Civilinė byla Nr. e2-597-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02044-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.11; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagalbos vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagalbos vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl viešo nuomos konkurso sąlygų neteisėtumo ir reikalavimo nutraukti konkursą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Alfos vaistinė“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pagalbos vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti viešojo 80 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso (toliau – ir Konkursas) sąlygas neteisėtomis ir nutraukti Konkursą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T-8 ,,Dėl turto nuomos konkurso procedūrų nutraukimo“, buvo nutrauktos Konkurso procedūros, ir prašė spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo. Paaiškino, kad UAB „Alfos vaistinė“, kuri buvo pripažinta Konkurso laimėtoja, pranešė, jog nuomos sutarties nepasirašys, tai ir sąlygojo Konkurso nutraukimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pagalbos vaistinė“ ieškinį atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso nutraukimo, priteisė iš trečiojo asmens UAB „Alfos vaistinė“ ieškovei UAB „Pagalbos vaistinė“ 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų bei grąžino ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio.

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nutraukus Konkurso procedūras, neliko ginčo objekto, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis po to, kai atsakovė nutraukė Konkurso procedūras, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 9 punktu, bylą civilinę bylą nutraukė.

5.       Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nei vienai iš ginčo šalių nebuvo priimtas palankus teismo sprendimas. Nors atsakovė nutraukė Konkurso procedūras jau prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, tačiau Konkurso nutraukimą sąlygoje trečiojo asmens neveikimas – nuomos sutarties nepasirašymas. Atsižvelgdamas į tai, kad Konkurso nutraukimą, taip pat ir bylos nutraukimą sąlygojo trečiojo asmens veiksmai (neveikimas), teismas darė išvadą, jog būtų teisinga bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisti iš trečiojo asmens UAB „Alfos vaistinė“, kuris prašė ieškinį atmesti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Pagalbos vaistinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla, grąžinti bylą nagrinėti iš esmės dalyje dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Nagrinėjamu atveju neabejotinai turi būti vadovaujamasi principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 ir 1.5 straipsniuose, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje, kurie yra analogiški Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintiems principams, bei viešųjų pirkimų bylose suformuota teismų praktika, kurioje atskleistas šių principų turinys. Siekiant užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą, civilinė byla dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis turėjo būti išnagrinėta iš esmės. 

6.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, kadangi Konkurso procedūros yra nutrauktos. Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus: pripažinti Konkurso sąlygas neteisėtomis ir nutraukti Konkurso procedūras. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovei nutraukus Konkurso procedūras dėl to, kad trečiasis asmuo atsisakė sudaryti nuomos sutartį, buvo tenkintas vienas iš dviejų pareikštų reikalavimų, o reikalavimas dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis taip ir liko neišspręstas. Atsakovei nutraukus Konkursą ir nepripažinus Konkurso sąlygų neteisėtomis, atsakovei išlieka galimybė ateityje skelbti naują konkursą pagal analogiškas ar panašias neteisėtas sąlygas. Atsakovės sprendimas nutraukti Konkurso procedūras negali susilpninti ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumo.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis tiek CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne iš trečiojo asmens, o iš atsakovės. Būtent atsakovė bylos nagrinėjimo metu nutraukė Konkurso procedūras, nors pagal Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (toliau – Aprašas), 30 punktą turėjo pareigą tęsti Konkurso procedūras. Tuo tarpu ieškovė, ginčydama neteisėtas Konkurso sąlygas ir reikalaudama nutraukti Konkursą, tinkamai ir teisėtai naudojosi savo teisėmis.

6.4.                      Teismas nurodydamas, kad ieškovė patyrė 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, neįvertino, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė buvo pateikusi papildomą prašymą priteisti 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašomas priteisti išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Taigi iš viso ieškovei turėjo būti priteista 2 595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus taip pat ir šio turto nuomos santykius reglamentuoja ne VPĮ, o CK ir VSTVNDĮ bei kiti teisės aktai, todėl apeliantės argumentai, kurie grindžiami viešųjų pirkimų srities teisiniu reguliavimu ir teismų praktika atmestini kaip netaikytini šio ginčo atveju.

7.2.                      Ieškovė turėjo visas sąlygas dalyvauti ginčo Konkurse ir jį laimėti, tačiau, nors ir skundžia Konkurso sąlygas, Konkurse nedalyvavo. Kadangi ieškovė Konkurse nedalyvavo, tai negalėjo būti pažeistos ir jokios jos teisės.

7.3.                      Šioje byloje nebuvo priimtas ieškovei naudingas sprendimas, todėl CPK 93 straipsnio 1 dalis, kurią kaip teisinį pagrindą, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo apeliantė, negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinas CPK 94 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad Konkurso ir bylos nutraukimą sąlygojo trečiojo asmens UAB „Alfos vaistinė“ veiksmai, todėl bylinėjimosi išlaidas ir priteisė būtent iš trečiojo asmens.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Alfos vaistinė“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nutraukė bylą, kadangi byloje turėjo būti išspręstas klausimas dėl Konkurso sąlygų teisėtumo. Konkursas iš esmės buvo nutrauktas dėl to, kad paaiškėjo, jog ketinamos išnuomoti patalpos negali būti išnuomotos nepakeitus jų paskirties iki Konkurso paskelbimo.

8.2.                      Trečiasis asmuo nėra atsakingas dėl Konkurso nutraukimo. Pagal Aprašo nuostatas, kai konkurso dalyvis, pripažintas konkurso laimėtoju, atsisako sudaryti nuomos sutartį arba nepranešęs, kad negali nurodytu laiku atvykti pasirašyti nuomos sutarties, neatvyksta pasirašyti nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas. Tokiu atveju komisijos sprendimu konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas pagal eilę konkurso sąlygas atitinkančius dokumentus pateikęs konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią valstybės turto nuompinigių dydį (Aprašo 30 punktas). Taigi vien dėl to, kad trečiasis asmuo nepasirašė su atsakove nuomos sutarties, Konkurso procedūros negalėjo būti nutrauktos.

8.3.                      Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas nesant jo valios, todėl nutarties dalis, kuria būtent iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, visiškai nepagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. T-122 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, ir CK, vykdė viešąjį 80 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą.

12.       Ieškovė UAB „Pagalbos vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Konkurso sąlygas neteisėtomis ir nutraukti Konkursą. Bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. T-8 ,,Dėl turto nuomos konkurso procedūrų nutraukimo“, buvo nutrauktos Konkurso procedūros. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad, nutraukus Konkurso procedūras, neliko ginčo objekto, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis po to, kai atsakovė nutraukė Konkurso procedūras, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių. Todėl, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 9 punktu, civilinę bylą nutraukė.

13.       Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla, grąžinti bylą nagrinėti iš esmės dalyje dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių gynybą, civilinė byla dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis turėjo būti išnagrinėta iš esmės; antra, atsakovei nutraukus Konkursą ir nepripažinus Konkurso sąlygų neteisėtomis, atsakovei išlieka galimybė ateityje skelbti naują konkursą pagal analogiškas ar panašias neteisėtas sąlygas; trečia, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos nutraukimo pagrindų (ne)buvimo

14.       Apeliantė nurodo, kad neginčija to, jog viešųjų nuomos konkursų teisiniams santykiams nėra taikomas VPĮ įvirtintas reguliavimas ir kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, tačiau tvirtina, jog šioje byloje turi būti remiamasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra atskleistas viešiesiems nuomos konkursams taikytinų principų (lygiateisiškumo ir skaidrumo) turinys bei prasmė, pagal kuriuos, jos nuomone, šios civilinės bylos nagrinėjimas dėl Konkurso sąlygų teisėtumo turėtų būti tęsiamas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nagrinėjamam ginčui dėl Konkurso sąlygų teisėtumo spręsti, inter alia (be kita ko), taikytini ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo, proporcingumo bei racionalaus lėšų naudojimo principai, kurie yra įtvirtinti VPĮ ir kurių turinys plačiai išaiškintas kasacinio ir Teisingumo Teismo praktikoje, tačiau negali būti paneigtas ir viešo nuomos konkurso specifiškumas ir būtent jam taikytinas reguliavimas.

16.       Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

17.       VSTVNDJĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais. Pastarasis principas įpareigoja sandorius dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą nurodytu turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas). VSTVNDĮ neįtvirtinta pareiga už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo. Priešingai, nurodytu turtu turi būti disponuojama siekiant užtikrinti visuomenės interesų patenkinimą, maksimalią naudą visuomenei.

18.       Esminis viešo nuomos konkurso tikslas – didžiausią nuompinigių sumą pasiūliusiam konkurso dalyviui išnuomoti patalpas. Nagrinėjamu atveju Konkurso procedūros buvo nutrauktos, o tai reiškia, kad Konkursas pasibaigė ir nuomos sutarties sudarymas tapo nebeįmanomas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

20.       Kaip minėta, pagrindinis viešo nuomos konkurso dalyvio teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis interesas turėtų būti ginamas, kai viešąjį konkursą vykdančio subjekto veiksmais yra neteisėtai ribojama ar neleidžiama sudaryti sutarties. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo Konkurso procedūros buvo nutrauktos. Duomenų, kad atsakovės sprendimas nutraukti Konkurso procedūras būtų ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai reiškia, jog ginčo Konkursas jau yra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ir ieškovės teisinis suinteresuotumas išnyko, nepriklausomai nuo to, ar Konkurso sąlygos buvo teisėtos ar ne.

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019), kurioje pateiktas priešingas išaiškinimas dėl konkurso dalyvio teisinio suinteresuotumo, nutraukus konkurso procedūras, yra suformuota viešųjų pirkimų bylose. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdariai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nebūtų teisiškai pagrįsta remtis minėta viešųjų pirkimų bylose suformuota praktika kaip precedentu. Juo labiau, kad ši praktika dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus buvo suformuota, inter alia (be kita ko), remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kuri yra išplėtota būtent viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste. Nors viešieji pirkimai ir viešas nuomos konkursas savo esme ir yra panašūs santykiai, tačiau negalima tapatinti valstybei priklausančio turto viešo nuomos konkurso instituto, kuris yra reglamentuojamas tik nacionaliniu lygmeniu, ir viešųjų pirkimų teisinių santykių.

23.       Apeliantės samprotavimai, kad, neišnagrinėjus ginčytų Konkurso sąlygų teisėtumo, atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija ateityje galės skelbti tapatų konkursą analogiškomis ar joms giminingomis sąlygomis, vertintini kaip prielaidos, kurioms pasitvirtinus, ieškovė savo teises, kurios galbūt bus pažeistos ateityje, galės ginti teisės aktuose numatyta tvarka.

24.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos nagrinėjimas siekiant Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis po to, kai atsakovė nutraukė Konkurso procedūras, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, kas papildomai patvirtina bylos nutraukimo teisėtumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus bylą

25.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26.       Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei bylinėjimosi išlaidas, padaręs išvadą, kad ginčo Konkursas buvo nutrauktas dėl trečiojo asmens kaltės (atsisakius jam pasirašyti sutartį), priteisė ne iš atsakovės, o iš trečiojo asmens. Tuo tarpu apeliantė laikosi pozicijos, kad būtent atsakovė yra kalta dėl Konkurso nutraukimo, todėl būtent ji turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju bylos nutraukimą tiesiogiai sąlygojo būtent atsakovės sprendimas, prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, nutraukti ginčo Konkurso procedūras. Nors atsakovė tvirtina, kad Konkursas buvo nutrauktas ne dėl to, jog ji būtų pripažinusi ieškovės ginčytų Konkurso sąlygų neteisėtumą, o todėl, kad trečiasis asmuo nepasirašė nuomos sutarties, tačiau iš atsakovės į bylą pateikto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. T-8 „Dėl turto nuomos konkurso procedūrų nutraukimo“ turinio nėra galimybės nustatyti tikslią Konkurso procedūrų nutraukimo priežastį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia trečiojo asmens UAB „Alfa vaistinė“ kaltės dėl susidariusios procesinės situacijos.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad bylos nutraukimo priežastis buvo atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas nutraukti ginčo Konkurso procedūras, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisė iš trečiojo asmens UAB „Alfos vaistinė“, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.

30.       Įvertinus tai, kad, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktą papildomą prašymą priteisti 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina, nurodant, kad ieškovei UAB „Pagalbos vaistinė“ iš atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos iš viso priteisiama 2 595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nurodant, kad ieškovei UAB „Pagalbos vaistinė“ iš atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiama 2 595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pagalbos vaistinė“ (j. a. k. 135060830) iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (j. a. k. 188603472) priteisti 2 595,45 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Romualda Janovičienė