Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18-4021-716/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00804-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 19.9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,
sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,
dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui,
teismo posėdyje žodinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
N. B. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktorė (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. gruodžio 4 d., 8.00 val. neįvykdė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių administratoriaus 2020 m. spalio 29 d. nurodymo Nr. (42.59) FR0706-1112 (toliau – Nurodymas) iki 2020 m. lapkričio 16 d. pateikti Bendrovės kasos knygas, kasos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius), pinigų priėmimo kvitus, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (imtinai). Nurodymas N. B. buvo įteiktas išsiunčiant 2020 m. spalio 30 d. 13.43 val. Bendrovės mokesčių mokėtojų registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei patalpintas į VMI portalą „Mano VMI“. N. B. neinformavo mokesčių administratoriaus, kad negali įvykdyti duoto Nurodymo dėl objektyvių priežasčių.
N. B. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad nebuvo galutinai suvesta visa įmonės apskaita, dėl to pateikta tik dalis dokumentų. Ji bendravo su mokesčių inspekcijos atstovu, kuris buvo atvykęs į ofisą ir matė situaciją. Įmonės apskaita nebuvo sutvarkyta, nes ji buvo dekrete, o pasamdyta buhalterė savo pareigų tinkamai neatliko.
Iš Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių administratoriaus nurodymo matyti, kad 2020 m. spalio 29 d. mokesčių mokėtojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalauta pateikti iki 2020 m. lapkričio 16 d. kasos knygas, kasos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius), pinigų priėmimo kvitus, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (imtinai) (b. l. 6).
Iš informacinio laiško matyti, kad N. B. buvo informuota, kad jos Bendrovei yra surašytas Mokesčių administratoriaus Nurodymas, kuris yra patalpintas į VMI portalą „mano VMI“ (b. l. 7).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad N. B. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti pavestas pareigas ir nevykdė valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų teisėto nurodymo nustatytu laiku pateikti jos vadovaujamos Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tokią tiesą patvirtina N. B. parodymai teisme, administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, pateiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas.
N. B. veika dėl valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas N. B. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjos kaltės rūšį ir formą, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, priežastis ir sąlygas pažeidimui padaryti, pažeidėjos pastangas pašalinti pažeidimą ir nors pavėluotai, bet nurodymą įvykdyti. N. B. pažeidimą padarė ne dėl tyčios, bet neteisėto nerūpestingumo, savo veiksmais materialinės žalos nesukėlė, pasekmes šalina ir tvarkydama buhalterinius dokumentus juos teikia mokesčių administratoriui, pažeidimas padarytas dėl susiklosčiusios šeimyninės padėties ir augintų vaikų motinystės atostogose, šiuo metu pažeidėja dėl įmonės nepelningumo pragyvena iš ne savo, bet sutuoktinio lėšų, dėl ko skyrus net minimalią nuobaudą jos finansinė padėtis žymiai pablogėtų, bauda būtų mokama iš kitų asmenų lėšų ir dėl to nuobaudos tikslai būtų perkelti kitam asmeniui. Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatas ir N. B. už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627-637 straipsniais,
n u t a r ė :
N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius šio kodekso 34 straipsnio 6 dalį skirti 39 Eur (trisdešimt devynių) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20126350394. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Mindaugas Striaukas