Administracinė byla Nr. eI-1184-1047/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. ir V. K. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu
(b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2018 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2102-(3.5.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymą pakeisti 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. P52/2000 4.4 punktą.

Nurodė, kad pareiškėjas A. K. 1992 m. vasario 24 d. išpirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tam, kad A. K. galėtų tinkamai naudotis įsigytu butu, buvo sutarta, jog jam bus parduotas ir žemės sklypas, ant kurio yra įsigyti pastatai. Žemės sklypo įkainojimo akte buvo nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas –
1 861 kv. m, o jo indeksuota kaina – 3 499,72 Eur. Nurodytą kainą A. K. investiciniais čekiais sumokėjo 1996 m. lapkričio 29 d. Kadangi A. K. sumokėjo kainą už 1 861 kv. m dydžio žemės sklypą, jis ir jo sutuoktinė V. K. turėjo teisėtą lūkestį, jog jie įgis nuosavybės teisę į būtent tokio ploto žemės sklypą. Atitinkamai visą laiką jie valdė būtent tokio ploto žemės sklypą. Tačiau su Kauno apskrities viršininku 2000 m. lapkričio 15 d. sudarytoje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P52/2000-1762 (toliau – ir Sutartis) nurodyta, kad A. K. perleidžiamas 1 710 kv. m ploto žemės sklypas (Sutarties 4.4 punktas), todėl pareiškėjai 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į NŽT, prašydami pakeisti Sutarties 4.4 punktą, numatant jame, kad
A. K. parduodamas 1 861 kv. m ploto žemės sklypas. Atsakovė pareiškėjams atsakė skundžiamu 2018 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-2102-(3.5.), informuodama, kad prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes ginčai dėl A. K. perduoto valstybinės žemės sklypo ploto, taip pat dėl valstybinės žemės užėmimo nagrinėjami teisme.

Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas. Jis nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), todėl pareiškėjams visiškai neaišku, dėl kokios bylos nagrinėjimo buvo nutraukta administracinė procedūra. Be to, NŽT ne tik nenurodė bylas identifikuojančių duomenų, bet taip pat nepaaiškino, kokiu būdu konkrečios bylos reikalavimas yra tapatus prašymui pakeisti Sutarties 4.4 punktą. Tai, kad tikroji administracinės procedūros nutraukimo priežastis nebuvo teismo nagrinėjamos bylos, pareiškėjų nuomone, patvirtina tas faktas, jog NŽT administracinę procedūrą nutraukė gerokai praleidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą terminą. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad prieštarauja reikalavimui individualiame administraciniame akte išaiškinti jo apskundimo tvarką.

Pareiškėjai paaiškino, kad, kad teisme yra nagrinėjamos dvi bylos, kuriose proceso dalyviais yra tiek jie, tiek NŽT (civilinės bylos Nr. 2YT-1558-962/2018 ir Nr. e2-1117-285/2018). Tačiau nė vienoje iš jų nėra keliamas reikalavimas pakeisti Sutarties 4.4 punktą, todėl šių bylų baigtis nereikš pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Neatsižvelgiant į tai, kokie bus teismų sprendimai (nutartys), Sutarties 4.4 punktas išliks toks pats, koks yra ir dabar. Taigi akivaizdu, kad Sprendimu administracinė procedūra buvo nutraukta nepagrįstai. Pabrėžė, kad joks ieškinys, kuriuo būtų prašoma pakeisti Sutarties 4.4 punktą, nėra pareikštas, o kitos bylos, kuriose proceso dalyviais yra tiek pareiškėjai, tiek NŽT, jokios įtakos Sutarties 4.4 punkto formuluotei neturės.

Atsakovė NŽT atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–37).

Paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. buvo gautas pareiškėjų advokato 2018 m. liepos 16 d. prašymas pakeisti 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties
Nr. P52/2000-1762 4.4 punktą, nurodant, kad A. K. perka ne 1 710 kv. m, o 1 861 kv. m ploto žemės sklypą. Minėtas prašymas grindžiamas tuo, jog A. K. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. sav., dalį, kurios plotas 1 861 kv. m, pagal mokėjimo pranešimą 1996 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 87,49 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad jam parduodamos žemės sklypo dalies plotas yra ne 1 861 kv. m, o 1 710 kv. m. Pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Panaši nuostata iki 2017 m. kovo 31 d. buvo įtvirtinta VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui, todėl, atsakovės nuomone, šiuo atveju aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškinimai. Atkreipė dėmesį, jog LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui.

NŽT taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla
Nr. e2-1117-285/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06815-2017-0) pagal ieškovės NŽT ieškinį atsakovei V. K. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Pateiktu ieškiniu NŽT prašo teismo įpareigoti atsakovę V. K., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., savininkę, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią neteisėtai (savavališkai) užimtą valstybinę žemę, pašalinant betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, esančius apie tris metrus pažeidžiant rytinę minėto žemės sklypo ribą. Atsakovės V. K. pateiktame atsiliepime nurodyti nesutikimo motyvai yra iš esmės tapatūs 2018 m. liepos 16 d. prašyme nurodytiems argumentams, t. y. akcentuojama, jog A. K. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. sav., dalį, kurios plotas 1 861 kv. m, pagal mokėjimo pranešimą 1996 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 87,49 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau jam parduotas 1 710 kv. m ploto žemės sklypas. Įrodinėjama, kad 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (dėl joje nurodyto A. K. parduodamo žemės sklypo ploto) yra klaidinga. Minėta byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta civilinė byla
Nr. 2YT-1558-962/2018 pagal pareiškėjų pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie valdo 1 455 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., pagal ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Pareiškėjų pateikto apeliacinio skundo esminiai argumentai taip pat sutampa su argumentais, nurodytais 2018 m. liepos 16 d. prašyme, todėl, atsakovės nuomone, Kauno apygardos teismui patenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą, Sutarties pakeitimas netektų prasmės. NŽT teigimu, pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašyme iškeltą klausimą dėl Sutartimi privačion nuosavybėn įsigyto žemės sklypo ploto bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, todėl nustačiusi, kad šiuo metu teismuose nagrinėjamos pirmiau minėtos civilinės bylos, kurių objektas sutampa su nurodytu 2018 m. liepos
16 d. prašyme, NŽT, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nutraukė administracinę procedūrą.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas VAĮ 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Nors, skundžiamame rašte ir nenurodyti konkretūs teismuose nagrinėjamų bylų ar teisminių procesų numeriai, tačiau jame įvardyti esminiai teismuose nagrinėjami klausimai, dėl kurių administracinė procedūra turėjo būti nutraukta. Be to, skunde teismui pareiškėjai patys nurodė abi pirmiau aptartas teismuose nagrinėjamas civilines bylas, o tai reiškia, kad, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjai aiškiai suprato priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tai, kad nesilaikyta VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatyto 5 darbo dienų termino, atsakovės vertinimu, yra formalus pažeidimas, savaime negalintis lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo. Pabrėžė, jog apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą ir nustatyta tvarka pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo teigti, jog skundžiamo Sprendimo trūkumai yra esminiai, leidžiantys panaikinti jį kaip prieštaraujantį VAĮ
8 straipsniui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas. 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės NŽT 2018 m. spalio 12 d. sprendimo
Nr. 1SS-2102-(3.5.), kuriuo nutrauktas pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, atstovaujami advokato, 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į NŽT, prašydami pakeisti 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P52/2000 4.4 punktą nurodant, kad A. K. perka ne 1 710 kv. m, o 1 861 kv. m žemės sklypą (b. l. 11–14). Prašyme nurodė, kad A. K. 1992 m. vasario 24 d. sutarties Nr. 2-1352 pagrindu išpirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tam, kad galėtų tinkamai naudotis įsigytu butu, buvo sutarta, jog A. K. bus parduotas ir žemės sklypas, ant kurio yra įsigyti pastatai. Žemės sklypo įkainojimo akte buvo nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas yra lygus 1 861 kv. m, o jo indeksuota kaina – 3 499,72 Eur. Nurodytą kainą už 1 861 kv. m dydžio žemės sklypą A. K. investiciniais čekiais sumokėjo 1996 m. lapkričio 29 d., todėl turėjo teisėtą lūkestį, jog įgis nuosavybės teisę į būtent 1 861 kv. m ploto žemės sklypą, tačiau su Kauno apskrities viršininku 2000 m. lapkričio 15 d. pasirašytoje sutartyje Nr. P52/2000-1762 dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo nurodyta, kad A. K. perleidžiamas ne 1 861 kv. m, o 1 710 kv. m ploto žemės sklypas (Sutarties 4.4 punktas). Taigi Sutartyje buvo nurodytas 151 kv. m mažesnis žemės sklypo plotas, negu už kurį faktiškai sumokėjo A. K.. Pareiškėjų nuomone, Sutarties 4.4 punktas turi būti pakeistas, nes dabartinė jo formuluotė pažeidžia privatizavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus, savininkų teisėtus lūkesčius: valstybės institucijos, padariusios klaidą Sutarties sudarymo metu, turi prisiimti atsakomybę už padarytą klaidą ir pakeisti Sutarties tekstą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2018 m. spalio 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-2102-(3.5.) (b. l. 15), kuriuo nutraukė pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymo nagrinėjimą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu, nurodydama, kad ginčai dėl A. K. parduoto valstybinės žemės sklypo ploto, valstybinės žemės užėmimo nagrinėjami teisme.

Pareiškėjų nuomone, skundžiamas 2018 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 1SS-2102-(3.5.) yra naikintinas, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nepakankamai motyvuotas, priimtas praleidus VAĮ nustatytą terminą, sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, be to, šiuo atveju nebuvo pagrindo nutraukti administracinę procedūrą.

Pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1–2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjais, kad Sprendimas nevisiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. 

Šiuo atveju Sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tačiau pareiškėjai laiku ir tinkamai pasinaudojo teise skųsti NŽT sprendimą teismui, todėl apskundimo tvarkos nenurodymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą. Neesminiu pažeidimu pripažintinas ir VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino tokio pobūdžio sprendimams priimti nesilaikymas. Procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Teismo vertinimu, Sprendimo motyvai turi tam tikrų trūkumų. Nors Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (VAĮ 27 str. 5 d.), tačiau aiškiai neįvardytos teisme nagrinėjamos bylos, dėl kurių nutraukta administracinė procedūra. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovės priimtas administracinis aktas negali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu ir todėl naikintinu šiuo aspektu. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Teismo vertinimu, iš ginčijamo Sprendimo turinio pareiškėjai galėjo suvokti ir suvokė, apie kokias bylas kalba NŽT, ką patvirtina ir skunde išdėstyti pareiškėjų argumentai, jog civilinėse bylose Nr. 2YT-1558-962/2018 ir Nr. e2-1117-285/2018 nėra keliamas reikalavimas pakeisti Sutartį. Taigi bylų numerių Sprendime neįvardijimas nesutrukdė pareiškėjams nei suvokti prašymo nagrinėjimo nutraukimo priežastis, nei efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimo motyvų nepakankamas išsamumas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo NŽT Sprendimo.

Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovė turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, t. y. nutraukti administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.

LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 
23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-215-602/2016).

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose (ieškiniuose) pateiktus klausimus.

Pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymo, pateikto NŽT, dalykas – reikalavimas pakeisti pareiškėjo A. K. su Kauno apskrities viršininku 2000 m. lapkričio 15 d. pasirašytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P52/2000-1762 4.4 punktą, nurodant, kad
A. K. perleidžiamas 1 861 kv. m žemės sklypas vietoj Sutartyje nurodyto 1 710 kv. m ploto žemės sklypo.

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-1558-962/2018 pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. pareiškimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinį valdymo faktą, kad jie valdo 1 455 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r., Karmėlavos sen., (duomenys neskelbtini) k., 
(duomenys neskelbtini), pagal faktines ribas, kurias nustato išlikusi sena tvora ir 2017 m. birželio 27 d. UAB „Geomasta“ parengtas žemės sklypo planas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė. Ginčijamo Sprendimo minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 yra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A-1773-264/2018 pareiškėjų apeliacinio skundo netenkino.

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9-285/2019, kurioje ieškovė NŽT prašo įpareigoti atsakovę V. K., žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Karmėlavos sen., Kauno r., savininkę, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Karmėlavos sen., Kauno r., pašalinant betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, esančius apie tris metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą. Tuo atveju, jei atsakovė V. K. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti NŽT pašalinti pradėtą statyti betoninį tvoros pamatą ir metalinius tvoros stulpelius, visas išlaidas išieškant iš V. K..

Vertinant, ar atsakovei NŽT paduotame 2018 m. liepos 16 d. prašyme keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Pagal 2000 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P52/2000-1762 pareiškėjui A. K. 1 710 kv. m. ploto žemės sklypą pardavė Kauno apskrities viršininkas. Nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, apskričių viršininkų administracijų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu, buvo perduotos NŽT, todėl, teismo vertinimu, būtent NŽT yra kompetentinga priimti sprendimą dėl Sutarties pakeitimo.

Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymu, adresuotu NŽT, keliamiems reikalavimams ištirti yra skirti pradėti teisminiai procesai.

Kaip minėta, pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymu prašoma pakeisti Sutarties 4.4 punktą, civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimas, o civilinėje byloje Nr. e2-9-285/2019 sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Nors pareiškėjų prašymas atsakovei, prašymas teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 bei atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1558-962/2018 grindžiami tais pačiais argumentais, t. y. kad A. K. sumokėjo kainą už 1 861 kv. m dydžio žemės sklypą, tačiau jam buvo parduotas tik 1 710 kv. m ploto žemės sklypas, todėl galima daryti išvadą, kad tarp 2018 m. liepos 16 d. prašymo ir minėtų civilinių bylų yra tam tikra sąsaja, tačiau pirmiau aptarto ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, teismo vertinimu, nėra. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Byloje dėl valstybinės žemės atlaisvinimo vertinama, ar pareiškėjai pagrįstai įpareigojami atlaisvinti užimamą žemę. Nors šiose bylose nagrinėjami klausimai dėl to paties 151 kv. m žemės ploto, esančio prie pareiškėjai V. K. priklausančio žemės sklypo, tačiau nė vienu iš šių atveju nesprendžiama dėl Sutarties pakeitimo, nors būtent tokiu klausimu pareiškėjai 2018 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į NŽT.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT, priimdama Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas visiškai – NŽT 2018 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 1SS-2102-(3.5.) naikinamas ir atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymą pakeisti 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. P52/2000
4.4 punktą.

Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas (išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą), todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Pareiškėjams išaiškintina, kad, norėdami prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, jie turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, aiškiai detalizuodami patirtas išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) 41 str. 1 d.).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų A. K. ir V. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 12 d. raštą Nr. 1SS-2102-(3.5.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. liepos 16 d. prašymą pakeisti 2000 m. lapkričio 15 d. sutarties Nr. P52/2000 4.4 punktą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                     Jovita Einikienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė