Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10065-891/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09551-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui G. G., 

jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

G. G. 2014 m. birželio 23 d., apie 14.45 val., Kirtimų g. 69, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nulaužė metalinę tvorą. Taip G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. nurodė, jog savo veiksmus pripažįsta, jaučiasi kaltas ir paaiškino, kad važiavo atbuline eiga, apsisukinėjo ir kliudė tvoros stulpelį, kontakto nepajuto, todėl išvažiavo. Vilkikas sveria 40 tonų, todėl nejuto kontakto. Jam niekas neparodė, kad kliudė tvorą, nematė žmogaus, kuris jį bandė įspėti. Juodas automobilis, buvęs kairėje, jam signalizavo, todėl žmogaus, kuris jį bandė įspėti, nepastebėjo. Kai gavo pranešimą, iš karto atvyko į policijos komisariatą. Vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, nes dar ūkininkauja, reikia vairuoti traktorių. Buvo nuvykęs į UAB „Premuita“ sakė jiems, kad žalą atlygins, įmonės direktoriaus pavaduotoja sakė, kad žalą atlygins draudimas, jam nieko mokėti nereikia.

G. G. 2014 m. liepos 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-06-23, Vilniaus mieste, Kirtimų g. 69, vairuodamas vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėjo ir stumdamas atgal nepastebėjo tvoros stulpelio, kliudė ir nuvertė, apie tai nežinojo, jam pranešė iš kelių policijos, transporto priemonė drausta civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 14).

UAB „Premuita“ apsaugos darbuotojo M. P. 2014 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodyta, jog 2014-06-23, maždaug 14.45 val., sunkvežimis „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpakaline eiga važiuodamas atsimušė ir sulaužė UAB „Premuita“ laisvojo sandėlio aptvaros stulpus, pažeisdamas teritoriją. Iš įvykio vietos pabėgo. Tai viskas yra užfiksuota apsaugos kamerose. Dėl vaizdo įrašo kreiptis kompiuterio vadovo R., tel. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas saugomas savaitę laiko (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio V. Š. 2014 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-23, apie 20 val., kartu su vyr. patruliu N. G. atvyko į Kirtimų g. 69, kur sunkvežimis, su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas sugadino metalinius vartus ir iš įvykio vietos išvažiavo. Kaip paaiškino apsaugos darbuotojas M. P., viskas įvyko 2014-06-23, apie 14.45 val. Įvykis yra nufilmuotas vaizdo kameromis. Dėl įrašo kreiptis pas UAB „Priemuita“ apsaugos darbuotojus tel. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas 2014 m. birželio 23 d., apie 14.45 val., Kirtimų g. 69, Vilniuje, įvykęs įvykis (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio l. e. specialisto pareigas R. G. 2014 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu dirbdamas pagal medžiagą Nr. Av2-2665/648, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, nustatė, kad krovininis automobilis „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. AK 467, važiuodamas atbulas, nulaužo metalinę tvorą. Praeivis pribėga prie vairuotojo ir parodo, kad jis kliudė tvorą, tačiau vairuotojas iš eismo įvykio vietos išvažiuoja. G. G. surašytas ATPK protokolas pagal 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. (b. l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, nurodyta, jog automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino (b. l. 5).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas krovininis automobilis „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis draustas UAB DK „PZU LIETUVA“, išoriniai sugadinimo požymiai nenurodyti  (b. l. 6).

Išraše iš Policijos registruojamų įvykių registro užfiksuota, kad 2014-06-23, 19.29 val., buvo gautas UAB „Premuita“ apsaugos darbuotojo P. pranešimas, kad 2014-06-23, apie 15.00 val., įmonės teritorijos vartus apgadino automobilis „Man“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sunkvežimis, ir pasišalino. Turi filmuotą medžiagą (b. l. 8).

2014-08-18 UAB „Premuita“ pažymoje Nr. MS-14-36 nurodyta, jog 2014-06-23, krovininis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. G., kliudė jų bendrovei priklausančio laisvojo sandėlio vartus, dėl ko buvo išverstas atraminis stulpas ir sugadinta segmentinė tvoros sekcija. Dėl žalos atlyginimo UAB „Premuita“ nesikreipė nei į vairuotoją G. G., nei į jo darbovietę. Dėl žalos atlyginimo jų bendrovė kreipėsi į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, kurioje minėtas automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu bei pateikė vartų įsigijimo dokumentus ir remonto sąmatą. 2014-06-26 į įvykio vietą atvykęs draudimo bendrovės atstovas surašė Turto apžiūros aktą Nr. 205065. Kadangi dėl turto sugadinimo jie kreipėsi į draudimo bendrovę, iš kurios ir gaus išmoką už padarytą žalą, todėl jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo nei G. G., nei bendrovei, kurioje jis dirba, neturi.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jie patvirtina, jog G. G. 2014 m. birželio 23 d., apie 14.45 val., Kirtimų g. 69, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tuo pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir to pasėkoje nulaužė UAB „Premuita“ priklausančią metalinę tvorą. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

G. G. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

G. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepajautė jokio kontakto su metaline tvora, nepastebėjo, kad įvyko koks nors eismo įvykis, kol jam apie tai nepranešė kelių policija, iš įvykio vietos piktybiškai pasišalinti nenorėjo. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino tvorą. Jis tiesiog važiuodamas atbulas krovininiu automobiliu su priekaba ir bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos esant blogam matomumui galine automobilio puspriekabės dalimi atsitrenkė į metalinės tvoros stulpelį, jį nuvertė kartu apgadindamas ir dalį metalinės tvoros, bet kadangi jokio kontakto nepajautė, ramiai, neišlipęs iš automobilio išvažiavo. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kokie apgadinimai nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo padaryti krovininiam automobiliui „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, atsižvelgus į tai, jog transporto priemonė yra didelių gabaritų ir svorio, taip pat į tai, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog metalinė tvora, kuri buvo apgadinta yra pakankamai plona, į tvoros stulpelį buvo atsitrenkta galine automobilio dalimi, automobilis judėjo labai lėtai, galima padaryti išvadą, jog automobiliui „Scania“ nebuvo padaryti jokie apgadinimai arba jie buvo mažareikšmiai, todėl G. G. kontakto galėjo ir nejusti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju neabejotinai būtų svarbūs žmonių, kurie matė eismo įvykį, parodymai. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tokie asmenys buvo, tačiau byloje nėra jokių asmenų, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį, paaiškinimų, teismas jų tapatybių taip pat nenustatė, todėl nustatyti, kokie objektyviai buvo G. G. veiksmai eismo įvykio metu ir po jo, tai yra, ar jis galėjo girdėti kontakto garsą, ar matė, kad atsitrenkė į tvorą, ar matė, jog kažkoks pribėgęs asmuo jam rodo gestus, kaip jis elgėsi, ar ramiai išvažiavo ir panašiai, nėra galimybės. Pats G. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog važiuodamas jis nematė, nepastebėjo jokio žmogaus, kuris jį bandė įspėti, kadangi kitoje pusėje buvęs juodas automobilis jam signalizavo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, iš tikrųjų kontakto metu iš kairės, vairuotojo, pusės stovi norintis pravažiuoti juodos spalvos automobilis, todėl tai leidžia spręsti, jog iš tikrųjų eismo įvykio metu G. G. dėmesys galėjo būti nukreiptas į tą automobilį, o ne į iš kitos, dešinės, pusės pribėgusį, kelis gestus trumpai parodžiusį ir labai greitai nuėjusį toliau žmogų. Taip pat pažymėtina, jog, kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilio kontaktas su tvora buvo daugiau galine dešine automobilio dalimi, tai yra esančia toliausiai nuo vairuotojo, be to, kaip jau minėta, automobilis yra didelių gabaritų, todėl G. G. kontakto tikrai galėjo nepajusti ir neišgirsti, taip pat nepamatyti, jog užkabino tvoros stulpelį ir nulaužė tvorą. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog G. G. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti G. G. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad G. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, G. G. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. G. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, jog UAB „Premuita“ jokių pretenzijų G. G. dėl žalos atlyginimo neturi, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. G. – praeityje kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, tačiau G. G. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

n u t a r i a :

G. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

G. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                (parašas)                                              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys