Administracinė byla Nr. eA-1383-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04915-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lomista“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti paraišką Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 (toliau – ir Paraiška), remiantis kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra 2021 m. gegužės 25 d. interneto tinklalapyje http://www.apva.lt/ paskelbė Kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos naudojimo 2021–2023 m. vandens apsaugos 2.1.1.2. kryptį „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“ (toliau – ir Kvietimas). Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – ir APVIS) pateikė projekto „UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimas“ paraišką. Agentūra 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė Sprendimą, nurodydama, jog atliko Paraiškos vertinimą, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus bei Paraiškos vertinimo metu nustatė trūkumus, dėl kurių Paraiška toliau negali būti vertinama. Pareiškėjas vertino, jog priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo Paraiška turi būti vertinama iš naujo remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais ir kriterijais.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas tik formaliai nurodė, kad neva bus sukurtas naujas taršos šaltinis į aplinką. Pareiškėjo nuotekos kokios buvo, tokios ir liks po projekto įgyvendinimo, kas aiškiai nurodyta Paraiškoje (produkcijos kiekiai, taršos matavimo protokolas, numatomų sutvarkyti nuotekų apimtys). Jei atsakovas būtų neformaliai vertinęs Paraišką, o pagal joje nurodytus produkcijos kiekius, taršos matavimo protokolą, numatomų sutvarkyti nuotekų apimtis, tuomet būtų akivaizdu, kad nebus sukurta jokio papildomo taršos šaltinio. Priešingai, planuojamas įsigyti nuotekų valymo įrenginys leistų išvalyti nuotekas iki vandens, kurį Bendrovė išleistų į gruntą. Šias faktines aplinkybes pagrindžia atlikti skaičiavimai pateikti prie Paraiškos Excel lentelėje pagal 2021 m. liepos 12 d. matavimų protokolą UAB „Kauno Vandenys“ laboratorijos, protokolo Nr. 535 ir UAB „Ecoranga group“ komercinis pasiūlymas. Pareiškėjas teikė Paraišką pagal Kvietime nurodytas sąlygas ir remiantis Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Taigi, pateikta Paraiška visiškai atitinka reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra jokių papildomų reikalavimų dėl atmetimo rašte minimų sukuriamų naujų taršos šaltinių, nei Kvietimo dokumentacijoje, nei kituose susijusiuose Kvietime minimuose dokumentuose. Taip pat Paraiškos teikimo periodu konsultuojantis telefonu, Bendrovės Projektas buvo vertinamas kaip tinkamas, jei Bendrovė atitiktų visas Kvietime minimas sąlygas.
4. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su atsakovo skirtais balais pagal Paraiškos kriterijus. Pareiškėjas nurodė, jog Paraiška turėjo būti įvertinta pagal faktinę Paraiškos dokumentaciją, atliktus pagrįstus skaičiavimus, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2021-2023 m. finansavimo krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-287 (toliau – ir Finansavimo kryptys) 1 priedo pareiškėjo Vandenų apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, vykdomo pagal 2.1.1.2 finansavimo kryptį, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelę. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas pagal Kvietime pateiktą kokybės ir naudos (balų) vertinimo lentelę turėjo Bendrovei skirti iš viso 40 balų, o tai atitiktų atsakovo reikalavimą paraiškai surinkti minimalų 30 balų. Atsakovas aplaidžiai vertino pareiškėjo paraišką, netinkamai interpretavo teisės aktą, nes neaišku, kodėl atsakovas teigė, kad „techninis įgyvendinimas negali būti ilgesnis nei 20 mėn.“, jei teisės aktas suponuoja ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vertinant Bendrovės Paraišką buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kuris iš esmės siejamas su objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro realų pagrindą suinteresuotam asmeniui kliautis viešąja administracija.
5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog projekto Paraiškos atitikties administraciniams reikalavimams vertinimą Agentūra atliko vadovaudamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, Finansavimo krypčių 2 priedu, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus. Atlikęs Paraiškos vertinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo Paraiška netenkina Finansavimo krypčių bei Tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, Paraiška buvo atmesta.
7. Atsakovas paaiškino, jog Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad subsidijos teikiamos Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims įgyvendinantiems projektus Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal <...> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas finansavimo kryptis. Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad paraiška turi būti teikiama tik pagal paraiškos pateikimo momentu galiojančias finansavimo kryptis, paraiškų pateikimo ir atrankos būdus, pateikimo terminus ir finansavimo sąlygas. Skiriant paramą, pirmiausiai nustatomi prioritetai ir parenkamos finansavimo kryptys, bei šioms kryptims paskirstomos lėšos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Finansavimo krypties „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“ paskirtis – paskatinti ir paremti juridinius asmenis, diegiančius projektus, susijusius su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą. Tačiau pareiškėjams, pretenduojantiems į valstybės paramą bei įgyvendinantiems prevencinius projektus pagal Finansavimo kryptis, keliama dar viena sąlyga, kuri nagrinėjamu atveju ypač akcentuotina – diegiamas projektas negali būti susijęs su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu (Finansavimo krypčių 2.1 p. 1 išnaša).
8. Atsakovas nurodė, jog vertinant Bendrovės Paraišką buvo nustatyta, kad pareiškėjo gamybos padalinyje (duomenys neskelbtini), susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose, periodiškai išsiurbiamos bei išvežamos į Kauno miesto nuotekų valyklą išvalyti. Kauno miesto nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos yra išvalomos iki teisės aktais leistinų normų. Nagrinėjamu atveju teršėjas yra juridinis asmuo, su kuriuo pareiškėjas sudaro sutartį dėl nuotekų sutvarkymo. Pagal 2021 m. liepos 12 d. UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos nuotekų tyrimų protokolą Nr. 535, teršiančių medžiagų koncentracijos yra biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7)-2580 mg/l; bendras azotas-338 mg/l; bendras fosforas-12 mg/l. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus laboratorinius tyrimus, minimų teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija keliamų reikalavimų nuotekoms, atiduodamoms valyti į miesto nuotekų valyklą, UAB „Kauno vandenys“ nekyla sunkumų apvalyti pareiškėjo susidariusias nuotekas iki leistinų normų. Pareiškėjui projektu įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas valant ir išleidžiant į gamtinę aplinką – gruntą, būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, o tai prieštarauja Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nustatytai sąlygai, kad projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis.
9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė, jog „planuojamas įsigyti nuotekų valymo įrenginys leistų išvalyti nuotekas iki vandens, kurį įmonė išleistų į gruntą“, ką šiuo metu atlieka UAB „Kauno vandenys“, t. y. išvalo pristatytas iš pareiškėjo nuotekas iki teisės aktais leidžiamų normų ir išleidžia į gamtinę aplinką. Šiuo savo teiginiu pareiškėjas parodė, kad bus sukurtas naujas taršos šaltinis, t. y. UAB „Kauno vandenys“ toliau valytų nuotekas ir jas išleistų į gamtinę aplinką ir papildomai atsirastų naujas taršos šaltinis – po gamybinių nuotekų valymo įrenginių nuotekos būtų išleidžiamos į aplinką (į gruntą).
10. Dėl Paraiškos vertinimo metu nustatyto trūkumo atsakovas pažymėjo, jog Agentūra sprendimą dėl nepasiekiamo aplinkosauginio efekto grindžia faktu, kad pareiškėjui įgyvendinus projektą, nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, tačiau nepakistų aplinkosauginis efektas. Pareiškėjo pateikti aplinkosauginio efekto skaičiavimai nėra pagrįsti, o Paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto, kuris reglamentuoja, kad finansuojami tik tokie projektai, kuriuos įgyvendinus išpildomos abi sąlygos: „sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas“. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja projekto 36 mėnesių terminą, kuris pradedamas skaičiuoti įsigaliojus projekto finansavimo sutarčiai ir pažymi, kad šis vertinimo metu nustatytas trūkumas neturėjo įtakos sprendimui dėl Paraiškos atmetimo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Lomista“ skundą.
12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
12.1. Agentūra 2021 m. gegužės 25 d. interneto tinklalapyje www.apva.lt paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2021–2023 m. finansavimo krypčių, patvirtintų 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-287, Vandens apsaugos 2.1.1.2 kryptį „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“, informuodama apie paraiškų investiciniams projektams pateikimo terminus, priėmimo ir atrankos būdą bei kitą paraiškose pateikti reikalingą informaciją.
12.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. per APVIS pateikė projekto „UAB „Lomista“ nuotekų tvarkymo įrenginių diegimas“ paraišką Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 finansavimui gauti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437.
12.3. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog Bendrovės pagrindinė veikla yra aliejaus ir acto gamyba. Bendrovė gamina maistinį rafinuotą rapsų, rafinuotą ir nerafinuotą saulėgrąžų aliejų ir kt. Šiuo metu gamyboje susidarančios nuotekos yra nevalomos ir kaupiamos talpose. Sukauptas nuotekas pagal sutartį iš talpų periodiškai išsiurbia ir išveža tvarkytojas. Įgyvendinus projektą, Bendrovė siekia įsigyti nuotekų tvarkymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį Bendrovė išleistų į gruntą.
12.4. Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, atliko Paraiškos vertinimą ir, remdamasi Finansavimo krypčių 2 priedu, suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus. Agentūra Sprendime nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu nustatyti trūkumai, dėl kurių Paraiška toliau negali būti vertinama, tai yra:
12.4.1. Prieš projekto įgyvendinimą susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose ir periodiškai yra išsiurbiamos bei išvežamos į miesto nuotekų valyklą. Pareiškėjas projektu planuoja įdiegti naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas apvalyti bei išleisti į gamtinę aplinką – gruntą. Įvertinta, kad projekto įgyvendinimo metu sukuriamas naujas taršos šaltinis į aplinką. Finansavimo krypčių 2 2.1 punkto 1 išnašoje nustatyta sąlyga, kad projektai, susiję su naujo taršos šaltinio sukūrimu, negali būti finansuojami.
12.4.2. Prieš projekto įgyvendinimą nuotekos, pristatomos į miesto nuotekų valyklą, kur apvalomos iki leistinų normų ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Projekto įgyvendinimo metu, planuojama pasistatyti savo gamybinių nuotekų valymo įrenginius. Šiais įrenginiais nuotekos bus išvalomos iki leistinų normų. Įvertinta, kad realus įgyvendinimo projekto aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, o pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti, todėl paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų.
12.4.3. Projektui suteikus naudos ir kokybės vertinimo balus, projektui skirta 10 balų pagal bendrąjį kriterijų 1.1. „Projektas vykdomas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje“. Pagal kitus kriterijus balai neskirti. Finansavimo krypčių 2 1 priede nustatyta, kad jeigu projektui skiriama mažiau negu 30 balų, paraiška atmetama.
12.4.4. Paraiškos vertinimo metu taip pat nustatytas trūkumas, kuris neturėjo įtakos Paraiškai atmesti, – įvertinus kartu su Paraiška pateiktus projekto įgyvendinimo bei pirkimų planus, nustatyta, kad projektas techniškai bus įgyvendintas per 23 mėn. Sprendime pažymėta, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo l 4.5 punktu projektas su vienerių metų taršos rodiklių stebėsena po techninio užbaigimo turi būti įgyvendintas per 36 mėn., todėl techninis įgyvendinimas negali būti ilgesnis nei 20 mėn.
12.5. Atsakovas, atlikęs Paraiškos vertinimą nustatė, kad pareiškėjo Paraiška netenkina Finansavimo krypčių bei Tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, Paraišką atmetė.
12.6. Agentūra 2021 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. PV01-0002-1 „Dėl paraiškos Nr. LAAIF- AM-PV01-0002 atmetimo“ informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.
13. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 24 punktu ir nustatė, kad Agentūra 2021 m. gegužės 25 d. interneto tinklalapyje www.apva.lt paskelbė Kvietimą, kuriame buvo nustatyta, jog užpildytos ir pasirašytos sertifikuotu elektroniniu parašu paraiškos bus priimamos nuo 2021 m. liepos 1 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 24.00 val. per informacinę sistemą APVIS, prisijungiant adresu https://apvis.apvis.lt. Bendrovė Paraišką pateikė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos naudojimo 2021-2023 m. vandens apsaugos 2.1.1.2. kryptį „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės.
14. Teismas vertino Paraiškos turinį ir nustatė, kad Paraiškoje Bendrovė nurodė planuojanti įsigyti nuotekų tvarkymo įrenginius, kurie nuotekas išvalytų iki vandens, kurį Bendrovė išleistų į gruntą. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros vertinimu, jog projekto Paraiška turi 4 trūkumus (iš kurių 1 neturėjo įtakos vertinimui).
15. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 5, 16, 25 punktais ir pritarė atsakovo teiginiui, kad parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų, kaip ir bet kuri kita valstybės teikiama parama, nėra besąlygiška. Pirmiausiai nustatomi prioritetai ir parenkamos finansavimo kryptys bei šioms kryptims paskirstomos lėšos, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Finansavimo krypties „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“ paskirtis – paskatinti ir paremti juridinius asmenis, diegiančius projektus, susijusius su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą.
16. Teismas nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo gamybos padalinyje (duomenys neskelbtini), susidarančios nuotekos yra nevalomos, kaupiamos talpose, periodiškai išsiurbiamos bei išvežamos į Kauno miesto nuotekų valyklą išvalyti. Kauno miesto nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos yra išvalomos iki teisės aktais leistinų normų. Šiuo atveju teršėjas yra juridinis asmuo, su kuriuo pareiškėjas sudarė sutartį dėl nuotekų sutvarkymo. Teismas vertino pareiškėjo pateiktus laboratorinius tyrimus ir pažymėjo, jog minimų teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija keliamų reikalavimų nuotekoms, atiduodamoms valyti į miesto nuotekų valyklą, todėl nėra sunkumų apvalyti pareiškėjo susidariusias nuotekas iki leistinų normų. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai Sprendime nurodė, jog pareiškėjui projektu įdiegus naujus nuotekų valymo įrenginius ir gamyboje susidarančias nuotekas valant ir išleidžiant į gamtinę aplinką – gruntą, būtų sukuriamas naujas taršos šaltinis, tuo tarpu pareiškėjams, pretenduojantiems į valstybės paramą bei įgyvendinantiems prevencinius projektus pagal Finansavimo kryptis, keliama papildoma sąlyga, – diegiamas projektas negali būti susijęs su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu (Finansavimo krypčių 2.1 p. 1 išnaša). Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai nurodė, kad Paraiška prieštarauja Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nurodytai sąlygai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog tai naujas papildomas reikalavimas, kadangi ši sąlyga galiojo Paraiškos pateikimo metu ir buvo pasiekiama pagal aktyvią nuorodą interneto tinklalapyje APVA. Teismas, įvertinęs, jog Bendrovės projekto Paraiška neatitinka Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nurodytos sąlygos, sprendė, kad Agentūra pagrįstai šį trūkumą laikė esminiu ir vadovaudamasi Tvarkos aprašo 25 punktu projekto Paraišką toliau vertinti atsisakė.
17. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 2 punktu ir atmetė pareiškėjo skundo teiginius, jog Paraiškos vertinimas buvo formalus bei nemotyvuotas, nustatęs, kad Agentūra priėmė sprendimą atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktus laboratorinius tyrimus, o sprendimą dėl nepasiekiamo aplinkosauginio efekto grindė faktu, jog pareiškėjui, įgyvendinus projektą, nuotekų sutvarkymas būtų tik geografiškai perkeliamas iš vienos vietos į kitą, tačiau aplinkosauginis efektas nepakistų. Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog Paraiška neatitiko Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų.
18. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Paraiškai skirtais balais, teismas pritarė atsakovo vertinimui, jog projektui balai skiriami tik tuo atveju, kai projekto aplinkosauginis efektas yra tiesiogiai susijęs su teršalų kiekio, patenkančio į aplinką sumažėjimu. Šiuo atveju, vertinimo metu buvo nustatyta, jog gamybinės nuotekos miesto nuotekų valymo įrenginiuose išvalomos iki nustatytų normų. Taigi, teismas vertino, jog Paraiškoje deklaruojamas aplinkosauginis efektas nėra pagrįstas, kadangi nuotekų tarša būtų perkelta iš miesto nuotekų valyklos į kitą vietą, todėl realus aplinkosauginis efektas nebūtų pasiektas, todėl darytina išvada, jog pagrįstai balai projektui nebuvo suteikti.
19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl Agentūros netinkamo termino skaičiavimo, vadovaujantis Tvarkos aprašo 4.5 punktu. Teismas sprendė, jog Agentūrai pagrįstai nurodė, kad projekto 36 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti įsigaliojus projekto finansavimo sutarčiai. Teismas pažymėjo, kad šis vertinimo metu nustatytas trūkumas neturėjo įtakos sprendimui dėl Paraiškos atmetimo.
20. Teismas sprendė, jog Agentūra, vertindama projekto Paraišką, nepažeidė Tvarkos aprašo ir Finansavimo krypčių reikalavimų, 2021 m. rugpjūčio 23 d. projekto Paraiškos administracinis vertinimas atliktas pagal nustatytą tvarką ir kriterijus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su projekto Paraiškos vertinimu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
21. Pareiškėjas UAB „Lomista“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką, remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir nurodo, kad Bendrovė įrodinėja aplinkybę, jog yra juridinis asmuo, turintis tikslą įdiegti projektą, susijusį su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, kas de facto atitinka Finansavimo krypties paskirtį. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl Bendrovės nuotekų tvarkymo, dėl Paraiškos prieštaravimo Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašoje nurodytai sąlygai, dėl Paraiškos neatitikties Tvarkos aprašo 2 punktui, dėl skirtų balų pagal Paraiškos kriterijus, dėl netinkamo termino skaičiavimo ir akcentuoja, kad vis sunkiau rasti nuotekų tvarkytojus (UAB „Kaišiadorių vandenys“ atsisako priimti, pareiškėjas patiria papildomus kaštus dėl nuotekų tvarkymo kitame mieste), jo teikta Paraiška atitinka Kvietimo reikalavimus, nėra jokių papildomų reikalavimų dėl atmetimo rašte minimų sukuriamų naujų taršos šaltinių, nei Kvietimo dokumentacijoje, nei kituose susijusiuose Kvietime minimuose dokumentuose. Teismas tik formaliai sutiko su atsakovu, kuris nurodė, jog neva bus sukurtas naujas taršos šaltinis į aplinką. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės nuotekos kokios buvo, tokios ir liks po projekto įgyvendinimo, tai aiškiai nurodyta Paraiškoje, tačiau teismas į pateiktus įrodymus neatsižvelgė arba jų netyrė. Pareiškėjui lieka neaišku, kuo remiantis teigiama, kad aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, nes tai nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais ir teisiniais argumentais. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas Paraiškai turėjo skirti iš viso 40 balų, nes Paraiškos dokumentai atitinka visus kriterijus.
23. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo nepagrįstas atsisakymas vertinti Paraišką suponuoja pareiškėjo pažeistą teisę į teisėtą lūkestį, o teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
24. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo „Dėl paraiškos Nr. LAAIF-AM-PV01-0002 atmetimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.
27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Agentūra, vertindama projekto Paraišką, nepažeidė Tvarkos aprašo ir Finansavimo krypčių reikalavimų, o priimdama Sprendimą, tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su projekto Paraiškos vertinimu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog Bendrovės pateikta Paraiška atitinka jai keliamus reikalavimus, de facto Finansavimo krypties paskirtį, Paraiškos vertinimo metu nepagrįstai nustatyti 4 jos trūkumai, o teismas, netinkamai išnagrinėjęs bylą, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
29. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
30. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2021–2023 m. finansavimo krypčių 2.1 punkte įtvirtintos Finansavimo kryptys, pagal kurias skelbiami kvietimai teikti paraiškas, išskyrus projektus, susijusius su gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu; projektus, finansuotus arba finansuojamus valstybės ar savivaldybių biudžetų ar išteklių, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ar kitų fondų ir programų lėšomis; atliekų deginimo įrenginių diegimo projektus; projektus, numatytus arba tinkamus finansuoti iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, ir projektus, susijusius su biodegalų gamyba (Finansavimo krypčių 2.1 p. 1 išnaša).
31. Tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, jog jis taikomas subsidijų forma finansuojamiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Pagal Tvarkos aprašo 4.8 punktą įranga / įrenginiai – veikloje naudojamų mechanizmų, mašinų, įtaisų, prietaisų, nuotekų surinkimo tinklų su priklausiniais (siurblinėmis, šuliniais, išvadais), reikalingų pasiekti projekto rezultatus, visuma.
32. Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, jog APVA, nustačiusi, kad Paraiškoje pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir (arba) Paraiška užpildyta netinkamai / nepilnai, pateikta klaidinga informacija arba trūksta informacijos, leidžiančios įvertinti planuojamo aplinkosauginio efekto pagrįstumą ir / arba tinkamai atlikti projekto Paraiškos vertinimą, APVA kreipiasi į Pareiškėją prašydama per nustatytą terminą pateikti atitinkamus dokumentus. Terminas trūkumams pašalinti neturi būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 20 dienų, jeigu APVA ir pareiškėjo bendru sutarimu nenusprendžiama kitaip. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą trūkstamų dokumentų ar patikslintos paraiškos bei informacijos nepateikia, APVA sprendimu paraiška atmetama. Priėmusi sprendimą atmesti paraišką, APVA per 20 dienų parengia ir išsiunčia pareiškėjui raštą, kuriame nurodo priežastį, dėl ko Paraiška atmesta. Nustačius, kad Paraiška ir jos priedai (įvertinus ir pareiškėjo patikslintą informaciją) neatitinka bent vieno vertinimo reikalavimo, APVA priima sprendimą atmesti Paraišką ir per 20 dienų parengia ir išsiunčia pareiškėjui raštą, kuriame nurodo priežastį, dėl ko Paraiška atmesta (Tvarkos aprašo 25 p.).
33. Agentūra Sprendimu, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 25 punktu, atmetė pareiškėjo Paraišką ir nurodė, jog ji toliau nebus vertinama, nustačiusi, kad Paraiška netenkina Finansavimo krypčių 2.1 punkto 1 išnašos bei Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimų.
34. Patikrinusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkti įrodymai, kurie būtini sprendžiant, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas atmetė pareiškėjo Paraišką.
35. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023).
37. Kadangi ABTĮ neįtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigos be atskiro teismo reikalavimo pateikti teismui „administracinę bylą“, išnagrinėtą atitinkamo viešojo administravimo subjekto, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju privalo išreikalauti viešojo administravimo subjekto išnagrinėtą „administracinę bylą“. Priešingu atveju, teismas negali priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo ir patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neįvertinęs viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas administracinio sprendimo priėmimas, jo pagrįstumas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. eA-718-602/2015; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-968/2023).
38. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo UAB „Lomista“ skundą, įpareigojo atsakovą pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą turimą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovas pateikė tik atsiliepimą, nepridėjo jokios medžiagos, kuria rėmėsi priimdamas sprendimą. Byloje yra tik pareiškėjo pateikti dokumentai: kvietimas „Technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimas arba optimizavimas 2021-07 Nr. LAAIF-AM-PV01“, skundžiamas Agentūros Sprendimas, kuriuo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Paraiška buvo atmesta, Finansavimo krypčių 1 priedas, Paraiška „Technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimas arba optimizavimas 2021-07 Nr. LAAIF-AM-PV01-0002“ be priedų (iš Paraiškos turinio darytina išvada, kad buvo teiktos priedų skaitmeninės versijos), daugiau nėra pateikta jokių kitų dokumentų. Skundžiamame atsakovo Sprendime nurodoma, kad projekto įgyvendinimo metu sukuriamas naujas taršos šaltinis į aplinką, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų šią išvadą. Procesiniuose dokumentuose atsakovas vadovavosi 2021 m. liepos 12 d. UAB „Kauno vandenys“ laboratorijos nuotekų tyrimo protokolu Nr. 535, kurio nėra byloje. Vertindamas, kad Paraiška neatitinka Tvarkos aprašo 2 punkto, atsakovas Sprendime nurodė, kad realus įgyvendinamo projekto aplinkosauginis efektas nepasiekiamas, o pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti, tačiau nepridėti tokias išvadas lėmę įrodymai, nėra aišku, kokie skaičiavimai buvo analizuoti. Finansavimo krypčių 2.1.1.2 punkte nustatyta, kad prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu, vertinami pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nustatytus Finansavimo krypčių 1 priede. Atsakovo Sprendime nurodoma, jog Agentūra, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 24 punktu, atliko Paraiškos vertinimą, ir remdamasi Finansavimo krypčių 2 priedu (vertintina kaip rašymo apsirikimas), suteikė naudos ir kokybės vertinimo balus, „projektui suteikus naudos ir kokybės vertinimo balus, projektui skirta 10 balų pagal bendrąjį kriterijų 1.1. „Projektas vykdomas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje“. Pagal kitus kriterijus balai neskiriami“, tačiau byloje nėra pateikto atsakovo užpildyto Finansavimo krypčių 1 priedo, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas projekto vertinimas, t. y. užpildytos grafos „balai“ bei „vertinimo pagrindimas“. Šiuo aspektu atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad balai projektui nebuvo suteikti, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepašalino šio prieštaravimo. Nesant šių įrodymų byloje nėra galimybės patikrinti, ar atsakovas pareiškėjo Paraišką išnagrinėjo išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai ją atmetė. Vadinasi, atsakovas nepateikė byloje, o pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką, remiantis Kvietime nurodytais reikalavimais. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, būtina išsireikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė