DOK-1180
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10584-2022-4
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 19 d. paduotu ieškovės A. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė A. S. ieškiniu ir atsakovas R. M. priešieškiniu prašė teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą.
Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino:
1. nustatė nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. gyvenamąją vietą su atsakovu;
2. priteisė iš ieškovės nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
3. paskyrė atsakovą nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
4. nustatė ieškovės A. S. ir nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. bendravimo tvarką:
4.1 mama bendrauja su nepilnametėmis dukromis kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdama vaikus penktadienį iš jų ugdymo įstaigų (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir ieškovė negali atvykti pasiimti vaikų penktadienį nustatytu laiku, ji privalo apie tai informuoti atsakovą SMS žinute ne vėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki trečiadienio 17.00 val.;
4.2 mama bendrauja su nepilnametėmis dukromis lyginiais kalendoriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) birželio 24 d. (Jonines), lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų dieną), lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną), gruodžio 24 d. (Šv. Kūčias) ir Šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), E. M. gimtadienį (birželio 15 d.), E. M. gimtadienį (gruodžio 3 d.) paimdama vaikus švenčių išvakarėse iš jų ugdymo įstaigų (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama jas į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 18.00 val. iki 19:00 val. Kai bendraujama lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų dieną) ir lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną) bei gruodžio 24 d. (Šv. Kūčias) ir Šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) ieškovė vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną nuo 18.00 val. iki 19:00 val.;
4.3 mama bendrauja su nepilnametėmis dukromis nelyginiais kalendoriniais metais (2023, 2025 ir t.t.) sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną), Šv. Velykų dieną, paimdama vaikus švenčių išvakarėse iš jų ugdymo įstaigų (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama jas į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 18.00 val. iki 19:00 val.;
4.4 mama bendrauja su nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. imtinai ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečių dukrų vasaros atostogų metu, bei visas dukterų mokslo metų rudens atostogas, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo pirmosios dienos išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama į jų gyvenamąją vietą bendravimo paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
4.5 tėtis privalo mamai pranešti ne vėliau kaip prieš šešias valandas SMS žinute arba el. paštu, jeigu vykstant ugdymo procesui dukrų nėra galimybės pasiimti ugdymo įstaigose ir privalo nurodyti dukrų pasiėmimo vietą (adresą);
4.6 mama turi teisę su nepilnametėmis dukromis bendrauti internetinio ryšio priemonėmis (messenger, viber, whatsapp ir kt. (vaizdo skambutis)) ir telefonu, išskyrus atvejus, kai šalių vaikai yra užimti dėl mokslų ar kitų svarbių priežasčių;
4.7 nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų balandžio 19 d. (mamos gimimo dieną) šalių nepilnametės dukros bendrauja su mama;
4.8 apie ketinimą pasiimti vaikus mama privalo informuoti tėtį SMS žinute ne vėliau kaip parą iki numatomo paėmimo. Mamai nustatytu laiku neatvykus pasiimti dukterų, bendravimo laikas šalių susitarimu gali būti perkeliamas į kitą laiką;
4.9 mama gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis bet kuriuo kitu šalių (t. y. ieškovės ir atsakovo) SMS ar el. paštu susiderintu laiku;
4.10 bendravimo tvarkos 2–4 punktai turi pirmumą prieš tvarkos 1 punktą;
4.11 mama privalo bendravimo su dukromis metu sudaryti galimybę tėčiui susiekti su dukromis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, messenger, viber, whatsapp ar (vaizdo skambutis)), bei nedelsiant pranešti vaikui (-ams) susirgus;
4.12 jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku mamos bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, tėtis apie tai informuoja mamą trumpąja SMS žinute ar el. laišku prieš vieną dieną arba per kuo trumpesnį laiką, kai atsirado kliūtis;
4.13 vaiko (-ų) ligos atveju, vaiko (-ų) tėčiui informavus mamą apie vaiko ligą, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje, o tėtis turi sudaryti galimybę mamai su vaiku (-ais) pabendrauti bent viena vaizdo ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, messenger, viber, whatsapp ar (vaizdo skambutis));
4.14 jeigu mama bendravimo tvarkoje nustatytu laiku neinformuoja vaiko tėčio apie ketinimą bendrauti su vaikais, laikoma, kad ji nurodytu metu su vaikais bendrauti nepageidauja ir vaiko tėtis turi teisę šį laiką su vaikais leisti savo nuožiūra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą, t. y. sprendimo dalį dėl ieškovės A. S. bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. M. ir E. M. tvarkos nustatymo papildė punktu dėl bendravimo darbo dienomis: „mama bendrauja su nepilnametės dukromis E. M. ir E. M. kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymui), o jei jų ugdymo įstaigoje tą dieną nėra, tuomet iš jų gyvenamosios vietos tuo pačiu laiku, kuriuo mergaitės paimamos iš ugdymo įstaigos, ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir ieškovė negali atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, ji privalo apie tai informuoti atsakovą SMS žinute ne vėliau nei prieš šešias valandas.“; taip pat sumažino iš ieškovės A. S. priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms E. M. ir E. M. dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui; likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovė A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme buvo suvaržyta ieškovės teisė būti išklausytai, teikti prašymus bei argumentus dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pateikta informacija (iš viso 116 lapų) apie ginčo šalis ir jų nepilnamečius vaikus. Teismo posėdis rašytine tvarka buvo paskirtas 2023 m. gruodžio 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti nauji įrodymai šalims nebuvo išsiųsti susipažinimui, į juos nebuvo leista atsikirsti ir išsakyti savo nuomonę, šie įrodymai prie bylos prijungti tik skundžiama nutartimi (skundo 3 psl.). Skyriaus pateiktoje informacijoje buvo duomenų apie netinkamą R. M. elgesį, tačiau teismas jų visiškai nevertino (skundo 4 psl.). Taip nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas tik tada, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti draudimo priimti naujus įrodymus išlygą, suteikia priešingai bylos šaliai galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 28 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.175 straipsnio normą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių nustatyti reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko nustatė vaikų interesų neatitinkančią bendravimo tvarką, kuri sunkiai vykdytina priverstine tvarka, pažeidžiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dukterys kartu su ieškove A. S. nuolat gyveno iki 2023 m. liepos 14 d. Per visą laiką nuo pat 2023 m. liepos 14 d. iki šios dienos, t. y. per beveik aštuonis mėnesius, ieškovė matėsi su dukterimi E. šešis kartus (iš kurių buvo trys savaitgaliai), motyvuojant dukters nenoru matytis su ieškove. Teismas skundžiamoje nutartyje 52 punkte nurodė, kad ieškovės emocinis ryšys su dukromis, o ypač su E., yra sutrikęs, sprendė, kad tai sukėlė išimtinai ieškovės netinkamas elgesys, neatsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus, kad atsakovas R. M. sąmoningai kelia konfliktines situacijas, manipuliuoja ieškove ir institucijomis, naudojasi ieškovės psichine liga, ją provokuodamas. Dėl tokio jo elgesio visos institucijos - tiek vaikų ugdymo įstaigos, tiek ir vaiko teises ginančios institucijos laiko, kad atsakovas yra pavyzdinis tėvas, tuo tarpu ieškovė - konfliktiška, emocijų nevaldanti asmenybė (skundo 2, 3 psl.). Nors pirmosios instancijos teismas ir išklausė dukterų E. ir E. nuomonę tiesiogiai ir abi dukterys išreiškė norinčios gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau situacija apeliacinės instancijos teisme kardinaliai pasikeitė, dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę tiesiogiai ir aiškintis tikrąsias priežastis, dėl kurių mergaitės, kurios visą laiką gyveno su ieškove, nebenori su mama matytis (pvz., dukra E.). Mergaitės nuo gimimo nuolat gyveno su ieškove, todėl teismas privalėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių jos per kelis mėnesius prarado emocinį ryšį su ja. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad dėl prarasto emocinio ryšio kaltas išimtinai ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie atsakovo R. M. elgesį, kai ieškovei būdingos tam tikros reakcijos dėl jai diagnozuotos psichinės ligos (skundo 5 psl.). Tuo tarpu remiantis kasacinio teismo praktika, teismas tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Atsakovas kliudo ieškovei bendrauti su dukterimis (skundo 6, 7 psl.). Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad atsakovas sąmoningai trukdo ieškovei bendrauti su dukterimis, sąmoningai naudojasi ieškovės emocine būkle, ją provokuodamas, dėl to ieškovė kai kada netenka savitvardos, nepagrįstai sprendė, kad tik viena ieškovė kalta dėl savo elgesio, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės psichinės sveikatos būklę bei, kaip minėta, teismo nutartimi nustatęs, kad ieškovės emocinis ryšys su dukterimis yra atšalęs, nenustatė jokių priemonių šio ryšio atkūrimui. Teismas turėjo apsvarstyti galimybes skirti mergaičių psichologinę ekspertizę, tikslu nustatyti jų atsisakymo ar nenoro matytis su ieškove priežastis, nes tik nustačius šia reikšmingas aplinkybes, būtų galimas nustatyti realiai vykdomą bendravimo tvarką, o pačią bendravimo tvarką apsvarstyti dalyvaujant psichologui (skundo 8 psl.).
3. Teismas nepagrįstai nesprendė reikalavimo dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 metų gruodžio mėnesio iki 2023 m. balandžio 7 d., nurodydamas, kad ieškovė neturi teisės reikšti naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, tačiau apie tai ne kartą nurodė teismo posėdžiuose, be to, ši aplinkybė buvo nurodyta ir ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisiant laikiną išlaikymą (skundo 8 psl.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas