Civilinė byla Nr. e2-1100-987/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10900-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

atsakovui A. V. G., jo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbutis ieškinį solidariems atsakovams D. S. ir A. V. G. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais dalykinę reputaciją bei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ viešbutis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. dok. Nr. CBP-10884/2023), kurį patikslinęs (el. dok. Nr. DOK-122772/2023), prašo:

-       pripažinti, kad atsakovo D. S. 2023 m. balandžio 19 d. skunde ir 2023 m. kovo 21 d. prašyme, pateiktuose valstybinėms institucijoms, išdėstyta informacija apie pastarojo atsakovo nelegalų darbą bei ieškovo neatsiskaitymą su atsakovu už išdirbtą laiką neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo dalykinę reputaciją;

-       priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 789,51 Eur turtinės žalos;

-       priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5 000,00 Eur neturtinės žalos;

-       priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso viešbutis „Amberton Hotel Klaipėda“, kuriame įsikūrusi kavinė „Sky 21“ terasa. Atsakovas D. S., veikdamas per įgaliotinį – atsakovą A. V. G., 2023 m. balandžio 19 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, teigdamas, kad ieškovo viešbutyje jis buvo nelegaliai įdarbintas; taip pat 2023 m. kovo 21 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovo už darbą, dirbtą laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius, atlikęs tyrimą, 2023 m. gegužės 18 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0983-0858 konstatavo, kad nelegalus darbas neįrodytas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. APS-108-8009/2023 atsakovo prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atmetė.

3.       Ieškovas teigia, kad atsakovai, pateikdami minėtus skundą ir prašymą, kuriuose buvo žinomai melagingi teiginiai apie nelegalų darbą ir ieškovo neatsiskaitymą su atsakovu, sąmoningai sumenkino atsakovo dalykinę reputaciją. Ieškovo teigimu, šios melagingos žinios buvo paskleistos tiek valstybinėms institucijoms, kurios priėmė atsakovų skundą ir prašymą, tiek kitiems ieškovo darbuotojams, kurie teikė paaiškinimus dėl pradėto tyrimo; tiek kitiems tretiesiems asmenims kaip buvusiems darbuotojams, kas kelia grėsmę dėl tolesnės informacijos sklaidos. Ieškovas nurodo atsakovą D. S. niekada nedirbus ieškovo viešbutyje, ką patvirtinta ir valstybinių institucijų galutiniuose aktuose padarytos išvados, kad nelegalaus darbo faktas nėra įrodytas. Atsakovų melagingas kaltinimas ieškovo atžvilgiu padarius viena rimčiausių pažeidimų darbo teisės srityje, ieškovo manymu, neabejotinai pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai. Ieškovas teigia dėl atsakovų nesąžiningai inicijuotų procesų patyręs 789,51 Eur turtinės žalos, nes teko apmokėti advokatų atstovavimo išlaidas. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur, atsižvelgęs į atsakovų sąmoningai suformuoto kaltinimo sunkumą, siekį pakirsti pasitikėjimą ieškovu kaip finansiškai stabiliu darbdaviu, ir tikimybę, kad atsakovų paskleista žinia toliau sklis.

4.       Atsakovas A. V. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-84173/2023). 

5.       Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas veikė tik kaip atsakovo D. S. įgaliotinis ir savo vardu jokių žinių apie ieškovą tretiesiems asmenims neskleidė; atsakovas nurodo tiesiog pateikęs atsakovo D. S. pateiktą informaciją.

6.       Atsakovas A. V. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, teigdamas, kad jis kaip teisės studentas turėjo tikslą atstovauti kitą atsakovą santykiuose su ieškovu (el. dok. Nr. DOK-10088/2024). Atsakovas mano, kad D. S. tikslas buvo ginti savo pažeistą teisę, o ne skleisti žinias apie ieškovą bei nurodo, kad ieškovas neįvardina konkrečios citatos, kurią laiko paskleista žinia. Atsakovo nuomone, D. S. skunde buvo pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas, kas yra laikoma nuomone, o ne žinia. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad skundų medžiaga tapo žinoma pašaliniams asmenims, kurie nėra susiję su vykdytu tyrimu. Atsakovas antrina atsiliepimo argumentams, kad jis kaip įgaliotinis neveikė santykiuose su ieškovu asmeniškai, todėl jam negali kilti jokių pareigų ieškovo atžvilgiu. Atsakovas ieškovo patirtas išlaidas dėl advokato pagalbos, atstovaujant darbo ginčo komisijoje, laiko bylinėjimosi išlaidomis, dėl kurių priteisimo iš atsakovų ieškovas turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, o atskirai su ieškiniu dėl šių išlaidų priteisimo kreiptis į teismą nėra teisinio pagrindo. Atsakovas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą prašo atmesti, ieškovui neįrodžius, kad dėl atsakovo D. S. reikalavimo priteisti 304,50 Eur dydžio sumą, galėjo nukentėti ieškovo finansinis stabilumas bei ieškovus neįrodžius atsakovų sąmoningo siekimo apkaltini ieškovą teisės aktų pažeidinėjimu (el. dok. Nr. DOK-36859/2024).

7.       Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ viešbutis pateik rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės antrina ieškinio argumentams. Papildomai nurodo, kad ieškovas neprašo paneigti jokių atsakovų paskleistų teiginių, todėl ieškinyje ir nėra įvardintos konkrečios paneigtinos citatos. Pažymi, kad atsakovas A. V. G. pats skleidė melagingus teiginius apie ieškovą, kuomet nurodė valstybinėms institucijoms melagingus teiginius apie tariamą atsakovo D. S. darbą. Ieškovas nurodo patyręs ne bylinėjimosi išlaidos, o nuostolius dėl advokato paslaugų apmokėjimo, kuomet ieškovas buvo atstovaujamas institucijų atliekamame nelegalaus darbo tyrime. Ieškovas pažymi, kad neįrodinėjo savo nemokumo kaip teigia atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, o nurodė, kad atsakovai turėjo tikslą, paskleisdami apie ieškovą melagingus duomenis, pakirsti pasitikėjimą ieškovu kaip finansines prievoles tinkamai vykdančiu ūkio subjektu (el. dok. Nr. DOK-50955/2024).

8.       Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. gegužės 15 d., žodinius paaiškinimus teikė atsakovas A. V. G., kuris palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo jo kaip įgaliotinio atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas.

9.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dviem aspektais. Pirma, ar atsakovas, veikdamas kaip kito atsakovo įgaliotas atstovas, gali atsakyti solidariai ieškovui dėl atstovaujamojo nurodymu atliktais veiksmais sukeltos žalos. Antra, ar atsakovo veiksmai, kuriais buvo kreiptasi į valstybines institucijas, ieškovą įvardinant kaip teisės aktų pažeidėją, sudaro pagrindą kilti atsakovo civilinei atsakomybei (dėl melagingų duomenų apie ieškovą paskleidimo ir jo dalykinės reputacijos sumenkinimo).

Dėl solidarios civilinės atsakomybės kylimo įgaliotam atstovui už atstovaujamojo pavedimu atliktus veiksmus

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnyje yra reglamentuotos per atstovą sudaryto sandorio pasekmės. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

11.       Kasacinis teismas yra suformulavęs atstovavimo santykių esminį principą - „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). Kitaip tariant, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis tinkamo atstovavimo taisyklių (tai yra atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas pagal suteiktų teisių ribas), būtent atstovaujamajam kyla teisiniai padariniai dėl sudaryto sandorio, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 26 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovas D. S. 2023 m. balandžio mėn. 12 d. notariniu įgaliojimu įgaliojo atsakovą A. V. G. atstovauti atstovaujamojo interesus visose valstybinėse institucijose (el. dok. Nr. CBP-10884/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 4.pdf“). Atsakovas A. V. G. pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai 2023 m. kovo 21 d. Prašymą „DĖL NESUMOKĖTO DARBO UŽMOKESČIO“; prašyme atsakovas D. S. buvo įvardintas kaip ieškovas, o atsakovas A. V. G. buvo įvardintas kaip ieškovo D. S. įgaliotinis; prašyme po pavadinimu nurodyta: „Aprašymas pateikiamas Įgaliotojo vardu, kurį, pagal Įgaliojimą, atstovauja Įgaliotinis“; prašymas pasirašytas atsakovo A. V. G. (el. dok. Nr. CBP-10884/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 3.pdf“). Atsakovas A. V. G. pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 21 d. Skundą „DĖL NELEGALAUS DARBO“; skunde atsakovas D. S. buvo įvardintas kaip įgaliotojas, o atsakovas A. V. G. kaip įgaliotinis; skunde po pavadinimu ir ieškovo apibūdinimu nurodyta: „Aprašymas pateikiamas Įgaliotojo vardu, kurį, pagal Įgaliojimą, atstovauja Įgaliotinis“ (el. dok. Nr. DOK-50955/2024 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1.pdf“). 

13.       Ieškovas ieškinyje iškėlė prielaidą, kad minėtuose dviejuose dokumentuose (skunde ir prašyme) buvo paskleisti melagingi duomenys apie ieškovą, kas sumenkino jo dalykinę reputaciją, bei pareikalavo taikyti ne tik atstovaujamam, bet ir atstovui civilinę atsakomybę dėl tokio turinio dokumentų pateikimo valstybinėms institucijoms.

14.       Teismas, įvertinęs minėtų dviejų dokumentų (skundo ir prašymo), pateiktų valstybinėms institucijoms turinį, nustatė, kad atsakovas A. V. G., rengdamas ir teikdamas pastaruosius dokumentus, akivaizdžiai atskleidė atstovavimo faktą; ginčo byloje dėl įgaliojimų viršijimo ar/ir veikimo prieš atstovaujamojo valią, jam nežinant ir pan. taip pat nėra.

15.       Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovui A. V. G., kuris teikdamas skundą ir prašymą valstybinėms institucijoms atsakovo D. S. vardu, veikė kaip įgaliotinis jam suteiktų įgaliojimų ribose ir tinkamai atskleidė atstovavimo faktą, negalėjo kilti jokie lygiagretūs (solidarūs) teisiniai padariniai, susiję su tokių dokumentų parengimu ir padavimu; pastarieji padariniai kilo tik atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

16.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl (solidarios) civilinės atsakomybės taikymo atsakovui A. V. G. kaip kito atsakovo atstovui, nesant teisinio pagrindo tinkamai veikusio (ir neviršijusio savo įgaliojimų) atstovo civilinei atsakomybei kilti už dokumentų parengimą ir pateikimą valstybinėms institucijoms atstovaujamojo vardu (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės kylimo asmeniui, kuris kreipimesi į valstybines institucijas, ieškovą įvardino kaip teisės aktų pažeidėją

17.       Vadovaujantis CK 2.24 straipsniu kiekvienas juridinis asmuo turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kito asmens, kuris paskleisdamas apie juridinį asmenį melagingus duomenis, pažeidė jo dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 8 dalis).

18.       Įstatymo leidėjas yra numatęs išimtį, kuomet juridinio asmens dalykinė reputacija negali būti laikoma pažeista bei atitinkamai ginama; tai atvejis, kuomet teismo proceso dalyviai teismo dokumentuose paskelbia tam tikrus duomenis ar/ir teismo posėdžio metu pasako tam tikras kalbas apie juridinį asmenį (CK 2.24 straipsnio 8 dalis, 9 dalis).  

19.       Kasacinis teismas, aiškindamas pastarosios išimties turinį ir prasmę, konstatavo, kad ši išimtis įtvirtina absoliutų imunitetą teismo proceso dalyviams už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 61 punktas). Vienintelis atvejis, kuomet vis dėl to ir teismo proceso dalyviui gali kilti civilinė atsakomybė už teismo proceso metu dokumente pateiktą informaciją ar žodžiu išsakytą informaciją, jei nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis; tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas tame pačiame procese, kuriame ir piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2005).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje iškėlė prielaidą, kad atsakovas D. S., pateikdamas (per įgaliotinį atsakovą A. V. G.) skundą dėl nelegalaus darbo ir prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo ikiteisminėms darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms, pateikė melagingą informaciją apie ieškovą (dėl atsakovo D. S. nelegalaus įdarbinimo ir atlyginimo nemokėjimo). Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose iškėlė papildomą prielaidą, kad atsakovas A. V. G. ikiteisminės darbo ginčus nagrinėjančios institucijos atliekamo tyrimo metu, teikdamas kaip liudytojas parodymus, paskleidė melagingą informaciją apie ieškovą (dėl atsakovo D. S. nelegalaus įdarbinimo ir atlyginimo nemokėjimo).  

21.       Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali aplinkybė, jog darbo ginčai privalomai nagrinėjami ikiteismine tvarka, kas reiškia, kad darbo ginčas į teismą (dėl nelegalaus darbo ir atlyginimo neišmokėjimo) gali persikelti tik tuo atveju, jei iš pradžių buvo išnagrinėtas ikiteisminėje darbo ginčus nagrinėjančioje institucijoje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnis, 231 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22.       Taigi, teismas, įvertinęs įstatyminį įpareigojimą darbo ginčo šalims prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, iš pradžių kreiptis į darbo ginčų komisiją, daro išvadą, kad atsakovui D. S. (dėl pateiktame skunde ir prašyme nurodytos informacijos) bei atsakovui A. V. G. (dėl jo kaip liudytojo duotų žodinių paaiškinimų) yra taikomas teismo proceso dalyvių absoliutus imunitetas už darbo ginčą nagrinėjusiai institucijai ikiteismine tvarka pasakytas kalbas bei dokumentuose paskelbtus duomenis (CK 2.24 straipsnio 9 dalis, CPK 37 straipsnis, 61 straipsnis, DK 216 straipsnis, 231 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

23.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl (solidarios) civilinės atsakomybės taikymo atsakovams už darbo ginčą nagrinėjusiai institucijai ikiteismine tvarka pasakytas kalbas bei dokumentuose paskelbtus duomenis, teismui nustačius, kad pastariesiems kaip teismo proceso dalyviams yra taikomas absoliutus imunitetas (CK 2.24 straipsnio 9 dalis).

Dėl byloje kilusio ginčo baigties

24.       Teismui nustačius, kad nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti ieškovo įrodinėtu CK 2.24 straipsnyje įtvirtintu pagrindu dėl atsakovams kaip teismo proceso dalyviams taikomo absoliutaus imuniteto, teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų turtinę ir neturtinę žalą dėl jo dalykinės reputacijos pažeidimo (CK 2.24 straipsnio 9 dalis).

25.       Teismas atskirai nepasisako dėl bylos šalių argumentų pagrįstumo, teigiant/neigiant paskleistos žinios atitikimo faktui/nuomonei kriterijų bei patirtos turtinės/neturtinės žalos dydžius, nes pastarųjų faktinių aplinkybių nustatymas neįtakos teismo prieitos galutinės išvados dėl teisinio pagrindo kilti atsakovų civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnį nebuvimo. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

27.       Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos už atsakovo antrinę teisinę pagalbą advokatui valstybės sumokėtos 427,08 Eur išlaidos ir 26,56 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbutis ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbutis (į.k. 140557410) į valstybės biudžetą 427,08 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 8 ct) dydžio valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę pagalbą). Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė