Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-29][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1836-254-2015].docx
Bylos nr.: 2S-1836-254/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "BCB group" 302440599 pareiškėjas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
Antstolis A.Auglys suinteresuotas asmuo
BUAB" First autologistic company" administartorius UAB "Valnetas" suinteresuotas asmuo
AS Parex banko atstovas UAB "Nif Lietuva" suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
Daiktai ir jų rūšys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Turto realizavimas:
Turto pardavimas iš varžytynių

Civilinė byla Nr. 2S-1836-254/2015;

proceso Nr. 2-28-3-01320-2013-7;

procesinio dokumento kategorijos: 2.1.3.1; 3.5.1.1; 3.5.1.19.2.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „BCB group“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-325-570/2015 pagal pareiškėjos UAB „BCB group“ skundą dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/00520, suinteresuoti asmenys T. N. (įkeisto žemės sklypo savininkas), AS Parex bankas („AS Reverta“ reikalavimo teisių perėmėjas) (išieškotojas), BUAB First autologistic company (skolininkė) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja 2013 m. balandžio 12 d. skundu prašė panaikinti antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. 0023/10/00520 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinimo“ ir surašyti 1,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ginčo žemės sklypas), esančiam Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė patvirtinti varžytynių aktą, motyvuodamas tuo, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registrą (toliau NTR) paaiškėjo, jog ginčo žemės sklypui yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl tokio turto perleidimas yra negalimas. Antstolis skundžiamu patvarkymu taip pat grąžino pareiškėjui jo sumokėtus pinigus už nupirktą ginčo žemės sklypą ir ginčo žemės sklypo bei kito T. N. priklausančio 4,4384 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., pardavimą iš varžytynių sustabdė iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos NTR po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimą po padalijimo suformuotinų naujų sklypų, kurie bus paimami visuomenės reikmės, sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė šiai motyvais:

1. Vykdant paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypas buvo padalintas ir po padalijimo yra suformuoti du žemės sklypai, iš kurių vienas 1,0400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., priklauso Lietuvos Respublikai, o kitas - 0,9722 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., priklauso įkeisto daikto savininkui T. N. . Ant pastarojo žemės sklypo 2014 m. lapkričio 21 d. įregistruotas žemės sklypo priklausinys ‑ automobilių stovėjimo aikštelė. Turto areštavimo metu ir paskelbus jo varžytynes jokių registruotų statinių ant šios žemės nebuvo. Tikėtina, jog ši aplinkybė gali lemti didesnę žemės sklypo kainą. Be to, turto perleidimo atveju, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, dėl ko antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui.

2. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 703 ir 717 straipsniais, padarė išvadą, jog jeigu aplinkybė, kad iš varžytynių turto negalima realizuoti, antstoliui paaiškėja po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo momento, tai antstolis negali nei atšaukti varžytynių, nei paskelbti varžytynes neįvykusiomis.

3. Aplinkybę, kad iš varžytynių parduodamas turtas yra apsukintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra antstolis nustatė nesavalaikiai, tokiu būdu pažeisdamas turto realizavimo tvarką, tačiau varžytynių akto netvirtino pagrįstai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Pareiškėja (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės šiais argumentais:

1. Teismas priimdamas sprendimą turėjo vadovautis ne Civilinio kodekso (toliau CK) 4.14 straipsnio 1 dalimi, o CK 4.15 straipsniu, kuris numato, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Šiuo atveju taip ir yra, kad ginčo žemės sklypas iš varžytynių buvo pardavinėjamas kaip vienas daiktas kartu su stovėjimo aikštele, kuri yra neatsiejama jo dalis, ir tuo metu kai vyko varžytynės ji negalėjo būti įregistruota, nes buvo traktuojama kaip nelegali statyba. Be to, ginčo žemės sklypas buvo ir yra nekomercinės paskirties objektas, skirtas žemės ūkio paskirčiai ir reikmėms, todėl jame, nepakeitus žemės sklypo paskirties, negali būti vykdoma ir registruojama jokia kita veikla, išskyrus žemdirbystę. CK 4.14 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Šiuo atveju apeliantei su parduodamu iš varžytynių žemės sklypu buvo parduodamas ir antraeilis daiktas, kuris jau tuo metu buvo, tik, kaip jau minėta, nebuvo registruotas, nes buvo vertinamas kaip nelegali statyba (automobilių stovėjimo aikštelė). Tačiau apeliantė varžytynių metu teisėtai ją įsigijo. Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant šią tvarką (pavyzdžiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas. Tačiau jeigu viešojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statybų kontrolė, nutaria, pašalinus trūkumus, leisti įteisinti savavališkai pastatytą statinį (tokio leidimo suteikimo galimybės kinta, keičiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu būdu įvyksta bendro daikto padidinimo įteisinimas, o ne atsiranda naujas daiktas, kaip tai bando įrodyti teismas sprendime. Teismo padaryta išvada, jog suformuotas naujas sklypas, nors ir būdamas žymiai mažesnis gali būti parduotas paskelbus naujas varžytines brangiau yra niekuo neargumentuotas, o, be to, šiai padarytai teismo išvadai nepasitvirtinus ir žemės sklypą pardavus mažesne kaina negu jis parduotas dabar, gali būti pažeistos suinteresuotų asmenų (kreditorių) teises.

2. Jeigu antstolis manė, jog žemės sklypas negali būti perleidžiamas, jis turėjo ne stabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, bet pripažinti varžytynes negaliojančiomis ir sugrąžinti apeliantei sumokėtus pinigus. Toks pinigų „įšaldymas“ dvejiems metams apeliantei padarė didelę žalą. Šiuo metu po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo, antstolis turėtų patvirtinti pakoreguotą aktą „naujai suformuotam žemės sklypui“, nes tai tas pats žemės sklypas, o ne naujas „daiktas“, kurį teisėtai įsigijo apeliantė ir tokiu būdu jis turi būti perleistas jai kaip teisėtai įgijėjai. Naujų varžytynių skelbti nereikia, nes įsigijimo procedūra praėjusi. Žemės sklypas negali būti išreikalautas iš apeliantės, nes ji yra sąžininga įgijėja (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

3. Aplinkybę, kad iš varžytynių parduodamas turtas yra apsunkintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra antstolis nustatė nesavalaikiai, tokiu būdu pažeisdamas turto realizavimo tvarką ir įtraukęs apeliantę į ginčą su T. N., kurio turtas buvo parduotas iš varžytynių.

Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti šiais argumentais:

1. Pasibaigus dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai tokio individualiais požymiais apibūdinto daikto neliko, vietoj jo buvo suformuoti du nauji daiktai, kurie turėjo kitus unikalius numerius bei kitą, nei ginčo žemės sklypas, plotą. Žemės sklypo dalis, kuri liko po ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo, ir nuosavybės teise priklauso T. N., yra 0,9722 ha ploto bei turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), būtent iš šios dalies galėtų būti tęsiamas išieškojimas vykdomojoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai, šis nekilnojamojo turto objektas, nebuvo vykdomojoje byloje įvertintas, nebuvo pardavinėjamas iš varžytynių, todėl, priešingai nei bandoma teigti atskirajame skunde, jo neįsigijo iš varžytynių ir pati apeliantė, ir minėto žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktas negali būti pasirašytas. Antstolis visiškai palaiko skundžiamoje nutartyje išdėstytą poziciją dėl naujai suformuoto daikto - žemės sklypo, kurio plotas 0,9722 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ant jo 2014 m. lapkričio 21 d. įregistruoto priklausinio ‑ automobilių stovėjimo aikštelės, bei šių aplinkybių įtakos apeliantės reikalavimų tenkinimui, todėl papildomai dėl to atsiliepime nepasisako. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog varžytynių metu ji įgijo ne tik žemės sklypą bet ir ant jos neįregistruotą automobilių aikštelę yra nepagrįsti, nes varžytinių metu šis priklausinys nebuvo pardavinėjamas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliantės atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį pasirašyti žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktą negali būti patenkintas, nes neliko iš varžytynių parduoto daikto.

2. Vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje buvo pateiktas 2010 m. vasario 9 d., o dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėtos tik 2010 m. lapkričio mėnesį. Taigi, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus negalėjo būti žinoma apie žemės sklypui taikomus suvaržymus. Visi vykdymo veiksmai buvo nuolat stabdomi dėl įvairių skolininko ir kitų asmenų skundų, ir nors visi skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, to pasekoje vykdymas tęsiasi daugiau nei penkis metus. Pareiškėjas skunde nenurodė, jokios teisė normos, kuri įpareigotų antstolį nuolat tikrinti NTR duomenis arba numatytų kaip dažnai tai turi būti daroma. Be to, CPK 644 ir 645 straipsniai įpareigoja skolininką nekliudyti antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus bei teikti informaciją apie turimą turtą. Vadinasi, net jei ir laikyti, jog apie pradėtas žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūras galima buvo sužinoti anksčiau, atsakomybė už duomenų nepateikimą, visų pirma, kyla žemės sklypo savininkui bei skolininkei.

3. CPK 715 straipsnis numato, jog nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė. Antstolis nepasirašė žemės sklypo pardavimo iš varžytinių akto, todėl apeliantė neįgijo žemės sklypo ir jai neperėjo nuosavybės teisės į jį. Todėl atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl jo, kaip sąžiningo turto įgijėjo, teisių gynimo. Apeliantė pati nesiėmė jokių veiksmų tam, kad susigrąžinti už ginčo žemės sklypą sumokėtos sumos.

Suinteresuotas asmuo T. N. (įkeisto ginčo žemės sklypo savininkas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti šiais argumentais:

1. Vykdant žemės sklypo varžytynes, žemės sklype nelegaliai pastatytas statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) nebuvo įteisintas. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo įteisinta tik 2014 m. rugsėjo 23 d. Vadinasi, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi (pagal kurią, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama), 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio vykdytų varžytynių metu automobilių stovėjimo aikštelė kartu su žemės sklypu negalėjo būti pardavinėjama. Suformuotas naujas sklypas, nors ir būdamas vos mažesnis, tačiau be apsunkinimų, vienareikšmiškai, tiek remiantis rinkos, verslo logika, tiek teismų formuojama praktika, gali būti parduodamas kur kas brangiau, nei tas, kuris nors ir yra didesnis, tačiau su apsunkinimais. Antstolis neturėtų patvirtinti pakoreguotą aktą „naujai suformuotam žemės sklypui“. Iš varžytynių pardavinėto žemės sklypo, ir po padalinimo suformuoto žemės sklypo, skiriasi tiek unikalus numeris, tiek plotas, tiek ir vertė, kuri, nesant atlikti vertinimo, šiai dienai nėra žinoma. Todėl surašyti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis neturi teisės. Tenkinus apeliantės prašymą surašyti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iš varžytynių aktą, apeliantė nepagrįstai už sumokėtus pinigus nuosavybės teise įgytų ne tik naujai suformuotą žemės sklypą, bet ir didelės vertės automobilių stovėjimo aikštelę. Reikalavimas surašyti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iš varžytynių aktą apskritai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje keliamas klausimas dėl galimybės surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčo žemės sklypui, o ne naujai suformuotam žemės sklypui.

2. Toks asmens teisių gynimo būdas - pripažinti varžytynes negaliojančiomis - CPK neįtvirtintas. Todėl priešingai nei atskirajame skunde nurodo apieliantė, antstolis neturėjo galimybės pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Priešingas aiškinimas prieštarautų ne tik įstatymui, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243- 969/2015 šiuo klausimu suformuotai praktikai.

3. Nesavalaikis aplinkybės, kad iš varžytynių parduodamam ginčo žemės sklypui pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nustatymas, tolimesnių antstolio veiksmų teisėtumui įtakos neturi. Nurodyta aplinkybė yra svarbi, keliant klausimą dėl antstolio galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lėšų „įšaldymas“ dvejiems metams įtakotas išimtinai pačios apeliantės, jai atsisakant priimti pinigus, ir teikiant nepagrįstus skundus teismams dėl antstolio veiksmų. Dėl to apeliantė jeigu ir patiria kokių nors nuostolių, tai išimtinai dėl savo pačios kaltės. Kita vertus, nuostolių klausimas - ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

4. Nuosavybės teisė į iš varžytynių pardavinėtą daiktą atsiranda ne nuo varžytynių laimėjimo momento, bet nuo turto pardavimo iš varžytynių ako pasirašymo momento (CPK 715 straipsnis). Su apeliante ginčo žemės sklypo pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo pasirašytas, todėl apeliantė nėra nei ginčo žemės sklypo įgijėja, nei jos savininkė. Dėl to apeliantės motyvai dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo atmestini.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Pagal 2007 m. vasario 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/601 (su vėlesniais pakeitimais) AB Parex bankas (jo reikalavimo teisių perėmėjas – „AS Reverta“) suteikė skolininkei UAB „Kapratas“ (dabartinis pavadinimas BUAB First autologistic company) kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti, kredito grąžinimą užtikrinant kito asmens T. N., kuris buvo skolininkės akcininkas, trijų žemės sklypų įkeitimu (hipotekos lakšto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. 0,9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., 1,0400 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (ginčo žemės sklypas), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., bei 4,4384 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k. Iš vykdomosios bylos Nr. 0023/10/00520 (Nr. 23/10/520) duomenų matyti, kad AB Parex bankas 2010 m. vasario 9 d. pateikė antstoliui vykdyti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo AB Parex bankui iš skolininkės, prašydamas nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistus kitam asmeniui T. N. nuosavybės teise priklausančius aukščiau nurodytus žemės sklypus.

Konkrečiai pasisakant tik apie šios bylos ginčo objektu esantį 1,0400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k.) nurodytina, jog antstoliui 2010 m. vasario 12 d. turto aprašu (v. b. b. l. 18-10) areštavus ginčo žemės sklypą apie pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pat, jog registruota statinių šiame žemės sklype, duomenų nebuvo (v. b. b. l. 12-13). Antstolis 2012 m. spalio 9 d. patvarkymu „Dėl varžytynių paskelbimo“ paskelbė šių žemės sklypų varžytynes ir 2012 m. lapkričio 20 d. įvykusiose varžytynėse ginčo žemės sklypas buvo parduotas apeliantei, tačiau prieš tvirtinant turto iš varžytynių aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, antstolis nustatė, kad NTR ginčo sklypui Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (v. b. b. l. 302-308). Todėl antstolis varžytynių akto netvirtino, o žemės sklypo pardavimą sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklypas (t. 2, b. l. 179‑181) jau neegzistuoja, nes yra padalintas į 0,9722 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį T. N. (t. 2, b. l. 182‑184), ir 0,0678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį Lietuvos Respublikai (t. 2, b. l. 185‑187), ir išregistruotas iš NTR. Vadovaujantis CK 4.4 straipsnio 1 dalimi individualiais požymiais apibūdinti laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. 2012 m. lapkričio 20 d. varžytinėse buvo parduotas individualiais požymiais apibūdintas daiktas – ginčo žemės sklypas, kuris turėjo savo unikalų numerį bei buvo konkretaus ploto. Vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras tokio individualiais požymiais apibūdinto daikto neliko, vietoj jo buvo suformuoti du nauji daiktai, kurie turi kitus unikalius numerius bei kitą, nei ginčo žemės sklypas, plotą. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliantės atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį pasirašyti ginčo žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktą negali būti patenkintas, nes neliko iš varžytynių parduoto daikto. Žemės sklypo dalis, kuri liko po ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo, ir nuosavybės teise priklauso T. N., yra 0,9722 ha ploto bei turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), būtent iš šios dalies galėtų būti tęsiamas išieškojimas vykdomojoje byloje.

Kita vertus, 2012 m. lapkričio 20 d. vykdant ginčo žemės sklypo varžytynes, žemės sklype nelegaliai pastatytas statinys - automobilių stovėjimo aikštelė - nebuvo įteisinta. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadinasi, 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio vykdytų varžytynių metu automobilių stovėjimo aikštelė, esant nelegaliom statyboms, kartu su ginčo žemės sklypu negalėjo būti pardavinėjama. Taigi, turto areštavimo metu ir paskelbus jo varžytynes jokių registruotų statinių ant šios žemės nebuvo. Todėl priešingai nei nurodo apeliantė, jai su parduodamu iš varžytinių ginčo žemės sklypu automobilių stovėjimo aikštelė parduodama nebuvo ir pretenduoti į ją ji neturi jokio pagrindo. Iš varžytynių buvo pardavinėjami tik žemės sklypai, kurie buvo įkeisti, užtikrinant skolininkės prievolių AB Parex bankui tinkamą vykdymą. Ant jų esantis statinys - automobilių stovėjimo aikštelė, kartu su žemės sklypais, AB Parex bankui nebuvo įkeista, ir iš varžytynių nebuvo pardavinėjama. Tik 2014 m. rugsėjo 23 d. (taip pat nurodoma 25 d.) aktu Nr. 4D-2470 buvo pripažinta, jog stovėjimo aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems projektas ir statybos leidimas yra nereikalingas. Tik naujai suformuotame T. N. priklausančiame žemės sklype, priešingai nei iš varžytynių pardavinėtame ginčo žemės sklype, yra registruotas priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, dėl ko antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui, vadovaudamasis CPK ir Vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sutiktina su atsiliepimą pateikusius suinteresuotu asmeniu T. N., kad paminėtos aplinkybės galimai gali įtakoti ir iš varžytinių parduodamo turto kainą.

Pasisakant dėl apeliantės argumentų automobilių stovėjimo aikštelę pripažinti esmine žemės sklypo dalimi (CK 4.15 straipsnis), tokiu būdu traktuojant, jog kartu su žemės sklypu kaip pagrindiniu daiktu turėtų būti perleidžiamas ir antraeilis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė (CK 4.14 straipsnio 2 dalis), nurodytina, kad, kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Įvertinus tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo pradėta statyti 2006 m. (Marijampolės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 2- 8-571/2013), kuomet ginčo žemės sklypas NTR įregistruotas dar 2005 m. gegužės 26 d., be to, pati apeliantė pripažįsta, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemėje ir todėl negalima jokia kita veikla, išskyrus žemdirbystę, negalima teigti, žemės sklypas be automobilių stovėjimo aikštelės netektų savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas. Kas sudaro pagrindą apeliantės argumentus dėl automobilių stovėjimo aikštelės kaip esminės žemės sklypo dalies atmesti.

Kaip teisingai pastebima atsiliepimuose į atskirąjį skundą, nuosavybės teisė į iš varžytynių pardavinėtą daiktą atsiranda ne nuo varžytynių laimėjimo momento, bet nuo turto pardavimo iš varžytynių ako pasirašymo momento (CPK 715 straipsnis). Su apeliante dėl ginčo žemės sklypo turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo pasirašytas, todėl ji nėra nei žemės sklypo įgijėja, nei jo savininkė, todėl jos motyvai dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo atmetami.

Be to, toks asmens teisių gynimo būdas - pripažinti varžytynes negaliojančiomis - CPK neįtvirtintas. Todėl priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, antstolis neturėjo galimybės pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Suformuota teismų praktika patvirtina, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai varžytynių akto netvirtino, o žemės sklypo pardavimą sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1856-527/2012). CPK 602 straipsnis įtvirtina galimybę pripažinti negaliojančiais tik turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus ir tik septyniais šio straipsnio punktuose įtvirtintais atvejais (vienas iš jų aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2015, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo ir apeliantė).

Antstolio galimai nesavalaikis neapsižiūrėjimas apie ginčo žemės sklypui pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą iki varžytynių pradžios bei kiti apeliantės nurodomi argumentai, susiję su vykdymo procesu, kuriame ji nurodo patyrusi nuostolių, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, o turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka sprendžiant klausimą dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinis teismas nepasisako kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Antstoliui iš apeliantės priteisiamos 279,92 Eur (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.15 punktas), o T. N. 349,9 Eur (Rekomendacijų 8.15 ir 8.19 punktai) jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog jos yra priteisiamos mažesnės, nei buvo prašoma, nes prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršijo Rekomendacijose numatytus dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui Artūrui Augliui iš apeliantės UAB „BCB group“ 279,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti T. N. iš apeliantės UAB „BCB group“ 349,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėja                                                                                     Dalė Burdulienė


Paminėta tekste:
  • CK4 4.14 str. Antraeilio daikto likimas
  • CPK
  • CK
  • CK4 4.15 str. Esminės pagrindinio daikto dalys
  • CK4 4.77 str. Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę
  • CK4 4.96 str. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
  • CPK 715 str. Skolininko teisė nurodyti, kokį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia
  • CK4 4.103 str. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės
  • CK4 4.4 str. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai
  • 3K-3-306/2010
  • CPK 602 str. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais
  • 3K-3-243-969/2015
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės