Civilinė byla Nr. e2A-202-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00481-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.4; 2.6.11.18 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAIGAI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAIGAI“ ieškinį atsakovei „SIA STARLETT“ dėl įsigyto daikto kainos sumažinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DAIGAI“ (toliau – ir įmonė, bendrovė), pateikė ieškinį, prašydama sumažinti iš atsakovės „SIA STARLETT“ įsigytos įrangos kainą 300 000 Eur ir priteisti iš atsakovės 300 000 Eur sumažintą įrangos kainą, 14 681,98 Eur bankui sumokėtas palūkanas, 3 000 Eur ekspertinės išvados išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 27 d. iš atsakovės už 1 380 000 Eur įsigijo etikečių ir pakuočių spausdinimo mašiną KOMORI LITHRONE LSX629+C su H-UV technologija (toliau – ir įranga, spausdinimo mašina). Atsakovė žadėjo, kad, naudojant H-UV spausdinimą, dažai išdžiūsta ant paviršių akimirksniu, mažai įsigeria, išgaunamas stipresnis blizgesys, nėra spaudos atsimušimo (atsispaudimo) ant paeiliui einančių lapų, galima iš karto spausdinti ant kitos pusės ir perduoti į kitus gamybos procesus, užtikrinant greitą galutinį rezultatą. H-UV spausdinimas sumažina produkcijos kaštus, padaro įmanomą spausdinimą ant sudėtingo popieriaus, kartono, plastiko ir kitų neįsigeriančių paviršių. Tai sistema, galinti greitai išdžiovinti dažus, naudojant tik vieną beozonę ultravioletinę (toliau – UV) lempą. UV ofsetinio spausdinimo privalumai: momentinis produkcijos išdžiovinimas, nepriekaištingas rezultatas, spalvų raiška ir įvairovė, aukštas atsparumo cheminiams ir mechaniniams veiksniams lygis, išgaunamas ryškus blizgesio efektas (OPV), spauda ant neįsigeriančių paviršių, nenaudojama pudra, geras dažų sukibimas (adhezija). Atsakovė deklaravo, kad atrasti nauji džiovinimo būdai, dažai su specialiai sukurtais fotoiniciatoriais – tai išbandytų produktų kombinacija, įranga suteikia galimybę spausdinti ant visų jautrių karščiui plastikų, ant visų perdirbamų spausdinimo popierių ir kartonų, taip pat ant visiškai perdirbamų PVC (plastiko) lakštų, užtikrina galimybę naudoti saugius aplinkai vandens dispersinius lakus, yra draugiški aplinkai, užtikrina galimybę lakuoti plonus popierius, šiai H-UV instaliacijai pritaikyta išskirtinė Drip-off technologija unikali savo tekstūra ir unikaliu blizgumo lygiu, todėl sumažina papildomus gamybos kaštus. Tačiau, naudojant įsigytą spausdinimo mašiną, paaiškėjo, kad ji turi trūkumų: perėjimui nuo įprastos spaudos prie H-UV spaudos nepakanka 15 min. trukmės automatinio plovimo; H-UV spauda yra prastos kokybės; norint išgauti gerą spaudos atsparumą, spausdinius reikia padengti laku; atspausdinta produkcija neišdžiūsta akimirksniu; spausdinimo metu reikia naudoti ne vieną, o tris lempas; neveikia Drip-off funkcija; rekomenduojami dažai uždrausti Europos Sąjungoje. Atsakovė buvo ne kartą informuota apie paaiškėjusius įrangos trūkumus, tačiau problema, nepaisant atsakovės pastangų (įrangos testavimo), nebuvo pašalinta, atsakovė taip pat nesutiko sumokėti 300 000 Eur, kaip įrangos kainos sumažinimą ir nuostolių atlyginimą. Ieškovės prašymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – VGTU) 2020 m. vasario 21 d. parengė tyrimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad atsakovės rekomenduoti dažai yra netinkami spausdinimui su spausdinimo mašina. Įranga be H-UV technologijos kainuoja apie 790 000–1 050 700 Eur, t. y. skirtumas tarp sumokėtos kainos ir realios įrangos vertės yra ne mažiau kaip 300 000 Eur, todėl šia suma turėtų būti sumažinta iš atsakovės įsigytos įrangos kaina. Ieškovė įrangą įsigijo iš banko paskolintų lėšų, iki 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 47 471,73 Eur palūkanas, todėl atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 14 681,98 Eur, t. y. proporcingai sumažintai įrangos kainai.

3.       Atsakovė „SIA STARLETT“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovei parduota įranga visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus. Ieškovei nepavyksta gauti norimos kokybės spausdinimo rezultato dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, netinkamos kokybės priedų ir ieškovės atsisakymo investuoti lėšas į darbuotojų žinias. Ieškovė įrangos neprižiūrėjo, įranga buvo užteršta, spausdinimo mašinos velenai sudėvėti, džiovinimo lempos praradusios skaidrumą. Automatinio plovimo sistema veikia, tačiau ji nėra pajėgi išplauti neprižiūrėtos mašinos ir pridžiūvusių aliejinių dažų, sudėvėtų velenų. Įrangos dokumentuose nenurodyta, kad įranga nuo konvencinės spaudos prie H-UV spausdinimo turi pereiti automatiškai per 15 min. Spausdinius reikia padengti laku tik siekiant didesnės jų fizinės apsaugos. Atspausdinta produkcija neišdžiūsta akimirksniu dėl mašinos nepriežiūros. Spausdinimo metu priklausomai nuo užduoties galima naudoti tiek vieną, tiek tris lempas, Drip-off funkcija veikia, ieškovė turi galimybę naudoti Europos Sąjungoje leistinus dažus. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes įranga jai buvo perduota 2016 m. rugsėjo 5 d., suteikiant 1 metų garantinį terminą, o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės UAB „DAIGAI“ atsakovės „SIA STARLETT“ naudai 30 286,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. birželio 27 d. sudarė spausdinimo mašinos KOMORI LITFRONE LSX629+C su H-UV technologija pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė už įsigytą įrangą atsakovei sumokėjo 1 380 000 Eur. Atsakovė garantavo, kad įrangos našumas ir veikimo kokybė bei su įranga pagamintų produktų kokybė visiškai atitinka sutartyje ir atsakovės pasiūlyme konkursui nurodytas technines sąlygas, pateiktos įrangos komplektacija ir kiekiai visiškai atitinka sutarties ir jos priedo sąlygas, brėžiniai ir techniniai dokumentai yra tikslūs, išbaigti ir pakankami įrangai montuoti ir valdyti. Atsakovė deklaravo, kad įranga galima spausdinti ir įprastai (konvencine spauda, aliejiniais dažais), ir H-UV technologija (ant neįsigeriančių paviršių), įrangos specifikacijoje numatytas automatinis plovimas, garantuojamas momentinis išdžiūvimas, aukšta spaudos kokybė.

6.       Teismas įrangos veikimo kokybei nustatyti paskyrė teismo ekspertizę, kurią atliko šalių pasirinkti ekspertai A. S. (A. (A.) S.) ir D. S. Paskirti šalių ekspertai dėl išvadų nesutarė ir pateikė atskiras išvadas, t. y. ekspertas A. S. nurodė, kad spausdinimo mašina gali kokybiškai spausdinti ant neįgeriančių medžiagų (metalizuoto kartono ir metalizuoto popieriaus), naudojant H-UV technologiją, o ekspertė D. S. nurodė, jog spausdinimo mašina negali kokybiškai spausdinti ant neįsigeriančių paviršių, naudojant H-UV technologiją. Šalys papildomos ekspertizės paskirti neprašė, tačiau ieškovė pateikė VGTU ekspertinio vertinimo darbo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad A. S. ekspertizės išvados neatitinka antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių ir pačios ekspertizės metu eksperto pateiktų išvadų, kyla didelių abejonių dėl eksperto šališkumo. VGTU ataskaitoje taip pat nurodyta, kad su ginčo įranga aukštos kokybės spauda ant neįsigeriančių paviršių (metalizuotas kartonas, metalizuotas etiketinis popierius), naudojant H-UV technologiją, negalima, Europos Sąjungoje tiekiamų dažų naudojimas neužtikrino aukštos kokybės spaudos, naudojant H-UV technologiją ant neįsigeriančių paviršių. Netinkamos kokybės spaudos ant neįsigeriančių paviršių (metalizuotas kartonas, metalizuotas etiketinis popierius), naudojant H-UV technologiją, priežastis – įprastos ofsetinės spaudos ir H-UV technologijų nesuderinimas įrangoje, nėra nustatyta jokių Europos Sąjungoje tiekiamų dažų, kurie užtikrintų aukštos kokybės spaudą su H-UV technologija ant neįsigeriančių paviršių. Nustatytos netinkamos kokybės priežastys buvo iki spaudos mašinos perdavimo ieškovei.

