Civilinė byla Nr. e2-1050-943/2020

            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01656-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.1

                 (S)         

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. S. ir A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir A. B. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. S. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Archidis“ (toliau – atsakovė) atstovaujančią bankroto administratorę UAB „Administravimas ir auditas“ įvykdyti Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr.(2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ nurodytus reikalavimus įregistruoti inžinerinius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras) ir įregistruoti į juos atsakovės nuosavybės teisę bei iki statinio (patalpų) eksploatacijos pradžios privalomai pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, nustatant atsakovei 90 dienų terminą įpareigojimams atlikti.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019 buvo atsisakyta priimti dalį ieškinio (dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti į juos atsakovo nuosavybės teisę), o kitai ieškinio daliai nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-188-236/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovei bankrutavusiai UAB „Archidis“ dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę įregistruoti inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti į juos atsakovės nuosavybės teisę, panaikino ir klausimą dėl šios ieškinio dalies priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, paliko nepakeistą ir nustatė ieškovams 10 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pašalinti.

3.       Ieškovai pateikė teismui prašymą dėl nustatytu? trūkumų? šalinimo ir papildomu? įrodymų? pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovai turėjo pateikti įrodymus, jog prašomi įvykdyti įpareigojimai kreipimosi į teismą dieną nėra įvykdyti. Teismas iš prašymo dėl nustatytų trūkumų šalinimo nustatė, jog ieškovai kaip patvirtinimu, kad įpareigojimai kreipimosi į teismą dienai neįvykdyti, remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bu?sto administravimo skyriaus 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. A51-40797/20(3.3.2.26E-BU?S) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikta informacija apie nagrinėjamą Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytu? Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento persiųstą informaciją dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) neįregistruotų? lauko inžinerinių? tinklu? ir nefunkcionuojančios gaisrinės saugos sistemos, nurodant, kad dėl epidemiologinės situacijos, kurią kelia koronaviruso paplitimo grėsmė, paskelbto karantino, pastatų ir patalpų patikrinimai laikinai atidedami. Teismas pažymėjo, jog pati savaime aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius nagrinėja Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytu? Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento persiųstą informaciją dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)neįregistruotų? lauko inžinerinių? tinklu? ir nefunkcionuojančios gaisrinės saugos sistemos nepatvirtina fakto, kad Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr.(2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ nustatyta daugiabučio statytojo prievolė organizuoti inžinerinių tinklų, nurodytų projekto sprendiniuose, statybos užbaigimo procedūras, atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyti reikalavimai atsakovės bankroto administratorei UAB ,,Administravimas ir auditas“ iki statinio (patalpų) eksploatacijos pradžios pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų? gaisrinės saugos taisyklių?, taikomu? eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, neįvykdyti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. A51-40797/20(3.3.2.26E-BU?S) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)“ aiškiai nurodžius, kad pastatų ir patalpų patikrinimai laikinai atidėti. Teismo vertinimu, nesant duomenų, gautų atlikus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patikrą ar faktinių aplinkybių konstatavimą, negalima spręsti, kad atsakovę atstovaujanti bankroto administratorė UAB ,,Administravimas ir auditas“ laikotarpiu nuo 2018 metų birželio mėnesio, kada ieškovė J. S. gavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. raštą Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“, iki 2019 metų lapkričio mėnesio, kada buvo pareikštas ieškinys, nesiėmė veiksmų minėtuose raštuose, t. y. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr.(2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovai, prašydami išreikalauti iš bankroto administratorės UAB ,,Administravimas ir auditas“ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)naujo statinio statybos projektą? Nr. 14-04 MS su statybos leidimu ir gaisrinės saugos įrenginių? projektinės dokumentacijos sprendinius, nepridėjo įrodymų, jog visų pirma, šie dokumentai bankroto administratorei UAB ,,Administravimas ir auditas“ faktiškai perduoti; antra, nepaaiškino, kokias aplinkybes jie gali pagrįsti, pavyzdžiui, kad būtent daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)naujo statinio statybos projekte Nr. 14-04 MS su statybos leidimu ir gaisrinės saugos įrenginių? projektinės dokumentacijos sprendiniuose yra atitinkami duomenys apie gaisrinės saugos įrenginius; trečia, nepateikė įrodymų, jog yra išnaudoję visas galimybes gauti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)naujo statinio statybos projektą? Nr. 14-04 MS su statybos leidimu ir gaisrinės saugos įrenginių? projektinės dokumentacijos sprendinius, kreipdamiesi į bankroto administratorę UAB ,,Administravimas ir auditas“, kitaip tariant, kad pateikti ieškovams minėtus įrodymus buvo atsisakyta, jie jų gauti negalėjo. Todėl, teismo nuomone, buvo nepašalintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019 nurodytas trūkumas – pateikti projektinės dokumentacijos sprendinius arba nurodyti jų buvimo vietą, kokioje sprendinių dokumentacijoje yra duomenys apie gaisrinės saugos įrenginius ir kokie tai duomenys.

7.       Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vienas iš esminių trūkumų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019, buvo faktinės medžiagos pateikimas, kuriuo būtų buvęs pagrįstas statinio (patalpų) nepradėtas eksploatavimas, iki kurio pradžios prašyta privalomai pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, atsižvelgiant į ieškovų pareikštame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad šiuo metu naujieji daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)butu? ir požeminių? parkavimo vietų? savininkai jau eksploatuoja nupirkta? turtą, vykdydami statybos ir apdailos darbus. Remiantis ieškovų aptartu prašymu dėl nustatytų trūkumų šalinimo ir jo priedais, teismas padarė išvadą, jog įrodymų, objektyviai patvirtinančių ieškinio reikalavimo įgyvendinamumą, t. y., kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki kurio eksploatacijos pradžios ieškovai prašę atsakovę įpareigoti sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) bei užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, šiuo metu dar nėra pradėtas eksploatuoti, ieškovai nepateikė, tokiu būdu nepaneigdami ieškinyje nurodytų prieštaringų aplinkybių, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)butų ir požeminių parkavimo vietų savininkai jau yra ėmęsi turto eksploatavimo veiksmų.

8.       Be kita ko, iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019 matyti, jog ieškovų reikalauta nurodyti teisių pažeidimą, jiems padarytą dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių. Prašyme dėl nustatytų trūkumų šalinimo ieškovai nurodė, kad bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“, nevykdydama atsakovės kreditorių? 4-ojo ir 20-ojo susirinkimu? nutarimu?, Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr.(2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašto Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“, sąmoningai padarė didele? žalą? skolininkei ir jos kreditoriams, pažeidė jų? turtines ir neturtines teises, teisėtus interesus, elgėsi neatsakingai, keldama pavojų? gyvenamojo komplekso, esančio (duomenys neskelbtini)gyventojams bei būsimiems savininkams, rizikuojama potencialiu? gyventoju? turtu, sveikata ir saugumu iš anksto žinodama, kad jie negalės įstatymų? nustatyta tvarka teisėtai turėti privačia nuosavybe ir valdyti bei naudotis gyvybiškai svarbia turto dalimi, nuo kurios priklauso tiek asmeninis, tiek ir įsigyjamo privataus turto saugumas. Ieškovų teigimu, tik bankroto administratorei UAB „Administravimas ir auditas“ iki sprendimo parduoti skolininkės turtą įvykdžius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, projektinės dokumentacijos, statybos techniniu? reglamentu? reikalavimus ir valstybiniu? statybos priežiūrą? vykdančių? institucijų? nurodymus, turėjo būti šaukiamas kreditorių? susirinkimas, siūlant kreditorių? susirinkimo darbotvarkėje svarstyti skolininkės turto pardavimo klausima?, todėl paskelbtu? varžytynių? Nr. 156725, Nr. 156726, Nr. 156727, Nr. 156728, Nr. 156729, Nr. 156730, Nr. 156731, Nr. 156732, Nr. 156733, Nr. 156734, Nr. 156735, Nr. 156736, Nr. 156737, Nr. 156738, Nr. 156739, Nr. 156740, Nr. 156741, Nr. 156742, Nr. 156743, Nr. 156744, Nr. 156745, Nr. 156746, Nr. 156747, Nr. 156748, Nr. 156749, Nr. 156750, Nr. 156751, Nr. 180262, Nr. 180266, Nr. 180320, Nr. 180423, Nr. 180830, Nr. 180840, Nr. 180900, Nr. 180921, Nr. 180962, Nr. 180963, Nr. 180964, Nr. 180965 rezultatu? negalima pripažinti teisėtais, jie turi būti panaikinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai, vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019, savo teisių pažeidimą dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių iš esmės sieję su bankroto administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ netinkamai vykdytomis pareigomis, veikiant priešingai bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesams. Tačiau, teismo nuomone, negalima būtų nepaminėti, jog ieškovai, pateikdami paaiškinimus dėl padaryto teisių pažeidimo ir nurodydami, kad bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ rizikavo potencialių gyventojų turtu, sveikata ir saugumu, nuo varžytynių dalyvių nuslėpdama informacija?, jog nei daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)inžineriniai tinklai ir įrengimai, nei jų nuosavybės teisė atsakovės vardu neįregistruoti, todėl minėtų varžytynių rezultatai – neteisėti ir turi būti panaikinti, tokiu būdu formulavo savarankišką ieškinio dalyką sudarantį reikalavimą, veikdama trečiųjų asmenų interesais. Teismas pažymėjo, jog tokio galimai reikštino ieškinio reikalavimo ieškovai išsamiau nepagrindė, atitinkamai nurodydami jį patvirtinančias aplinkybes ir pateikdami įrodymus. Be kita ko, su prašymu dėl nustatytų trūkumų šalinimo nebuvo pateiktas nei įgaliojimas, leidžiantis atstovauti trečiuosius asmenis, nei prašymas paskelbtu? varžytynių? dalyvius įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nors bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog nepaisydami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4599-275/2019 nustatyto įpareigojimo nurodyti objektus, kurie turi būti sutvarkyti ir atstatyti bei kaip tai turi būti padaryta, ieškovai, teikdami prašymą dėl trūkumų šalinimo, gaisrinės saugos įrenginių, jų neatitikimo priešgaisrinės saugos ir esamos priešgaisrinės automatikos įrenginių būklės reikalavimams ir kaip pastarieji turi būti įvykdyti, gaisrinės saugos įrenginius sutvarkant ir atstatant, nedetalizavo.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskirajame skunde apeliantai J. S. ir A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantų ieškinį priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovai aiškiai ir nevienareikšmiškai yra suformulavę ir pareiškę savo reikalavimus. Iš pateikto ieškinio turinio ir reikalavimų yra aišku, ko prašo ieškovai, koks prašymo pagrindas ir tinkamai pateikti įrodymai bei papildomi paaiškinimai ir yra galimas pradėti tesimo procesas. Ieškovai ieškinyje pagrindė ieškinio pagrindą ir nurodė bei pažymėjo, jog neatlikus esamų lauko inžinerinių statinių teisinės registracijos ir jų nepripažinus Valstybinei statinių priėmimo komisijai tinkamais naudoti, nėra galimybės užtikrinti saugios viso daugiabučio namo eksploatacijos.

10.2.                      Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, klaidingai motyvavo, kad ieškovai turėjo tariamai pateikti ir nepateikė įrodymų, nedetalizavo kaip turi būti įvykdytas priešgaisrinių apsaugos sistemų atitikimas normatyviniams reikalavimams ir kaip gaisrinės saugos įrenginiai turi būti sutvarkyti ir atstatyti.

10.3.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus, išnagrinėjusi 2018 m. spalio 19 d. paklausimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto, pateikė bankrutavusios UAB „Archidis“ administratoriaus įgaliotam asmeniui J. L. 2018 m. lapkričio 20 d. administracinį privalomąjį sprendimą Nr.(2B.34) 2D16567, kuriame nurodė, kad bankrutavusi UAB „Archidis“, kaip statytojas, privalo atlikti inžinerinių tinklų statybos užbaigimo procedūras. Jei atsakovė eksploatuoja inžinerinius tinklus be valstybinės komisijos priėmimo akto, įstatymų nustatyta tvarka juos pripažinus tinkamais eksploatuoti, tai yra grubus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų, statybos techninių reglamentų reikalavimų ir valstybinių statybos priežiūrą vykdančių institucijų nurodymų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nereikia papildomų įrodymų ar pagrindimų, kad pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją, kaip ir prašo ieškovai, atlikti įstatymų numatytus veiksmus, tinkamai paruošiant skolininkės turtą eksploatacijai.

10.4.                      Ieškovai nurodė teismui aplinkybes, kad visa projektinė dokumentacija yra administratorės žinioje ir prašė teismo išreikalauti minėtus dokumentus. Patikrą ir statinio atitiktį dokumentams vykdo valstybinės institucijos, kurios yra pateikusios oficialias išvadas, todėl teismo argumentas, kad ieškovai tariamai nenurodė konkrečių priemonių yra atmestinas kaip nepagrįstas ir formalus. Ieškovams nenurodžius tam tikrų faktinių aplinkybių, kurių jie negali pateikti, tačiau nurodė kur yra dokumentai, nesudaro pagrindo atsisakyti ieškinį priimti.

10.5.                      Skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota. Teismas visiškai nevertino ieškovų argumentų, kurie sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo laikytas nepaduotu ieškinys bei grąžintas jį padavusiems asmenims, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12.       Byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo teisme, t. y. ar bendraieškiai, kreipdamiesi į teismą, laikėsi kreipimosi į teismą sąlygų ir prielaidų, ar pašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Bendraieškiai teismo buvo įpareigoti: 1) pateikti duomenis, kad kreipėsi į ginčo sprendimus (aktus) priėmusias institucijas ir savo pažeistų teisių apginti kitokiu būdu nei teikdami ieškinį neturi galimybės; 2) pateikti įrodymus, kad prašomi įvykdyti įpareigojimai kreipimosi į teismą dieną nėra įvykdyti; 3) pateikti projektinės dokumentacijos sprendinius arba nurodyti šių sprendinių buvimo vietą, nurodyti kokioje sprendinių dokumentacijoje yra duomenys apie gaisrinės saugos įrenginius ir kokie tai duomenys; 4) pateikti duomenis, kad statiniai nėra eksploatuojami šiuo metu, kada numatoma jų eksploatacijos pradžia; 5) nurodyti ieškovų teisių pažeidimą dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių; 6) pateikti duomenis, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius neturi įgaliojimų imtis priemonių ieškinyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti; 7) nurodyti objektus, kurie yra netvarkingi, detalizuojant to priežastis, kaip jie turi būti sutvarkyti ir atstatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1, 2 ir 6 ieškinio trūkumai, įvardyti teismo nutartyje, susiję su poreikiu nustatyti ar bendraieškių ieškinys apskritai nagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Likusieji reikalavimai dėl trūkumų šalinimo susiję su ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikimu.

13.       Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų.  Aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

14.       Susipažinęs su apeliantų ieškiniu ir prašymu dėl trūkumų šalinimo, o taip pat su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja kliūtys ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę bankrutavusią UAB „Archidis“ atstovaujančią bankroto administratorę UAB „Administravimas ir auditas“ įvykdyti Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr.(2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ nurodytus reikalavimus įregistruoti inžinerinius statinius Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti į juos atsakovės nuosavybės teisę bei iki statinio (patalpų) eksploatacijos pradžios privalomai pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, nustatant atsakovei 90 dienų terminą įpareigojimams atlikti.

15.       Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus.

16.       Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Statinių atitikimas teisės aktų reikalavimams neabejotinai yra viešojo intereso sritis. Tačiau privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Privatus asmuo gali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus, informuodamas specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

17.       Pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi teismą su dviem reikalavimais: 1) įpareigoti atsakovę bankrutavusią UAB „Archidis“ atstovaujančią bankroto administratorę UAB „Administravimas ir auditas“ įvykdyti Valstybinės teritorijų? planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (2B.34)2D-16567 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų“ nurodytus reikalavimus įregistruoti inžinerinius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti į juos atsakovės nuosavybės teisę; 2) bei iki statinio (patalpų) eksploatacijos pradžios privalomai pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, nustatant atsakovei 90 dienų terminą įpareigojimams atlikti. Abu nurodyti ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip tiesiogiai susiję su ieškovų subjektinėmis teisėmis ar įstatymo saugomais interesais, ieškovai neturi teisės veikti viešojo intereso gynimo tikslais, todėl jų ieškiniu pareikšti reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.  

18.       Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, jog apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad prašomi įvykdyti įpareigojimai kreipimosi į teismą dieną nėra įvykdyti. Apeliantai teigia, kad nereikia papildomų įrodymų ar pagrindimų, kad pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją, kaip ir prašo ieškovai, atlikti įstatymų numatytus veiksmus, tinkamai paruošiant skolininkės turtą eksploatacijai, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus, išnagrinėjusi 2018 m. spalio 19 d. paklausimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akto, pateikė bankrutavusios UAB „Archidis“ administratoriaus įgaliotam asmeniui J. L. 2018 m. lapkričio 20 d. administracinį privalomąjį sprendimą Nr.(2B.34) 2D16567, kuriame nurodė, kad bankrutavusi UAB „Archidis“, kaip statytojas, privalo atlikti inžinerinių tinklų statybos užbaigimo procedūras, todėl jei atsakovė eksploatuoja inžinerinius tinklus be valstybinės komisijos priėmimo akto, įstatymų nustatyta tvarka juos pripažinus tinkamais eksploatuoti, tai yra grubus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų, statybos techninių reglamentų reikalavimų ir valstybinių statybos priežiūrą vykdančių institucijų nurodymų įvykdyti tame tarpe priešgaisrinių sistemų apžiūrą ir aptarnavimą, pažeidimas. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima, nes byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingas išvadas.

19.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutavusios UAB „Archidis“ bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ 2020 m. kovo 19 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad apeliantų reikalaujami įregistruoti objektai, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2020 m. sausio 10 d., o 2020 m. sausio 13 d. perleisti neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Šiuos duomenis patvirtina Nekilnojamo turto registro duomenys apie įregistruotą turtą Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantų reikalavimas įregistruoti inžinerinius statinius yra įvykdytas, tačiau nei pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nei atskirajame skunde apeliantai dėl šių aplinkybių nepasisako, ir deklaratyviai teigia, jog reikalavimas neįvykdytas. Kita vertus, kaip ir minėta, asmuo kreiptis į teismą gali tik gindamas savo paties pažeistus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės siekia ginti ne savo, o trečiųjų asmenų, kurie įsigijo iš varžytynių parduotą, bankrutavusiai UAB „Archidis” priklausiusį turtą, interesus, t. y. kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje, apeliantai privalėjo nurodyti jų teisių pažeidimą dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 3-17(8.48.-17E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytų aplinkybių, tačiau to nepadarė.

20.       Vertinant kitą apeliantų pareikštą reikalavimą – iki statinio (patalpų) eksploatacijos pradžios privalomai pilnai sutvarkyti ir atstatyti gaisrinės saugos įrenginius (pagal projektinės dokumentacijos sprendinius) ir užtikrinti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, taikomų eksploatuojamiems objektams, laikymąsi, nustatant atsakovei 90 dienų terminą įpareigojimams atlikti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog tokių reikalavimų nevykdymu yra pažeidžiamos jų subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai, jie taip pat neturi teisės veikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butu? ir požeminių? parkavimo vietų? savininkų vardu ir interesais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, o asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

21.       Kaip ir minėta, jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantai turėdami duomenų, jog atsakovės eksploatuojami (ketinami eksploatuoti) objektai neatitinka saugos reikalavimų, apie tai turėtų informuoti atsakingas institucijas, kurios ir spręstų kaip turi būti įvykdytas priešgaisrinių apsaugos sistemų atitikimas normatyviniams reikalavimams ir kaip gaisrinės saugos įrenginiai turi būti sutvarkyti ir atstatyti. Patys apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad patikrą ir statinio atitiktį dokumentams vykdo valstybinės institucijos, kurios yra pateikusios oficialias išvadas. Taigi, būtent tokios institucijos ir užtikrina priimtų sprendimų įgyvendinimą, atlieką stebėseną, ar individualūs subjektai, kuriems nustatyti konkretūs įpareigojimai, yra vykdomi, todėl tokia funkcija, nagrinėjamu atveju, nėra priskirta apeliantams.

22.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ieškovų ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, teisiškai nebereikšminga vertinti ar jie pašalino kitus teismo nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu ar ieškovų prašymu juos išreikalauti.  

23.       Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes teismas visiškai nevertino ieškovų argumentų, kurie sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė ieškinio trūkumus, o nepašalinus ieškinio trūkumų – laikytas nepaduotu, todėl teismas neprivalėjo spręsti apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymo, atitinkančio CPK 147 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, ieškovai nebuvo pareiškę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.

24.       Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, kadangi apeliantai ne tik nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų, tačiau, kaip nustatyta, į teismą kreipėsi su reikalavimais, kurie apeliantams nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių, todėl tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais (neveikimu) ar jais padaryta žala bankrutuojančiai įmonei, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje susiklosčiusią situaciją, kadangi materialiniai teisiniai reikalavimai dėl žalos atlyginimo ieškiniu nebuvo reiškiami.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė