Civilinė byla Nr. 2S-2536-390/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09026-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.9.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05612 suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., K. T..

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą 2013 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir išieškojimo negalimumo aktą vykdymo byloje Nr. 0123/03/05612; dėl 2000 m. spalio 31 d. sprendimo neįvykdymo kreiptis į kompetentingą instituciją.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolis, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatė, kad duomenų apie skolininko darbo vietą nėra, skolininko vardu nėra registruoto jokio turto, skolininko gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. 2013 m. kovo 17 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą. Pareiškėjo nuomone, tokie antstolio veiksmai neteisėti, antstolis turėjo galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau to nepadarė.

Antstolis M. P. 2016 m. balandžio 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Patvarkyme nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. nenustačius skolininko turto, pajamų, buvimo vietos vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui, vykdomoji byla užbaigta. Užklausos dėl skolininko turto ir pajamų buvo atliekamos 2003 m. – 2013 m., skolininkas banko sąskaitų neturėjo. Nustačius, kad skolininkas turi AB SEB banke sąskaitą, 2013 m. kovo 26 d. antstolio patvarkymu buvo areštuotos lėšos, esančios banko sąskaitoje, tačiau piniginių lėšų banko sąskaitose nebuvo, todėl skola nebuvo išieškota. VSDFV duomenimis skolininkas nuo 2003 m. niekur nedirbo. Atlikus užklausą VSDFV per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. buvo nustatyta, kad skolininkas 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 16 dienų, deklaruotos pajamos 169 Eur. Skolininko buvusios darbo pajamos buvo nustatytos po to, kai skolininkas jau buvo atleistas iš darbovietės ir išieškojimas nebuvo spėtas įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05612 tenkino, panaikino 2016 m. kovo 17 d. išieškojimo negalimumo aktą ir 2016 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. S-16-123-1121/S-2403 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, surašytus antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05612, ir įpareigojo antstolį toliau tęsti vykdymo veiksmus.

Teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2003 m. lapkričio 26 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau raginimas grįžo neįteiktas su pašto darbuotojo atžyma „Negyvena, dabartinis adresas nežinomas“. Antstolis tik 2008 m. sausio 22 d., 2013 m. kovo 1 d. ir 2015 m. sausio 5 d. teikė užklausas Gyventojų registrų tarnybai. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį, t. y. 13 metų, skolininko gyvenamoji vieta tikrinta tik tris kartus. Antstolis nepasiūlė išieškotojui patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ar pateikti prašymą dėl skolininko paieškos paskelbimo.

2006 m. rugpjūčio 31 d. pateikta pirmoji užklausa VĮ Registrų centrui, tačiau įrašų apie skolininko nekilnojamąjį turtą nerasta. Kitos užklausos VĮ Registrų centrui atliktos 2008 m. sausio 22 d., 2013 m. kovo 27 d., 2015 m. sausio 5 d., 2016 m. kovo 17 d. Teismas padarė išvadą, kad antstolis dėjo nepakankamai pastangų siekdamas įvykdyti sprendimą, nes užklausos VĮ Registrų centrui buvo vykdomos pakankamai retai ir esant ilgiems laiko tarpams tarp užklausų siuntimo, t. y. metams ir daugiau.

Laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. sausio 24 d. pateiktos užklausos dėl skolininko piniginių lėšų septyniems bankams ir VSDFV, tačiau pateikti atsakymai, jog skolininkas piniginių lėšų sąskaitų neturi. Kita užklausa apie pinigines lėšas bankui atlikta tik 2013 m. kovo 26 d. ir tik vienam AB SEB bankui. 2008 m. sausio 22 d. taip pat pateikta užklausa VĮ „Regitra“, tačiau duomenų apie skolininko vardu registruotas transporto priemones negauta. Užklausos įvairiems registrams per visą vykdomosios bylos laikotarpį, t. y. 13 metų, teiktos tik po keletą kartų.

Teismui patikrinus VSDVF duomenų bazę nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. vasario 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. liepos 16 d. skolininkas buvo registruotas kaip įgijęs verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“,  laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. liepos 31 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstoliui buvo žinomos minėtos skolininko darbovietės ir vykdomas išieškojimas iš jose gaunamo užmokesčio, nėra. Teismas padarė išvada, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko darbovietei nustatyti ir nevykdė pareigos imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti.

Užklausos registrams buvo teikiamos rečiau nei vieneri metai. Antstoliui pateikus užklausą Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui 2016 m. kovo 17 d. (užklausa suformuota siekiant patikrinti duomenis už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d.) buvo nustatyta, kad skolininkas 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 16 d., deklaruotos pajamos 169 Eur. Skolininko buvusios darbo pajamos buvo nustatytos po to, kai skolininkas jau buvo atleistas iš darbovietės ir išieškojimas nebuvo spėtas įvykdyti.

Teismas pažymėjo, kad antstolis, teikdamas užklausas, nurodo praėjusius laikotarpius, už kuriuos nori sužinoti duomenis, tačiau toks informacijos gavimas, kai informacija gali būti gaunama už vienerių metų ar ilgesnį laikotarpį, eliminuoja galimybę įvykdyti sprendimą, nes tokiu atveju jau sužinoma tik faktinė situacija, apie buvusias darbovietes ir/ar galimai turėtą turtą ir pan., o ne aktuali skolininko padėtis, realus sprendimo įvykdymas tampa negalimas.

Teismas padarė išvadą, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, kilnojamajam ir/ar nekilnojamajam turtui rasti, taip pat nustatyti skolininko turimoms lėšoms. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Priešingai, jei nebūtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, pageidaujantis, kad ir toliau būtų vykdomas vykdomasis dokumentas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, o tai prieštarautų pirmiau nurodytiems principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai pripažino antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą neteisėtu. Apelianto nuomone, antstolis, įvertinęs faktines aplinkybes, gali konstatuoti, kad nėra galimybės įvykdyti išieškojimo iš skolininko nesant skolininko turto ir pajamų ir surašyti išieškojimo negalimumo aktą. Teismas, atlikdamas procesinę antstolio veiksmų kontrolę, turi patikrinti ar antstolis pagrįstai, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, surašė išieškojimo negalimumo aktą ir antstolio veiksmus patvirtinti arba panaikinti. Kauno apylinkės teismas sprendime nemotyvavo ir nepagrindė, kurios bylos aplinkybės ar teismo naujai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis negalėjo surašyti išieškojimo negalimumo aktą, ir nustatė, kad iš skolininko K. T. yra galimybė išieškoti skolą.

Pagal kasacinio teismo praktika, antstolis, nustatęs išieškojimo negalimumo faktą, gali surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir nenustatęs išieškojimo perspektyviu, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Todėl Kauno apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad antstolis neteisėtai surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą.

Skolininkas dirbo epizodiškai, nepastoviais laikotarpiais, tačiau šios teismo nustatytos aplinkybės yra praeities faktai, kurie nepatvirtina, kad antstolio procesinio sprendimo priėmimo metu 2016 m. kovo 17 d. buvo realios galimybės vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko K. T. turto ar pajamų. Kadangi skolininko darbo laikotarpiai buvo epizodiški ir trumpalaikiai, todėl neįmanoma kiekvieną dieną susekti ar įspėti ar skolininkas konkrečią dieną dirba ar nedirba.

Pirmosios instancijos teismas padarė hipotetinę išvadą, kad per vykdymo laikotarpį galėjo susidaryti situacija, kai skolininkas turėjo turto ar pajamų, iš kurių galima buvo įvykdyti sprendimą. Teismas nemotyvavo ir nenurodė, kurios aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. kovo 17 d. antstolis negalėjo surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

Dėl pareiškėjo A. B. nuolatinių skundų ir ieškinių, vykdomosios bylos 2006–2008 m. buvo pateiktos Panevėžio apygardos teismui (c. b. Nr. 2-00257-280/2006), 2014–2016 m. Vilniaus apygardos teismui (c. b. Nr. 2-4293-431/2014; Nr. 2-3724-450/2016). Todėl esant bylai teisme, antstolis neturėjo galimybių vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio. 2003 m., 2004 m., 2006 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. Kauno m. apylinkės (2-5566/2000, V-CB-521-11-114-04, 2-10055-657/2011; 2-13180-877/2012) ir Kauno apygardos teismuose (2S-421-510/2005; 2S-1406-109/2005; 2S-686-153/2006; 2S-2423-413/2011) buvo nagrinėjami pareiškėjo A. B. ir antstolio pareiškimai dėl skolininko K. T. veiksmų nevykdant teismo sprendimo. Eilę kartų skolininkui K. T. buvo skelbiamos paieškos, atvesdinimai. Daugeliu atveju skolininko K. T. gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Todėl antstolis išsamiai buvo išnagrinėjęs situaciją apie skolininką, jo turtą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kad šiuo metu ir per visą vykdymo laikotarpį nebuvo galimybės įvykdyti skolos išieškojimą iš skolininko K. T. ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. B. prašo suinteresuoto asmens antstolio M. P. atskirąjį skundą atmesti, priimti nutartį apeliacine tvarka CPK 300 str. pagrindu dėl nuskalstamos antstolio M. P. veikos požymių. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje nebuvo įvertinti ir ištirti visi rašytiniai įrodymai, sudarantys pagrindą kreiptis į ikiteismines institucijas dėl antstolio galimai nusikalstamų veiksmų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti antstolio 2016 m. kovo 17 d. išieškojimo negalimumo aktas ir 2016 m. kovo 17 d. patvarkymas Nr. S-16-123-1121/S-2403 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, ir antstolis įpareigotas toliau tęsti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, kilnojamajam ir/ar nekilnojamajam turtui rasti, taip pat nustatyti skolininko turimoms lėšoms. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Priešingai, jei nebūtų patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, pageidaujantis, kad ir toliau būtų vykdomas vykdomasis dokumentas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, o tai prieštarautų pirmiau nurodytiems principams.

Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą  surašyti išieškojimo negalimumo aktą, kadangi jo surašymo metu skolininkas jokio turto ir pajamų neturėjo, kad skolininko darbo laikotarpiai buvo epizodiški ir trumpalaikiai, todėl neįmanoma buvo nustatyti ar skolininkas konkrečią dieną dirba ar nedirba, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių skolininko darbovietei nustatyti ir nevykdė pareigos imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti.

Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad antstolis M. P. 2016 m. kovo 17 d. Išieškojimo negalimumo akte konstatavo, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo, todėl vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 1 dalies 2,4 punktų nuostatomis, vykdomąjį dokumentą patvarkymu Nr. S-16-123-1121/S-2403 grąžino išieškotojui.

Pirmosios instancijos teismui patikrinus VSDVF duomenų bazę už laikotarpį 2003-01-01–2016-08-31, buvo nustatyta, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. vasario 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. liepos 16 d. skolininkas buvo registruotas kaip įgijęs verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“,  laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. liepos 31 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstoliui buvo žinomos minėtos skolininko darbovietės ir vykdomas išieškojimas iš jose gaunamo užmokesčio, nėra.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis užklausas VSDFV vykdė netinkamai, dėl ko laiku nenustatė skolininko gaunamų pajamų, t. y. nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad per visą vykdymo laikotarpį nebuvo galimybės įvykdyti skolos išieškojimą iš skolininko K. T..

VSDFV duomenys patvirtina, kad skolininkas buvo ne kartą įsidarbinęs, todėl vykdymo veiksmai turėtų būti tęsiami, kad pasikeitus skolininko turtinei padėčiai (įgijus turto, atsiradus pajamų) antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o išieškotojui nereikėtų iš naujo kreiptis į antstolį dėl naujo vykdymo proceso. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamuoju atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir jų nepažeidė (CPK 329, 338 str.), todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Algimantas Kukalis