB „Archidis“ pasirašė susitarimą prie preliminariosios buto
pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto
patikėjimo, administravimo ir pasaugos, pagal kurį ieškovė įsipareigojo UAB „Archidis“
saugoti ir administruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos
teismas civilinėje byloje Nr. L2- 2227-45/05 2005 m. liepos 26 d. išdavė teismo
įsakymą, kuriuo įsakė išieškoti iš skolininko UAB „Archidis“ 37975 EUR (131 120
Lt) skolos, 2202,56 EUR (7605 Lt) delspinigių, 943,63 Lt bylinėjimosi išlaidų
kreditoriaus UAB „Alvora“ naudai. 2005 m. liepos 26 d. nutartimi areštavo
skolininko UAB „Archidis“ nekilnojamąjį turtą. 2005 m. rugpjūčio 2 d. antstolė
D. Milevičienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d.
nutartį, sudarė turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0012/05/00591, kuriame
aprašė UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
2006 m. balandžio
28 d. tarp ieškovės ir UAB „Archidis“ buvo pasirašyta žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią, sutikus kreditoriui ir įkaito
turėtojui AB bankui „Hansabankas“, ieškovė pardavė, o UAB „Archidis“ nupirko
4424 kv.m. bendro ploto žemės sklypus už 7 860 000 Lt ir atsakovas UAB „Archidis“
įsipareigojo sumokėti ieškovei kainą už pastaruosius žemės sklypus iki 2007 m.
gegužės 1 d.
UAB „Centro kubas-nekilnojamasis
turtas“ buto vertinimo ataskaitoje Nr. 06-05-15-A30 nurodyta, kad vertinimo
data – 2005 m. gegužės 15 d., ir turto vertinimo pažymoje Nr. 06-05-15-A30
nurodyta, jog buto, esančio (duomenys
neskelbtini), vertė 2006 m. gegužės 15 d. yra 345 000 Lt. UAB „Archidis“
turėjo galiojantį reikalavimą ieškovei į 345 000 Lt dydžio mokėjimą, o ieškovė
turėjo galiojantį reikalavimą UAB „Archidis“ į 7 860 000 Lt sumą už parduotus
žemės sklypus. Ieškovas ir UAB „Archidis“ 2006 m. gegužės 22 d. pasirašytas susitarimas
dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, 2006 m. birželio 14 d.
buvo pasirašytas preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.
2006-06-15 papildymas, kuriuo buvo nutarta pakeisti 2005 m. birželio 15 d. preliminariosios
buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.4. punktą ir jį suformuluoti taip: „3.4.
Šalys įsipareigoja pasirašyti notaro tvirtinamą pagrindinę sutartį per 10
(dešimties) dienų laikotarpį po arešto (ar kitų suvaržymų) butui panaikinimo“.
2007 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė
sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2436- 45/2005, kuriuo iš dalies patenkino UAB
„Alvora“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Archidis“ UAB „Alvora“ naudai 37 975 EUR dydžio
skolą, 736,60 EUR palūkanas, 1 887,26 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio
metines palūkanas nuo 2005 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
2009 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas,
išnagrinėjęs UAB „Archidis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2007 m. spalio 4 d. sprendimo, priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą.
2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas
išdavė vykdomąją raštą Nr. 2-1788-45/2007, kuris buvo pateiktas antstolei
Daivai Milevičienei priverstiniam vykdymui. 2009 m. gegužės 8 d. antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą
Nr. 2-1788-45/07 dėl 135 550,67 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Archidis“
išieškotojo UAB „Alvora“ naudai, taikė turto areštą kuriuo dar kartą areštavo
butą, (duomenys neskelbtini).
Pagal antstolės Daivos Milevičienės pažymą dėl
išieškojimo iš UAB „Archidis“, datuotos 2010 m. gegužės 21 d., Nr.
0012/09/01958, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-1788-45/2007 iš UAB „Archidis“ UAB
„Alvora“ naudai iš viso išieškota 13,65 Lt ir išieškotos lėšos panaudotos
vykdymo išlaidoms padengti.
Antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr.
0012/09/01985, kurioje priverstinai vykdomas 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus
apygardos teismo UAB „Alvora“ išduotas vykdomasis raštas, UAB „Archidis“ 2009
m. birželio 25 d. pateikė prieštaravimus dėl buto vertės.
2009
m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities VMI areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio
19 d. antstolė V. Meškauskienė sudarė turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr.
0015/09/02258.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d.
nutartimi UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla.
Dėl faktinių aplinkybių apie buto pirkimo-pardavimo preliminariosios
sutarties sudarymą ir vykdymą
2005 m. birželio 15 d. vykusiame visuotiniame UAB „Archidis“
akcininkų susirinkime ieškovė ir UAB „Archidis“ vadovas A. B. priėmė
sprendimą parduoti butą už ne mažiau kaip 300 000 Lt ir tikslią buto kainą
nustatyti atlikus buto vertinimą.
2005 m. birželio 15 d. ieškovė ir UAB „Archidis“ sudarė
preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15, kurios pagrindu
pastarieji patvirtino, kad susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties
(pagrindinės sutarties) sudarymo preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis
(preliminarios sutarties 1.1. punktas). Preliminarios sutarties 3.2. punkto
pagrindu UAB „Archidis“ įsipareigojo perduoti butą ieškovei pasirašant
pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, o 3.5. punkte įtvirtinta nuostata,
kad ieškovė nuosavybės teisę į butą įgis būtent pagrindinės buto pirkimo-pardavimo
sutarties pagrindu, kuri bus laikoma ir buto priėmimo-perdavimo aktu. Pagal preliminariosios
sutarties 2.1. punktą ieškovė įsipareigojo sumokėti galutinę buto kainą
(patikslintą atlikus buto vertinimą) per 12 mėnesių nuo preliminarios sutarties
sudarymo dienos.
2005 m. birželio 15 d. ieškovė ir UAB „Archidis“
sudarė susitarimą prie preliminariosios sutarties dėl buto patikėjimo,
administravimo ir pasaugos. Minėto susitarimo pagrindu ieškovė įsipareigojo
teikti UAB „Archidis“ buto saugojimo ir administravimo paslaugas (susitarimo 1.
punktas), o UAB „Archidis“ perdavė ieškovei butą saugoti ir administruoti iki
pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (susitarimo 3.1.
punktas), t.y. pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną
ieškovė privalėjo grąžinti butą UAB „Archidis“, o pastarasis pagrindinės buto
pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perduoti ieškovei butą nuosavybėn.
2006 m. balandžio 28 d. ieškovė ir UAB „Archidis“ sudarė
žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Archidis“ įsipareigojo
sumokėti ieškovei žemės sklypų kainą iki 2007 m. gegužės mėn. 1 d. (sutarties
3.2. punktas). Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkto analizė
leidžia teigti, kad atsiskaitymas sutarties pagrindu tarp šalių privalėjo vykti
mokėjimo pavedimais, kuriuo pateikus UAB „Archidis“ būtų išduotas patvirtinimas
apie kainos sumokėjimą arba grynaisiais pinigais, kuriuos gavus UAB „Archidis“ pateiktų
pareiškimą apie kainos sumokėjimą.
UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ surašė buto
vertės nustatymo pažymą, kurioje konstatavo, kad buto rinkos vertė 2006 m.
gegužės 15 d. buvo 345 000 Lt.
2006 m. gegužės 22 d. ieškovė ir UAB „Archidis“ sudarė
susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kurio pagrindu ieškovė
ir UAB „Archidis“ įskaitė priešpriešinius vienarūšius tarpusavio reikalavimus
pagal preliminariąją sutartį ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu
būdu ieškovė tariamai sumokėjo UAB „Archidis“ buto kainą.
Pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą tuo,
kad preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovės ir UAB „Archidis“ atlikti
veiksmai ex lege prilyginami šalių veiksmams įprastai atliekamiems
sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai
aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų turinį ir prasmę bei
netinkamai jas pritaikė, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, civilinės bylos nagrinėjimo
teisme metu surinkti ir ištirti įrodymai, priešingai nei sprendime konstatavo
pirmosios instancijos teismas, patvirtina faktinę aplinkybę, kad preliminarioji
sutartis ex lege, laikytina sutartimi atitinkančia CK 6.165 straipsnio
nuostatas ir turinti visus preliminariosios sutarties bruožus, o būtent: aiškus
šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį (preliminariosios
sutarties 1.1. punktas, 3.5. punktas); šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės
sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas
(preliminariosios sutarties 1.1. punktas, 1.3. punktas, 2.1. punktas, 3.5.
punktas, 3.6. punktas); terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė
sutartis (preliminariosios sutarties 3.4. punktas); susitarimo forminimas
parasta rašytine forma. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P- 382/2006
aiškinimus.
Nustatant ar šalių susitarimas (preliminarioji
sutartis) gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę
reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties formavimo
specifika.
Galiojantys teisės norminiai aktai nenumato galimybės
preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį pripažinti pagrindine nevertinant jos
CK 1.79 straipsnio ir 1.93 straipsnio 4 dalies kontekste. Tačiau pirmosios
instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino preliminarios
sutarties CK 1.93 straipsnio 4 dalies aspektu. Manytina, kad net ir nesant
ieškovės reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį galiojančia pirmosios
instancijos teismas pripažindamas preliminarią sutartį pagrindine ex officio
turėjo pripažinti ją galiojančia (CK 1.93 str. 4 d.) dėl teisinių pasekmių.
Darant prielaidą, kad sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino
preliminariąją sutartį ne tik pagrindine, bet ir galiojančia, pirmosios
instancijos teismas neaiškino ir nepasisakė dėl sąlygų, kurioms esant būtų pakankamas
pagrindas pripažinti preliminariąją sutartį galiojančia, o būtent: sandoris yra
dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita
sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka; išsiaiškinti ar
sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio
28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).
Dėl buto perdavimo ieškovei
fakto ir jo teisinio vertinimo
Sprendime pirmosios instancijos teismas vertindamas
ieškovės ir UAB „Archidis“ veiksmus bei jų tikslus konstatavo, kad UAB „Archidis“
preliminariosios sutarties sudarymo dieną susitarimo pagrindu perdavė ieškovei butą
ir šią faktinę aplinkybę siejo su CK 6.398 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tokia
pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta tik paviršutinišku byloje
esančių įrodymų vertinimu, o buto perdavimas ieškovei negali būti tapatinamas
buto perdavimui preliminariosios sutarties pagrindu ieškovei valdyti.
Pagal preliminariosios sutarties 3.2. punktą ir 3.5.
punktą UAB „Archidis“ įsipareigojo perduoti ieškovei butą pasirašant pagrindinę
buto pirkimo-pardavimo sutartį arba sumokėjus buto kainą, o nuosavybės teisė į
butą ieškovei pereina pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, kurią
ieškovė ir UAB „Archidis“ laikys ir buto perdavimo-priėmimo aktu, sudarymo
metu. Preliminarioji sutartis nesaistė UAB „Archidis“ pareigos perduoti butą
ieškovei valdyti preliminariosios sutarties sudarymo metu, išskyrus atvejį jei ieškovė
preliminariosios sutarties sudarymo metu būtų sumokėjusi UAB „Archidis“ buto
kainą
Susitarimo prie preliminariosios sutarties 1. punkto
pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti UAB „Archidis“ buto saugojimo ir
administravimo paslaugas. Susitarimo 2.1. punktu ir 3.1. punktu UAB „Archidis“
įsipareigojo buto priėmimo-perdavimo aktu perduoti, o ieškovė priimti butą
neatlygintam saugojimui ir administravimui laikotarpiui nuo buto priėmimo-
perdavimo akto iki notarinės sutarties pasirašymo dienos. Kitaip tariant
ieškovė įsipareigojo išimtinai saugoti ir administruoti UAB „Archidis“ perduotą
butą.
Šioje byloje nagrinėjant bei aiškinant ieškovės ir UAB
„Archidis“ veiksmus svarbu ir reikšminga palyginti, atskirti bei atriboti buto
perdavimą ieškovei saugoti ir administruoti nuo buto perdavimo ieškovei valdyti
(CK 6.309 str. 1 d., CK 6.398 str. 1 d.). Sprendime nurodyta pirmosios
instancijos teismo išvada apie buto perdavimą ieškovei valdyti galėtų būti
laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jei UAB „Archidis“ būtų perdavęs ieškovei butą
valdyti išimtinai preliminarios sutarties pagrindu. Tačiau šiuo atveju ieškovė
ir UAB „Archidis“ preliminariąja sutartimi susitarė butą perduoti ieškovės
nuosavybėn tik pagrindinės sutarties sudarymo metu arba ieškovei sumokėjus UAB „Archidis“
buto kainą, o laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos iki
pagrindinės sutarties sudarymo dienos perduoti butą ieškovei būtent saugojimui
ir administravimui (susitarimo 2.1. punktas, 2.3 punktas, 3.1. punktas ir 7.
punktas). Aiškinant saugojimo ir administravimo sąvokų turinį, svarbu pažymėti,
kad pastarosios sąvokos neapima sąvokos valdymas, t. y. ieškovė be UAB „Archidis“
atskiro leidimo, kurio sprendžiant iš susitarimo turinio bei UAB „Archidis“ ir
ieškovės žodinių paaiškinimų pateiktų teismo posėdžio metu UAB „Archidis“
nebuvo davęs, neturi teisės saugojamą ir administruojamą daiktą naudoti ar
leisti juo naudotis tretiesiems asmenims (taikant pagal įstatymo analogiją CK
6.832 str. 2 d.), kitaip tariant – valdyti. Esminėmis ieškovės pareigomis
saugant ir administruojant butą yra laikytinos pareigos: išsaugoti butą tokios
būklės, kokios pastarasis buvo perdavimo ieškovei saugoti ir administruoti metu,
ir grąžinti UAB „Archidis“ butą pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymo dieną (susitarimo 2.1. punktas) ar UAB „Archidis“ raštu nurodžius arba
perduoti butą tretiesiems asmenims (susitarimo 3.6. punktas).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas visiškai nepagrįstai buto perdavimą ieškovei saugoti ir administruoti
laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos iki pagrindinės buto
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tapatino su buto perdavimu ieškovei
valdyti preliminariosios sutarties pagrindu. Minėta preliminarioji sutartis
nenumatė UAB „Archidis“ pareigos perduoti ieškovei butą valdyti preliminarios
sutarties sudarymo dieną. Tokiu būdu nelaikytina, kad UAB „Archidis“ preliminariosios
sutarties ir susitarimo sudarymo dieną ex lege perdavė butą ieškovei
valdyti ar pastarosios nuosavybėn.
Dėl buto kainos tariamo
sumokėjimo
Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje
dalyje konstatavo, kad šioje byloje formalus civilinės teisės normų,
reglamentuojančių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taikymas
sąlygotų akivaizdžiai neteisingo ir nesąžiningo teismo sprendimo priėmimą.
Todėl pirmosios instancijos teismas taikydamas teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principus laikė teisėtu ieškovės ir UAB „Archidis“ atliktą
vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nurodė, kad tokiu būdu
ieškovė tinkamai sumokėjo buto kainą. Analogiškai pirmosios instancijos teismas
sprendė ir dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo notarinės formos sutarties
pakeitimo paprastos rašytinės formos susitarimu.
Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas
atliktas tarp ieškovės ir UAB „Archidis“ neatitinka teisės norminių aktų,
reglamentuojančių įskaitymą, o žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų
apibrėžiančių atsiskaitymo būdą pakeitimas atliktas nesilaikant įstatymo
leidėjo įtvirtinto imperatyvo.
Dėl ieškovės J. S. prievolių
atsakovui UAB „Archidis“ pabaigos įskaitymu
Ieškovės teigimu, buto kainą ieškovė sumokėjo UAB „Archidis“
susitarimo dėl įskaitymo, datuoto 2006 m. gegužės 22 d., pagrindu ieškovei ir
UAB „Archidis“ atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaityti galima tik
tuos reikalavimus kurių terminas yra suėjęs, t.y. reikalavimai turi galioti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK
6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės
šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas
kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo
skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai,
t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;
trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių
dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus,
suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai
turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu
reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Preliminariosios sutarties 2.1. punkto pagrindu ieškovė
įsipareigojo sumokėti UAB „Archidis“ buto kainą per 12 mėnesių nuo
preliminarios sutarties sudarymo dienos, t.y. iki 2006 m. birželio 15 d.
imtinai. Tokiu būdu UAB „Archidis“ 345 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovę
pagal preliminariąją sutartį įgijo tik 2006 m. birželio 16 d., t.y. tik tuomet
kai suėjo terminas ieškovei įvykdyti piniginę prievolę pagal preliminariąją
sutartį.
Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkto
pagrindu UAB „Archidis“ įsipareigojo sumokėti ieškovei žemės sklypų kainą iki
2007 m. gegužės 1 d. Darytina išvada, kad ieškovė 7 860 000 Lt dydžio
reikalavimo teisę į UAB „Archidis“ pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį
įgijo tik 2007 m. gegužės 2 d., t.y. tik tuomet kai suėjo terminas UAB „Archidis“
įvykdyti piniginę prievolę pagal žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį.
Susitarimas dėl įskaitymo buvo sudarytas 2006 m. gegužes
22 d. Tokiu būdu susitarimo dėl įskaitymo sudarymo dieną nei ieškovė, nei UAB „Archidis“
neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, t. y. įskaitymo dieną ieškovė
nebuvo UAB „Archidis“ kreditore (ieškovė neturėjo galiojančio reikalavimo UAB „Archidis“),
o atitinkamai UAB „Archidis“ nebuvo ieškovės kreditoriumi (UAB „Archidis“ neturėjo
galiojančio reikalavimo į ieškovę). Todėl ir be papildomo teisinio
argumentavimo yra aišku, kad susitarimas dėl įskaitymo yra laikytinas neteisėtu
ir neatitinkančiu tiek įstatymo reikalavimų, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamos teismų praktikos.
Dėl notarinės formos
sutarties pakeitimo
Pagal žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutarties 3.3. punkto nuostatas visiškas atsiskaitymas yra patvirtinamas ieškovės pareiškimu
arba pateikus mokėjimo pavedimus. Sistemiškai aiškinant žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkto ir 3.3. punkto nuostatas UAB „Archidis“
prievolė sumokėti ieškovei žemės sklypų kainą turi būti vykdoma išimtinai
sumokant pinigų sumas (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu) ieškovei.
Sprendžiant iš to, kad ieškovė ir UAB „Archidis“ atliko vienarūšių
priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tai įformindami susitarimu dėl įskaitymo,
darytina išvada, kad ieškovė ir UAB „Archidis“ pakeitė žemės sklypų
pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkte įtvirtintą sutartinės piniginės
prievolės įvykdymo tvarką ir UAB „Archidis“ piniginę prievolę sumokėti ieškovei
345 000 Lt dydžio pinigų sumą laikė įvykdyta atlikus vienarūšių priešpriešinių
reikalavimų įskaitymą. Pažymėtina, kad CK 6.183 straipsnio 3 dalyje ir 6.192
straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas notarinės formos sutartį
leidžiantis šalims keisti išimtinai tik notarine forma. Net ir darant
prielaidą, kad ieškovė ir UAB „Archidis“ atliko įskaitymą, toks įskaitymas iš
esmės nėra galimas, nes juo paprastos rašytinės formos susitarimu iš esmės yra
keičiamos notarines formos žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos
sietinos su sutarties kainos sumokėjimo būdu, nesilaikant įstatyme įtvirtinti
imperatyvo leidžiančio keisti notarinės formos sutartį išimtinai tik notarine
forma.
Dėl teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principų taikymo
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad
buto kainos tariamą sumokėjimą (įskaitymo atlikimą) ir notarines formos
sutarties pakeitimą remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais
(CK 1.5 str., 6.38 str., 6 200 str. ir CPK 3 str.) laiko teisėtu ir įrodytu
atsižvelgdamas į ypatingą situaciją, susiklosčiusią byloje, t.y. ieškoves ir
UAB „Archidis“ ketinimą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tų pačių šalių
sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos
teismo sprendime nurodyta išvada, kad formalus įstatymo reikalavimų taikymas
tiek įskaitymo, tiek ir notarinės formos sutarties pakeitimo aspektais
prieštarautų bendriesiems teisės, inter alia civilines teisės,
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Priešingai nei teigia pirmosios
instancijos teismas sprendime, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų taikymas yra ydingas ir a priori
pažeidžia atsakovų UAB „Alvora“, Vilniaus apskrities VMI teises ir teisėtus
interesus.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisingumas
reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo, teikti pirmumą
silpnesnės šalies interesams. Protingumas reikalauja kad asmenys elgtųsi
apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Visais atvejais
asmuo, kuris elgiasi nesąžiningai, neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai
elgiasi neprotingai, todėl jo teises neginamos. Protingumas reiškia, kad asmens
veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal bonus pater familias
elgesio standartą analogiškoje situacijoje. Sąžiningumas - vertybinis žmogaus
elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.
Sąžiningumas objektyviuoju požiūriu yra toks žmogaus elgesys, kuris atitinka
protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, o subjektyviuoju - nusako
žmogaus psichikos būklę konkrečioje situacijoje, t. y. ar asmuo galėjo ką nors
daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo asmenines savybes.
Preliminariosios sutarties 1.4.4. papunkčio nuostatos
saisto UAB „Archidis“ pareiga nedelsiant informuoti ieškovę apie trečiųjų
asmenų reikalavimų nukreipimą į butą laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties
iki pagrindinės sutarties sudarymo. Todėl akivaizdu, kad tariamo įskaitymo
atlikimo dieną (2006 m. gegužės 22 d.) ieškovei buvo žinoma, o to ieškovė ir
neneigė teismo posėdžio metu, jog butas 2005 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos
teismo nutartimi yra areštuotas ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. antstolio aprašytas,
t. y. į butą UAB „Alvora“ buvo nukreipęs savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimą.
Manytina, kad žinodamas apie buto arešto faktą sąžiningas, apdairus,
rūpestingas asmuo nebūtų siekęs atlikti įskaitymo (sudaryti susitarimą dėl
įskaitymo), be to, pažeidžiant įstatyme imperatyviai įtvirtintas sąlygas, inter
alia keisti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį nesilaikant įstatyme
įtvirtinti imperatyvo, ir tokiu būdu sumokėti UAB „Archidis“ trečiųjų asmenų
reikalavimais apsunkinto buto kainą visa apimtimi.
Analogiškai pasakytina ir apie UAB „Archidis“
veiksmus, atliktus nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Manytina,
kad pastarasis būdamas sąžiningu, žinodamas apie UAB „Alvora“ reikalavimu
taikytą areštą po preliminariosios sutarties sudarymo dienos, privalėjo
informuoti antstolį, aprašiusį butą ir įsiteisėjus teismo sprendimui jo
pagrindu surašiusį buto arešto aktą bei pradėjusį vykdyti priverstinio
išieškojimo veiksmus, apie preliminariosios sutarties sudarymo faktą. Manytina,
kad analogiškai turėjo elgtis ieškovė, sužinojusi apie buto areštą. Tačiau
priešingai, ieškovė į antstolį nesikreipė ir jo neinformavo apie preliminariosios
sutarties sudarymo faktą, o UAB „Archidis“ 2009 m. birželio 25 d. pateikė
antstolei Daivai Milevičienei prieštaravimus dėl buto vertės bei prašymą
atlikti pakartotinį buto vertinimą. Tokiu būdu UAB „Archidis“ aiškiai patvirtino,
kad butas pastarajam priklauso nuosavybės teise ir jokių kitų teisėtų buto
savininkų, inter alia valdytojų nėra.
Dėl ieškovės J. S. ir atsakovo UAB
„Archidis“ sąžiningumo vykdant preliminariąją sutartį ir atliekant susijusius
veiksmus konstatuotina, kad veiksmai nebuvo sąžiningi.
Pagal visumą nurodytų faktinių aplinkybių ir teisimų
argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir UAB „Archidis“ vienarūšių
priešpriešinių reikalavimų terminas tariamo įskaitymo atlikimo dieną (2006 m.
gegužės 22 d.) nebuvo suėjęs; ieškovė ir UAB „Archidis“ paprasta rašytine forma
sudarydami susitarimą dėl įskaitymo pakeitė notarine forma sudarytos žemės
sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. punkte įtvirtintą sutartinės piniginės
prievolės būdą, o toks žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų
pakeitimas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ab initio negalioja. Be
to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai ir neteisingai vertindamas
ieškovės ir UAB „Archidis“ atliktą įskaitymą ir notarinės formos sutarties
pakeitimą nesilaikant įstatyme įtvirtintų imperatyvų pastaruosius sandorius
pripažino teisėtais taikydamas teisingumo protingumo, sąžiningumo principus,
nors ieškovės ir UAB „Archidis“ elgesys nelaikytinas sąžiningu. Tokiu būdu
darytina apibendrinta išvada, kad ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi UAB „Archidis“
buto kainos.
Dėl ieškovės J. S. ir atsakovo UAB „Archidis“ sąžiningumo
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad
ieškovė yra UAB „Archidis“ akcininkė, tačiau plačiau šiuo aspektu nepasisakė ir
jo nevertino nagrinėjant preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo
faktines aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,
nepasisakė ir dėl UAB „Alvora“ procesiniuose dokumentuose nurodytų asmeninių ieškovės
su UAB „Archidis“ direktoriaus A. B. , kuris taip pat yra
UAB „Archidis“ akcininkas, santykių. J. S. ir A. B. turi sūnų A. K. Barsukov, gimusį 2003 m. rugpjūčio 19 d. (t. 1, b.l.
82). Be to, ieškovei ir UAB „Archidis“ vadovui A. B. bendrai
nuosavybės teise priklausė ir priklauso 100 procentų UAB „Archidis“ akcijų.
Sprendžiant preliminariosios sutarties pripažinimo
pagrindine sutartimi ir ja pripažinimo galiojančia klausimą, nagrinėjamoje byloje
derėtų vadovautis ir CK 6 knygos I dalies IV skyriaus nuostatomis. Preliminarioji
sutartis, kurios pagrindu ieškovė tariamai įgijo nuosavybės teisę į butą ir buto
kainą tariamai sumokėjo atlikdama įskaitymą, po to kai butas UAB „Alvora“
reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas yra laikytina pažeidžiančia UAB „Alvora“
kaip UAB „Archidis“ kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 1 d.). Pirmosios
instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie Vilniaus apygardos
teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. B2-2167-345/2010, kurioje sprendžiamas
klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Archidis“ (šią faktinę aplinkybę
patvirtino UAB „Archidis“ vadovas teismo posėdžio metu).
Pagal CK 6.67 straipsnio 6 punkte įtvirtintą
prezumpciją ieškovė kartu su pastarosios vaiko tėvu ir UAB „Archidis“ vadovu A. B. valdanti 100 UAB „Archidis“ akcijų ir UAB „Archidis“ būdami
preliminarios sutarties, pažeidžiančios UAB „Alvora (UAB „Archidis“
kreditoriaus) teises, šalimis yra laikytini nesąžiningais. Todėl galiojant
nepaneigtai prezumpcijai, eliminuojančiai ieškovės ir UAB „Archidis“
sąžiningumą preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo metu, priešingai nei
sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principai nesudaro pagrindo preliminariąją sutartį pripažinti
pagrindine ir galiojančia sutartimi.
Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų,
teisėjų kolegijos nuomone, preliminarioji sutartis ex lege pažeidžia UAB
„Alvora interesus, o ieškovė ir UAB „Archidis“ sudarydami ir vykdydami
preliminariąją sutartį buvo nesąžiningi. Todėl šiuo aspektu pirmosios
instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendimu taikė teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principus ginant ieškovės interesus ir pripažįstant preliminariąją
sutartį pagrindine sutartimi.
Dėl preliminariosios
sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi sąlygų ir jų teisinio vertinimo
Kaip minėta, galiojantys teisės norminiai aktai
nenumato galimybės preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti
pagrindine nevertinant jos CK 1.79 straipsnio ir 1.93 straipsnio 4 dalies
kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė ir
nevertino preliminarios sutarties CK 1.93 straipsnio 4 dalies aspektu.
Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. CK 6.393 straipsnio 2 dalyje
ir CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nuostata, kad formos reikalavimų
nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia.
Sisteminė CK 1.79 straipsnio ir 1.93 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti
išvada, kad preliminariąją sutartį pripažinus pagrindine sutartimi teismas ex
officio turėtų spręsti ir tokios sutarties pripažinimo galiojančia
klausimą. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija kuomet asmenims būtų
sudaryta galimybė nesilaikant įstatymo nustatytos sutarties formos reikalavimų
perleisti net ir trečiųjų asmenų reikalavimais apsunkintą (areštuotą, įkeistą)
nekilnojamąjį daiktą. Tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių
stabilumas.
Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties įvykdyti,
t.y. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė ir UAB „Archidis“
neturėjo galimybės, išimtinai dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, o
būtent buto arešto, taikyto UAB „Alvora reikalavimams užtikrinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, net ir darant prielaidą,
jog preliminarioji sutartis yra laikytina pagrindine sutartimi ir susitarimo
pagrindu buto perdavimas ieškovei laikytinas buto perdavimu ieškovės valdymui
iki arešto butui taikymo dienos, UAB „Archidis“ laikytinas sandorio šalimi dar
iki buto arešto dienos iš dalies įvykdžiusiu sandorį. Tai nebūtų galima teigti
apie ieškovę. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių chronologijos analizė
leidžia teigti, kad ieškovė ir UAB „Archidis“ dėl esminės pagrindinės sutarties
sąlygos – tikslios buto kainos susitarė tik atlikus buto vertinimą, o ieškovė
savo ruožtu sandorį įvykdė, t.y. sumokėjo buto kainą UAB „Archidis“, 2006 m.
gegužės 22 d. pasirašydama susitarimą dėl įskaitymo, t.y. po to kai butui UAB „Alvora
reikalavimu buvo taikytas areštas ir ši faktinė aplinkybė ieškovei bei UAB „Archidis“
buvo žinoma. Akivaizdu, kad mokėdama buto, kuris yra areštuotas kainą ieškovė
veikė savo rizika ir suprasdama, jog areštuotas turtas (butas) negali būti
pirkimo - pardavimo sutarties dalyku.
Ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą pripažinti preliminariąją
sutartį pagrindine, inter alia galiojančia, nuo tos dienos kai pati
įvykdė sandorį (sumokėjo buto kainą UAB „Archidis“), t.y. jau po arešto butui
taikymo dienos. Tačiau šiuo atveju UAB „Archidis“ nevengė įforminti preliminariąją
sutartį notarine tvarka, o tiesiog to negalėjo atlikti dėl butui taikyti
arešto. Be to, kaip ir buvo nurodyta sandoriu yra pažeidžiamos UAB „Alvora“,
kaip UAB „Archidis“ kreditoriaus, teisės.
Pagal visumą nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių
argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad preliminarioji sutartis ieškovės reikalavimu
negali būti pripažinta pagrindine, inter alia galiojančia, nes: ieškovė iki
buto arešto dienos nebuvo įvykdžiusi sandorio (sumokėjusi buto kainos); UAB „Archidis“
nevengė įforminti sandorio notarine tvarka, o tiesiog objektyviai negalėjo to
padaryti dėl UAB „Alvora reikalavimu taikyto buto arešto ir buto
pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia UAB „Alvora“, kaip UAB „Archidis“
kreditoriaus, interesus.
Dėl kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad
byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina tiek ieškovės, tiek
atsakovo UAB „Archidis“ valią atlikti veiksmus, būdingus pagrindinei
nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tai sudaro pagrindą
preliminariąją sutartį kvalifikuoti pagrindine buto pirkimo-pardavimo
sutartimi. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta dėl tolesnių
motyvų.
Tarp ieškovės ir UAB „Archidis“ sudarytos preliminariosios
buto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punkte apibrėžtas šios sutarties dalykas
- susitarimas ateityje sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini),
pirkimo pardavimo sutartį ir aptartos pagrindinės sutarties esminės sąlygos
(duomenys apie butą, pardavimo kaina). Preliminarioji sutartis buvo sudaryta
rašytine forma, šalių ketinimus sudaryti šią sutartį parodo ir tai, kad šios
sutarties 3.4. punkte šalys nustatė terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai
sudaryti – iki 2006 m. birželio 15 d. Vadinasi, šalys aiškiai išreiškė valią
ateityje sudaryti pagrindinę sutartį ir nustatė terminą tokiai pagrindinei
sutarčiai sudaryti, todėl vien dėl šios priežasties preliminarioji sutartis
negali būti pripažįstama pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, nes ji
atitinka visus preliminariosios sutarties bruožus (CK 6. 165 str.). Be to,
preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta
pagrindine, kadangi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatyme
nustatyta privaloma rašytinė notarinė forma, kuri yra vienas iš šios rūšies
sutarčių elementų, privalomų sutarties galiojimui (CK 6.159 str., 6.393 str. 1
d., 2 d.). Šiuo atveju preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis yra
sudaryta rašytine forma, bet notariškai nepatvirtinta. Todėl nesudarius
pagrindinės sutarties nėra pagrindo pripažinti butą ieškovės turtu.
Pažymėtina, kad 2006 m. birželio 15 d. pasirašytas
preliminariosios sutarties papildymas, kuriame šalys susitarė sudaryti
pagrindinę sutartį per 10 dienų po arešto butui panaikinimo, taip pat, kad
ieškovei buvo perduotas buto administravimas bei saugojimas iki
preliminariosios sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, nėra daikto perdavimas
nuosavybėn. Pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra,
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti
nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymu,
kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal
įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį
valdyti kaip savą. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovė pagal minėtą susitarimą
įsipareigojo saugoti turtą, moka už komunalines paslaugas nuo 2005 m. birželio 15
d., negali reikšti perdavimo valdyti fakto, kadangi ši aplinkybė tik patvirtina
mokėjimą už komunalines paslaugas ir nesuteikia nekilnojamojo daikto savininko
valdymo teisių, nes jai neperėjo teisė valdyti minėtą butą kaip savą. Sutarčių
laisvės principas leidžia, šalims susitarti, dėl bet kokių sąlygų,
neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai
moralei (CK 6.156 str.).
Kadangi ieškovė yra UAB „Archidis“ akcininkė, darytina
išvada, kad sudarydama preliminariąją buto pirkimo - pardavimo sutartį ji
žinojo apie UAB „Archidis“ įsiskolinimus kreditoriams bei vykstančius
teisminius ginčus, taip pat, kad yra rizika, jog pagrindinė sutartis gali būti
ir nesudaryta, todėl dėl šios priežasties patvirtinti pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymą nėra teisinių galimybių. Pagal CK 6. 393 straipsnio 3 dalį
prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis
gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji
įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šiuo atveju sutartis
nebuvo įregistruota viešame registre. Butas viešame registre yra įregistruotas
UAB „Archidis“ vardu. Vadinasi, UAB „Archidis“ kreditorių Vilniaus apskrities
VMI ir UAB „Alvora“ reikalavimu taikyti areštai butui yra teisėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos
teismas neteisingai sprendime nurodė, kad prašomas panaikinti Vilniaus
apskrities VMI 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktas Nr. 14-28-10390 buvo
panaikintas Vilniaus apskrities VMI 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, kadangi
kitu sprendimu buvo areštuotas kitas (didesnės vertės) atsakovo UAB „Archidis“
turtas, todėl dar kartą jo naikinti nėra pagrindo. Vilniaus apskrities VMI
atlikusi UAB „Archidis“ mokestinį patikrinimą, 2009 m. liepos 24 d. patikrinimo
aktu bendrovei papildomai apskaičiavo 1094947 Lt sumą, iš jų: 833291 Lt
mokesčių ir 261656 Lt delspinigių. Vilniaus apskrities VMI, vadovaudamasi Mokesčių
administravimo įstatymo 95 straipsniu, 101 straipsniu, siekdama užtikrinti
padidėjusios mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2009 m. rugpjūčio 20 d.
sprendimu Nr. 14-13-18536 panaikino 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktą Nr.
14-28-10390 ir tą pačią dieną 2009 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr.
14-28-18540 perareštavo UAB „Archidis“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą -
butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir įkeistą butą, esantį (duomenys
neskelbtini), padidindama turto arešto mastą, nes tik areštuoto buto, (duomenys
neskelbtini), vertės neužteko mokestinei nepriemokai padengti. Šiuo metu
Inspekcijos turto arešto aktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini)nėra
panaikintas.
Šiuo atveju preliminarioji pirkimo - pardavimo
sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Archidis“ negali būti pripažintina
pagrindine, ne tik dėl to, kad minėtam turtui UAB „Alvora“ ir Vilniaus
apskrities VMI reikalavimu taikyti areštai, t. y. yra objektyvios aplinkybės
nepriklausančios nuo ieškovės valios, bet iš esmės dėl to, kad sutarties šalių
veiksmai parodo šalių ketinimą sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo
sutartį, o ne pagrindinę. Pirmosios instancijos teismo pripažinimas
preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindine pažeidžia
kreditorių Vilniaus apskrities VMI ir UAB „Alvora“ interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 1 d.
nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 nurodė, kad Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad
remtis teismų praktika reikia itin apdairiai, individualiai įvertinant bylos
faktines aplinkybes. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas
ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines
aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo
pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik
konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne
jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi.
Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo
nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla,
kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti
teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali
būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti
analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba
labai, panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė
kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Todėl šioje byloje Lietuvos
Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-P-382/2006 negali būti taikoma, nes minėtoje nutartyje buvo sprendžiama dėl
žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo tarp pirkėjo ir
pardavėjo. O šioje byloje susiklostę teisiniai santykiai yra tarp pirkėjo,
pardavėjo ir trečiųjų asmenų (kreditorių), todėl negalima tiesiogiai remtis
minėta teismo nutartimi. Preliminariosios sutarties pripažinimas pagrindine
sutartimi šioje byloje iš esmės neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
vieningos teismų praktikos analogiškose bylose.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino
bylos aplinkybes, kurios nepatvirtina ieškovės ir atsakovo UAB „Archidis“ valią
atlikti veiksmus, būdingus pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai, ir dėl
to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo be pagrindo preliminariąją buto
pirkimo-pardavimo sutartį pripažino pagrindine.
Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, pirmosios instancijos
teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų sprendžia, kad
apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 20 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas,
kuriuo ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu,
sprendžia, kad priteistina iš ieškovės J. S. atsakovui UAB
„Alvora“ 6234 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Byloje nurodyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 2000
Lt žyminio mokesčio, ieškovė teismo nutartimi nebuvo atleista nuo žyminio
mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo ir žyminio mokesčio už ieškinį klausimas
buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96
straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą 4234
Lt (6234-2000=4234) žyminio mokesčio už ieškinį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96
straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą 91,50
Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų
atlyginimo ir 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos
teisme išlaidų atlyginimo, viso 98,45 Lt suma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas UAB „Alvora“
nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu,
sprendžia, kad panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d.
nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n
u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės
20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės J. S. ieškinį
atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. S. atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“ 6234 Lt (šešis tūkstančius du šimtus
trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės J. S. į
valstybės biudžetą 4234 Lt (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis
litus) žyminio mokesčio ir 98,45 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus
keturiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio
31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl sustabdymo vykdymo
veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0012/05/00591, Nr. 0012/09/01985, Nr.
0015/09/02258.
Teisėjai Kazys
Kailiūnas
Marytė
Mitkuvienė
Gintaras
Pečiulis