Administracinio nusižengimo byla 

Nr. II-133-1155/2026 

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01948-2025-2 

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2026 m. vasario 12 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, 

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Ž., jo atstovui advokatui Gediminui Valantiejui, 

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei A. N., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1480-2025 (ROIK: 25278419343) pakeitimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotoja 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1480-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė D. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą. Taip pat nutarė netaikyti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, t. y. nutarė nekonfiskuoti ir grąžinti stakles, skirtas chirurginių siūlių ir adatų sujungimui (11 vnt.). 

Nutarime nurodyta, kad 2025 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas – Pareiškėjas – Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis (toliau – ir NTKS) pateikė T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Baltarusiją, prekių gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, Baltarusijos Respublika, kurioje buvo deklaruotos staklės, skirtos chirurginių siūlių ir adatų sujungimui, (duomenys neskelbtini) (svoris 500 kg), prekių siuntėjas/eksportuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus dokumentinį prekių tikrinimą nustatyta, kad gabenamos prekės patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XVIII priedo 1bb straipsnį. Šių prekių eksportas į Baltarusijos Respubliką yra draudžiamas. Pareiškėjas kartu su muitinei pateikiamais dokumentais pateikė ir Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotą leidimą dėl gabenimo išimčių taikymo Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad pateiktas leidimas nėra tinkamas, nes prekių išvežimas yra vykdomas iš Lietuvos Respublikos, o tiksliau – eksportas yra organizuojamas Lietuvoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju turi būti išduotas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimas dėl išimties taikymo ir leidimo gabenti prekes, kurių gabenimui taikomi draudimai ir apribojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2006. Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1bb straipsnio 8 punkto nuostatas, kuriomis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Nutarime pažymėta, kad bylos nagrinėjime dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – Pareiškėjas, jo ir prekių savininkės Estijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ interesams atstovavęs advokatas G. Valantiejus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) I. D.. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su kaltinimu, teigė, kad visi dokumentai, įskaitant eksporto licenciją, buvo pateikti muitinei iš anksto, buvo aktyviai bendrauta su pareigūnais, todėl jo veiksmuose nėra tyčios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) I. D. patvirtino, kad įmonė veikė tik kaip (duomenys neskelbtini) paslaugų teikėja, prekių nepirko ir nepardavė, o dėl licencijos tinkamumo buvo kreiptasi tiek į muitinės pareigūnus poste, tiek į Muitinės departamento sankcijų skyrių, tačiau atsakymo nebuvo gauta. Prekės buvo iškrautos ir padėtos laikinajam saugojimui dėl to, kad tai buvo rinktinis krovinys. Advokatas G. Valantiejus bylos nagrinėjimo metu kėlė argumentus dėl kaltinimų nekonkretumo, licencijos prašymo jurisdikcijos, muitinės tarpininko vaidmens ribų, muitinės pareigos tikrinti licencijų galiojimą, taip pat prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Institucija Nutarime konstatavo, kad nors Pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi Estijos išduotos licencijos tinkamumu, nesulaukę oficialaus patvirtinimo, jie vis tiek pateikė tranzito T1 deklaraciją sankcionuotoms prekėms, neturėdami procedūros vykdytojui išduoto leidimo, ir tokiu būdu pažeidė tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką. Institucija pripažino, kad Pareiškėjas savo neteisėtus veiksmus padarė elgdamasis neapdairiai, dėl neatsargumo. Pareiškėjui paskirta bauda yra artima minimaliai, numatytai ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Prekių konfiskavimas pripažintas neproporcingu, todėl Nutarimui įsiteisėjus, nutarta prekes grąžinti siuntėjui ar jo įgaliotam asmeniui.

Pareiškėjo atstovas advokatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimo dalį, kuria Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda, o Nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo palikti nepakeistą. 

Skunde pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime nurodyta prekė, deklaruota T1 muitinės deklaracijoje (duomenys neskelbtini), pagal tarifinio klasifikavimo kodą patenka į ES tarptautines sankcijas nustatančio 2024 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (ES) 2024/1865, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1bb.1 straipsnio taikymo sritį, t. y. jos importas į Baltarusijos Respubliką yra ribojamas, ko Pareiškėjas neginčija. Tačiau minėto reglamento 1bb.1 straipsnio 8 punkto a papunktis numato išimtį, leidžiančią tokių prekių tiekimą medicininiais ar farmaciniais tikslais kompetentingos ES valstybės narės institucijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju ginčo prekių savininkas – Estijos Respublikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ – kreipėsi į Estijos Respublikos kompetentingą instituciją ir gavo galiojantį leidimą (licenciją) tiekti ginčo prekes į Baltarusijos Respubliką, taip pat buvo nustatytas konkretus jų gabenimo maršrutas per Latviją ir (ar) Lietuvą. Šios aplinkybės yra patvirtintos oficialiais Estijos Respublikos institucijų dokumentais, pateiktais Institucijai kartu su skundu dėl ginčo prekių sulaikymo. Todėl Pareiškėjas, veikdamas kaip muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, deklaruodamas ginčo prekes tranzito procedūrai, negalėjo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1bb straipsnio 8 punkto, nes ginčo prekėms buvo išduotas galiojantis eksporto leidimas, kurio fiktyvumas ar negaliojimas bylos metu nebuvo nustatytas. Vadinasi, Pareiškėjas rėmėsi realiai egzistuojančiu ir galiojančiu eksporto leidimu, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla turėjo būti nutraukta ANK 565¹ straipsnio pagrindu, nesant privalomų administracinio nusižengimo požymių. Institucijos teiginys, kad eksporto leidimus gali išduoti tik Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, neatitinka ES teisinio reglamentavimo, nes tokias pačias kompetencijas turi ir kitų ES valstybių narių institucijos. Reglamentas (ES) Nr. 2024/1865 nenustato pareigos prašyti leidimo būtent toje valstybėje narėje, per kurią prekės fiziškai išgabenamos iš ES muitų teritorijos. Leidimą išdavusi valstybė narė privalo informuoti apie tai kitas valstybes nares ir Europos Komisiją per SIER sistemą. Be to, teisės aktuose nėra nustatytos pareigos muitinės tarpininko atstovui savarankiškai tikrinti kitoje ES valstybėje narėje išduoto eksporto leidimo galiojimą – tokia pareiga ir kompetencija suteikta tik valstybės institucijoms. Todėl Institucija nepagrįstai kaltina Pareiškėją neveikimu. Lietuvos Respublikos muitinės tarpininko įmonė nebuvo ginčo prekių savininkė, jų netiekė, neorganizavo jų gabenimo ir už jų pardavimą negavo jokio atlygio, ką patvirtino ir liudytojos I. D. parodymai bei pačios Institucijos konstatuota aplinkybė, kad ginčo prekių savininkas buvo Estijos Respublikos įmonė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos muitinės tarpininko įmonė neturėjo nei pareigos, nei teisės kreiptis dėl ginčo prekių eksporto leidimo gavimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų nurodžiusi tokio leidimo būtinybę. Jei Pareiškėjas kaip nors pažeidė ginčo prekių deklaravimo eigą, jam nebent tik būtų galima inkriminuoti ANK 212 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas), bet jokiu būdu ne tarptautinių sankcijų pažeidimą, nes ginčo prekėms tarptautinės sankcijos ir negaliojo – jų tiekimui buvo nustatyta ir padaryta išimtis galiojančiu kompetentingos Estijos Respublikos institucijos išduotu leidimu. Nutarime nėra aiškiai suformuluoto kaltinimo, Institucijos išvados prieštarauja viena kitai, Pareiškėjo paaiškinimai nebuvo įvertinti, o byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesiekiant nustatyti visų reikšmingų aplinkybių, kas sudaro savarankišką pagrindą Nutarimą panaikinti.

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo atstovo skundą prašo jo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. 

Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Pareiškėjas, būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2025 m. liepos 10 d. NTKS pateikė tranzito T1 deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuria buvo pradėta prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos į Baltarusijos Respubliką procedūra. Deklaracijoje siuntėju ir tranzito procedūros vykdytoju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėju – Baltarusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o deklaruojamos prekės – staklės, skirtos chirurginių siūlių ir adatų sujungimui, (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį tikrinimą nustatyta, kad deklaruotos prekės patenka į Reglamento (ES) Nr. 765/2006 XVII priedą ir pagal 1bb straipsnio 1 dalį jų eksportas, pardavimas, tiekimas ar perdavimas Baltarusijos Respublikai yra draudžiamas. Nors kartu su deklaracija buvo pateikta Estijos Respublikos strateginių prekių komisijos 2025 m. vasario 4 d. išduota sankcionuotų nestrateginių prekių išvežimo licencija Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos vertinimu, ši licencija buvo išduota kitam subjektui – Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ja naudotis neturėjo teisės. Eksporto leidimas sankcionuotoms prekėms yra individualus ir gali būti naudojamas tik tam asmeniui ir tik tai veiklai, kuri yra aiškiai nurodyta pačioje licencijoje. Nagrinėjamu atveju Estijos įmonė teisėtai pasinaudojo licencija pirmojo tranzito metu, kai prekės iš Estijos Respublikos buvo gabenamos į Lietuvą su tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini). Tačiau ši tranzito procedūra buvo užbaigta prekėms atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį ir jas padėjus laikinajam saugojimui. Po laikinojo saugojimo buvo pradėta nauja tranzito procedūra – pateikta T1 deklaracija (duomenys neskelbtini), kurioje procedūros vykdytoju nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucijos nuomone, nuo šio momento Estijos išduota licencija nebegalėjo būti taikoma, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimas sankcionuotoms prekėms išgabenti nebuvo pateiktas. Institucija pripažįsta, kad Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1bb straipsnio 8 dalyje yra numatytos sankcijų išimtys, įskaitant leidimus medicininiais ar farmaciniais tikslais, tačiau pabrėžia, jog sprendimus dėl išimčių taikymo priima kompetentingos institucijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo aprašo 22 punktu, subjektai, kuriems taikomi sankcijų ribojimai, turi pareigą kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo suteikimo. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tranzito procedūros vykdytojas, turėjo kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl leidimo išgabenti sankcionuotas prekes arba susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pažeisti tarptautines sankcijas. Nepaisant to, Pareiškėjas pradėjo sankcionuotų prekių tranzito procedūrą į Baltarusijos Respubliką, kai jų eksportas buvo draudžiamas. Atsikirsdama į skundo argumentą dėl pareigos tikrinti licencijos tinkamumą nebuvimo, Institucija pažymi, kad vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų 4 nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju prekės siunčiamos Baltarusijos įmonei, žinodamas apie šiai šaliai taikomas tarptautines sankcijas, vertindamas galimas rizikas, turėjo pareigą patikrinti, ar galima vykdyti tranzito procedūrą prekėms, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Pareiškėjas, vykdydamas savo, kaip muitinės tarpininko, funkcijas, pateikdamas tranzito deklaraciją tapo atsakingu ne tik už teisingų ir tikslių duomenų bei dokumentų pateikimą, bet ir visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, bei Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi ir vykdymą. Deklaracijos pateikimas nėra formalus veiksmas, o deklarantas ar jo atstovas tampa atsakingas už muitinės procedūros teisėtumą, taip pat už tarptautinių sankcijų laikymąsi. Pagal SMK 233 straipsnį tranzito procedūros vykdytojas atsako ir už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Atsikirsdama į skundo argumentą dėl galimo veikos kvalifikavimo pagal ANK 212 straipsnį, Institucija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių deklaravimo tvarkos pažeidimų – visi deklaracijoje pateikti duomenys buvo teisingi ir muitinė nebuvo suklaidinta. Todėl nėra pagrindo taikyti ANK 212 straipsnį, o Pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Nutarime nėra išvadų, kad Pareiškėjas būtų nubaustas už Estijos Respublikoje išduotos licencijos tikrinimo tvarkos pažeidimą ar jos galiojimo netikrinimą. Kiti skunde pateikti argumentai dėl licencijos išdavimo, muitinės tarpininko statuso ar sandorio teisėtumo, Institucijos vertinimu, neturi įrodomosios reikšmės ir nėra susiję su ginčo esme. Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti visi ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, teisingai identifikuotas administracinės atsakomybės subjektas ir įrodyta jo kaltė, todėl ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė Pareiškėjo atstovo skundo netenkinti, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos atstovė nurodė, kad pateiktas leidimas buvo išduotas ne tam subjektui, t. y. ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris tranzito deklaracijoje buvo nurodytas kaip siuntėjas ir eksportuotojas. Paties leidimo teisėtumo Institucija nekvestionuoja ir sutinka, kad jis galioja ES šalyse. Tačiau buvo pasirinkta padėti prekes į terminalą, po ko pasikeitė eksportuotojas, todėl Institucija negali priimti tokio leidimo. Tai yra išimtiniai leidimai. Jie išduodami įvertinus eksportuotoją ir prekę. Prekė išvyko iš Estijos tranzitu, todėl tam, kad būtų galima naudotis Estijoje išduotu leidimu, prekės neturėjo būti padėtos į sandėlį. Prekes padėjus į sandėlį, buvo pradėta nauja tranzito procedūra, dėl ko pasikeitė procedūros vykdytojas, atsakingas asmuo, kuris neturėjo leidimo išvežti prekes į Baltarusiją. Tarpininkas, pamatęs tokį reglamentą, galėjo ir turėjo suabejoti, galbūt reikia susižinoti, ar tikrai leidimas tinkamas, ar tokia procedūra yra galima. Tarpininkas galbūt bandė susižinoti, klausė pareigūno, ar galima tokį leidimą teikti, bet nėra jokių duomenų, kad Sankcijų grupė būtų nurodžiusi muitinės tarpininko atstovui, jog leidimas yra tinkamas ir jį galima teikti pasirinktai procedūrai. Nėra reikalavimo kreiptis į Sankcijų grupę, bet kai formini procedūrą, turi vadovautis visais prieinamais šaltiniais ir, jeigu kažkas neaišku, kreiptis į muitinę ar pan. Pareigūnas, atlikęs tikrinimą, informavo Pareiškėją, kad pateikiant deklaraciją reikia įrašyti licencijos numerį. Pareiškėjas nesulaukė duomenų iš Sankcijų grupės, ar leidimas yra tinkamas, ar netinkamas. Vėliau toks atsakymas taip pat nebuvo gautas. Leidimas nėra absoliutus vežti prekes vežti iš bet kur į bet kur. Leidimas buvo išduotas toms pačioms prekėms – 11 vnt. aparatų, kurie šiaip yra draudžiami, jų kodas įeina į reglamentą. Tačiau Estijos Respublikos kompetentinga institucija išdavė leidimą įvertinusi tam tikrus duomenis, paskirtį, t. y. prekės tiekiamos Baltarusijos įmonei medicininiais tikslais. Estijos įmonė turėjo pateikti daug dokumentų, įrodymų, kad niekur kitur tos prekės nepateks ir blogais tikslais nebus panaudotos. Eigoje prekių savybės nepasikeitė, tiesiog leidimas buvo išduotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturi žinių, kad ši bendrovė ar Pareiškėjas būtų nepatikimi. Neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad prekių savininkas ir eksportuotojas yra Estijos įmonė. Neteigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prekių eksportuotojas. Bet pagal procedūrą leidimas negalėjo būti naudojamas. Šiuo atveju pagal dokumentus, pagal muitinei pateiktą deklaraciją eksportuotojas yra viena įmonė, o leidimas išduotas kitai įmonei. Eksportuotojas nusprendė prekes padėti į sandėlį, perkrauti į kitą mašiną ir vežti, todėl buvo pradėta nauja tranzito procedūra, kuriai leidimas nebuvo išduotas. Kitų šalių leidimai galioja Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju yra siuntėjas, o licencija išduota eksportuotojui, Estijos įmonei. Nutrūko tranzito procedūra. Nėra tokių tvarkų nurodyta. Jie vertino licenciją ir ką ji kam leidžia. Nagrinėjimu atveju reiškia, kad siuntėjas naudojosi eksportuotojui suteiktu leidimu. Šiuo atveju padarytas procedūrinis sprendimas, kuris keičia esmę, šiuo atveju jau reikėtų kito leidimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra siuntėjas, jis netapo eksportuotoju. Tranzito licencijos būna išduodamos.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įgaliotas siuntėjas, pirmoje deklaracijos grafoje nurodo save kaip siuntėją, nes nieko kito nurodyti negali. Deklaracija forminama pagal tam tikrus dokumentus, nurodoma eksporto licencija, sąskaita, kurioje nurodytas siuntėjas ir krovinio pirkėjas, pirkėjas, pardavėjas. Jis viską darė pagal tvarką, kreipėsi į muitinę, muitinė turėjo visus dokumentus. Jis neturi galimybės patikrinti licenciją, ar ji galioja, ar negalioja. Pareigūno laiškas suponuoja, kad jis galėjo forminti deklaraciją.

Gavo užsakymą suteikti paslaugas – (duomenys neskelbtini) procedūrą. Transporto priemonė, gabenanti krovinį iš Estijos iki jų, neturėjo leidimo gabenti į Baltarusiją, nes tai yra atskiri leidimai transportui. Krovinys atvažiuoja iki Lietuvos, išsikrauna sandėlyje, surenka krūvą krovinių į vilkiką, po to krovinys išvažiuoja. Licenciją gavo kartu su kroviniu. Yra susirašinėjimas su muitine. Krovinys papuola į geltoną kanalą, kas reiškia dokumentinį tikrinimą. Kai krovinys atvažiuoja, jie užregistruoja tranzitą muitinės sistemoje. Jeigu krovinys neužsiregistruoja, šiuo atveju neužsiregistravo, jis papuola į muitinės tikrinimo kanalą. Paskambino į muitinę, kur jam pasakė – siųskite visus dokumentus, ką jie ir padarė, iš karto nusiuntė visus dokumentus. Muitinė su dokumentais susipažįsta ir priima sprendimą. Visi dokumentai yra nusiusti. LSD – tai laikino saugojimo deklaracija tam laikotarpiui, kol bus forminama kita procedūra, šiuo atveju – tranzitas. Jie pateikė visus dokumentus, muitinė davė leidimą forminti LSD. LSD paruoštukas – tai neįforminta laikino saugojimo deklaracija, kurios popierinį variantą išsiuntė pareigūnui. Pareigūnas peržiūri, ar viskas sutampa su dokumentais – kiekiai, svoriai ir t. t., tuomet duoda leidimą įforminti LSD. Krovinys muitinės saugojimo zonoje guli iki pakrovimo, kol bus pasiruošta kitai procedūrai. Kol atvyksta vilkikas, kuris toliau išgabens krovinį, šis guli muitinės saugojimo zonoje. Taip ir buvo viskas padaryta. Krovinys laukė, kol bus paruoštas transportas išvykimui. T1 galima teikti tada, kai atvažiuoja transporto priemonė, krovinys pakraunamas į transporto priemonę – tada jau galima forminti dokumentus. Niekas nepasikeitė. Pareigūnas pažymėjo, jog reikia įrašyti ankstesnę reeksporto deklaraciją, kuri buvo suforminta Estijoje, kad būtų seka, ir licencijos numerį. Kai suformina tranzito deklaraciją ir ją pateikia el. būdu muitinei, tada laukia, kas su ja bus. Daugiau nieko nereikėjo laukti, kad galėtų pateikti deklaraciją. Niekas nenurodė, kad kažkas ne taip su licencija, nesakė, kad reikia konsultuotis su Sankcijų grupe. Kai suvedi tranzito deklaraciją, ją siunti į sistemą, jeigu patenka į tikrinimą, tada prikabina visus dokumentus ir siunčia el. paštu muitinei. Tuomet muitinė tikrina ir vertina dokumentus. Deklaracija jau būna sistemoje, nes tokiu būdu jai suteikiamas unikalus numeris. Kai to numerio neturi, tai pareigūnas neturi pagal ką tikrinti. Buvo pateikti visi dokumentai. Buvo einama gyvai į muitinės postą pasikalbėti, kaip čia ką padaryti. Licencija jam jokių klausimų nesukėlė, jis jos niekaip negali patikrinti, dokumentai buvo išsiųsti muitinei, muitinės pareigūnai galėjo ją vertinti. Daugiau nebendravo su pareigūnu, buvo išsiųsti dokumentai, yra tik susirašinėjimas.

Pareiškėjo D. Ž. atstovo advokato G. Valantiejaus skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių tiek dėl objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, tiek ir dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).

ANK 515 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. 

Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos; tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomos veikos, nurodytos šio įstatymo 131 straipsnyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 131 straipsnio 4 punkte kaip vienas iš tarptautinių sankcijų pažeidimų nurodyta prekių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, gabenimas tranzitu ar vežimas, taip pat tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ar kitų paslaugų, susijusių su tomis prekėmis, teikimas, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas ar apribojimas.

Iš prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą yra taikoma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos, be kita ko, prekių gabenimas tranzitu ar tarpininkavimo paslaugų teikimas, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas ar apribojimas.

Reglamento (EB) Nr. 765/2006 (akto redakcija, galiojusi nuo 2025 m. kovo 27 d. iki 2025 m. liepos 20 d.) 1bb straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. To paties straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. To paties straipsnio 8 dalies a punkte nurodyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kokias jos laiko tinkamomis, gali leisti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas prekes ir technologijas arba teikti susijusią techninę pagalbą ar finansinę paramą, jei nustato, kad tokios prekės ar technologijos arba susijusios techninės pagalbos ar finansinės paramos teikimas yra reikalingi medicininiais ar farmaciniais tikslais arba humanitariniais tikslais, pavyzdžiui, teikiant pagalbą, įskaitant medicinos priemones, maistą arba perkeliant humanitarinius darbuotojus ir teikiant su tuo susijusią pagalbą arba sudarant palankesnes sąlygas tam, arba vykdant evakuaciją. To paties straipsnio 16 punkte nustatyta, kad apie leidimus, suteiktus pagal 8, 9, 10, 12, 13, 14 ir 14a dalis, atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per 2 savaites nuo leidimo suteikimo. XVIII priede nustatytame „1bb straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, sąraše“ įtrauktos (duomenys neskelbtini) pažymėtos prekės.

Prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad yra draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas prekes (taip pat ir pažymėtas (duomenys neskelbtini)), taip pat teikti tarpininkavimo arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis, nebent valstybių narių kompetentingos institucijos leidžia parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas prekes (taip pat ir pažymėtas (duomenys neskelbtini)), apie ką informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją per 2 savaites nuo leidimo suteikimo.

Išanalizuoto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktą medžiagą, skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo atstovo advokato skundą, Institucijos atliepimą į skundą, kitus pateiktus dokumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus proceso dalyvių paaiškinimus nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad Pareiškėjas, kuris yra muitinės tarpininko UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2025 m. liepos 10 d. per sistemą pateikė T1 (tranzito) deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Baltarusiją. Prekės yra pažymėtos (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 XVIII priede, todėl prekės patenka į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1bb straipsnio taikymo sritį ir pagal bendrą taisyklę jų eksportas į Baltarusijos Respubliką yra draudžiamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar Pareiškėjo muitinei pateiktas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas leidimas dėl gabenimo išimčių taikymo Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas. Institucijos vertinimu, pateiktas leidimas nėra tinkamas, nes prekių išvežimas yra vykdomas iš Lietuvos Respublikos, o tiksliau – eksportas yra organizuojamas Lietuvoje registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiuo atveju turėjo būti išduotas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimas dėl išimties taikymo ir leidimo gabenti prekes, kurių gabenimui yra taikomi draudimai. Tuo tarpu Pareiškėjo ir jo atstovo advokato vertinimu, Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas leidimas yra visiškai tinkamas nustatyto draudimo taikymo išimčiai pagrįsti.

Byloje esanti Estijos Respublikos kompetentingos institucijos – Strateginių prekių komisijos – 2025 m. vasario 4 d. licencija nestrateginių prekių vežimui Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–96), galiojanti iki 2026 m. vasario 3 d., patvirtina, kad eksportuotojui „(duomenys neskelbtini) leidžiama vežti į Baltarusiją gavėjui „(duomenys neskelbtini)“ prekes – 11 vnt. mechaninių siūlų sujungimo mašinų komplekte su stalu ir pedalu, prekių muito tarifo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 71 922,4 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad licencijoje nurodytos prekės yra tos pačios, dėl kurių Pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. per sistemą pateikė T1 (tranzito) deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Baltarusiją, taip pat, jog procedūrų vykdymo eigoje nesikeitė nei prekių pardavėjas (eksportuotojas), nei pirkėjas (gavėjas), nei prekių galutinė paskirties vieta. Taip pat nėra ginčo ir dėl mintos licencijos galiojimo.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas išsamiai paaiškino, kokios ekonominės aplinkybės lėmė tai, kad atvykusias į Lietuvos Respubliką prekes pirmiausiai reikėjo padėti į laikino saugojimo sandėlį, o po to forminti tranzito procedūrą. Nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad būtent tai ir nulėmė, kad Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas leidimas tapo nebetinkamas naujai tranzito procedūrai įforminti, dėl ko Pareiškėjas turėjo kreiptis dėl atitinkamo leidimo išdavimo į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją – Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tačiau, teismo vertinimu, šie Institucijos atstovės teiginiai yra deklaratyvaus ir prielaidų pobūdžio, niekaip nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis, todėl atmestini.

Pažymėtina, kad Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo aprašo 21 ir 22 punktuose nustatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencija analizuojamoje srityje.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo aprašo 21 punkte nurodyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atlikdama kompetentingos institucijos funkcijas, užtikrina tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kai apribojimai susiję su: eksporto licencijomis, skirtomis dvejopo naudojimo prekėms ir technologijoms eksportuoti (21.1 punktas); eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijomis, skirtomis į bendrąjį karinės įrangos prekių sąrašą įtrauktoms prekėms eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu ir rengiant dėl jų sandorius (21.2 punktas); turizmo paslaugomis (21.3 punktas). To paties aprašo 22 punkte pažymėta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, ir užtikrina vienodą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo politiką, kai apribojimai susiję su: prekių ir paslaugų, kurios nepatenka į kitų šiame skyriuje nurodytų kompetentingų institucijų veiklos sritis, eksportu (22.2 punktas); prekių ir paslaugų, kurios nepatenka į kitų šiame skyriuje nurodytų kompetentingų institucijų veiklos sritis, importu (22.3 punktas).

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija užtikrina tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, kai apribojimai iš esmės yra susiję su eksporto ir importo licencijomis (eksportu ir importu) bei turizmo paslaugomis, o su tranzito ir tarpininkavimo licencijomis tiek, kiek jos skirtos į bendrąjį karinės įrangos prekių sąrašą įtrauktoms prekėms eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu ir rengiant dėl jų sandorius. Tuo tarpu Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tranzito deklaracijos pateikimą medicinos prekėms, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiai procedūrai atlikti buvo reikalinga gauti būtent Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą.

Oficialiame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos internetiniame puslapyje (Kas gali kreiptis su prašymu išduoti leidimą - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) taip pat nurodyta, kad dėl leidimo gali kreiptis Lietuvoje įsisteigę eksportuotojai. Paaiškinta, kad Lietuvoje įsisteigusiu eksportuotoju laikomas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija, įsisteigę Lietuvoje, kurio vardu užpildoma eksporto deklaracija, t. y. asmuo, kuris priimant deklaraciją yra sudaręs sutartį su prekių gavėju trečiojoje šalyje ir gali nuspręsti išsiųsti prekę iš Bendrijos muitų teritorijos. Jei nėra sudaryta eksporto sutartis arba jei sutarties turėtojas veikia ne savo vardu, eksportuotojas yra asmuo, galintis nuspręsti išsiųsti prekę iš Bendrijos muitų teritorijos. Jei eksportuotojas įsisteigęs kitoje ES šalyje, reikia gauti tos šalies kompetentingų institucijų išduotą leidimą išvežti prekes į Rusiją ar Baltarusiją naudoti jas šiose šalyse.

Nagrinėjamu atveju eksportuotojas „(duomenys neskelbtini)“ yra įsisteigęs Estijos Respublikoje, t. y. kitoje ES šalyje, todėl gavo šios šalies išduotą leidimą išvežti prekes į Baltarusiją. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl deklaracijų pildymo funkcionalumo neturėjo galimybės nenurodyti savęs kaip prekių siuntėjo/eksportuotojo, nepaneigia aplinkybės, kad prekių eksportuotojas yra Estijos Respublikos įmonė, kuri yra gavusi reikalingą leidimą prekes išvežti. Pažymėtina, kad ir (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto „(duomenys neskelbtini)“ viršininkė 2025 m. liepos 10 d. el. laiške (b. l. 177) nurodė, kad „iš laikinojo saugojimo sandėlio šis krovinys niekaip negalėtų išvažiuoti nepakeitus eksportuotojo grafos, taip yra procedūriškai“.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad jau pristačius prekes į laikino saugojimo sandėlį, Institucijai buvo pateiktas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimas, tačiau iš dokumentus tikrinusio pareigūno nebuvo gauta jokių kritinių pastabų ar draudimo teikti tranzito deklaraciją. Iš 2025 m. liepos 1 d. Institucijos el. laiško Pareiškėjui (b. l. 127, 174–175) nustatyta, kad pareigūnas tiesiog nurodo, jog „kai pateikinėsi naują T1“, būtinai turi įrašyti licenciją. Tada visus dokumentus persiųsime ir lauksime atsakymo“. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas nenurodė Pareiškėjui jokių aplinkybių, dėl kurių tranzito procedūros forminimas būtų negalimas, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų galima daryti prielaidą, kad Estijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas leidimas yra netinkamas, aptariama aplinkybė neleistų daryti vienareikšmiškos išvados dėl Pareiškėjo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Be to, jau Pareiškėjui pateiktus tranzito deklaraciją ir Institucijai aiškinantis, ar galima vadovaujantis pateiktais duomenimis ir išleisti prekes (b. l. 176–177), tarp pareigūnų nebuvo vieningos nuomonės, ir net du iš trijų pasisakė, kad nemato kliūčių prekes išleisti. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas nurodė, kad yra nurodytas tas pats gavėjas, todėl nemato jokio pažeidimo, o jau minėta posto viršininkė nurodė, kad yra linkusi išleisti krovinį. Tik trečiasis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiasis specialistas išreiškė priešingą nuomonę, t. y. kad ne tranzito vykdytojui yra išduotas leidimas, o eksportuotojui, tačiau šiai savo nuomonei pagrįsti jokių teisiškai pagrįstų argumentų nenurodė.

Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytų aplinkybių visumą, nenustatė pagrindo vertinti, kad Pareiškėjo kartu su tranzito deklaracija pateiktas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos leidimas nebūtų tinkamas ar pakankamas šios procedūros įforminimui, tokių aplinkybių Pareiškėjui nenurodė ir Institucijos pareigūnas, susipažinęs su pateiktais dokumentais prieš nurodytos procedūros įforminimą, todėl sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių objektyviuosius administracinio nesižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, požymius ir Pareiškėjo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

ANK 5651 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis šiomis teisės normomis ir tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjo atstovo advokato skundas yra tenkintinas, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu yra nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

D. Ž. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą tenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1480-2025 panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5651 straipsnio 1 punktu, D. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Eglė Ramanauskienė