Civilinė byla Nr. 2-110-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00457-2014-1

  Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.2.;

(S)

3.4.2.5.; 3.4.2.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-881-569/2015 pagal pareiškėjo S. T. skundą dėl pakartotinio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“ 2015-07-20 kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. T. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė 2015-07-20 pakartotinio BUAB „Cerara“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta kreditorių komiteto susidedančio iš kreditorių: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovo, darbuotojų atstovės O. G., UAB „Emdo“, V. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sudėtis, pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad šis nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normoms ir Lietuvos teismų praktikai. Pareiškėjo teigimu, pakartotinis kreditorių susirinkimas neturi būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo, nors visų susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros reikalavimų sumos konkretaus nutarimo priėmimui būtų užtekę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Teismas nustatė, kad 2015-07-17 vykusio bankrutuojančios UAB „Cerara“ kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, turintys 73,33 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje numatytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai arba fiksuojama, kad nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo balsų skaičiaus. 2015-07-20 buvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai, dėl kurių 2015-07-17 vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo susitarta. Įvertinęs ĮBĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, jog pakartotinį kreditorių susirinkimą galima šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, galimybės šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, jeigu kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų nutarimui priimti nepakako, nors buvo atstovaujami kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, įstatymas nenumato. Kitoks ĮBĮ 24 straipsnio normų aiškinimas, pirmos instancijos teismo nuomone, neatitiktų pakartotinio kreditorių susirinkimo teisinio instituto prasmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad balsavus prieš pasiūlytus projektus, renkant kreditorių komitetą, pakartotinis kreditorių susirinkimas negalėjo būti šaukiamas, todėl sprendė, jog BUAB „Cerara“ administratorius 2015-07-20 neteisėtai sušaukdamas pakartotinį kreditorių susirinkimą pažeidė ĮBĮ nuostatas. Pripažinęs, jog 2015-07-20 BUAB „Cerara“ pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko neteisėtai, teismas nutarė panaikinti šiame susirinkime priimtus nutarimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

BUAB „Cerara“ bankroto administratorius V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. T. skundą atmesti.

Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Jei skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis įsiteisėtų, tai susidarytų tokia situacija, kad kreditoriai niekada negalėtų priimti nutarimų kreditorių susirinkime, jei dalyvautų daugiau nei 50 procentų kreditorių, kurie kiekvieną kartą liktų prie savo nuomones ir kiekvieną kartą vyktų ne pakartotinis, o naujas kreditorių susirinkimas.

2. Jei nutarimui priimti neužteko balsų, tai pagal ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį bankroto administratorius per 15 dienų turi sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal ankstesnio susirinkimo darbotvarkę.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas dėl BUAB „Cerara“ 2015-07-20 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Cerara“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. M.. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Cerara“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-07-17 vyko pirmasis BUAB „Cerara“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių balsai sudaro 73,33 proc. balsų nuo visų dalyvaujančių kreditorių reikalavimų. Susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimų projektų visais darbotvarkėje numatytais klausimais ir priimti atitinkami nutarimai arba fiksuojama, kad nutarimai pagal pateiktus pasiūlymus nebuvo priimti, nes pasiūlymai negavo reikiamo balsų skaičiaus (b.l. 5-10). 2015-07-20 buvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Į BUAB „Cerara“ pakartotinį kreditorių susirinkimą 2015-07-20 atvyko tie patys kreditoriai. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo spręsti 2 darbotvarkės klausimai: 1. Kreditorių komiteto rinkimai; 2. Dėl taikos sutarties sudarymo (b.l. 3-4), kurie buvo svarstyti ir 2015 m. liepos 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tačiau dėl jų nebuvo apsispręsta, kadangi neužteko kreditorių balsų. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1 buvo priimtas 73,44 procentų kreditorių, dalyvavusių pakartotiniame susirinkime, balsų dauguma. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pakartotinis kreditorių susirinkimas neturėjo būti šaukiamas, kadangi pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas tik tuo atveju, jei į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusę visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, o ne tuo atveju, jei nutarimo priėmimui balsų tiesiog nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo. Tuo tarpu bankroto administratorius tvirtina, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorių susirinkime nutarimui priimti neužtenka balsų, tai visada per 15 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal ankstesnio susirinkimo darbotvarkę. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ĮBĮ teisės normų, reglamentuojančių pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo pagrindus.

Kaip jau ir buvo minėta, bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuoja ĮBĮ. Kreditorių susirinkimų sušaukimo bei susirinkime priimtų nutarimų priėmimo tvarka taip pat yra įtvirtinta ĮBĮ nuostatose. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.).

Pagal aukščiau nurodytas teisės normas, pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas tuomet, kai pirmojo susirinkimo metu nepakanka bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, balsų daugumos patvirtinti arba atmesti pateiktą pasiūlymą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo metu nepriėmus sprendimo darbotvarkės klausimu, nesurinkus įstatyme nustatyto balsų skaičiaus, atsakovo BUAB „Cerara“ bankroto administratorius nepažeidė ĮBĮ nuostatų, sušaukdamas pakartotinį kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 24 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos šiuo klausimu laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1986/2011).

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo visi tie patys kreditoriai, kurie dalyvavo ir 2015 m liepos 17 d. kreditorių susirinkime, o apelianto skundžiamas nutarimas buvo priimtas 73,44 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma, kas, teismo skaičiavimu, bet kuriuo atveju sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Pakartotinai akcentuotina, kad kreditorių susirinkimo nutarimus teismas gali panaikinti tik tuo atveju, jei būtų nustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti tų nutarimų neteisėtumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad net ir sutinkant su apeliantu, jog nutarimų, dėl kurių priėmimo kreditoriams nepavyko susitarti, priėmimas pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame nutarimams priimti reikia mažiau kreditorių balsų, pažeidžia ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalį, tai nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo nutarimo, pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto daugiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių balsais, pripažinimas neteisėtu vien dėl to, jog jis priimtas susirinkime, kuris buvo pavadintas pakartotiniu, būtų per daug formalus ir prieštaraujantis bankroto procedūrų operatyvumo principui.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo bei jo metu priimtų nutarimų teisėtumu ir pagrįstumu, ir netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo S. T. skundas dėl pakartotinio BUAB „Cerara“ 2015-07-20 kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.  teismas 

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo S. T. skundą dėl pakartotinio BUAB „Cerara“ 2015-07-20 kreditorių susirinkimo nutarimo  pripažinimo negaliojančiu atmesti.

                            Teisėja                                                         Romualda Janovičienė