Baudžiamoji byla Nr. 2K-520/2010

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                    1.1.6.2, 1.2.22.2, 2.1.2.7, (S)

                                                                                                    2.3.6.4.5.1, 2.3.6.4.6.1.

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant prokurorei Rimai Krikščiūnaitei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu G. J. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotas nusikaltimo įrankis – G. J. revolveris „ME 38 Compakt-G“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį skundą  atmesti,

 

n u s t a t ė :

 

G. J. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. spalio mėnesio 27 ar 28 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 2008 m. spalio 30 d. automobilyje „Volvo XC 70“  (transportavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė ir vežiojosi revolverį „ME 38 Compakt-G“, kuriame neturėdamas tam leidimo, laikė penkis savadarbius užtaisus – šaudmenis, susidedančius iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių kinetinė energija viršija „D“ kategorijos šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus.

              Kasaciniu skundu G. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra išteisintas.

              Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neapklausė teisme balistinį tyrimą atlikusio specialisto apie tai, kodėl savadarbio užtaiso kinetinė galia kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtinga, kokia garsinių (signalinių) šovinių galia buvo iki pridedant prie jų guminius šratus, kodėl taip pasikeičia šaudmens kinetinė galia ir kas turi įtakos kinetinės galios pokyčiams, nors šios aplinkybės yra esminės ir sukuria rimtas teisines pasekmes.

              Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. 2008 m. spalio pabaigoje jis ginklų parduotuvėje legaliai įsigijo revolverį „ME 38 Compact-G“ ir penkis fabrikinės gamybos garsinius (signalinius) šovinius. Iš bylos medžiagos ir techninių revolverio charakteristikų matyti, kad revolveris „ME 38 Compact-G“ yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, iš kurio galima šaudyti ir šoviniais su guminėmis kulkomis. Atsižvelgdamas į tai, jis vėliau toje pačioje ginklų parduotuvėje legaliai įsigijo guminius gamyklinės gamybos šratus, kuriuos panaudojo kaip guminę kulką prie jau įsigytų revolveriui garsinių (signalinių) šovinių. Apie tai, kad sudėjus du legaliai parduodamus komponentus – garsinius šovinius ir guminius šratus, gaunamas savadarbis užtaisas, kurio negalima naudoti ir kuriam reikalingas specialus leidimas, jis nebuvo įspėtas nei perkant revolverį, nei įsigyjant šratus. Jam taip pat nebuvo žinoma aplinkybė, kad sukonstravus užtaisą iš garsinio (signalinio) šovinio ir guminio šrato, tokio užtaiso kinetinė energija padidėja keliolika kartų. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, kai asmuo padaro tokį užtaisą, žinodamas apie padidėsiančią užtaiso kinetinę energiją, tuo tarpu šioje byloje tai nenustatyta, todėl jo veikoje nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties.

              Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nes nenurodė, kodėl taikytinas baudžiamasis įstatymas, kodėl jo veika, esanti tam tikras Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimas, negali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 1 dalį, nesvarstė galimybės taikyti jam BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Kasatoriaus manymu, pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo sudaro aplinkybės, kad pas jį rasti tik penki savadarbiai užtaisai, jog jie pagaminti iš legaliai įsigytų komponentų, kad taip gaminti užtaisų negalima, jis nežinojo, kad jam nebuvo žinoma ir apie tai, jog taip sukomponavus užtaisus jų kinetinė galia padidėja.

              Kasacinis skundas atmestinas.

 

              Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

 

              Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus argumentu, kad neapklausus teisme specialisto, atlikusio balistinį tyrimą, bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai. Kolegijos manymu, kasatoriaus nurodomos bylos aplinkybės, kodėl pasikeičia šaudmens kinetinė galia, kas turi įtakos kinetinės galios pokyčiams, kodėl savadarbio užtaiso kinetinė galia kiekvienu šūvio atveju skirtinga, nėra reikšmingos tam, kad byla būtų išspręstą teisingai, nes nesuteikia jokių duomenų nei apie BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, nei apie reikšmingus tarpinius faktus, leidžiančius daryti išvadas apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Pats kasatorius taip pat nenurodo jokių konkrečių nusikaltimo sudėties požymių, tarpinių faktų, pagal kuriuos galėtų būti daromos išvados apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias jo nurodomi duomenys galėtų patvirtinti. Dėl to netirdamas minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

 

              Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, to paties straipsnio 4 dalies  taikymo

 

              Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė veikos kvalifikavimo motyvų ir taip pažeidė nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes iš nuosprendžio turinio matyti, kad motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra pateikti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad teismas pripažino, jog G. J. neteisėtai laikė ir gabeno penkis šaudmenis, kurių kinetinė energija žymiai didesnė už „D“ kategorijos ginklams keliamus reikalavimus, ši veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikaltimo sudėties požymius, todėl yra uždrausta baudžiamojo įstatymo ir užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę (T. 2, b.l. 19-23).

G. J. tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes nuosprendyje neaptarė galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Šis argumentas nepagrįstas. Iš BPK 305 straipsnio 4 dalies matyti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ar motyvai turi būti aptariami teismo baigiamajame akte tik tuo atveju, jei teismas nutaria atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas sprendimo atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nepriėmė, todėl BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.

 

              Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

 

              Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas, kad G. J. veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikaltimo sudėties požymius. Išvadą, kad šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, G. J. grindžia aplinkybe, kad nenustatyti subjektyvūs jo veikos požymiai. Kolegijos manymu, išvadą apie tai, kad G. J. veikė tyčia, patvirtina byloje surinktais įrodymais – G. J., liudytojo G. S. parodymais, balistinių tyrimų specialisto išvada ir kitais –  nustatyta faktinių bylos aplinkybių visuma. 2008 m. spalio 27 ar 28 d. G. J. ginklų parduotuvėje įsigijo revolverį ir šiam tinkamų garsinių (signalinių) šaudmenų. Vėliau 2008 m. spalio 28 ar 29, ar 30 dienomis jis toje pačioje parduotuvėje įsigijo guminių šratų. Iš įgytų garsinių (signalinių) šovinių ir guminių šratų jis pasidarė savadarbį užtaisą, susidedantį iš garsinio (signalinio) šaudmens ir guminio šrato, užtaisydamas tokiu užtaisu kiekvieną iš penkių įsigyto revolverio kamerų. G. J. šiuos veiksmus atliko, nors jam buvo žinoma, kad šiam ginklui yra skirti ir turėtų būti naudojami šaudmenys su guminėmis kulkomis, kad įsigyjant ginklą ginklų parduotuvėje jam buvo paaiškinta (liudytojo G. S. parodymai, revolverio naudojimo instrukcija), kokie kitokie šaudmenys tinkami jo įsigyjamam revolveriui. Kolegijos nuomone, bylos aplinkybės, kad kasatorius įsigijo garsinius (signalinius) šaudmenis toje pačioje parduotuvėje ne tuo pačiu metu, kai įsigijo guminius šratus, kad šiuos veiksmus jis atliko per santykinai trumpą laiką – dvi, tris dienas, kad iš įsigytų komponentų jis nedelsdamas pasidarė savadarbį užtaisą, kurio kinetinė energija žymiai didesnė už „D“ kategorijos ginklams keliamus reikalavimus, kad šiuos veiksmus G. J. atliko žinodamas, jog įsigytas revolveris yra tinkamas šaudyti šaudmenimis su guminėmis kulkomis, bet ne iš garsinio (signalinio) šaudmens ir guminio šrato padarytu užtaisu, leidžia pagrįstai teigti, kad G. J. suvokė, jog jo pagaminti užtaisai yra galingesni ir tokiems šaudmenims yra reikalingas leidimas, kurio jis neturėjo. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad jis garaže tokį užtaisą bandė ir, jo manymu, jis nieko galingiau nešovė (T. 2, b. l . 186). Taigi, G. J., nepaisydamas šios aplinkybės, savadarbiu užtaisu užtaisytą revolverį laikė automobilyje ir jį vežiojosi, todėl atlikdamas tokius veiksmus jis, būdamas psichiškai sveikas ir suaugęs žmogus, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai laiko ir gabena šaudmenis, ir norėjo taip veikti.

 

              Dėl BK 37 straipsnio taikymo

             

Kasatoriui nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio normų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nes jo įvykdyta veika yra pavojinga. Jis ne tik pažeidė teisės aktais nustatytas šaudmenų apyvartos taisykles, tačiau kėlė grėsmę ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. buvo sulaikytas ir pas jį rastas revolveris su šaudmenimis po to, kai į policiją dėl G. J. galbūt įvykdytų nusikalstamų veiksmų – neteisėto laisvės atėmimo, grasinimo nužudyti, kurių metu buvo naudojamas revolveris „ME 38 Compact-G“, kreipėsi nukentėjusioji E. K. (T. 1, b.l. 3, 15-16, 24-25, 48, 49).

              Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo ribose, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo G. J. kasacinis skundas atmestinas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r ė :

 

                            Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai:                                                                                                             Gintaras Goda

 

 

                                                                                                                           Viktoras Aidukas

 

 

        Rimantas Baumilas