Civilinė byla Nr. e2-11691-631/2019
Proceso Nr. 2-68-3-06427-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.5.5.;1.3.7.5.6.;
1.3.9.2.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui Vitaliui Jarmontovičiui, atsakovo direktorei Česlavai Voitechovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LitCarrier“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,
N U S T A T Ė:
Ieškovas A. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija, DGK) 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LitCarrier“ prašymą priteisti iš A. I. 1507,16 Eur žalos atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas nurodė, kad 2019 m. vasario 21 d. elektoriniu paštu gavo DGK 2019 m. vasario 13 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo DGK nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 1507,16 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo nuo 2017 m. vasario 10 d. nebedirbantis pas atsakovą, darbo santykiai šalių nebesieja, todėl, ieškovo manymu, atsakovas praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į DGK dėl atsiradusių nuostolių ir atitinkamai DGK turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo prašymą dėl patirtų nuostolių vadovaudamasi DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes be to, atsakovo reikalavimas tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir buvo priimtas galutinis sprendimas. DGK 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui atlyginti 2300 Eur. Ieškovas pažymi, kad pagal minėtą 2017 m. kovo 30 d. DGK sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui atlygino 2300 Eur materialinės žalos, todėl antras atsakovo inicijuotas darbo ginčas viršija ir peržengia DK nustatytas žalos dydžio atlyginimo ribas (el.b.l.1-4, I t.).
Atsakovas UAB „LitCarrier“ atsiliepime nurodė, kad ieškovas nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2017 m. vasario 10 d. dirbo atsakovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, vežė krovinius tarp Šiaurės Europos, Šiaurės rytų ir Šiaurės vakarų Europos šalių ir Didžiojoje Britanijoje. Atsakovo teigimu, ieškovas yra patyręs vairuotojas, daug kartų važiavęs tuo pačiu maršrutu į Didžiąją Britaniją ir žinojo apie nelegalių migrantų patekimo į transporto priemones atvejus. 2016 m. spalio 20 d. ieškovas Austrijoje pasikrovė krovinį, kurį turėjo nuvežti į Didžiąją Britaniją. 2016 m. spalio 21 d. vežimo metu ieškovas sustojo Prancūzijoje likus mažiau nei 100 km iki Kalė uosto, nesaugomoje aikštelėje. Po sustojimo ieškovas nuvažiavo link Kalė uosto, kur jį patikrino saugumo kontrolės pareigūnai. Atlikus transporto priemonės patikrą, pareigūnai puspriekabėje rado 10-12 nelegalių migrantų, kurie siekė patekti į Didžiąją Britaniją. Jie pareigūnų buvo paleisti, o transporto priemonės vairuotojui leista toliau vežti krovinį, tačiau apiforminus šį įvykį nustatyta teisės aktų tvarka. Apie minėtą įvykį buvo informuoti užsakovas, krovinio gavėjas ir draudimo kompanija, transporto priemonė buvo sulaikyta krovinio patikrinimui bei ekspertizės atlikimui, todėl patyrė trijų parų prastovas. 2016 m. spalio 25 d. ISA siurvejeris atliko krovinio ir transporto priemonės apžiūrą ir žalos priežastimi įvardijo nelegalių migrantų patekimą į priekabą ir jų veiksmus priekaboje, kur buvo krovinys. Bendra žalos suma buvo nustatyta 7535,78 Eur. Kadangi krovinys buvo draustas CMR draudimu, dalį žalos sumokėjo draudikas (6028,62 Eur), likusią dalį (frančizę) pavedimu krovinio gavėjo atstovui sumokėjo atsakovas (1507,16 Eur). Atsakovo teigimu, žalos atlyginimas turi būti vertinamas kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės ir priteisiami atgręžtinio reikalavimo tvarka. Nurodė, kad ieškovui įmonėje buvo patikėtas valdyti didelės vertės turtas (transporto priemonė ir krovinys), todėl jis buvo įpareigotas elgtis ypatingai apdairiai ir rūpestingai. Atsakovas pažymi, kad darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tapati darbo bylai Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašymai pateikti su skirtingu reikalavimo pagrindu, pirmoje byloje atsakovas iš ieškovo prašė priteisti padarytos žalos atlyginimą dėl paties įvykio, kai įsibrovus migrantams į priekabą atsakovas sumokėjo 3364,75 Eur baudą savo užsakovui dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo bei trijų dienų prastovas, už kurias taip pat buvo sumokėta užsakovui (897 Eur), viso – 4261,75 Eur. Dėl šio ginčo šalys susitarė taikiai. Tačiau kita žalos dalis, dėl sugadinto krovinio, liko neatlyginta, ir nebuvo žinoma tuo metu, kai šalys išsprendė pirminį ginčą (el.b.l.166-168, I t.)
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad nesutinka su DGK sprendimu, mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikintinas. Atkreipia dar kartą teismo dėmesį į tai, jog ieškovas nuo 2017 m. vasario 10 d. nebedirba UAB „LitCarrier“ įmonėje ir įmonė praleido terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Ieškovo manymu, DGK vadovaudamasi DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo prašymą dėl patirtų nuostolių, nes atsakovo reikalavimas tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir atsakovas iš esmės pareiškė tą patį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriame sutampa tas pats dalykas dėl žalos atlyginimo, ir kuriame matyti, kad visi reikalavimai yra kildinami ir 2016 m. spalio 20 d. įvykio, kai priekaboje buvo rasti migrantai. Minėtos aplinkybės buvo nagrinėtos per pirmąjį darbo ginčą, o naujų aplinkybių neatsirado. DGK patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir išsprendė ginčą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pagarsino taikos sutarties sąlygas, be to pažymėjo, kad ieškovas prisiėmė didesnius įsipareigojimus nei numato įstatymas, t. y. atsakovui atlygino žalą, kuri sudarė penkis vidutinius darbo užmokesčio atlyginimus, o ne tris. Anot ieškovo atstovo, atsakovo reikalavimas nėra suderintas su DK 153 straipsnio 1 dalies nuostata, kur numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Teigė, kad ieškovo veiksmuose nenustatyta tyčios, todėl visiško žalos atlyginimo negalima reikalauti. Be to, ieškovo manymu, buvo pažeista jo teisė į teisinę gynybą, nes jam nebuvo pranešta apie iškeltą bylą, o pranešimas buvo išsiųstas ieškovo žmonai, su kuria ieškovas nei teisiškai, nei faktiškai negyvena, ir kuri ieškovo apie darbo ginčų komisijos pranešimą neinformavo.
Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė nurodė, kad ieškovas yra patyręs vairuotojas, žinojo, kad negalima sustoti arčiau nei 200 km iki Kalė uosto, tačiau sustojo, turėjo sustoti saugomoje aikštelėje, bet sustojo nesaugomoje, atkreipė teismo dėmesį į tai, jog netolimais buvo saugomos stovėjimo aikštelės. Pažymėjo, kad vairuotojas turėjo elgtis ypatingai apdairiai ir atsakingai, nes jam buvo patikėtas didelės vertės krovinys ir transporto priemonė, be to, vairuotojas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir privalėjo saugoti jam patikėtą turtą. Atsakovo atstovė teigė, jog darbo bylos yra skirtingos su skirtingais reikalavimų pagrindais. Atsakovo direktorės teigimu, ieškovas žinojo, kad jam reikės sumokėti frančizę, dar tada kai išeidinėjo iš darbo, tačiau atsakovui nebuvo žinomas žalos dydis, todėl nebuvo žinoma ir kokio dydžio bus frančizė. Atsakovas apie žalos dydį sužinojo 2018 m. lapkričio mėnesį iš draudimo bendrovės ir kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją.
Ieškinys atmetamas.
Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. liepos 19 d. ieškovas sudarė darbo sutartį su atsakovu. Ieškovas priimtas dirbti vairuotoju. Darbo sutartis įsigaliojo 2013 m. liepos 19 d., darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos 23 d. (el.b.l. 9-10, I t.).
Ieškovas, pradėjęs dirbti, pasirašė darbo tvarkos taisykles, kurių 57 punkte įtvirtinta, kad jeigu vairuotojas vyksta į komandiruotę bendrovės transporto priemone, tai jis privalo saugoti jam patikėtą turtą, vairuodamas privalo laikytis kelių eismo taisyklių, veždamas krovinį privalo sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse ir privalo imtis visų kitų rūpestingų apsaugos priemonių siekiant išvengti vagystės, plėšimo ir kitų neteisėtų veiksmų, taip pat vykdyti visus kitus darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymus dėl darbuotojui patikėto turto apsaugos (el. b. l. 23-28, I t.).
Byloje nustatyta, kad UAB „LitCarrier“ su A. I. 2013 m. liepos 19 d. sudarė darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ieškovas - darbuotojas įsipareigojo rūpestingai saugoti jam patikėtą turtą (sutarties 2.2.1. punktas), krovinines transporto priemones palikti tik saugiose parkavimo zonose ir imtis visų kitų priemonių, užkertančių kelią žalos turui kilti (sutarties 2.2.8. punktas), visiškai atlyginti materialinę žalą, įskaitant, bet neapsiribojant atvejais dėl turto, kurį jam patikėjo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kuris buvo patikėtas ar kurį darbuotojas gavo iš kurias darbdavys išmokėjo dėl darbuotojo kaltės, nuostolių, atsiradusių dėl to, kad darbuotojas nesiėmė priemonių užkirsti kelią žalai darbdaviui atsirasti; Lietuvos Respublikos teisės aktų, darbdavio vidaus dokumentų, darbo sutarties, šios sutarties, darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų, taisyklių procedūrų ir pan. pažeidimo, jei dėl to darbdavys patyrė nuostolių (sutarties 2.2.14. punktas) (el. b. l. 29-34, I t.).
2016 m. spalio 20 d. būdamas komandiruotėje ieškovas pasikrovė krovinį AT-Bludenz, Austrijoje, gabenimui į Didžiąją Britaniją. Vežimo metu sustojo poilsiui Steenwerck, Prancūzijoje. Greitkelyje E42, likus mažiau nei 100 km iki Kalė uosto, sustojimas truko 9 val. 9 min. (el. b. l. 64,66, I t.). Po sustojimo vairuotojas toliau važiavo Kalė uosto link. Privažiavus eurotunelį transporto priemonė ir krovinys buvo patikrinti Prancūzijos pareigūnų. Patikros metu priekaboje buvo aptikti nelegalūs migrantai, kurie po patikros buvo paleisti, o vairuotojui leista vykti toliau. Dėl minėto įvykio transporto priemonė buvo sulaikyta tam, kad būtų atlikta transporto priemonės ir krovinio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad krovinys buvo apgadintas, o nuostoliai atsirado dėl to, kad nelegalūs migrantai pateko į priekabą nukirpę viršutinės plombos kilpą, todėl duris buvo galima atidaryti nenukerpant plombos (el. b. l. 19-35, II t.). Dėl įvykio ir po jo sekusios patikros atsakovas sumokėjo 3364,75 Eur baudą savo užsakovui logistikos įmonei HCS A/S:Transport & Spedition dėl to, kad buvo nesilaikyta saugumo reikalavimų bei dėl trijų dienų prastovas. Dėl šių nuostolių šalys susitarė ir darbo ginčų komisija 2017-03-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino jų taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui įsipareigojo sumokėti 2300 Eur materialinės žalos atlyginimą ir bylą nutraukė (el. b. l. 7-8, 116-118, t.I).
Išanalizavęs darbo ginčų komisijos darbo bylų, sprendimų medžiagas, teismas sprendžia, jog darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo svarstomi klausimai dėl nagrinėjamoje dabar teismo byloje atlygintinos žalos dydžio. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl nuostolių, darbdavio patirtų sumokant baudą ir už prastovas užsakovui. Nagrinėtame ginče nebuvo keltas klausimas dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo.
Kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, dėl šio įvykio, uždarajai akcinei bendrovei „Litcarrier“ užsakovas pateikė pretenziją dėl sugadinto krovinio, nenurodydamas konkrečios sumos (el.b.l.36-37, t.II). Taigi, 2017 m. kovo mėnesį darbdavys negalėjo ieškovui konkretizuoti jokios sumos dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo, nes neturėjo objektyvių duomenų apie padarytą žalą. Minėtu 2017-03-30 sprendimu patvirtinta taikos sutartimi darbdavys ir darbuotojas išsisprendė tai dienai žinomos žalos atlyginimo klausimus ir atsiskaitymą su darbuotoju atleidžiant iš darbo.
2019 m. sausio 17 d. atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 1507,16 Eur materialinės žalos atlyginimo iš A. I. išieškojimo (el. b. l. 119-120, I t.). Nurodė, kad pagal 2016 m. spalio 20 d. įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kroviniui, 6028,62 Eur žalos padengė atsakovo draudikas, o likusią sumos dalį (1507,16 Eur) 2018 m. lapkričio 30 d. pavedimu atsakovas pervedė savo užsakovui logistikos įmonei HCS A/S:Transport & Spedition (el. b. l. 125, I t.). 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) DGK atsakovo prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovo 1507,16 Eur žalos atlyginimą (el. b. l. 5-6, I t.).
Dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (naujos redakcijos DK 220 str. 1 d.) nustatyto termino pateikti prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje teisinio kvalifikavimo ir šio termino taikymo
DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ankstesnėje savo praktikoje pasisakydamas dėl darbo kodekso nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013).
Įvertinus ankstesnės redakcijos darbo kodekso ir dabar galiojančio darbo kodekso įtvirtintą teisinio reglamentavimo iš dalies tapatumą ir pasikeitimus, spręstina, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Konstatuotina, kad trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos.
Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje (dabar galiojančio DK 15 str. 2 d.) nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje nustatyta, kad darbdavys kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančius organus, nepraleidęs nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti, taikant nagrinėjamoje teisme byloje ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo. Be to, darbdavys kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nepraleidęs ir dabar galiojančio darbo kodekso 220 straipsnio 1 d. dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nes atgręžtinio reikalavimo teisę į A. I. darbdavys įgijo tik pats sumokėjęs (2018-11-30) frančizės sumą, kurią ir prašė išieškoti iš buvusio darbuotojo.
Kaip nustatyta, ieškovo, dirbusio pas atsakovą vairuotoju, gabentas krovinys buvo apdraustas CMR draudimu. Krovinio žalos suma sudarė 7335,78 Eur. Darbdavio draudikas If P&C Insurance AS filialas padengė dalį žalos – 6028,62 Eur. Kitą dalį sudaro 1507,16 Eur franšizės dydis, kurį darbdavys pats sumokėjo kompanijai WK Wbster ant Co Ltd. Taigi, ši nuostolių dalis vertinama, kaip žala, atsiradusi dėl ieškovo kaltės. Ieškovas dirbo pas atsakovą pagal darbo sutartį, pasirašęs tiek visiškos materialinės atsakomybės sutartį (kuri galioja visų darbo santykių pas atsakovą metu), tiek darbo tvarkos taisykles, žinojo savo pareigas dėl jam patikėto turto apsaugos ir ėmimosi visų priemonių, kad krovinys būtų pristatytas saugiai ir laiku. Kaip nustatyta iš visų aplinkybių, A. I. savo pareigų nesilaikė, todėl jam iškyla pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu darbo sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.
Kadangi darbo santykiai šalis siejo dar iki įsigaliojant naujos redakcijos darbo kodeksui ir pats įvykis, kurio metu buvo padaryta žala įvyko 2016 m., taikytinos senojo darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo materialinę atsakomybę.
Pagal 2002 m. redakcijos darbo kodeksą, darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). DK 253 straipsnyje pateiktas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sąrašas. Pagal jį, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas).
Darbuotojų materialinė atsakomybė būna dviejų rūšių: ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kaip anksčiau įvardinta, A. I., pradėjęs dirbti vairuotoju pas atsakovą, buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.
Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis).
Nustatyta, kad UAB „LitCarrier“ transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraudusi savo atsakomybę, ir pagal draudimo liudijimą buvo numatytas franšizės dydis „kai pervežami reguliuojamos temperatūros kroviniai, maistas, gėrimai, naminių gyvūnų ėdalas – 20 proc. žalos, bet ne mažiau kaip 1500 Eur“ (el.b.l.47).
Išskaita (franšizė) – tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas (draudėjas). Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią išskaitos (franšizės) sumą. Taigi, pagal draudimo sutartį, krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygina išskaitą. Išskaitos dydis yra susijęs su darbdavio pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) laikytina darbdavio patirtais tiesioginiais nuostoliais dėl krovinio sugadinimo (praradimo).
Iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo gabentas krovinys pasiekė gavėją (užsakovą) pažeistas (kaip pvz., gabento šokolado pakuotės praplėštos, išpakuotos, dalis šokolado suvalgyta) (el.b.l.19-37, t.II). UAB „LitCarrier“ privalėjo sumokėti (ir sumokėjo) pagal pretenziją 7581,82 Eur sumą, kurios dalį padengė draudimo bendrovė, tačiau franšizės sumą 1507,16 Eur sumokėjo pats darbdavys (el.b.l.124-146, t.I; 50-60, t.II).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas įrodė visas ieškovo materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo kaip darbdavio ir žalą patyrusio asmens reikalavimas ieškovui atlyginti 1507,16 Eur žalos sumą (kurios nepadengė draudiko sumokėta draudimo išmoka) yra pagrįstas ir tenkinamas, o ieškovo reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) atmetamas.
Vadovaujantis DK 231 straipsniu, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas; teismas rėmėsi darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu surinktais įrydomais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovas nepateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos (1,86 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas
N U S P R E N D Ė:
A. I. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCarrier“, juridinio asmens kodas 302642387, naudai 1507,16 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septynis eurus 16 euro centų) žalos atlyginimą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė