Civilinė byla Nr. e2-238-889/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00213-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.18; 3.2.6.1.

KKLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė,

sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai E. K., atsakovo atstovei advokato padėjėjai I. Š., trečiojo asmens atstovui advokatui S. B.,  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 Projektai“ ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „City home“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) „M2 Projektai“ teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo M. S. ieškovei priteisti 155 840,52 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad atsakovas buvo bankrutuojančios įmonės direktoriumi ir neperdavė administratoriui įmonei priklausančio turto, todėl bankroto administratorius reiškia ieškinį gindamas kreditorių interesus. Atsakovas administratoriui pateikė 2024 m. kovo 31 d. balansą, kuriame nurodytas 4 474,65 Eur vertės turtas nėra perduotas administratoriui. Atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, yra skolingas įmonei 15 537,74 Eur. Prie finansinės atskaitomybės dokumentų pridedamo debitorių sąrašo (įmonės skolininkų) duomenimis, kiti M. S. įsipareigojimai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo sudarė 135 828,13 Eur, tačiau buhalteriniai apskaitos dokumentai niekaip nepagrindžia nurodytų piniginių lėšų perdavimo atsakovui teisinio pagrindo (paskolos ar kt.), todėl jos grąžintinos įmonei. 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 15 537,74 Eur ir sumažino prašomą priteisti sumą iki 140 302,78 Eur, šią sumą sudaro neperduoto turto ir skolų suma.

2.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdyje jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad materialusis turas yra pas kitą bendrijos dalininką M. Š., su kuriuo santykiai konfliktiški, ir atsiimti daiktų negali. Į teismą kreiptis dėl turto išreikalavimo neturi finansinių galimybių. Byloje nėra duomenų, kad pinigai buvo išmokėti atsakovui. Avansu gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai. Nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai.

3.       Trečiasis asmuo 2024 m. spalio 11 d. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka, ir teismo posėdyje prašė jį tenkinti. Atsakovas neįvykdė pareigos perduoti įmonės turtą administratoriui, jo neteisėtų veiksmų padariniai riboja ieškovės galimybę disponuoti savo turtu ir atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas.

4.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-347-730/2024 mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,M2 Projektai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. V.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 13 d. Teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, o nemokumo administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

5.       Juridinių asmenų registro duomenimis, bankrutuojančios bendrijos nariu bei vadovu nuo 2021 m. balandžio 27 d. buvo atsakovas M. S., jam nuo 2022 m. spalio 6 d. suteikta 100 proc. bendrijos valdymo teisių. Ieškovė nurodo, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas įmonei neperdavė 4 474,65 Eur vertės turto, be to, yra įmonei skolingas 135 828,13 Eur.

6.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau– JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja, juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka.

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, jog, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

9.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

10.       Bendrovės valdymo organams, tarp jų ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, privalėjo vadovautis šiomis pareigomis. Į šias pareigas, be kita ko, įeina ir draudimas painioti vadovo asmeninius interesus su juridinio asmens interesais ir pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir apdairiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs valdymo organų rūpestingumo pareigą, kuri reiškia, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

11.       Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu yra pateikti dokumentai, kuriuos atsakovas pateikė administratoriui, – 2024 m. kovo 26 d. ilgalaikio turto apyvartos duomenimis, priekabos „Narko“, telefono „iPhone“, priekabos „Faro“ ir baldų likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, yra 4 474,65 Eur. Pagal atsakovo M. S. pasirašytą 2024 m. balandžio 8 d. MB „M2 Projektai“ ilgalaikio turto sąrašą, tas pats turtas nurodytas 4 752,57 Eur vertės ir padarytas įrašas ranka „Ilgalaikis turtas nėra perduotas ir yra saugomas pas M. S.“, po tekstu yra atsakovo vardas, pavardė ir parašas. 2024 m. kovo 26 d. MB „M2 Projektai“ buhalterės balanse materialiojo ieškovės turto vertė nurodyta 4 753 Eur. 2025 m. vasario 11 d. pateiktame 2024 m. kovo 26 d. atsakovo M. S. pasirašytame MB „M2 Projektai“ balanse įmonės materialiojo turto vertė nurodyta 4 752,57 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad prašo priteisti mažesnę sumą – 4 474,65 Eur, nes turtas yra tas pats, dėl nusidėvėjimo prašo priteisti mažesnę turto vertę. Atsakovo atstovė teigė, kad turtas yra pas kitą bendrijos narį M. Š., tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, be to, turtą saugoti ir perduoti administratoriui pagal įstatymą yra direktoriaus pareiga. Bylos duomenimis, atsakovas patvirtino, kad 2024 m. balandžio 8 d. turtas buvo saugomas pas jį patį. Atsakovo atstovė teigė, kad turto vertė turėtų būti perskaičiuota pagal nuvertėjimą, tačiau jokių skaičiavimų ir argumentų, kokia turėtų būti turto vertė, nepateikė ir prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįvykdė pareigos perduoti ieškovei 4 474,65 Eur vertės turtą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4 474,65 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12.       Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti nepagrįstą dokumentais atsakovo 135 828,13 Eur skolą. Atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodyta pozicija buvo prieštaringa – ji teigė, kad pinigai nebuvo išmokėti atsakovui, taip pat nurodė, kad gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tai neatsispindėjo finansinėje apskaitoje. Ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimą, 2025 m. vasario 11 d. pateikė 2024 m. kovo 26 d. MB „M2 Projektai“ balansą ir debitorių sąrašą, kuriuos pateikė ir pasirašė atsakovas M. S.. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos atsiradimą (paskolos sutarčių ir pan.). Pagal atsakovo M. S. administratoriui pateikto ir pasirašyto 2024 m. kovo 26 d. balanso duomenis, įmonės savininkams avansu išmokėtas pelnas sudaro 174 414,36 Eur. Pagal 2023 m. aiškinamąjį raštą, kurį pasirašė MB „M2 projektai“ apskaitą tvarkantis asmuo, 2023 metais bendrijos nariams avansu buvo išmokėta pelno dalis – 175 367 Eur, iš jų 39 539 Eur – M. Š., 135 828 Eur – M. S.. 2024 m. kovo 26 d. MAB „M2 projektai“ debitorių sąraše 28 pozicijoje nurodytas atsakovas M. S. su 134 875 Eur skola, kuri nurodyta, kaip nepradelsta. 2024 m. kovo 26 d. balanso duomenimis, iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė – 952,77 Eur. Atsakovas M. S. buvo įmonės vadovu, jo atstovė patvirtino, kad pinigus jis gaudavo, ir nurodė, kad pinigus panaudojo įmonės veiklai, tačiau šį teiginį pagrindžiančių duomenų nepateikė.

13.       Taigi, atsakovas, būdamas ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams. Kaip minėta, ieškovei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas privalėjo ieškovės nemokumo administratoriui perduoti ne tik visą ieškovės turtą ir dokumentus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo įpareigojimai dėl turto perdavimo nebuvo įvykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad minėta lėšų suma buvo teisėtai perleista ar panaudota įmonės interesais, todėl minėtą pinigų sumą atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo perduoti nemokumo administratorei. Byloje nustačius, kad minėta pinigų suma buvo prarasta ir (ar) neperduota nemokumo administratorei dėl buvusio įmonės vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti įmonei dėl to atsiradusią žalą (CK 2.87, 6.263, 6.245–6.249 straipsniai).

14.       Kitaip tariant, atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovas, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui ir painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas nemokumo administratoriui. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens turto išsaugojimą ir bankroto atveju, turi pareigą šį turtą perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė kreditorių teisės atgauti skolas pažeidimu. Atsakovas savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi, ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimams.

15.       LITEKO duomenimis, 2024 m. lapkričio 11 d. patvirtintas bankrutuojančios mažosios bendrijos „M2 projektai“ kreditorių sąrašas ir jų 287 987,52 Eur sumos finansiniai reikalavimai. Ieškovė nurodo, kad kreditoriai negali patenkinti reikalavimų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jiems atsirado žala.

16.       Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįvykdė pareigos perduoti ieškovei 4 474,65 Eur vertės turtą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4 474,65 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas kaip įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės buhalterinių duomenų tvarkymą, taip pat buvo atskaitingas įmonei asmuo, jis pasirašė 2024 m. kovo 26 d. MB „M2 Projektai“ debitorių sąrašą ir įmonės balansą, pagal kuriuos iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė yra 952,77 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 952,77 Eur sumą, apie kurios panaudojimą įmonės interesams nėra duomenų, yra pagrįstas ir tenkintinas.

17.       Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo 134 875 Eur skola atsirado dėl jam 2023 m. avansu išmokėtos pelno dalies. Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio, reglamentuojančio tokios įmonės pelno paskirstymą, 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai. Mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai šioje dalyje nurodytas išmokų sumas turi grąžinti per 30 dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovui 2023 metais buvo išmokėta avansu pelno dalis, tačiau įmonei iškėlus bankrotą 2024 m. kovo 13 d. akivaizdu, kad įmonė veikė nuostolingai ir buvo nemoki, todėl atsakovui atsirado įstatyme nustatyta pareiga grąžinti jam avansu išmokėtą pelną. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 134 875 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

18.       Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovas turėjo teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo bendrovės kreditoriai neturi galimybių patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir patyrė 155 840,52 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.

19.       Kaip minėta, atsakovui prezumpcijos nepaneigus, jo kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

20.       Taigi, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį dėl 155 840,52 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

21.       Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22.       Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas dėl 155 840,52 Eur priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistina 2 144 Eur žyminio mokesčio ir 17,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis).

23.       Iš atsakovo priteistinos kitų proceso dalyvių patirtos ir pagrįstos išlaidos advokato ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai: ieškovei – 300 Eur, trečiajam asmeniui – 726 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „M2 Projektai“ priteisti iš atsakovo M. S. 155 840,52 Eur sumą žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 155 840,52  sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „City home“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo M. S..

Lietuvos valstybei iš atsakovo M. S. priteisti 2 144 Eur žyminio mokesčio ir 17,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                Milda Skersienė