Teisėjas Artūras Dilys                                            Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-62-185/2014

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00588-2013-4                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

               2014 m. vasario 17 d.

   Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens – konfiskuotos transporto priemonės  „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko M. Č. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :             

              Skundžiamu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimu T. P. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 7 d., 129 str. ir 130 str. 1 d., ir jam skirtos nuobaudos: pagal ATPK 1241 str. 7 d. 30 Lt bauda, pagal ATPK 129 str. 25 parų administracinis areštas, pagal ATPK 130 str. 1 d. 26 parų administracinis areštas su vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str., šios nuobaudos subendrintos, taikant nuobaudų apėmimą, ir T. P. paskirta galutinė nuobauda – 26 paros administracinio arešto su vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

              T. P. administracinės nuobaudos paskirtos už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 17 d. apie 22.10 val. Rokiškio r., kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo M. Č. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,56 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, stabdomas policijos nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti, nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Šiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 17 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. , 130 str. 1 d. ir 1241 str. 7 d.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. Č. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-12-26 nutarimą ir už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą be transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Nurodo, kad nesutinka su nutarimo dalimi dėl jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Mano, kad skundžiamu nutarimu paskirta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas neatitinka proporcingumo reikalavimo. Teigia, kad paskirdamas T. P. administracinę nuobaudą – administracinį areštą su jam (M. Č.) priklausančios transporto priemonės konfiskavimu, teismas iš esmės ne sugriežtino T. P. atsakomybę, o papildomai nubaudė jį (apeliantą), nes buvo konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimui. Teismas, atsižvelgęs į T. P. padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kurios laikytinos itin pavojingomis, galėjusiomis sukelti skaudžias pasekmes, parinko jau ir taip griežtesnę nuobaudą – administracinį areštą vietoje galimos piniginės nuobaudos. Sprendimą skirti transporto priemonės konfiskavimą teismas grindė tuo, kad laikė nustatyta, jog iš pradžių transporto priemonę, stabdant policijos pareigūnams, vairavo jis (apeliantas), iš ko darė išvadą, kad pažeisdamas KET ir leisdamas prie vairo sėsti neblaiviam bei neturinčiam teisės vairuoti T. P., sudarė sąlygas daryti grubius teisės pažeidimus. Mano, kad tokia teismo motyvacija nepagrįsta. Pažymi, kad kaip liudytojai apklausti S. P., R. B., M. J. parodė, jog tą vakarą planuodamas vartoti alkoholį, jam priklausančio automobilio vairavimą buvo patikėjęs S. P.. Visi šie apklausti liudytojai patvirtino, kad automobilio vairavimą T. P. perėmė jam to nežinant, nes jis tuo metu miegojo. Visi liudytojai, netgi policijos pareigūnai, patvirtino, kad T. P. nestojant policijos pareigūnams, visi automobilyje buvę asmenys, tarp jų ir jis, reikalavo sustoti. Nurodo, kad policijos pareigūnų nurodoma aplinkybė, jog iki T. P. perimant vairavimą, stabdomą transporto priemonę vairavo jis (apeliantas), taip pat yra ginčytina. Mano, kad net pasitvirtinus aplinkybei dėl jo vairavimo, tai neduotų pagrindo išvadai, jog leido sėsti T. P. prie jo automobilio vairo. Kaip patvirtina bylos medžiaga, T. P. vairavimą perėmė savo iniciatyva, o ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nutraukė ne dėl policijos veiksmų, o jo ir kitų automobilyje buvusių asmenų reikalavimu. Už tai, kad jis galimai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jeigu nagrinėjant bylą pasitvirtins protokole nurodytos aplinkybės, už pažeidimą bus nubaustas įstatyme numatyta tvarka. Todėl mano, kad T. P. parinkta administracinė nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu neatitinka ATPK 30 str. nustatytų nuobaudos skyrimo reikalavimų, nes nuobauda parinkta neproporcingai griežta. Įvertinant tai, kad T. P. realiai neturės finansinių galimybių atlyginti jam padarytos žalos dėl transporto priemonės konfiskavimo, jis bus nubaustas dvigubai, o tai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad M. Č. pats važinėjosi jam priklausančiu automobiliu su neblaiviais jaunuoliais. Jis žinojo, kad T. P. neturi teisės vairuoti, tačiau jo nesulaikė nuo daromo teisės pažeidimo. Mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir nėra jokių objektyvių priežasčių jį keisti bei taikyti švelnesnę nuobaudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu T. P. už pažeidimų, numatytų ATPK 1241 str. 7 d., 129 str. ir 130 str. 1 d. padarymą paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 26 paros administracinio arešto su vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų  pažeidimų padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl T. P. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniu skundu keliamas T. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma jam už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nurodyta, kad už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui gali būti paskirta bauda nuo keturių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 str. pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokį ATPK 26 str. 1 d. nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 str. Minėto straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 str. 4 d. Šios dalies 1 punkte teigiama, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. pažeidimų padarymo metu vairavo ne jam, o M. Č. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliaciniame skunde M. Č. nurodo, kad jis, tą vakarą planuodamas vartoti alkoholį, savo automobilį buvo patikėjęs vairuoti S. P., o T. P. jo automobilį perėmė vairuoti jam to nežinant, nes jis tuo metu miegojo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog tokie M. Č. apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir  laikomi apelianto siekimu sušvelninti T. P. padėtį ir kartu išvengti jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.

Nors M. Č. ir teigia, kad T. P. perėmus vairuoti jo automobilį, jis tuo metu miegojo ir apie tai nieko nežinojo, tačiau tokius jo skundo teiginius paneigia policijos pareigūnų R. M. ir Ž. Ž. tarnybiniuose pranešimuose bei pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklūs parodymai, kad iš pradžių jiems stabdant automobilį „Mercedes Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo M. Č., kuris pristabdęs automobilį perlipo į jo galą, o prie automobilio vairo, perlipęs iš galo, sėdo T. P., kuris toliau tęsė automobilio vairavimą ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti M. Č., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų R. M. ir Ž. Ž. parodymais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde M. Č. minimi liudytojai S. P., R. B. ir M. J., kurie, kaip nurodo apeliantas, patvirtino, jog T. P. automobilį vairuoti perėmė savo iniciatyva, jam (M. Č.) to nežinant, nes jis tuo metu miegojo, yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes yra M. Č. draugai, todėl šių asmenų parodymai, atsižvelgus dar ir į tai, kad jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vertinami kritiškai. Taigi iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, jog automobilio savininkas M. Č., pats perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti T. P. ir tokiu būdu sudarė sąlygas T. P. daryti grubius KET pažeidimus. Pažymėtina, kad perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas  yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti M. Č. priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis T. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra teisėtas bei atitinka įstatymų reikalavimus. Naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

M. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                               Pranas Šimkus