Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2015

       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01200-2012-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 50.5; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Norfos mažmena“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2 072 586,47 Lt (600 262,53 Eur) nuostolių, 7938,60 Lt (2299,18 Eur) palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2003 m. gegužės 2 d. atsakovas UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rubikon“, kuris buvo pastato – prekybos centro, ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelės), esančių Šiauliuose, Varpo g. 11, savininkas, sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui dešimties metų terminui, t. y. iki 2013 m. gegužės 6 d., buvo išnuomotos patalpos. UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo patalpas iš UAB „Rubikon“ bei 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties Nr. LT044778 pagrindu perdavė jas naudotis UAB „4 vėjai ir ko“, dėl ko, ieškovo nuomone, 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tapo subnuomos sutartimi. 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė lizingo sutartį Nr. LT044778 su UAB „4 vėjai ir ko“, todėl atsižvelgiant į CK 6.457 straipsnio 2 dalį laikytina, kad 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis taip pat nutrūko. 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovas ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT080347, kurios pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė ieškovui valdyti bei naudoti patalpas ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę). Lizingo sutarties sudarymo metu patalpas vis dar buvo užėmęs atsakovas. Ieškovas nurodė, kad ši lizingo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2008 m. gruodžio 24 d., tai atsakovui buvo žinoma, kad nuo 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties pagrindu patalpų valdytoju tapo ieškovas, o 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutartis                          Nr. LT044778 su UAB „4 vėjai ir ko“ pasibaigė, dėl ko 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tapusi subnuomos sutartimi, taip pat pasibaigė. Pasibaigus 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, atsakovui ne tik išnyko pareiga mokėti nuomos mokestį už patalpas, bet ir kilo pareiga jas atlaisvinti. Nors atsakovas ir nutraukė mokėjimus už patalpų nuomą, pareigos atlaisvinti patalpas, vadovaujantis CK 6.457 straipsnio 2 dalimi, taip ir neįvykdė.

2008 m. gruodžio 10 d. ieškovas sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PL-NT-08/12/10 su UAB „Palink“ dėl 953 kv. m. patalpų dalies subnuomos. Be to, ieškovas 2009 m. vasario 10 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Bordolina“ dėl likusios patalpų dalies, kuri nebuvo išnuomota UAB „Palink“. Susiklosčius tokiai situacijai, kai pasibaigus 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ieškovas sudarė naujas subnuomos sutartis su subnuomininkais, tačiau, atsakovui neišsikeliant iš patalpų, ieškovas negalėjo jų perduoti naujiems subnuomininkams. Siekdamas išvengti vis didėjančių nuostolių, ieškovas 2009 m. vasario 24 d. raštu pasiūlė atsakovui sudaryti subnuomos sutartį, tačiau į šį ieškovo pasiūlymą atsakovas atsakė 2009 m. kovo 12 d. raštu, kuriuo kategoriškai atsisakė su ieškovu sudaryti bet kokią sutartį arba atlaisvinti patalpas, taip pat nurodė, jog tariamai yra apmokėjęs visas jam pateiktas sąskaitas už patalpų nuomą. Atsakovui nemokant už naudojimąsi patalpomis ir jų neatlaisvinant, ieškovas negalėjo patalpų perduoti naujiems subnuomininkams ir gauti sutartyse su jais nurodytas pajamas už patalpų subnuomą. Atsakovui sąmoningai vilkinant patalpų atlaisvinimą, subnuomos sutartys, sudarytos atitinkamai 10 ir 15 metų laikotarpiui, buvo nutrauktos, ieškovui laiku neperdavus subnuomotų patalpų dalių             UAB „Bordolina“ ir UAB „Palink“, dėl to ir atsakovui atlaisvinus patalpas ieškovas iki šiol neranda subnuomininkų patalpoms ir negauna pajamų iš jų nuomos. Dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko atsakovas, ieškovas patyrė didelę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis. Anot ieškovo, jis nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2010 m. sausio 14 d., t. y. už 8 mėnesius ir 40 dienų, negavo pajamų, kurių dydis – 236 674,67 Lt ( 68 545,72 Eur) be PVM. Atsakovui atlaisvinus patalpas, ieškovas siūlė UAB „Palink“ ir UAB „Bordolina“ įsikelti į patalpas, tačiau minėti asmenys šio pasiūlymo atsisakė. Ieškovas negautas pajamas skaičiuoja nuo 2010 m. sausio 14 d., kai atsakovas išsikėlė iš patalpų, iki 2012 m. gegužės 24 d. (ieškinio pareiškimo), t. y. už 26 mėnesių ir 41 dienos laikotarpį, ir ieškinio pateikimo dieną jos lygios 1 296 030,60 Lt (375 356,41 Eur) be PVM. Be to, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui ir būsimą žalą, kurią jis patirs iki 2013 m. gegužės 6 d., t. y. datos, iki kurios atsakovas būtų naudojęsis patalpomis, jei nebūtų pasibaigusi 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, t. y. už 11 mėnesių ir 12 dienų, patirs nuostolius, lygius 539 881,20 Lt (156 360,40 Eur) be PVM. Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas šią dieną yra patyręs 2 072 586,47 Lt (600 262,53 Eur) nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

              Teismas sprendė, kad atsakovas iki 2010 m. sausio 14 d., kai nutraukė nuomos sutartį jos 6.5 punkto pagrindu, ginčo pastatu naudojosi teisėtai, nes atsakovo nuomos teisė į pastatą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 2013 m. gegužės 6 d., taigi, išliko galioti, nepaisant pastato savininko pasikeitimo (CK 6.494 straipsnio 1 dalis). Nurodoma, kad atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2003 m. gegužės 2 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis netapo subnuomos sutartimi po to, kai UAB „Swedbank lizingas“ 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties pagrindu perdavė ginčo pastatą UAB „4 vėjai ir ko“. Pagal nuomos sutarties sampratą (CK 6. 477 straipsnio 1 dalį) ir lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą (CK 6.567 straipsnio 1 dalį) nuomos ir lizingo sutarčių sudarymo atvejais nuomojamas ar lizingo būdu įsigyjamas daiktas turi būti perduotas nuomininkui arba atitinkamai lizingo gavėjui tam, kad pastarieji galėtų jį valdyti ir juo naudotis. Padaryta išvada, kad savininkas, kuris perdavė daiktą pagal nuomos sutartį, negali nuomos sutarties laikotarpiu tą patį daiktą perduoti kitam asmeniui pagal lizingo sutartį, nes būtų pažeistos CK 6.477 ir 6.483 straipsnių imperatyviosios nuostatos, įpareigojančios daikto savininką daiktą perduoti nuomininkui. Atitinkamai lizingo davėjas, perdavęs daiktą lizingo gavėjui, negali tą patį daiktą dar ir išnuomoti. Dėl to teismas ieškovo aiškinimus, kad atsakovo nuomos sutartis modifikavosi į subnuomos sutartį, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Nurodyta, kad atsakovo nuomos teisė, nesant jo valios ir įstatyme įtvirtintų pagrindų, vien tik nuomotojo valia negalėjo modifikuotis į siauresnę subnuomos teisę. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius tuo pagrindu, jog ieškovas negalėjo subnuomoti ginčo pastato, negavo pajamų ir tokiu būdu patyrė nuostolius, visiškai nepagrįstas.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

              Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal lizingo sutartį lizingo objektas, kol už jį nėra visiškai atsiskaityta, nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisė į jį lizingo gavėjui pereina tik tada, kai sumokama visa lizingo sutartyje nurodyta kaina. Dėl to spręsta, kad trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, sudarius lizingo sutartis su UAB „4 vėjai ir ko“ ir su ieškovu, ginčo turto savininku vis tiek išliko UAB „Swedbank lizingas“. Įvertinusi 2007 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties sąlygas bei kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog sudarius 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutartį su UAB „4 vėjai ir ko“, 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis modifikavosi į subnuomos sutartį. Ieškovo su trečiuoju asmeniu 2008 m. lapkričio 6 d. sudarytoje lizingo sutartyje buvo nurodyta, kad ginčo turtą 2003 m. gegužės 2 d. sutartimi nuomojasi UAB „Norfos mažmena“, buvęs klientas UAB „4 vėjai ir ko“ buvo įsipareigojęs pakeisti nuomos sutartį į subnuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Taigi, ieškovas buvo informuotas apie egzistuojančią nuomos sutartį ir apie tai, kad ji lizingo būdu įsigyjant ginčo turtą UAB „4 vėjai ir ko“ į subnuomos sutartį nebuvo pakeista. Nepaisant to, kad UAB „Swedbank lizingas“, kaip lizingo davėjas, perleido ieškovui valdymo ir naudojimosi patalpomis teises, jis liko atsakingas atsakovui pagal 2003 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kaip pradinio nuomotojo UAB „Rubikon“ teisių ir pareigų perėmėjas. Spręsta, kad vien ta aplinkybė, jog nuomos mokestį atsakovas mokėjo ne UAB „Swedbank lizingas“, bet UAB „4 vėjai ir ko“, o vėliau ir ieškovui, savaime nelemia nenuginčijamos išvados, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais sutiko, jog susiklostė subnuomos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų civilinė atsakomybė negali būti taikoma, o šiuo atveju nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, sprendė, jog iš tiesų atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė dėl neva ieškovo patirtų nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad nuomos sutartis tariamai negalėjo modifikuotis į subnuomos sutartį, nes atsakovui išliko nuomos teisė įregistravus viešame registre. Ieškovui sudarius lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu, nors atsakovas iš esmės išsaugojo daiktines teises į patalpas, jis tapo atsakingas ne pradiniam turto nuomotojui, bet ieškovui. Lizingo sutarties pagrindu lizingo gavėjas įgyja valdymo ir naudojimosi teisę į lizingo davėjo perduotą turtą. Lizingo gavėjo nuosavybės teisė į daiktą realizuojama išsimokėjus sutartyje nustatytą kainą, o iki tol lizingo gavėjas daiktą valdo nuomos pagrindu. Vienas iš nuomos sutarties požymių yra tai, kad daiktas nuomotojo nuomininkui perduodamas naudoti ir valdyti. Taigi asmuo, kuriam perduotas turtas nuomos sutarties pagrindu, ir asmuo, kuriam perduotas turtas lizingo sutarties pagrindu, iš esmės įgyja identiškas daiktines teises į tokį turtą, t. y. valdymo ir naudojimo. Santykis tarp tą patį daiktą lizingo sutarties bei nuomos sutarties pagrindu valdančių ir naudojančių asmenų yra subnuomos. Negali susidaryti tokia teisinė situacija, kai vieną objektą ta pačia apimtimi ir tuo pačiu pagrindu valdo ir naudoja du asmenys, t. y. lizingo gavėjas ir nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CK 6.494 straipsniu, perleidus nuosavybės teisę į daiktą, jo nuomos sutartis nenutrūksta, o lizingo sutarties pagrindu į tą daiktą taip pat atsiranda nuomos teisė, iki lizingo sutarties sudarymo buvę nuomos teisiniai santykiai pasikeičia į subnuomos teisinius santykius.
2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nustatydami teisinį santykį tarp trečiojo asmens, ieškovo ir atsakovo neatsižvelgė į šalių tikrąją valią, ketinimus, jų sutarčių suvokimą. Byloje nustatyta, kad po 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties sudarymo atsakovas mokėjo už naudojimąsi patalpomis tiesiogiai UAB „4 vėjai ir ko“, taip pripažindamas pastarąjį kaip asmenį, kuris visiškai pagrįstai lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudoja patalpas. Atsakovas 2009 m. spalio 14 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikė ne trečiajam asmeniui, o ieškovui ir iš jo reikalavo kompensacijos už išsikraustymą iš patalpų, tuo patvirtindamas, kad jis ieškovą laikė subnuomotoju. Teismai neįvertino šių aplinkybių, rodančių tikrąją šalių valią ir jų ketinimus.
3. Dėl CPK 182 straipsnio aiškinimo. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių. Šiaulių miesto apylinkės teismas konstatavo, kad nors ir ieškovas atsisakė ieškinio atsakovui dėl iškeldinimo, civilinėje byloje Nr. 2-377-362/2012 nustatytos faktinės aplinkybės bei bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovas išsikeldamas iš patalpų iš esmės pripažino ieškovo ieškinio pagrįstumą. Taigi teismas šioje byloje išnagrinėjęs faktines aplinkybes nustatė, kad sprendimas byloje būtų priimtas ieškovo naudai, t. y. konstatavo aplinkybę, kad nuomos sutartis tapo subnuomos sutartimi. Dėl to įsiteisėjusi tokia Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis turi res judicata galią, nepaisant to, kad byla užbaigta nutartimi, o ne sprendimu.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pagrindinis teisinis santykis atsakovo ir trečiojo asmens bei kasatoriaus šiuo atveju kilo ne iš lizingo sutarčių, o iš 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi CK 6.494 straipsniu ir laikė, kad nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. Nuomos ir lizingo teisiniai santykiai gali egzistuoti paraleliai, todėl po nuomos sutarties sudarymo nuomotojo teisių ir pareigų perėmėjo sudaryta lizingo sutartis ne tik nenutraukia, bet ir niekaip nepakeičia anksčiau sudarytos ir viešame registre įregistruotos nekilnojamojo daikto nuomos sutarties, nes šie teisiniai santykiai yra savarankiški. Ta aplinkybė, kad, galiojant 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutarčiai, nuomotojas trečiasis asmuo 2006 m. sudarė lizingo sutartį su UAB „4 vėjai ir ko“, o vėliau, 2008 m., kitą lizingo sutartį su kasatoriumi, nereiškia, jog dėl to pasikeitė nuomos sutartis ir atsakovo, kaip nuomininko, statusas. Atsakovas nebuvo lizingo sutarčių šalimi, jos jokių papildomų teisių ar pareigų nesukūrė, nes galiojo 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartis. 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties priede nurodyta, kad kasatoriui yra žinoma, jog buvęs turto savininkas sudarė 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutartį su atsakovu. Pats kasatorius šiame susitarime vienareikšmiškai ir aiškiai patvirtino, kad jam žinoma, jog nuomos sutartis yra galiojanti. Nepaisant to, kasaciniame skunde aiškinama, kad trečiajam asmeniui UAB „4 vėjai ir ko“ 2006 m. spalio 31 d. sudarius lizingo sutartį nuomos sutartis tapo subnuomos sutartimi, ji nutrūko 2008 m. rugsėjo 9 d. nutraukus 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutartį. 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties priede minima subnuomos sutartis niekaip atsakovo neįpareigojo, jokia subnuomos sutartis nebuvo sudaryta.
2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Atsakovo daiktinės teisės į nuomojamas patalpas kilo iš nuomos sutarties, tačiau kasatorius šios sutarties aiškinimo problemos nekelia. 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties šalimi, dėl kurios aiškinimo keliamos problemos kasaciniame skunde, nebuvo nei kasatorius, nei atsakovas. Dėl to teismai neturėjo aiškinti pastarosios lizingo sutarties, sudarytos trečiojo asmens ir UAB „4 vėjai ir ko“. 2009 m. sausio 5 d. raštu trečiasis asmuo pranešė atsakovui apie lizingo sutarties sudarymą su kasatoriumi bei nurodė dėl nuomos mokesčio kreiptis į kasatorių, todėl nuomos mokestis buvo mokamas pastarajam. Atsakovas po 2008 m. lapkričio 6 d. nemokėjo nuomos mokesčio, nes atsakovui nebuvo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros (Nuomos sutarties 3.5, 3.6 punktai). Atsakovas 2008 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į kasatorių, trečiąjį asmenį ir UAB „4 vėjai ir ko“, prašydamas informuoti, kam turėtų būti mokamas nuomos mokestis, tačiau kasatorius į šį raštą neatsakė. Vėliau gavęs atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, atsakovas sumokėjo visą nuomos mokestį.    
3. Dėl CPK 182 straipsnio aiškinimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis prejudicinės galios neturi, nes tai nėra teismo procesinis sprendimas dėl bylos esmės, mat šia nutartimi byla buvo nutraukta kasatoriui atsisakius ieškinio. Ieškinio ir atsiliepimo į jį klausimai nebuvo nagrinėjami, teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo ar jo tenkinimo. Kasatoriaus teiginys, kad ieškovas nuo 2010 m. sausio 14 d. nutraukė nuomos sutartį, todėl pripažino ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-377-362/2012, nepagrįstas, nes nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva pagal įstatymų ir susitarimo sąlygas. Atsakovas 2009 m. spalio 14 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį ir kasatorių, kad po trijų mėnesių nutraukia nuomos sutartį. Tai, kad pranešimas buvo siųstas ne tik trečiajam asmeniui, bet ir kasatoriui, nereiškia, jog atsakovas kada nors pripažino nuomos sutarties pasikeitimą į subnuomos sutartį. Šiuo atveju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš 2003 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties, trečiasis asmuo ir kasatorius buvo traktuojami kaip viena sutarties šalis – nuomotojas, o kasatorius – kaip nuomotojo kvaziatstovas, kuriam perduota dalis nuomotojo teisių. Šalys niekada neginčijo atsakovo įvykdyto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo, todėl šis nutraukimas buvo teisėtas ir galiojantis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žeimenos krantų“ redakcija v. Švenčionių rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2012; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkami kvalifikavo šalių teisinius santykius, konstatuodami, kad 2003 m. gegužės 2 d. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rubikon“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis netapo subnuomos sutartimi.  

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas UAB „Norfos mažmena“ ir tuometis pastato savininkas UAB „Rubikon“ 2003 m. gegužės 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ginčo pastatas atsakovui buvo išnuomotas dešimties metų terminui, t. y. iki 2013 m. gegužės 6 d. Nuomos sutartis ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nuomos teisė į pastatą iki 2013 m. gegužės 6 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2003 m. birželio 13 d. 2007 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pastato savininku tapo UAB „Swedbank lizingas“. 2006 m. spalio 31 d. lizingo sutarties Nr. LT044778 pagrindu pastatas buvo perduotas naudoti ir valdyti UAB „4 vėjai ir ko“, o pastarąją nutraukus, 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT080347 pagrindu pastatas buvo perduotas naudoti ir valdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Belvedere prekyba“ v. UAB ,,Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Minėta, kad atsakovo nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog 2007 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pastato savininku tapus UAB „Swedbank lizingas“ nuomos sutartis nenutrūko. Be to, remiantis šios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis, naujasis pastato savininkas UAB „Swedbank lizingas“ žinojo apie galiojančią 2003 m. gegužės 2 d. Nuomos sutartį (Sutarties 8 skyriaus nuostatos).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. spalio 31 d. UAB „Swedbank“ sudaryta lizingo sutartis su UAB „4 vėjai ir ko“, o vėliau pastarąją nutraukus 2008 m. lapkričio 6 d. sudaryta lizingo sutartis su kasatoriumi dėl ginčo pastato pakeitė Nuomos sutartį į subnuomos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. lapkričio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT080347 priede Nr. 3 „Susitarimas dėl Turto subnuomos ir su tuo susijusių kliento įsipareigojimų“ nurodyta, kad UAB „4 vėjai ir ko“ įsipareigojęs pakeisti Nuomos sutartį į subnuomos sutartį ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Kasatorius sutiko sudaryti lizingo sutartį dėl ginčo pastato žinodamas tai, kad juo naudojasi atsakovas. Kasatoriui pirmiau nurodytu šalių susitarimu buvo suteikta teisė inicijuoti UAB „Norfos mažmena“ patalpų naudojimosi pagrindo pakeitimą į subnuomos jam priimtinomis sąlygomis ar nuomos sutarties nutraukimą. Remdamiesi šiomis susitarimo nuostatomis ir byloje pateiktais įrodymais, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius buvo informuotas apie galiojančią Nuomos sutartį, apie UAB „4 vėjai ir ko“ šios sutarties nepakeitimą į subnuomos sutartį. Subnuomos teisinių santykių susiformavimo nepagrindžia ir kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad nuomos mokestį atsakovas mokėjo UAB „4 vėjai ir ko“, o vėliau ir kasatoriui, nes byloje pateiktas 2009 m. sausio 5 d. UAB „Swedbank“ raštas, informuojantis atsakovą dėl nuomos mokesčių kreiptis ne į trečiąjį asmenį, bet būtent į kasatorių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta 2009 m. spalio 14 d. raštu, kuris, priešingai nei nurodo kasatorius, buvo adresuotas ne tik kasatoriui, bet ir patalpų savininkui UAB „Swedbank“. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog kasatorius būtų inicijavęs nuomos sutarties pakeitimą į subnuomos sutartį, o lizingo sutarties sudarymas savaime Nuomos sutarties į subnuomos sutartį taip pat nepakeičia. Jeigu po nuomos sutarties sudarymo nuomojamas turtas perleidžiamas  kitam savininkui (šiuo atveju lizingo davėjui), tai tarp jo bei lizingo gavėjo susiklostę lizingo teisiniai santykiai savaime negali daryti įtakos nuomos sutarties pagrindu anksčiau atsiradusioms nuomininko teisėms, t. y. siaurinti jų keičiant nuomą į subnuomą. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinį santykį ir kad tarp kasatoriaus ir atsakovo buvo susiformavę subnuomos teisiniai santykiai.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo procesiniame sprendime, turinčiame res judicata galią šioje byloje, konstatuota, kad nors ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsisakė ieškinio UAB „Norfos mažmena“ dėl iškeldinimo, nustatytos bylos aplinkybės patvirtino, kad UAB „Norfos mažmena“ išsikeldama iš patalpų pripažino ieškinio pagrįstumą, t. y. tarp šalių buvo subnuomos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tačiau prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės. Taigi teismo nutartimi, kuria teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, yra sprendžiamas pateikto pareiškimo priėmimo vertinimas ir su juo susiję teisiniai padariniai, o ne ginčo esmė. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę subnuomos teisiniai santykiai.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Išdėstytais motyvais kasacinis teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų teisinių išvadų ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

  Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus (ieškovo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo             1210 Lt (350,44 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) 350,44 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur ir 44 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Norfos mažmena“ (j. a. k. 110778328) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys             

                                                                                                                                              Janina Stripeikienė