7.       Teismas nutarė nesivadovauti VGTU ekspertinio vertinimo darbo ataskaita, nes ji atlikta ne teismui paskyrus, o ieškovės užsakymu jau po ekspertizės atlikimo ir jai apmokėjus. Tie patys asmenys ieškovei iki ieškinio teismui pateikimo paruošė ieškovei palankią 2020 m. vasario 21 d. tyrimo išvadą, todėl nešališkas ekspertizės išvadų, prieštaraujančių šių asmenų teiktai išvadai, vertinimas yra neįmanomas.

8.       Teismas kritiškai įvertino ieškovės pateiktą Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto spausdintų bandinių vertinimą, kuriame nurodoma, kad bandomųjų pavyzdžių kokybė yra bloga, nes teismui nebuvo pateikti minėtam institutui pateikti spaudos pavyzdžiai, jie saugomi ieškovės atskirai nuo ekspertizės medžiagos, todėl nėra aiškios jų saugojimo sąlygos ir neatmestina galimybė, jog spausdiniai galėjo būti paveikti bet kokiu teismui nežinomu būdu. Minėto instituto ataskaitoje nurodyta, kad Saksonijos poligrafijos pramonės institutas ataskaitoje nurodytą įvertinimą atliko tik vizualiai apžiūrėjęs ieškovės pateiktus spaudos pavyzdžius, t. y. institutas pats atskiro testavimo neatliko. Nurodytas įvertinimas atliktas ieškovės užsakymu po ekspertizės atlikimo ir jai apmokėjus. Saksonijos poligrafijos pramonės instituto išvada nėra susijusi su ginčo įranga, dėl įrangos vertinimo šiame dokumente nėra pasisakyta, o išvadoje pateikti tik bendro pobūdžio samprotavimai apie tos pačios srities (rūšies) technologijos veikimą.

9.       Teismo vertinimu, išsiskyrus ekspertų nuomonei, ieškovė turėjo galimybę prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, kuri galėjo būti paskirta bet kuriems šalių nurodytiems nešališkiems asmenims, turintiems reikiamų techninių žinių, tačiau ieškovė to nepadarė.

10.       Teismo vertinimu, didžiosios dalies byloje pateiktų spaudos pavyzdžių kokybė yra patenkinama, pats spausdinys, esantis spaudos lakšto centre, yra kokybiškas, o pažeistos tik aplink spausdinį esančios atskiros dažų juostos, kurios nėra spausdinio dalis. Dėl spausdinio pažeidimo, jį braižant nagu iškart po jo išėmimo iš spausdinimo mašinos, akivaizdu, kad taip subraižyti galima bet kokios kokybės spausdinį. Filmuota ekspertizės eigos medžiaga ir antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad ekspertizės atlikimo metu ginčo spausdinimo mašina nebuvo nepriekaištingos būklės, jos velenai buvo nešvarūs ir sudėvėti, džiovinimo lempos dėl apnašų sankaupų praradusios skaidrumą, valymo peiliai užteršti. Mašinos būklė labai aiškiai matoma iš antstolio I. G. 2020 m. spalio 6–7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.

11.       Teismo vertinimu, spausdinių nepakankamos kokybės priežastį išsamiai atskleidė ekspertas A. S., nurodydamas, kad ieškovė bandė džiovinti H-UV dažus lempa, kurios paviršius buvo padengtas prikepusių atsimušimą mažinančių miltelių sluoksniu. Šios baltos nuosėdos sumažino UV spinduliuotės galią, o tai neigiamai paveikė dažų polimerizacijos kokybę. Ieškovė neruošė naujų velenų darbui su H-UV dažais. Prieš spausdinant, velenus reikia iš anksto apdoroti specialia pasta, kuri neleis velenų gumai sugerti H-UV dažų komponentų. Ieškovė nesilaikė perėjimo nuo vienos rūšies dažų prie kitos taisyklių. Norint gaminti aukštos kokybės UV/H-UV spausdinius hibridine spaudos mašina, nuo guminių velenų reikia kruopščiai pašalinti visus aliejinių dažų likučius. Tai gali užtrukti kelias valandas, bet ieškovė aliejinius dažus nuplovė tik automatiniu režimu. Automatinio režimo pakanka norint išvalyti mašiną darbo dienos pabaigoje, bet nepakanka norint pereiti nuo vienos spausdinimo technologijos prie kitos. Šio eksperto išvada yra aiškiai patvirtinta antstolio filmuota medžiaga, kurioje atskleista nepakankama įrangos priežiūra (jos užterštumas, velenų sudėvėjimas, džiovinimo lempų skaidrumo praradimas).

12.       Teismas pažymėjo, kad ekspertė D. S. pripažino ir pasirašydama patvirtino, jog spausdinių adhezija (kokybė ir sukibimas su popieriumi) yra 100 proc. Teigiamą ekspertės įvertinimą užfiksavo antstolis, tačiau ekspertė nurodė, jog spausdiniai yra atspausdinti su dažais, kuriuos draudžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų. Teismas, pasisakydamas dėl galimybės naudoti atsakovės rekomenduojamus dažus, akcentavo, kad atsakovė į bylą pateikė Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir agentūra) išaiškinimus, kuriais agentūra paneigė ekspertės D. S. poziciją ir patvirtino, jog dažai, su kuriais buvo daroma ekspertizė, nėra draudžiami ir gali būti naudojami. Agentūrai paneigus ekspertės D. S. poziciją dėl negalimumo naudoti TOYO ir TOKA dažus, teismas priėjo išvadą, kad įranga spausdina kokybiškus spausdinius su TOYO ir TOKA dažais.

13.       Teismas, pasisakydamas dėl automatinio įrangos paruošimo (plovimo), norint pereiti nuo vienos spausdinimo technologijos prie kitos, akcentavo, kad jokiame ieškovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad atsakovė užtikrino, jog, pereinant nuo vienos spausdinimo technologijos (konvencinės) prie kitos (H-UV), pakaks 15–20 min. trukmės automatinio spausdinimo mašinos plovimo. Tai nėra įmanoma, nes, pereinant nuo įprastinės spausdinimo technologijos prie H-UV technologijos, būtina rankiniu būdu pašalinti didžiuliuose mašinos konteineriuose esančius aliejinius dažus, ją išplauti, o po to užpildyti H-UV technologijai būtinomis medžiagomis. Tai yra nurodyta automatinio dažų velenų valymo instrukcijoje, o pats procesas vizualiai iliustruotas. Automatinis valymas (plovimas) yra skirtas, dirbant ta pačia technologija.

14.       Teismas nurodė, kad lakas yra naudojamas tik siekiant išgauti dar aukštesnį spausdinio atsparumo laipsnį. Spauda be lako yra galima ir ji buvo atlikta. Ekspertizė byloje buvo atlikta, spausdinant H-UV dažus ant neįsigeriančių paviršių, t. y. specialaus metalizuoto popieriaus. Tokio popieriaus paviršius nėra įsigeriantis, kaip paprasto popieriaus. Siekiant užtikrinti, kad ant tokio popieriaus atspausdintas spausdinys nesusibraižytų jį braižant kietu daiktu, spausdinį reikia padengti laku. Įsigydama įrangą, ieškovė kreipėsi dėl Europos Sąjungos finansavimo, dėl to buvo sudaromas verslo planas. Jame ieškovė nurodė, kad, spausdinant spaudą ant metalizuoto kartono ir plataus spektro etikečių, spaudą ant metalizuoto popieriaus, reikės naudoti saugius, aplinką tausojančius vandens dispersinius lakus. Tai reiškia, kad apie lako naudojimą ieškovei buvo žinoma prieš įsigyjant įrangą ir jai tai buvo priimtina. Spausdinių subraižymas, juos braižant nagu ar kitu kietu daiktu, nepagrindžia prastos jų kokybės.

15.       Teismas konstatavo, kad spausdinimo mašinos techninėje specifikacijoje yra nurodyta, jog įrangą sudaro šešios dažų sekcijos ir viena lako sekcija; įranga yra pritaikyta, spausdinant naudoti tarpinę UV džiovinimo lempą po 1, 2 ir 6 dažų sekcijų; įrangos dažų sekcijoje yra įrengtas H-UV tarpinis džiovinimas po 2 sekcijos, o įrangos komplektą sudaro viena H-UV lempa mašinos gale ir dvi H-UV tarpinės džiovyklos su lempomis. Taigi, techninė specifikacija patvirtina, kad įranga turi įvairias kombinacijas H-UV lempų atžvilgiu, t. y. galima įmontuoti nuo vienos iki trijų lempų. Ekspertas A. S. ekspertizėje nurodė, kad viena H-UV lempa yra naudojama, spausdinant ant įprasto popieriaus, sintetinio popieriaus, polipropileno ir t. t., daugiau lempų yra montuojama, kai yra spausdinama ant specialių neįsigeriančių medžiagų.

16.       Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė ir tokio klausimo neuždavė atsakyti ekspertams, jog spausdinti H-UV dažais ir vienu metu užlakuoti Drip-off ir blizgiu UV laku negalima, o H-UV blizgus lakas nesidengia ant šlapių dažų, atlikus atvirkštinį veiksmą – išdžiovinus, nebelieka Drip-off efekto.

17.       Teismas pažymėjo, kad spausdinys neišdžiūsta akimirksniu todėl, jog mašinoje naudojamos džiovinimo lempos yra praradusios savo skaidrumą, tai akivaizdžiai matyti iš antstolio fiksuotos ekspertizės eigos.

18.       Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog spausdinimo įranga veikia netinkamai dėl atsakovės veiksmų, todėl ieškinį atmetė.

19.       Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikytiną ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti. Ieškovė įrangą įsigijo 2016 m. birželio 27 d., įranga po įrengimo jai perduota 2016 m. rugsėjo 5 d., suteikiant 1 metų garantiją, kuri baigėsi 2017 m. rugsėjo 5 d. Ieškovė, įsigijusi įrangą, trejų metų laikotarpiu ne kartą reiškė pretenzijas atsakovei. Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. pakartotinai nurodė, kad testavimas neduos rezultatų, nes ginčo įranga buvo sumontuota ir perduota 2016 m. rugsėjo 5 d. Atsakovė neatsako dėl galimų trūkumų, kurie atsirado dėl netinkamo (ieškovė nekeitė atitinkamų detalių) eksploatavimo. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2019 m. liepos 9 d. ir baigėsi 2020 m. sausio 9 d. Ieškovė ieškinį pateikė 2020 m. kovo 30 d., neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, o teismas nenustatė pagrindų šiam terminui atnaujinti. Teismas konstatavo, kad vien ieškinio senaties praleidimo faktas yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti, nevertinant kitų bylos aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad prieš pasirašant įrangos perdavimo aktą atsakovė pravedė ieškovės darbuotojams mokymus ir supažindino su visomis mašinos galimybėmis, atliko faktinį spausdinimą, spausdinimo mašina veikė, todėl įrangos veikimo kokybiniai parametrai ieškovei buvo žinomi nuo pat įrangos priėmimo momento.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „DAIGAI“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė, kokių savybių ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis ir gavo iš įsigytos spausdinimo mašinos. Atsakovė žadėjo, kad spausdinimo mašina turės šiuos funkcionalumus: hibridine įranga galima kokybiškai spausdinti ir įprasta (konvencine spauda, aliejiniais dažais) ir H-UV technologija (ant neįsigeriančių paviršių); H-UV spaudą bus galima atlikti viena H-UV lempa; H-UV spaudai nereikalingas lakavimas apsauginiais tikslais; H-UV spauda džius momentiškai (nedelsiant) spausdinimo mašinos viduje, nebus reikalingas papildomas spausdinių džiovinimo laikas; įranga yra sukomplektuota su automatiniu jos plovimu, nereikalinga sudėtinga ar ilga perėjimo tvarka nuo vienos technologijos (konvencinės spaudos) prie kitos (H-UV technologijos); įrangos vadovai bus pakankami įrangai tinkamai eksploatuoti. Teismas nurodytų aplinkybių nenustatė, siaurai ir subjektyviai vertino H-UV technologija atspausdintų antspaudų kokybę, nesivadovavo ekspertės D. S., Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto ir VGTU išvadomis, patvirtinančiomis, jog įranga veikia netinkamai, nors teismas nurodė, jog specialių žinių neturi.

21.2.                      Teismo išvados yra prieštaringos, nes teismas nustatė, kad H-UV spauda nedžiūsta momentiškai, jog be lakavimo H-UV antspaudai braižosi, ekspertizė atlikta 2–3 H-UV lempomis, t. y. faktiškai nustatė, jog įrangos H-UV technologijos veikimas neatitinka tų funkcionalumų, kurių ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis. Teismas vis tiek padarė logikos stokojančias išvadas, kad įrangos veikimas yra patenkinamas, kokybiškas, nors pats pripažino, jog dažų juostos aplink atspausdinto lakšto centrą buvo pažeistos, nepakankamos kokybės priežastį nurodė ekspertas A. S. Byloje ekspertų A. S. ir D. S. pateiktos išvados yra prieštaringos, tačiau abu ekspertai vieningai sutarė, kad kokybiška spauda su viena H-UV lempa ant neįsigeriančių paviršių negalima; H-UV technologija atspausdinus spausdinį, jis momentiškai nedžiūsta (nekietėja); įrangos automatinės plovimo sistemos nepakanka pereiti nuo vienos prie kitos technologijos, būtinas specialus perėjimas nuo vienos technologijos prie kitos; H-UV spaudai reikalingas lakavimas apsauginiais tikslais, kad ji nesibraižytų. Taigi, ekspertai padarė vieningą išvadą, kad įrangos H-UV technologija neveikia taip, kaip ieškovė iš jos pagrįstai tikėjosi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. 

21.3.                      Ekspertas A. S. nustatė, kad perėjimas nuo vienos technologijos, atliekant praplovimo procedūrą, prie kitos užtrunka 20 val., o tai reiškia 2–3 darbo dienų įrangos prastovą, nors nė viena įmonė negali sau leisti tokių neproduktyvaus darbo laiko sąnaudų. Po eksperto A. S. eksperimentų įranga konvencine spauda neveikė, įrangą teko plauti 3 dienas, pats ekspertas nežinojo, kokie dažai kokybiškai spausdina H-UV technologija. Net poligrafijos pramonės srities mokslininkai nerekomenduoja naudoti hibridinės spausdinimo mašinos dėl itin sudėtingo ir ilgo perėjimo proceso, tačiau atsakovė apie tai neinformavo ieškovės.

21.4.                      Teismo išvados yra prieštaringos ir dėl to, kad teismas nurodė, jog įrangos daromų spausdinių kokybė yra patenkinama, kokybiška, tačiau tuo pačiu nurodė, jog spausdinių kokybės trūkumus lėmė netinkama įrangos eksploatacija. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė netinkamai naudojo ir eksploatavo įrangą. Konkrečių įrangos eksploatavimo ir naudojimo taisyklių pažeidimų nenustatė ir ekspertas A. S. Ekspertizės atlikimo metu buvo naudojamos visiškai naujos H-UV džiovinimo lempos, kelis mėnesius prieš ekspertizę įrangos hibridiniai velenai buvo pakeisti naujais. Ekspertizės metu pirmiausia įranga buvo spausdinama konvenciniu būdu aliejiniais dažais, todėl po spausdinimo konvenciniu būdu velenai ir valymo peiliai buvo padengti aliejiniais dažais. Vėliau įrangos velenai, valymo peiliai, kitos dalys buvo plautos ir valytos virš 20 val., siekiant pereiti prie H-UV technologijos, velenai buvo apdoroti specialia pasta, nors atsakovė niekada niekur nebuvo nurodžiusi tokio valymo ir velenų apdorojimo būdo. Abu ekspertai konstatavo gerą įrangos techninę būklę.

21.5.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vadovavosi išimtinai neturinčio tinkamo išsilavinimo eksperto A. S. išvadomis, kurios yra šališkos, prieštaringos, neišplaukia iš tyrimo eigos ir rezultatų, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ekspertiniai tyrimai, bandymai atlikti atsakovės ieškovei nenurodytu įrangos eksploatavimo būdu ir naudojant ieškovei anksčiau nenurodytas medžiagas. Ekspertas palaiko asmeninius santykius su atsakovės atstovais, dirba spausdinimo mašinos gamintojo KOMORI platintojo įmonėje, todėl šis ekspertas yra tiesiogiai priklausomas nuo įrangos platintojo YAM International, t. y. jis yra suinteresuotas, jog KOMORI įranga nebūtų pripažinta netinkama.

21.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė ekspertės D. S., kuri yra mokslų daktarė, ekspertizės išvadas, kurios patvirtina, jog įrangos H-UV technologija neveikia tinkamai. Teismas vadovavosi byloje nesančiu dokumentu (dokumento registracijos Nr. DOK-25214), kuris neva patvirtina, kad D. S. dalį spausdinių pripažino tinkamais. Priešingai, ekspertė nenustatė, kad nurodyta įrangos technologija veikia tinkamai, dažai ant spausdinių greitai nedžiūsta, lengvai susiardo, nesilaiko, spalvos nekokybiškos, išsiliejusios ir pan., atsakovės rekomenduojamus naudoti dažus draudžiama tiekti Europos Sąjungoje, jų įsigyti negalima (TOYO H-UV dažai iš viso nebegaminami). Spausdiniai buvo atlikti ne pagal atsakovės rekomendacijas (įrangos dokumentaciją, vadovą), o pagal A. S. nurodytą veiksmų seką. Ekspertės D. S. išvadas dėl įrangos H-UV technologijos netinkamo veikimo papildomai patvirtina VGTU ir Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto išvados, antstolių fiksuota ekspertizės eiga, tarptautiniame žurnale International Circular of Graphic Education and Research mokslininkų paskelbtas straipsnis apie KOMORI įrangą, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Atsakovė rekomendavo naudoti Siegwerk dažus, kurie ekspertinių bandymų metu irgi tinkamai teigiamų rezultatų nedavė, todėl neaišku, kodėl teismas nurodė, kad ieškovė gali naudoti Lietuvoje netiekiamus TOKA ir TOYO dažus, juolab kad teismo akcentuotame Aplinkos apsaugos agentūros atsakyme irgi nenurodyta, jog tokius dažus galima įsigyti Europos Sąjungoje. Bet kokiu atveju ekspertinių bandymų metu visi (skirtingų gamintojų) ekspertų naudoti dažai neleido išgauti aukštos kokybės spausdinių, todėl tai patvirtina esminius įrangos trūkumus, apie kuriuos žinodama, ieškovė nepirktų ginčo įrangos.

21.7.                      Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Teismo akcentuotu atsakovės 2019 m. liepos 9 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad papildomi testai neduos jokių rezultatų, ieškovė naudoja netinkamas medžiagas, netinkamai eksploatuoja įrangą, neturi reikiamų žinių, todėl atsakovė pasiūlė ieškovei įsivertinti turimų žinių lygį, iškilus problemoms dėl naudojamų medžiagų, kreiptis į dažų gamintojus, o esant klausimų, susisiekti su atsakovės atstovais. Ieškovė, siekdama išvengti ilgų teisminių procesų ir išlaidų, 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 22 d. atliko papildomus testavimus su dažų gamintojais, poligrafijos ekspertais. 2020 m. vasario 21 d. VGTU ir dažų platintojai pateikė ieškovei rašytines išvadas, kuriose nurodyta, kad H-UV technologija atsakovės nurodytais dažais TOYO ir Siegwerk H-UV, atspausdinus spausdinius, kokybiška spauda nebuvo gauta. Taigi, būtent 2020 m. vasario 21 d. ieškovė įsitikino, kad įrangos H-UV technologija neatitinka keliamų reikalavimų. Garantijos terminas nepasibaigė, jis prasitęsė, nes įrangos H-UV technologija neveikė tinkamai, jos trūkumai buvo nustatyti garantinio termino metu. Ieškovė ieškinį pateikė 2020 m. kovo 30 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Net jeigu ieškinio senaties termino pradžia būtų skaičiuojama nuo 2019 m. liepos 9 d., ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai (2 mėn.) dėl objektyvių priežasčių (problemą bandė išspręsti taikiai, atsakovė klaidino ieškovę, kad ieškovė netinkamai naudoja įrangą ir naudoja netinkamus dažus), todėl atnaujintinas.

22.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė „SIA STARLETT“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė jau nebeteigia, kad įranga negali kokybiškai spausdinti H-UV spaudą, o nurodo, jog įranga negali kokybiškai spausdinti H-UV spaudą tik su viena UV lempa. Ieškovė taip pat nurodo, kad galutinis H-UV spaudos rezultatas jos netenkina, nes jis yra pažeidžiamas mechaniniu būdu, nors pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, jog įranga negali kokybiškai spausdinti H-UV spaudą ant neįgeriančių paviršių (metalizuoto kartono, etiketinio popieriaus). Ieškovė taip pat neįrodinėja, kad balti dažai nesilaiko ant metalizuoto kartono, etiketinio popieriaus, o nurodo, jog H-UV spauda nedžiūsta momentiškai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad H-UV spaudos kokybė netenkina ieškovės, kadangi galutiniam rezultatui apsaugoti nuo išorinių veiksnių yra reikalinga apsauginė lako danga, nors pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, jog įrangos lakavimo ir Drip-off technologija yra neveikianti. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl reikalavimų įrangos priežiūrai, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad įranga neatitinka ieškovės lūkesčių, nes, pereinant iš konvencinės spaudos į H-UV spaudą, yra būtinas nuodugnus įrangos valymas. Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, todėl nauji argumentai negali būti apeliacijos dalyku.

22.2.                      Teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, nes byloje surinkti įrodymai (ekspertizės rezultatai, antstolio fiksuota vaizdo medžiaga) patvirtina, kad ginčo įranga H-UV dažais kokybiškai spausdina ant neįgeriančių paviršių (metalizuoto kartono, etiketinio popieriaus), dažai laikosi 100 proc., net dažų sukibimui naudojant lipnią juostelę. Ieškovės atstovas spausdinius braižė nagu, tačiau toks braižymas nepatvirtina kokybės trūkumų, nes, siekiant, jog spausdinys nesibraižytų, jį reikia padengti laku. A. S. ekspertizės išvados patvirtina, kad įranga veikia tinkamai ir sugeba išgauti kokybiškus spausdinius su itin dideliu H-UV dažų persidengimu. Spausdinių kokybę patvirtino ir ekspertė D. S.

22.3.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės D. S. ekspertizės išvadomis, nes ši ekspertė nepateikė ekspertizės metu atspausdintų pavyzdžių, nedalyvavo pakartotiniuose dažų sukibimo bandymuose, todėl nėra galimybės patikrinti, kodėl ekspertė padarė neigiamas išvadas. Subraižytus spausdinių pavyzdžius į bylą teikė ieškovė, tačiau pateikti pavyzdžiai neatitinka ekspertizės metu užfiksuotų spausdinių pavyzdžių. Ekspertė ekspertizės metu patvirtino, kad TOYO ir TOKA dažai 100 proc. sukimba su metalizuotu paviršiumi, taip pat sukimba Siegwerk SICURA Plast dažai (išskyrus baltą, juodą spalvas), Janecke+Schneemann Supra CMYK (išskyrus baltą spalvą). Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas patvirtina, kad TOYO ir TOKA dažų nedraudžiama naudoti profesionaliam spausdinimui, todėl laikytina, jog pati ekspertė pripažino, jog įranga spausdina kokybiškai, ieškovė gali naudoti nurodytus dažus.

22.4.                      Apeliantės argumentai dėl nekokybiško spausdinimo H-UV technologija yra nepagrįsti, nes ši įrangos technologija buvo išbandyta prieš įrangos pirkimą, gauti spausdiniai atitiko ieškovės lūkesčius, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų įsigijusi įrangos. Iki ekspertizės atlikimo nekokybišką ginčo įrangos spausdinimą H-UV technologija lėmė ieškovės nekompetencija ir įrangos nepriežiūra. 2020 m. spalio 6–7 d. šalys sudarė įrangos nepriežiūros defektinį aktą, kuris patvirtina, kad ieškovė tinkamai neprižiūrėjo įrangos (nevalė, netepė, nekeitė esminių, susidėvėjusių, eksploatacinių dalių ir pan., įranga surūdijusi, nes eksploatuojama netinkamos drėgmės kiekio ir nereguliuojamos temperatūros patalpose). Netinkamas įrangos eksploatavimas užfiksuotas ir eksperto A. S. ekspertizės akte, antstolio užfiksuotoje vaizdo medžiagoje, kurioje matyti, kad dalis įrangos defektų, atsiradusių dėl ieškovės kaltės, buvo pašalinti ekspertizės metu.

22.5.                      Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad įranga neatitinka techninės specifikacijos, nes negalima spausdinti H-UV spaudos su viena lempa. Techninėje specifikacijoje aiškiai nurodyta, kad įrangą sudaro šešios dažų sekcijos ir viena lako sekcija, įranga yra pritaikyta spausdinant naudoti tarpinę UV džiovinimo lempą po 1, 2 ir 6 dažų sekcijų, įrangos dažų sekcijoje yra įrengtas H-UV tarpinis džiovinimas po 2 sekcijos, įrangos komplektą sudaro viena H-UV lempa spausdinimo mašinos gale ir dvi H-UV tarpinės džiovyklos su lempomis. Taigi, įranga turi kelias lempas: viena H-UV lempa yra naudojama spausdinant ant įprasto popieriaus, sintetinio popieriaus, polipropileno; daugiau lempų yra montuojama, kai yra spausdinama ant specialių neįsigeriančių medžiagų, t. y. ant metalizuotų medžiagų arba permatomų medžiagų. Ieškovei, atsižvelgiant į jos poreikius, įranga buvo sukomplektuota su dviem H-UV lempomis, ieškovės darbuotojai buvo apmokyti, kaip naudoti lempas, spausdinti spausdinius ant skirtingų paviršių.

22.6.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nežadėjo ieškovei, jog įrangos perėjimui iš konvencinės spaudos (aliejiniais dažais) į H-UV spaudą užtenka 15 min. automatinio plovimo. Apeliantė apeliaciniame skunde jau neginčija nurodytos teismo išvados, o įrodinėja, kad automatinis plovimas iš viso yra netikslingas, nes perėjimas (įrangos valymas) nuo vieno prie kito spausdinimo būdo užtrunka labai ilgai. Apeliantė klaidina teismą, nes įrangos dokumentuose nėra niekur nurodyta, kad spausdinimo būdo pakeitimas turi užtrukti iki 15 min. Įrangos plovimo, pereinant iš konvencinės spaudos į H-UV, apimtis nustatoma kiekvienu atveju atskirai, įvertinus įrangos užterštumo lygį: jeigu H-UV spauda naudojama itin retai, perėjimas iš konvencinės spaudos reikalauja daugiau pastangų, kadangi visi dažų velenai turi būti tinkamai prisotinti H-UV pasta, visa spausdinimo mašina turi būti išvalyta nuo konvencinėje spaudoje naudojamų aliejinių dažų, apsinešimų (dulkių). Koks konkrečiu atveju yra būtinas plovimo ciklas, įrangos vadovas negali numatyti, nes tai priklauso nuo įrangos naudotojo patirties, įdirbio, įrangos priežiūros, užterštumo lygio. Automatinio dažų pernešimo veleno valymo pakanka, jei įranga naudojama tik H-UV spausdinimui.

22.7.                      Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas tik nurodė, kad nagais galima subraižyti bet kokios kokybės spausdinį, tačiau jį padengus laku – spausdinys taptų atsparesnis. Spausdinių tikrinimo būdas, braižant nagu, yra ieškovės išsigalvotas kokybės kriterijus. Byloje esantys įrodymai (ekspertizės išvados, antstolio fiksuota vaizdo medžiaga) paneigia apeliantės argumentus dėl spausdinių momentinio neišdžiūvimo. Ieškovė, siekdama gauti finansavimą įrangos įsigijimui, pati verslo plane nurodė, kad su H-UV technologija bus naudojamas apsauginis lakas. Kita vertus, spaudos kokybė ir jos apsauga yra skirtingi dalykai ir etapai, nes, pavyzdžiui, dažai ant įsigeriančių paviršių visuomet bus atsparesni nuo mechaninių pažeidimų nei ant neįsigeriančių paviršių. Hubergroup laboratorijos, kuriai ekspertas A. S. pateikė ekspertizės metu padarytų spausdinių pavyzdžius, išvada patvirtina, kad spausdinių padengimas laku ženkliai padidina jų atsparumą išoriniams veiksniams ir pažeidimams. Priešingai nei nurodė apeliantė, nurodytai laboratorijai buvo pateikti nelakuoti spausdinių pavyzdžiai.

22.8.                      Apeliantė nepagrindė, kad ekspertas A. S. buvo šališkas. Visa ekspertinio tyrimo eiga buvo fiksuota antstolio ir patvirtina, kad ekspertas padarė išvadas tokias, kokios ir buvo užfiksuotos antstolio. Būtent ieškovės pasiūlyta ekspertė D. S. buvo šališka, nes jos išvados prieštarauja antstolio užfiksuotoms aplinkybėms. Teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo VGTU išvadomis, nes jas parengę asmenys neturi patirties ir išsilavinimo, reikalingo darbui su H-UV technologija, jie net nedalyvavo įrangos testavime, o išvadas grindė interpretacijomis. Ieškovė neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, todėl teismas pagrįstai vadovavosi objektyviai atliktu A. S. ekspertizės aktu, kurį pagrindžia antstolio fiksuota vaizdo medžiaga. Teismas pagrįstai nesivadovavo Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto išvada, nes ji parengta tik vizualiai apžiūrėjus ieškovės pateiktus spausdinių pavyzdžius, t. y. ieškovė galimai specialiai pateikė netinkamos kokybės spausdinius. Apeliantės akcentuojamas mokslininkų straipsnis (viena iš rengėjų D. S.) tarptautiniame žurnale neturi įrodomosios galios nagrinėjamai bylai ir nepaneigia byloje atliktos ekspertizės išvadų.

22.9.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės darbuotojai buvo apmokyti iki įrangos perdavimo, įranga ieškovei buvo perduota 2016 m. rugsėjo 5 d., ieškovė apie tariamus defektus pirmą kartą informavo atsakovę 2017 m. liepos 18 d. Ieškovė pati pripažino, kad apie tariamus įrangos defektus ji žinojo nuo įrangos perdavimo dienos, todėl ieškovės delsimas kreiptis į teismą tik patvirtina, jog ieškovė neteko teisės remtis įrangos neatitikimais, ieškovės elgesys neatitinka sąžiningumo ir rūpestingumo principų. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl teismas neturėjo pareigos spręsti dėl įrangos kainos nustatymo ir kainos sumažinimo. Atitinkamai įrangos kainos nustatymas negali būti apeliacijos dalyku. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais. Tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). 

25.       CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ieškovės iš atsakovės įsigytos įrangos kainos sumažinimo dėl ieškovės pastebėto įrangos netinkamo veikimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo, kad įranga negali tinkamai spausdinti ant neįgeriančių paviršių, dažai netinkamai sukimba su spausdinių paviršiumi, perėjimas nuo vienos technologijos prie kitos užtrunka daugiau nei 15 min., ilgai džiūsta dažai, nėra galimybės spausdinti H-UV dažais ir kartu užlakuoti Drip-off bei blizgiu laku, lakas nesidengia ant šlapių dažų, spausdiniai lengvai braižomi mechaniškai.

27.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad įranga negalima kokybiškai spausdinti ir įprasta (konvencine) technologija, H-UV spauda negalima viena lempa, reikalingas lakas apsauginiais tikslais, dažai nedžiūsta iš karto, sudėtingas perėjimas nuo konvencinės prie H-UV technologijos.

28.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė neteikė konkrečių argumentų, kad H-UV spauda negali būti atliekama su viena lempa, dažai nedžiūsta iš karto, reikalinga lako danga, įrangą reikia ilgai valyti. Kadangi nurodytų argumentų ieškovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris neturėjo galimybės jų įvertinti, ieškovė jais negali remtis apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ieškovės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų ir naujų aplinkybių.

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

29.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra didelės apimties, bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip 3 metus. Byloje esminis klausimas yra susijęs su tuo, ar ginčo įranga kokybiškai atlieka H-UV spaudą. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys įrodymai, įskaitant antstolių užfiksuotą vaizdo medžiagą, kurią peržiūrint – yra svarbu viską tinkamai paaiškinti.

30.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

32.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei prieiti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Vien formalaus pobūdžio atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepatvirtina, kad byloje reikalinga būtent žodinė apeliacinio skundo nagrinėjimo forma, todėl atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

 

Dėl rašytinių paaiškinimų

 

33.       2024 m. kovo 25 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais papildė savo apeliacinio skundo argumentus.

34.       CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

35.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Kadangi ieškovė rašytiniais paaiškinimais siekia papildyti apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, rašytiniai paaiškinimai, nenustačius pagrindo taikyti išimtį iš bendrojo draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės, į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

36.       2016 m. birželio 27 d. šalys sudarė spausdinimo mašinos KOMORI LITFRONE LSX629+C su H-UV technologija pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už įsigytą įrangą atsakovei sumokėjo 1 380 000 Eur.

37.       Įranga ieškovei perduota 2016 m. rugsėjo 5 d.

38.       Sutarties 9.1 punkte atsakovė garantavo, kad pateiktos įrangos našumas ir veikimo kokybė bei su įranga pagamintų produktų kokybė visiškai atitinka sutartyje ir atsakovės pasiūlyme konkursui nurodytas technines sąlygas; pateiktos įrangos komplektacija ir kiekiai visiškai atitinka sutarties ir jos priedo Nr. 1 sąlygas; brėžiniai ir techniniai dokumentai yra tikslūs, išbaigti ir pakankami įrangai montuoti ir valdyti.

39.       2017 m. liepos 18 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad įrangos H-UV technologija veikia netinkamai. 2017–2019 m. laikotarpiu šalys atliko kelis įrangos testavimus.

40.       2019 m. liepos 9 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad papildomi testai neduos jokių rezultatų, ieškovė naudoja netinkamas medžiagas, netinkamai eksploatuoja įrangą, neturi reikiamų žinių, todėl atsakovė pasiūlė ieškovei įsivertinti turimų žinių lygį, iškilus problemoms dėl naudojamų medžiagų, kreiptis į dažų gamintojus, o esant klausimų, susisiekti su atsakovės atstovais.

41.       2020 m. vasario 21 d. VGTU pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, atlikus su TOYO ir Siegwerk dažų platintojais tyrimus, paaiškėjo, jog šių gamintojų dažai nėra tinkami kokybiškam spausdinimui su įrangos H-UV technologija.

42.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė skirti byloje jungtinę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti A. S. (pasiūlytam atsakovės) ir D. S. (pasiūlytai ieškovės), paskiriant A. S. (ginčo įrangos platintojos YAM International darbuotojas) ekspertizės vadovu.

43.       2022 m. liepos 18 d. ekspertė D. S. pateikė išvadą. 

44.       2022 m. rugpjūčio 23 d. ekspertas A. S. pateikė ekspertizės išvadą. 

45.       2022 m. gruodžio 1 d. VGTU išvadoje nurodyta, kad A. S. ekspertizės išvados neatitinka antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių ir pačios ekspertizės metu eksperto pateiktų išvadų, kyla didelių abejonių dėl eksperto šališkumo. 

46.       Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad TOKA ir TOYA dažuose naudojamoms cheminėms medžiagoms (CAS Nr. 71868-10-5; CAS Nr. 119313-12-1) taikomi apribojimai, t. y. jų tiekimui plačiajai visuomenei, tačiau šis apribojimas netaikomas gaminiams, cheminės medžiagos skirtos tik profesionaliam naudojimui.

47.       2023 m. spalio 11 d. Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto išvadoje apie galimybę derinti skirtingas technologijas (konvencinę spaudą aliejiniais dažais ir H-UV spaudą H-UV dažais) nurodyta, kad praktikoje labai sudėtinga rasti tinkamus nustatymus, kurie tiktų abejoms sistemoms.

48.       2023 m. spalio 25 d. Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto išvadoje nurodyta, kad ieškovės pateiktų spausdinių, atspausdintų H-UV technologija, kokybė yra bloga, dažai braižomi, prastas dažų sukibimas, dažų plotai su nedidelėmis skylutėmis, dažai išsilieję, matomas fonavimas ir pan.

49.       Tarptautiniame žurnale International Circular of Graphic Education and Research 2023 m. publikuotas mokslininkų D. S. (ieškovės pasiūlyta ekspertė nagrinėjamoje byloje), G. G., G. G., V. V., V. V. ir E. A. K. parengtas straipsnis „Įprastos ir H-UV technologijos naudojimo hibridiniam ofsetinio spausdinimo presui problemų analizė“.

 

Dėl ginčo įrangos

 

50.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei parduotos įrangos (spausdinimo mašinos) atitikties kokybės reikalavimams ir atsakomybės už parduotos įrangos trūkumus, t. y. kainos sumažinimo pagal tinkamai neveikiančių įrangos funkcijų apimtį.

51.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir CK nuostatas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.237 straipsnio 4 dalis).

52.       Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

54.       Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

56.       Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

57.       Kaip minėta, pagal  sutartį atsakovė už 1 380 000 Eur pardavė ieškovei spausdinimo mašiną su H-UV technologija. Ieškovės teigimu, įrangos H-UV technologija neveikia tinkamai, todėl įrangos įsigijimo kaina turėtų būti sumažinta 300 000 Eur (skirtumas tarp panašios įrangos be H-UV technologijos). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas ir įvertinti specialių žinių reikalaujančias faktines aplinkybes, paskyrė byloje jungtinę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti šalių pasiūlytiems ekspertams A. S. ir D. S., paskiriant A. S. ekspertizės vadovu. Šalių pasiūlyti ekspertai pateikė priešingas išvadas dėl įrangos trūkumų, todėl teismas, įvertinęs ekspertų išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, nusprendė vadovautis atsakovės pasiūlyto eksperto A. S. išvadomis ir ieškinį atmesti, nenustačius ieškovės deklaruojamų įsigytos įrangos trūkumų. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas turėjo vadovautis ieškovės pasiūlytos ekspertės išvadomis, kurias pagrindžia kitų įstaigų, tyrusių įranga atspausdintų spausdinių kokybę, išvados. 

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios buvo padarytos tinkamai pritaikius įrodymų, susijusių su įrangos veikimo aplinkybėmis, vertinimo taisykles.

59.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizės aktas paprastai laikomas patikimesne įrodinėjimo priemone, nei kiti įrodymai, todėl, apeliantei nesutinkant su teismo paskirto eksperto A. S. išvadomis, jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius šio eksperto išvadas. Teismo ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d. Taigi, apeliantė, turėdama pakankamai laiko nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme, nepagrindė teismo ekspertizės akto neišsamumo, neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės.

60.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos A. S. teismo ekspertizės išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, nėra abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nenustatyta kvalifikacijos ar kompetencijos trūkumų ir eksperto šališkumo (CPK 216, 218 straipsniai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo įrangos galimybes spausdinti spausdinius H-UV technologija tinkamomis, pagrįstai vadovavosi teismo paskirto eksperto A. S. ekspertizės išvadomis.

61.       Pažymėtina, kad eksperto A. S. nešališkumo klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad aplinkybė, jog A. S. yra KOMORI įrangos atstovas, patvirtina ne jo šališkumą, o turimą kompetenciją, žinias, dirbant su ginčo įranga. Taigi, byloje nėra duomenų dėl eksperto A. S. šališkumo, o ieškovės abejonės dėl šio eksperto objektyvumo, nepateikus įrodymų, savaime nesudaro teisinio pagrindo abejoti šio eksperto išvadomis.

62.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme paskirtos ekspertizės vykdymo eiga buvo fiksuojama antstolio A. N. 2022 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudėtine dalimi esančiais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, jog spausdinimo įranga kokybiškai spausdina, naudojant H-UV technologiją. Antstolio užfiksuota vaizdo medžiaga patvirtina eksperto A. S. ekspertizės akte padarytas išvadas, kad įranga, naudojant H-UV technologiją, gali kokybiškai spausdinti ant neįgeriančių medžiagų (metalizuoto kartono ir metalizuoto popieriaus), naudojant tam tikras TOYO FD LPC AD White M 3EU, TOKA AD-LED CMYK, Siegwerk SICURA LOW NRGY Plast Opaque White ir CMYK Process, Janecke+Schneemann Supra UV Led LMI Foile CMYK Process dažų serijas (2022 m. liepos 11 d. dokumento registracijos Nr. DOK-25214 priedų USB atmintinių vaizdo rinkmenos MAH00726, MAH00729, MAH00731, MAH00733, MAH00737, MAH00738, MAH00741, MAH00744). Tiek antstolio darytuose vaizdo įrašuose, tiek eksperto A. S. ekspertizės išvadose užfiksuota, kad atspausdinti spausdiniai, naudojant nurodytus dažus, yra kokybiški, dažų sukibimas (adhezija), naudojant lipnią juostelę, ant atspausdintų spausdinių yra geras (100 proc.). Tinkamą dažų sukibimą ant dalies spausdinių pavyzdžių parašu ant jų patvirtino ir ieškovės pasitelkta ekspertė D. S. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad eksperto A. S. ekspertizės išvados yra tendencingos, šališkos, nes tiek eksperto išvadose, tiek antstolio atliktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota, kokie dažai (tam tikros serijos) yra tinkami, ir kokie dažai yra netinkami spausdinių spausdinimui įrangos H-UV technologija.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pasitelktos ekspertės D. S. ir kitų įstaigų (VGTU, Vokietijos Saksonijos poligrafijos pramonės instituto) išvadomis (ataskaitomis) ar tarptautiniame žurnale mokslininkų publikuoto straipsnio įžvalgomis apie hibridinę įrangos technologiją (konvencinė ir H-UV spauda), kadangi kitos įstaigos betarpiškai nedalyvavo įrangos ir jos atliekamų spausdinių testavime ekspertizės atlikimo metu. Mokslininkų straipsnis nėra tiesiogiai susijęs su konkrečia ginčo įranga, o ekspertės D. S. išvados prieštarauja tiek kito eksperto išvadoms, tiek antstolio vaizdo įrašais fiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Ši ekspertė, atsakydama į ekspertizės klausimus, išvadose nurodė, kad ginčo įrangos H-UV technologija veikia netinkamai (spausdina nekokybiškai ar dalinai teigiamai), nors ant dalies ekspertizės metu atliktų spausdinių patvirtino spausdinių tinkamumą. Antstolio užfiksuoti vaizdo įrašai patvirtina, kad abu teismo paskirti ekspertai pasirašė ant įranga atliktų spausdinių tik po jų vizualios apžiūros ir lipnios juostelės testo, patvirtindami, kad dažų sukibimas ant spausdinių yra 100 proc. Pažymėtina, kad ekspertės D. S. parašai yra ne ant visų ekspertizės metu atliktų spausdinių, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ekspertė parašais patvirtino tik spausdinių pavyzdžių ekspertizės metu atspausdinimo ginčo įranga faktą, o ne jų kokybę, t. y. įrangos galimybes spausdinti H-UV technologija kokybiškus spausdinius. Be to, ekspertė D. S. nedalyvavo 2022 m. birželio 10 d. vykusiuose spausdinių atlikimo bandymuose (antstolio A. N. vaizdo įrašo rinkmena MAH00744), todėl ekspertės atskirai nuo eksperto A. S. pateikto ekspertizės akto išvados negali būti laikomos išsamiomis ir pagrįstomis.

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo paskirtos ekspertės D. S. išvadų prieštaringumą patvirtina ir tai, jog dalį spausdinių ekspertė pripažino kokybiškais, išvadose įrangos H-UV technologija atliktų spausdinių kokybę, naudojant TOKA ir TOYO dažus, įvertino dalinai teigiamai, vienok, nurodė, jog naudoti dažai (jų sudedamosios dalys) yra draudžiami Europos Sąjungoje. Nurodytas ekspertės išvadas dėl dažų (jų sudedamųjų dalių) draudimo Europos Sąjungoje paneigia Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas, kad TOKA ir TOYA dažuose naudojamoms cheminėms medžiagoms (CAS Nr. 71868-10-5; CAS Nr. 119313-12-1) taikomi apribojimai, t. y. jų tiekimui plačiajai visuomenei, tačiau šis apribojimas netaikomas gaminiams, cheminės medžiagos gali būti naudojamos profesionaliam naudojimui. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė vykdo spaustuvės veiklą, t. y. specializuojasi pakuočių ir etikečių profesionaliame spausdinime, todėl jai draudimas naudoti nurodytus dažus (ar kitus dažus su analogiškomis cheminėmis medžiagomis) komercinėje veikloje nėra taikomas. Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad iš esmės abu teismo paskirti ekspertai pripažino, jog ginčo įranga H-UV technologija gali spausdinti kokybiškus spausdinius.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentų dėl ginčo įrangos negebėjimo kokybiškai spausdinti H-UV technologija prieštaringumą patvirtina ir tai, jog apeliantė, žinodama, jog įrangai taikomas vienerių metų garantinis terminas nuo įrangos priėmimo (2016 m. rugsėjo 5 d.) momento, ilgą laiką delsė ginti, jos manymu, pažeistas teises. Pagal sutarties 3.4–3.5, 7.9 punktų nuostatas šalys susitarė, kad įrangos perdavimo–priėmimo aktas bus pasirašomas tik po įrangos eksploatavimo pristatymo, testavimo, siekiant įsitikinti įrangos funkcionalumu, našumu, kokybe. Byloje esantis 2016 m. rugsėjo 5 d. įrangos priėmimo–perdavimo aktas ir tos pačios dienos atsakovės organizuotų mokymų su ginčo įranga protokolai bei ataskaitos patvirtina, kad įrangos priėmimo metu ieškovė neturėjo pretenzijų dėl įrangos veikimo, įskaitant spausdinimo H-UV technologija ant įvairių paviršių, ieškovės darbuotojai buvo apmokyti, kaip reikia dirbti ir prižiūrėti ginčo įrangą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10; tripliko priedai Nr. 3–3.2; 2023 m. sausio 25 d. dokumento registracijos Nr. DOK-3536 priedas Nr. 4).

66.       Ieškovės administracijos vadovė K. S.-V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad prieš įrangos perdavimo–priėmimo akto pasirašymą buvo patikrintos įrangos galimybės spausdinti H-UV technologija (2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 56 sek.–26 min. 25 sek.). Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad įrangos perdavimo–priėmimo metu įrangos funkcionalumas ir galimybės spausdinti H-UV technologija atitiko ieškovės, kaip profesionalią spaustuvės veiklą nuo 1996 m. vykdančios įmonės, lūkesčius, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų priėmusi įrangos, o vėliau, žinodama, jog įrangai taikomas vienerių metų garantinis terminas, ilgą laiką nebūtų delsusi ginti pažeistas teises (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 31 d.). 

67.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad įrangos veikimo funkcionalumui, našumui turėjo įtakos netinkama įrangos priežiūra, eksploatacija, būklė, kuri užfiksuota antstolio I. G. 2020 m. spalio 6–7 d. (2020 m. spalio 29 d. dokumento registracijos Nr. DOK-39315 priedas Nr. 6) ir antstolio A. N. 2022 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų sudėtine dalimi esančiose vaizdo rinkmenose, eksperto A. S. ekspertizės išvadose (velenai nešvarūs ir sudėvėti, džiovinimo lempos praradusios skaidrumą, valymo peiliai užteršti). 2020 m. spalio 15 d. defektų nustatymo aktas patvirtina, kad įranga turi daug rūdžių, įranga laikoma netinkamoje aplinkoje, būtinas griebtuvų valymas ir sureguliavimas, guminių velenų pakeitimas naujais, H-UV lempų atšvaitų pakeitimas, cilindro laikiklių ir griebtuvo velenų pakeitimas, būtina sureguliuoti ekspeditorių siurbiklius prie tiektuvo, sukalibruoti PDC matavimo prietaisą, pakeisti sugadintą antklodės valymo įtaiso guminę pagalvėlę, pakeisti sugadintos „Baldwin“ lempos laido izoliaciją, pakeisti per ilgai naudotas „Baldwin“ H-UV lempas, defektų ištaisymo vertė 59 200,80 Eur (2020 m. lapkričio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-39315 priedas Nr. 1).

68.       Pažymėtina, kad abu teismo ekspertai savo išvadose pripažino, jog spaudos technologijų pakeitimas hibridinėje įrangoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, daug laiko ir pastangų, tačiau antstolio A. Na., fiksavusio ekspertizės eigą, vaizdo rinkmenose užfiksuota, kad ieškovės darbuotojai nežinojo, nemokėjo tinkamai paruošti (išvalyti) įrangą perėjimui nuo konvencinės prie H-UV spaudos, nors ieškovė įranga iki ekspertizės atlikimo naudojosi beveik 4 metus.

69.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo įranga buvo netinkamai eksploatuojama ir prižiūrima tiek iki teismo paskirtos ekspertizės, tiek ekspertizės atlikimo metu, įrangos defektai (jų dalis) buvo šalinami, siekiant tinkamai atlikti teismo ekspertizę, t. y. spausdinimo problemas lėmė pačios apeliantės veiksmai (neveikimas), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovė yra atsakinga už pardavimo metu deklaruotą įrangos funkcionalumą, spausdinių kokybę ir pan. 

70.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad įranga neatitinka techninės specifikacijos (negali spausdinti spausdinių, naudojant vieną H-UV lempą, nors įrangos techninėje specifikacijoje nurodoma, jog dažų ir lako džiūvimas užtikrinimas, naudojant vieną UV lempą (ieškinio priedas Nr. 6)). Pažymėtina, kad toje pačioje įrangos techninėje specifikacijoje nurodoma, jog įrangą sudaro šešios dažų sekcijos ir viena lako sekcija, įranga yra pritaikyta spausdinant naudoti tarpinę UV džiovinimo lempą po 1, 2 ir 6 dažų sekcijų, įrangos dažų sekcijoje yra įrengtas H-UV tarpinis džiovinimas po 2 sekcijos. Byloje nekilo ginčo, kad įranga buvo sukomplektuota su viena H-UV lempa įrangos gale ir dviem H-UV tarpinėmis džiovyklomis, iš viso dvi lempos. Nurodyti duomenys apie įrangos testavimą prieš įrangos perdavimą ieškovei patvirtina, kad įranga buvo testuojama ir apmokomi ieškovės darbuotojai, naudojant kelias H-UV lempas. Teismo paskirto eksperto A. S. ekspertizės išvadose nurodyta, kad viena H-UV lempa naudojama spausdinant ant įprasto, sintetinio popieriaus, polipropileno, o kelios lempos naudojamos spausdinimui ant neįgeriančių paviršių (metalizuotų, permatomų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neįtikėtina ieškovės keliama versija, kad ieškovė, kaip spaustuvės veiklos profesionalė, per beveik 4 metus, eksploatuodama įrangą, nuo įrangos priėmimo iki kreipimosi į teismą galėjo nežinoti, kiek H-UV lempų yra būtina naudoti ant skirtingų spausdinimo paviršių.

71.       Pažymėtina, kad apeliantė ginčo įrangą įsigijo už Europos Sąjungos paramos lėšas. Siekiant gauti paramą, apeliantė parengė verslo planą, kuriame nurodė, jog tik įprastinei spaudai užtenka vienos H-UV lempos, o sudėtingesnei spaudai – kelios (ieškinio priedas Nr. 12). Taigi, apie H-UV lempų kiekį, reikalingą atitinkamai spaudai (konvencinei, H-UV) ant skirtingų paviršių, ieškovei buvo žinoma iki įrangos įsigijimo. Ginčo įranga jos perdavimo–priėmimo metu buvo sukomplektuota su dvejomis H-UV lempomis, ieškovei iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo buvo pademonstruotos įrangos spausdinimo galimybės, ieškovės darbuotojai buvo apmokyti dirbti su įranga, todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo įranga neatitinka įrangos techninės specifikacijos dėl H-UV lempų kiekio, reikalingo spausdinimui ant neįgeriančių paviršių.

72.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ginčo įrangos H-UV technologija atspausdinti spausdiniai yra nekokybiški, nes lengvai braižomi nagu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, braižant spausdinį nagu iškart po jo išėmimo iš spausdinimo įrangos, galima subraižyti bet kokios kokybės spausdinį. Tam, kad spausdinys taptų atsparesnis įbrėžimams, spausdinys turi būti padengtas laku. Lako naudojimą apsauginiais spausdinių tikslais ant neįgeriančių paviršių (metalizuoto popieriaus ir kartono), siekdama gauti Europos Sąjungos finansavimą įrangos įsigijimui, nurodė ir pati ieškovė verslo plane. Taigi, apie lako naudojimo būtinybę didesniam spausdinių atsparumui ieškovei buvo žinoma iki įrangos įsigijimo, todėl apeliantės argumentai dėl lengvo, laku nepadengtų spausdinių braižymo, veikiant juos mechaniškai, yra nepagrįsti. 

73.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad įranga neatitinka techninės specifikacijos, įrangos vadovo, kad 15–20 min. automatinio įrangos plovimo nepakanka perėjimui nuo konvencinės spaudos iki spaudos, naudojant H-UV technologiją. Pažymėtina, kad šalių pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, jog įrangos spaudos technologijų pakeitimui (perėjimui iš vienos prie kitos) pakanka ieškovės nurodomų 15–20 min. Įrangos vadove ir dr. A. R. atliktame įrangos vadovo ekspertiniame vertinime dėl vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą apie automatinį plovimą nurodoma, kad tai yra purškimo intervalas, kartojamas 15-uoju mygtuku (priemone) nustatomą kartų skaičių, o ne 15 min. kaip nurodė ieškovė (2022 m. birželio 30 d. dokumento registracijos Nr. DOK-24215 priedas Nr. 4; 2023 m. kovo 14 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10114 priedas Nr. 1).

74.       Be kita ko, įrangos vadove dėl 15 min. yra nurodoma tik tai, kad plovimo mechanizmų be pertraukos negalima naudoti ilgiau nei 15 min., nes gali būti sugadinti solenoidiniai vožtuvai. Ieškovės nurodomose atsakovės įrangos pristatymo skaidrėse, kurias dr. A. R. išvertė iš anglų į lietuvių kalbą, taip pat nurodoma, kad H-UV įrenginio paruošimas yra 826 val. greitesnis lyginant su įprastiniu (konvenciniu) paruošimu, t. y. ieškovės akcentuojamose įrangos pristatymo skaidrėse nėra kalbama apie 20 min. perėjimą nuo įprastos spaudos prie H-UV spaudos (dubliko priedas Nr. 1). Eksploatacijos vadove taip pat nurodoma, kad, pereinant iš vienos spaudos technologijos prie kitos, įrangą gali tekti pavalyti pakartotinai, nes dažų valymas iš pirmo karto gali nepavykti (2023 m. kovo 14 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10275).

75.       Aplinkybę, kad perėjimas nuo vienos spaudos technologijos prie kitos yra individualus, t. y. priklauso nuo įrangos užterštumo lygio, patvirtina ne tik teismo paskirto eksperto išvados ir antstolio A. N. ekspertizės metu užfiksuotos faktinės aplinkybės (vaizdo rinkmena MAH700), bet ir pats įrangos vadovas, kuriame nurodoma, jog šis vadovas parengtas siekiant suteikti įrangos operatoriui bazinę informaciją, būtiną eksploatuoti įrangą. Individualus perėjimas tarp įrangos spaudos technologijų, atsižvelgiant į įrangos užterštumo lygį, yra pažymėtas ir pačios įrangos gamintojo rašte, kuriame nurodoma, kad eksploatacijos vadovas yra skirtas bendram visų KOMORI ofsetinės spaudos mašinų naudojimui, nepriklausomai nuo to, kokio tipo dažai yra naudojami jose. Eksploatacijos vadove nėra konkrečių nurodymų, kaip pereiti nuo įprasto spausdinimo aliejiniais dažais prie H-UV spausdinimo. Automatinio valymo ciklų paprastai pakanka nuvalyti dažų pernešimo velenus ir paruošti juos spausdinimui H-UV technologija, tačiau, jei hibridinio spausdinimo mašinoje įprastas spausdinimas ir H-UV spausdinimas naudojami pakaitomis, spausdinimo mašinos valymas tampa sudėtingesnis, nes nuo spausdinimo mašinos ir dažų pernešimo velenų reikia kruopščiai nuvalyti bet kokius įprastam spausdinimui naudojamus aliejinius dažus ir miltelius (2023 m. vasario 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-4973 priedas Nr. 1). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl automatinio plovimo pakankamumo, siekiant pereiti nuo vienos prie kitos spausdinimo technologijos, nes įrangos paruošimo trukmė priklauso nuo įrangos užterštumo lygio, o automatinio plovimo paprastai užtenka tik dirbant ta pačia spaudos technologija.

 

Dėl ieškinio senaties

 

76.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji nepraleido 6 mėnesių ieškinio senaties termino, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2020 m. vasario 21 d. gavusi VGTU išvadą.

77.       Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

78.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties instituto paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti. Praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

79.       Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).  Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kai įstatyme ir (arba) sutartyje (CK 6.335 straipsnio 1 dalis) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis).

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimui priteisti sumokėtą kainą taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Taigi, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas pažeistoms pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisėms ginti taikant specialųjį gynimo būdą, neprasideda nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-403/2023).

81.       Minėta, kad ieškovė ginčo įrangą įsigijo pagal 2016 m. birželio 27 d. sutartį, 2016 m. liepos–rugpjūčio mėn. vyko įrangos įrengimo darbai, prieš 2016 m. rugsėjo 5 d. įrangos perdavimo–priėmimo akto pasirašymą apeliantės darbuotojai buvo apmokyti dirbti su įranga, apeliantei buvo pademonstruotas įrangos funkcionalumas, galimybės spausdinti ant skirtingų paviršių. Pagal sutarties 7.9, 9.1 punktus nuo įrangos perdavimo–priėmimo momento įrangai suteiktas 12 mėnesių garantinis laikotarpis, kurio metu atsakovė įsipareigojo pašalinti įrangos mechaninių ir elektrinių dalių gedimus, pakeisti brokuotas dalis ir komponentus, sureguliuoti įrengimus. Taigi, įrangos garantijos terminas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 5 d. Apeliantė pirmą kartą apie įrangos problemas, susijusias su H-UV technologija, atsakovei pranešė 2017 m. liepos 18 d. (ieškinio priedas Nr. 13). Nuo nurodyto pranešimo ginčo įranga per trejų metų laikotarpį atsakovės buvo kelis kartus testuojama, tačiau 2019 m. liepos 9 d. pranešimu atsakovė informavo, kad testavimas neduos rezultatų, atsakovė neatsako už įrangos trūkumus, nes ieškovė nekeičia įrangos detalių, pažeidžia įrangos eksploatavimo taisykles. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent 2019 m. liepos 9 d. prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2020 m. sausio 9 d. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme tik 2020 m. kovo 30 d., t. y. praleidusi sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

82.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė yra spaustuvės profesionalė, iki kreipimosi į teismą ginčo įranga naudojosi beveik 4 metus, ilgą laiką jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, nors žinojo, kad įrangai garantija taikoma tik 1 metus nuo jos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Ieškovė savo pažeistų teisių operatyviai negynė net ir gavusi 2019 m. liepos 9 d. atsakovės atsakymą apie tai, kad ieškovės nurodomi spaudos trūkumai atsirado dėl įrangos nepriežiūros. Taigi, aplinkybė, kad po atsakovės 2019 m. liepos 9 d. pranešimo ieškovė kreipėsi į VGTU ir laukė ataskaitos apie dažų suderinamumą su ginčo įrangos H-UV technologija, nereiškia, jog ieškinio senaties terminas ataskaitos laukimo laikotarpiu buvo sustabdytas ar nutrūkęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį pagal atsakovės prašymą.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

83.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

84.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

85.       Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos oficialiosios statistikos portale skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

86.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

87.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 9 582 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

88.       Atsakovės išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. kovo mėn. (I ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,20 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, atsakovei iš apeliantės priteisiamas 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DAIGAI“ (juridinio asmens kodas 120734497) atsakovei „SIA STARLETT“ (juridinio asmens kodas 40003009567) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                            Marius Bajoras

 

 

                                                                                                            Gintaras Pečiulis

                                                                                                                        

 

                                                                                                            Neringa Švedienė