Civilinė byla Nr. e2A-136-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00422-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Stebulė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VSA Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA, ar Atsakovė 1), UAB „Stebulė (toliau – ir Atsakovė 2), UAB „GRINDA“ (toliau – ir Atsakovė 3; toliau visos atsakovės kartu – Atsakovės) lygiomis dalimis ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1450-432/2024 pagal VMSA ieškinį UAB „VSA Vilnius“ dėl 915 056,81 Eur nuostolių, patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo. Civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 VMSA įrodinėjo, kad negalėdama užbaigti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 Pirkimas) procedūrų ir sudaryti naujų sutarčių buvo priversta Vilniaus miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugas pirkti didesne kaina, todėl dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuotolių, t. y. pratęsus tarp VMSA ir tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Stebulė“ ir UAB „GRINDA“, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų (toliau – ir Pirkimo sutartis), VMSA už paslaugas mokėjo didesniais įkainiais, nei būtų mokėjusi pagal naujai sudarytas sutartis su ginčyto 2021 Pirkimo laimėtoja. VMSA tiesioginius nuostolius (915 056,81 Eur) skaičiuoja kaip skirtumą tarp sumų, kurios ginčo laikotarpiu buvo sumokėtos pagal pratęstą Pirkimo sutartį, ir kurios būtų buvę sumokėtos, jeigu VMSA būtų pirkusi paslaugas pagal naujai sudarytas sutartis su 2021 Pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu VMSA ieškinys buvo atmestas, teismui, be kita ko, konstatavus, kad VMSA neturėjo teisės pirkti paslaugas pagal pratęstą Pirkimo sutartį, nes Pirkimo sutarties sąlyga dėl termino  yra esminė ir jos keitimas, išplečiant Atsakovės 1 2018 m. vykdyto viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 Pirkimas) apimtis, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsniui, 89 straipsniui, pažeidžia viešųjų pirkimų principus. VMSA turėjo pareigą veikti kitais būdais pagal VPĮ, siekiant įsigyti paslaugas racionaliai naudojant lėšas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-330/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas – laikė, kad egzistuoja priežastinis ryšys su Atsakovei 1 kilusiais nepalankiais teisiniais padariniais, t. y. būtinybe pirkti miesto tvarkymo paslaugas didesne kaina. Be to, vertindamas argumentus dėl Pirkimo sutarties galiojimo termino neteisėto pratęsimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Pirkimo sutarties pratęsimai atitiko VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas: dėl nenumatytų aplinkybių (užsitęsusio 2021 Pirkimo) objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu, kiekvieno atskiro pakeitimo vertė buvo 33 proc. sutarties kainos, pakeitimai iš esmės nepakeitė Pirkimo sutarties pobūdžio, jos turinio ir apimties. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškovės atsikirtimų argumentus dėl Pirkimo sutarties pratęsimų neteisėtumo vertino tik vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – nustatymo aspektu, tačiau Pirkimo sutarties pakeitimo, pratęsiant jos galiojimo terminą, (ne)teisėtumas nebuvo savarankiško reikalavimo dalykas, kadangi Pirkimo sutarties pakeitimas nebuvo ginčijamas teisme pareiškiant atskirą reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Siekdama apsiginti nuo nepagrįstų Atsakovės 1 reikalavimų civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo ir kt., ieškovė 2024 m. balandžio 4 d. pateikė priešieškinį dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutarties pakeitimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio), tačiau civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjantis teismas ieškovės priešieškinį 2024 m. balandžio 18 d. atsisakė priimti. Kadangi minėtoje byloje teismas atsisakė priimti priešieškinį, o nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 143 straipsnio 3 dalimi, ieškovė pateikė atskirą ieškinį dėl Pirkimo sutarties pakeitimų, kuriais buvo pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas ir įsigyta papildomų paslaugų, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio.

4.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sutarties 3 punkte numatyta, kad paslaugų teikimo terminas yra 36 mėnesiai nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos; paslaugų teikimo termino pratęsimas nenumatomas. Pirkimo sutartis įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl jos galiojimo terminas turėjo pasibaigti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutarties 47 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutarties šalys sudarė papildomą susitarimą dėl Pirkimo sutarties pakeitimo (toliau – Papildomas susitarimas 1), kuriuo 12 mėnesių buvo pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas ieškovei įsigyjant papildomų paslaugų. Pasibaigus Papildomo susitarimo 1 galiojimo terminui, 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudarytas dar vienas papildomas susitarimas dėl Pirkimo sutarties pratęsimo naujam, ne didesniam nei 12 mėnesių terminui iki kol bus sudaryta nauja sutartis su Pirkimo laimėtoju, nurodant, kad Pirkimo sutarties terminas turi būti pratęstas dėl vykstančių teisminių ginčų, siekiant užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu (toliau – Papildomas susitarimas 2). Papildomame susitarime 1 ir Papildomame susitarime 2 (toliau bendrai – Papildomi susitarimai) nurodoma, kad jie sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje skelbiamomis Sutarčių keitimo gairėmis bei Rekomendacijomis dėl sutarčių terminų keitimo galimybių, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (aktualios redakcijos) 56 punkto ir 56.1 papunkčio nuostatomis. Papildomuose susitarimuose (atitinkamai, 21 punkte ir 20 punkte) taip pat nurodoma, kad Pirkimo sutartis ir šie susitarimai turi būti aiškinami kaip papildantys ir paaiškinantys vienas kitą.

5.       Ieškovės vertinimu, Papildomi susitarimai, kuriais buvo pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai sandoriai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis) ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio). Sudarant Papildomus susitarimus buvo pažeisti imperatyvūs viešųjų pirkimų principai, įtvirtinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte, taip pat pažeisti VPĮ 89 straipsnyje nustatyti viešojo pirkimo sutarties pakeitimų ribojimai (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 punkto nuostatos).

6.       Ieškovė paaiškino, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui būtina nustatyti tris (būtinas visas kartu) sąlygas: i) pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti; ii) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio; iii) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės. Pirmoji sąlyga turi būti aiškinama taip, kad sąlyga yra ne, kad įvyko „nenumatytos aplinkybės“, o kad įvyko aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, kadangi tai yra skirtingi dalykai. Perkančioji organizacija, jau rengdama pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turi įvertinti tikėtinas sutarties vykdymo grėsmes ir, jas nustačiusi, nurodyti galimus sutarties pakeitimus pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pirkimo sutartis negalėjo būti pakeista VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, išplečiant paslaugų apimtis ir ją pratęsiant dėl teisminių ginčų, kurie vyksta Pirkime. Atitinkamai, Papildomi susitarimai sudaryti pažeidžiant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvias nuostatas, pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais.

7.       Ieškovė paaiškino, kad pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujo pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Esminiu laikomas pakeitimas, kai: i) nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; ii) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta; iii) dėl pakeitimo labai padidėja sutarties apimtis; iv) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. Vertinant VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, kai pakeitimas laikomas esminiu, turi būti atsižvelgta į tai, ar galimai būtų pasikeitęs rinkoje veikiančio tiekėjo ekonominis elgesys, priimant sprendimą dalyvauti viešajame pirkime, jeigu jis tokios galimybės nerealizavo, arba dalyvauti tame pirkime kitomis sąlygomis, lyginant su tomis, kurioms esant jis pateikė pasiūlymą. Papildomais susitarimais buvo išplėsta Pirkimo sutarties paslaugų apimtis, įsigyjant papildomas paslaugas ir pratęsiant Pirkimo sutarties vykdymo terminą. Jei tiekėjai būtų žinoję apie tai, kad 2018 Pirkimo paslaugų apimtis net iki 33,33 proc. vertės galėtų būti didesnė, o vertinant abu Pirkimo sutarties pratęsimus – net iki 66,66 proc. didesnė ir bus sudaryta galimybė tokią sutartį vykdyti net iki 12 mėnesių ilgiau, o vertinant abu pratęsimus net iki 24 mėnesių ilgiau (kas sudaro 2/3 pradinėje sutartyje nustatyto termino), tokios naujos sąlygos neabejotinai darytų įtaką tiekėjų suinteresuotumui dalyvauti 2018 Pirkime ir(ar) dalyvių pasiūlymuose nurodytoms sąlygoms (pvz. siūlomai kainai). Todėl Papildomų susitarimų sudarymas (tiek kiekvieno atskirai, tiek kartu) atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą kriterijų, kuris apibrėžia esminį pakeitimą, ir laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms.

8.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sutarties pakeitimas sudarant Papildomus susitarimus yra esminis ir pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Papildomu susitarimu 1 pirkimo paslaugų apimtis buvo išplėsta net iki 33,33 proc. pradinės sutarties vertės; o vertinant abu Pirkimo sutarties pratęsimus – net iki 66,66 proc. Tai reiškia, kad Atsakovė 2 ir Atsakovė 3 galėjo suteikti papildomų paslaugų be viešojo konkurso (nesant jokios konkurencijos) net iki 11 437 983,68 Eur su PVM. Tokiais Papildomais susitarimais akivaizdžiai iškreipiama ekonominė Pirkimo sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės naudai, pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

9.       Ieškovė paaiškino, kad VPĮ 89 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutarties pakeitimas neatitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies arba 2 dalies taikymo sąlygų, toks pakeitimas VPĮ 89 straipsnio pagrindu yra negalimas. Pirkimo sutartis negalėjo būti pakeista ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išplečiant paslaugų apimtis ir ją pratęsiant, nes tokio pakeitimo galimybė nebuvo išviešinta 2018 Pirkimo sąlygose, pakeitimais akivaizdžiai iškreipiama ekonominė Pirkimo sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės naudai, pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Papildomi susitarimai sudaryti pažeidžiant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 89 straipsnio 4 dalyje numatytas imperatyvias teisės normas, todėl turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

10.       Ieškovė nurodė, kad Papildomi susitarimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą racionalaus lėšų naudojimo principą. Pirkimo sutartis buvo pasirašyta ypatingai dideliais įkainiais, kitiems tiekėjams nesudarius jokios konkurencijos Atsakovės 2 ir Atsakovės 3 2018 Pirkimo dalyje (pastarųjų tiekėjų grupės pasiūlymas 2018 Pirkime buvo vienintelis). Analogiškų paslaugų kainos iki 2018 Pirkimo tose miesto dalyse, kuriose paslaugas teikė UAB „Stebulė“, buvo bent du kartus mažesnės. Nepaisant to, Atsakovė 1 net du kartus pasirinko tęsti šią Pirkimo sutartį ir toliau permokėti už paslaugas, nors Pirkimo sutarties pakeitimų atlikimo metu rinkoje siūlomos analogiškų paslaugų kainos buvo mažesnės. Atsakovė 1 turėjo išnaudoti galimybes ieškoti kitų teisėtų būdų kaip gauti būtinas Vilniaus miesto Šiaurinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros paslaugas tuometines rinkos kainas atitinkančiais įkainiais, tačiau to nepadarė. Tai rodo Atsakovės 1 neteisėtą ir nerūpestingą elgesį neracionaliai naudojant savivaldybės lėšas bei sąmoningai leidžiant Atsakovei 2 ir Atsakovei 3 uždirbti viršpelnius.

11.       Ieškovė pažymėjo, kad nors CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato restitucijos taikymo taisykles, kai sandoris pripažįstamas niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau ieškovė nesiekia, kad būtų taikoma restitucija, ir tokio reikalavimo nereiškia. Ieškovės teisėti interesai bus apginti, jei Papildomi susitarimai bus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kadangi teismui konstatavus minėtų susitarimų negaliojimą išnyks pagrindas reikalauti 915 056,81 Eur nuostolių, patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos, atlyginimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės UAB „VSA Vilnius“ atmetė. 

13.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė būtų praleidusi ginčo teisiniams santykiams aktualų ir taikytiną

14.       Teismas konstatavo, kad ieškovė turi materialinį suinteresuotumą ginčyti Papildomą susitarimą 1, nes su šiuo sandorio sudarymo faktu ir jo sąlygomis Atsakovės 1 ieškovės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai kitoje civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1450-432/2024). Teismas nusprendė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Papildomą susitarimą 2, nes šis sutarimas buvo sudarytas 2022 m. rugpjūčio 31 d., o VMSA prašomų priteisti civilinėje byloje Nr. e2-1450-432/2024 nuostolių dydį sieja su sumomis už 2022 m. vasario–liepos mėnesio laikotarpį, vykdant Papildomą susitarimą 1.

15.       Papildomi susitarimai 1 ir 2 buvo sudaryti nepažeidžiant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto,  kadangi nagrinėjamu atveju egzistavo poreikis užtikrinti miesto teritorijų tvarkymą (viešą interesą) ir šis poreikis buvo sąlygotas aplinkybių, kurių VMSA, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, negalėjo objektyviai numatyti. O būtent, kad jos dar 2021 m. gegužės 28 d. paskelbtos viešojo pirkimo procedūros dėl tiekėjų inicijuotų ginčų negalės būti vykdomos ir bus sustabdytos beveik 1,5 metų laikotarpiui ir kad šio konkretaus 2021 Pirkimo atveju bus tiekėjų inicijuotas ne vienas, o keli teisminiai ginčai vienas po kito. Teismas konstatavo, kad Papildomų susitarimų sudarymo poreikis nagrinėjamu atveju buvo iškilęs (dėl VMSA pareigos užtikrinti miesto teritorijų tvarkymą / viešo intereso), ir šis poreikis buvo sąlygotas aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija (VMSA) objektyviai negalėjo kontroliuoti. Teismas nusprendė, kad egzistavo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta viena būtinųjų sąlygų viešojo pirkimo sutarties pakeitimui.

16.       Teismas nusprendė, kad ieškovės teiginiai, jos Atsakovė 1 turėjo susiklosčiusioje situacijoje ieškoti „kitų būdų“ užtikrinti miesto tvarkymo paslaugų teikimą, net aiškiai nenurodant, kokie teisėti kiti būdai tai galėtų būti arba konstruojant hipotetines ir „pritemptas“ situacijas, kurios paneigtos atsakovų atsiliepimuose ir triplikuose, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

17.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sutarties pakeitimais nebuvo iš esmės pakeistas Pirkimo sutarties pobūdis, kadangi jais nebuvo nustatytos kokios nors neįprastos ir nenumatytos pradinėje Pirkimo sutartyje sąlygos, nebuvo įtrauktas naujas pirkimo objektas, nepasikeitė Pirkimo sutarties požymiai, nebuvo pakeisti paslaugų įkainiai / kaina / jos skaičiavimo principai ir pan., abejuose susitarimuose numatyta, kad taikomos visos Pirkimo sutarties nuostatos. Be to, teismas vertino, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad nustačius ilgesnį paslaugų teikimo terminą (ne 36, o 48 mėnesius), neabejotinai būtų dalyvavę kiti tiekėjai ir teikę kitus pasiūlymus, juo labiau, kad paslaugų teikimo terminas nebuvo pasiūlymų vertinimo kriterijus minėtame pirkime.

18.       Teismas vertino, kad netiesiogiai ieškovės nenuoseklumą bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtinta tai, kad: pati ieškovė teikė VMSA siūlymus pratęsti Pirkimo sutartį dėl užsitęsusių 2021 Pirkimo procedūrų; ieškovė tuo pačiu laikotarpiu vykdė identiško pobūdžio viešojo pirkimo sutartis dėl tvarkymo paslaugų teikimo Vilniaus miesto teritorijose (Pietinės–Rytinės miesto dalies bei Vakarinės I miesto dalies), kurios buvo pakeistos identiškais papildomais susitarimais, pratęsiant paslaugų teikimo terminą ir įsigyjant papildomas paslaugas, nes naujai paskelbto viešojo pirkimo procedūros buvo sustabdytos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokių pakeitimų ieškovė nekvestionavo; vien 2024 m. tarp VMSA ir ieškovės buvo sudaryta nemažai papildomų susitarimų dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimų, kurių vertė viršijo 27 mln. Eur, kurie taip pat nėra ieškovės ginčijami.

19.       Teismas nurodė, kad plačiau nepasisakys dėl ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių ir argumentų (pvz., neracionalaus valstybės lėšų naudojimo sudarant papildomus susitarimus ir pan.), kadangi, teismas vertino, kad jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir neįtakoja galutinio procesinio rezultato byloje.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo:

20.1.                      Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tokiais šioje civilinėje byloje aktualiais klausimais – ar 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB (toliau – Direktyva 2007/66) dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2 straipsnio 1 dalies a) punkto ir 2 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad:

20.1.1.                      protingas laikas galimoms tiekėjų pretenzijoms ir (ar) ieškiniams teismams dėl perkančiosios organizacijos veiksmų išnagrinėti būtų eliminuojamas iš planuojamų pirkimo procedūrų tinkamam įvykdymui būtino laiko?

20.1.2.                      perkančiųjų organizacijų galimų išlaidų įsigyjant prekes ar paslaugas padidėjimas pirkimo procedūras vykdant tokiais terminais, kai protingas laikas galimoms tiekėjų pretenzijoms ir (ar) ieškiniams teismams dėl perkančiosios organizacijos veiksmų išnagrinėti eliminuojamas iš planuojamų pirkimo procedūrų tinkamam įvykdymui būtino laiko, galėtų būti perkeliamos tiekėjams, kurie sąžiningai teikė pretenzijas ir (ar) ieškinius šiose pirkimo procedūrose, kaip perkančiųjų organizacijų nuostoliai?

20.2.                      Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį tenkinti.

20.3.                      Priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

21.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl pirkimo procedūrų planavimo laiko, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai nepripažino Papildomų susitarimų prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

21.2.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė „aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti“ sąvoką, o tai lėmė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų pažeidimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. 3 mėnesių viešojo pirkimo procedūrų terminas, „išmetus nepagrįstai tiekėjų inicijuotų teisminių ir neteisminių procesų laiką“, teismo buvo laikytas protingu ir pakankamu, tačiau vadovaujantis šia teismo logika, yra tinkama ir teisinga viešojo pirkimo procedūrų trukmę planuoti apskritai eliminuojant tiekėjų skundų ir(ar) ieškinių dėl pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos sprendimų teikimo galimybę. Tokia logika prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES (toliau – Direktyva 2014/24) nuostatoms, VPT išaiškinimams bei teismų praktikai dėl „nenumatytų aplinkybių“, kadangi perkančioji organizacija planuodama naują pirkimą privalo atsižvelgti į savo ankstesnių tokio pobūdžio pirkimų trukmę, taip pat į neteisminių ir teisminių ginčų trukmę tokiuose ankstesniuose pirkimuose. Be to, laikydamas, kad yra pagrįsta eliminuoti tiekėjų pretenzijas ir ieškinius iš pirkimo procedūrų protingos trukmės, teismas sprendime iš esmės paneigė VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje numatytą tiekėjų teisę teikti pretenzijas bei skųsti teismui perkančiosios organizacijos veiksmus. Tai neatitinka ESTT praktikos dėl sąžiningo ir skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo bei tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą asmens teisę kreiptis į teismą veiksmingos teisminės gynybos.

21.3.                      Netinkamai aiškinęs ir taikęs „nenumatytų aplinkybių“ sąvoką, teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nors tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai byloje buvo pateikti. Teismas turėjo nagrinėti ir vertinti VMSA patirtį ankstesniuose analogiško pobūdžio ir sudėtingumo pirkimuose, įskaitant ir VMSA ankstesniuose pirkimuose gautų tiekėjų pretenzijų ir ieškinių trukmę, ir pagal tai spręsti, ar VMSA, organizuodama 2021 Pirkimą, galėjo objektyviai numatyti aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti poreikis pratęsti Pirkimo sutarties galiojimo terminą. Teismo tinkamai ir visapusiškai neištirtos nurodytos aplinkybės sąlygojo nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog 2021 Pirkimo paskelbimo ir vykdymo 3 mėnesių terminas buvo protingas, atitinkamai ir nepagrįstą išvadą, kad Papildomas susitarimas 1 neprieštarauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygoms.

21.4.                      Teismas savo išvadas dėl tinkamo ir protingo 2021 Pirkimo paskelbimo ir vykdymo termino visiškai nepagrįstai grindė UAB „Stebulė“ pateiktais tariamai panašių (savo pobūdžiu ir objektu) pirkimų, įvykdytų per 3 mėnesius ir trumpiau, pavyzdžiais, tačiau šių pavyzdžių negalima laikyti nei analogiškų, nei labai panašių į VMSA vykdytus 2021 Pirkimą ar 2018 Pirkimą.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, dėl to nepagrįstai sprendė, kad „nenumatytos aplinkybės“ faktiškai turėjo tiesioginę įtaką Pirkimo sutarties vykdymui, ir tai lėmė, kad Papildomas susitarimas 1 buvo nepagrįstai laikytas neprieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo išvada, jog leidus įvykdyti / užbaigti Pirkimo sutartį joje numatytu terminu, jo nepratęsus, neapibrėžtam laikui nutrūktų viešojo pobūdžio ir viešą interesą turinčių miesto teritorijų tvarkymo paslaugų teikimas, niekaip nepagrindžia priežastinio ryšio tarp „nenumatytų aplinkybių“ ir Pirkimo sutarties. Pirkimo sutartis dėl viešo pobūdžio paslaugų nebuvo sudaryta neapibrėžtam laikui ir pasibaigus joje numatytam terminui šių paslaugų teikimas taip pat turėjo pasibaigti.

21.6.                      Skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 28 punktas neatitinka jos aprašomosios dalies 1.4 ir 1.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių. Motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodoma, kad ieškovė ginčijo Papildomus susitarimus dėl prieštaravimo imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoms, be kita ko, teigdama, kad Pirkimo sutarties pakeitimas buvo esminis. Ieškovė esminio pakeitimo argumentą naudojo ginčydama Papildomus susitarimus kaip prieštaraujančius VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto imperatyvioms sąlygoms.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Papildomą susitarimą 2 neprieštaraujančiu VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvui. Aplinkybė, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo pateikusi kasacinį skundą byloje, kurioje abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai jos atžvilgiu buvo neigiami ir įsiteisėję, negali būti aiškinama kaip užkirtusi kelią VMSA užbaigti viešojo pirkimo procedūras naujų sutarčių sudarymu bei pateisinusi Papildomo susitarimo 2, kuriuo buvo dar kartą pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas, sudarymą.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad VMSA negalėjo pasinaudoti neskelbiamų derybų būdu, siekdama įsigyti Vilniaus miestui reikalingas paslaugas tuo laikotarpiu, kuriuo egzistuoja nenumatytos aplinkybės, trukdančios užbaigti atviro konkurso procedūras. Nurodydamas, kad šis būdas taikomas tik išimtiniais atvejais ir tik esant griežtai įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismas tarp kitų sąlygų nurodė ir šią – jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sutarties pratęsimų atitikties VPĮ 89 straipsnių normoms, laikė, kad yra tokios aplinkybės (įvykiai), kurių VMSA negalėjo numatyti; kitu atveju – pasisakydamas dėl neskelbiamų derybų būdo taikymo, analogiškų aplinkybių teismas nelaikė sudarančiomis pagrindą šį būdą taikyti. Tokia teismo pozicija yra prieštaringa ir neatitinka teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų.

21.9.                      Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177 straipsnio 1 dalies bei 185 straipsnio normas, nepagrįstai netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų kitų galimų VMSA veikimo būdų, kuriais miestui reikalingos paslaugos galėjo būti įsigyjamos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, tame tarpe ir racionalaus lėšų naudojimo principo (VPĮ 17straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teismas nevertino ir nepasisakė dėl VMSA galimybės sudaryti atskirą sutartį Antakalnio dalyje, o ne pirkti šias paslaugas kompleksiškai su Verkių ir Žirmūnų dalimis, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino kitas reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl VMSA sąmoningo siekio mokėti tiekėjų grupei pagal Pirkimo sutartį tuometinių rinkos kainų neatitinkančiais įkainiais, nebuvimo, kas taip pat sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

21.10.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra poreikio tirti kitų ieškovės nurodytų VMSA galimų veikimo būdų, kadangi jie yra svarbūs ne šioje byloje, o kitoje civilinėje byloje pagal VMSA ieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarčiai, priimtai sustabdytoje civilinėje byloje Nr. e2-471-577/2024. Be to, skundžiamame sprendime nepagrįstai remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, nurodant, kad ieškovės argumentai dėl VMSA galimų veikimo būdų, siekiant gauti paslaugas nepratęsiant Pirkimo sutarties, teismo jau buvo atmesti kaip nepagrįsti. Ši teismo išvada prieštarauja vėlesnei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarčiai.

21.11.                      Teismas nepagrįstai suteikė prioritetinę galią viešajam interesui prieš teisingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus. Viešo intereso (teikti nepertraukiamas miesto priežiūros paslaugas) tenkinimo poreikis negali nustelbti teisės viršenybės principo. Teisei prieštaraujančių sandorių sudarymas ir tokių neteisėtų sandorių vėlesnis panaudojimas teismo procese prieš kitą asmenį, siekiant nepagrįstai prisiteisti itin dideles tariamų nuostolių sumas, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir teisinės valstybės principų. Viešo intereso nepertraukiamai teikti miesto priežiūros paslaugas užtikrinimas negali būti pateisinamas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių sudarymu, kurie, be kita ko, pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus bei viešųjų pirkimų imperatyvą racionaliai naudoti biudžeto lėšas.

21.12.                      Papildomais susitarimais pratęsiant Pirkimo sutarties galiojimo terminą atliktas esminis pakeitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą, nesivadovavo teismų praktika dėl šios sąlygos aiškinimo ir taikymo, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 2018 Pirkimo sąlygomis, o tai lėmė, jog Papildomi susitarimai nepagrįstai nebuvo laikyti prieštaraujančiais imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies normoms. Papildomais susitarimais buvo išplėsta Pirkimo sutarties paslaugų apimtis, įsigyjant papildomas paslaugas ir pratęsiant Pirkimo sutarties vykdymo terminą. Pirkimo sutarties termino pratęsimas buvo atliktas ne dėl pradinėje Pirkimo sutartyje numatytų paslaugų, kurioms būtų reikalingas papildomas terminas, tačiau dėl papildomo paslaugų kiekio, kuris nebuvo numatytos Pirkimo sutartyje ir kurio poreikis kilo ne dėl Pirkimo sutarties vykdymo metu nustatytų ir su šia sutartimi susijusių aplinkybių. Kadangi tiekėjai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir konkuruoja tarpusavyje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo, akivaizdu, kad tuo atveju jei tiekėjai būtų žinoję apie tai, kad 2018 m. pirkimo paslaugų apimtis pagal atskirus Pirkimo sutarties pratęsimus net iki 33,33 proc. vertės galėtų būti didesnė, o vertinant abu pratęsimus – net iki 66,66 proc. didesnė ir bus sudaryta galimybė tokią sutartį vykdyti net iki 12 mėnesių ilgiau, o vertinant abu pratęsimus net iki 24 mėnesių ilgiau (kas sudaro 2/3 pradinėje sutartyje nustatyto termino), tokios naujos sąlygos neabejotinai darytų įtaką tiekėjų suinteresuotumui dalyvauti 2018 m. pirkime ir(ar) dalyvių pasiūlymuose nurodytoms sąlygoms (pvz. siūlomai kainai).

21.13.                      Papildomais susitarimais pratęsiant Pirkimo sutarties galiojimo terminą atliktas esminis pakeitimas ir pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygą, nesivadovavo aktualia teismų praktika, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 2018 Pirkimo sąlygomis, o tai lėmė, jog Papildomi susitarimai, kuriais buvo išplėstos paslaugų apimtys ir nustatytas papildomas paslaugų teikimo terminas, nepagrįstai nebuvo laikyti prieštaraujančiais imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto normoms bei pažeidžiančiais skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Papildomu susitarimu 1 pirkimo paslaugų apimtis buvo išplėsta net iki 33,33 proc. pradinės sutarties vertės; o vertinant abu Pirkimo sutarties pratęsimus – net iki 66,66 proc. Tai reiškia, kad Atsakovė 2 ir Atsakovė 3 galėjo suteikti papildomų paslaugų be jokio viešojo konkurso (nesant jokios konkurencijos) iki 5 718 991,84 Eur su PVM pagal kiekvieną pakeitimą; iš viso net iki 11 437 983,68 Eur su PVM. Tokiais Papildomais susitarimais buvo akivaizdžiai iškreipta ekonominė Pirkimo sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės naudai, pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Be to, Papildomas susitarimas 2 sudarytas jau po to, kai VMSA 2021 m. rugsėjo 24 d. susipažino su 2021 Pirkime pateiktais pasiūlymais ir juose nurodytomis kainomis, kurios buvo mažesnės nei Pirkimo sutartyje numatytos (tame tarpe ir UAB „Stebulė“ pasiūlymo kainos V (Antakalnis), VI (Žirmūnai) ir VII (Verkiai) Pirkimo objekto dalyse), o tai reiškia, kad VMSA tiksliai žinojo, kad Papildomo susitarimo 2 sudarymo metu tas pats ūkio subjektas (UAB „Stebulė“) tas pačias paslaugas gali suteikti mažesniais įkainiais, nei nustatyti Pirkimo sutartyje ir, atitinkamai, Papildomame susitarime 2. UAB „Stebulė“ gavo ekonominę naudą, nes galėjo tas pačias paslaugas teikti didesniais įkainiais ir todėl Pirkimo sutarties ekonominė sutarties šalių pusiausvyra iš esmės pasikeitė tiekėjų grupės naudai. Vertindamas Papildomų susitarimų atitiktį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto normoms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje dėl nuostolių, nurodydamas, kad apeliacinis teismas nusprendė, jog nėra pagrindo Pirkimo sutarties pakeitimą vertinti kaip pakeičiantį ekonominę sutarties šalių pusiausvyrą ar sutarties apimtį. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas atskiras reikalavimas dėl Papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

21.14.                      Pirmosios instancijos teismo klaidingai interpretuotos aplinkybės patvirtina, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio įrodymų vertinimo taisykles, o tai įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirma, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pati ieškovė teikė Atsakovei 1 siūlymus pratęsti Pirkimo sutartį dėl užsitęsusių 2021 Pirkimo procedūrų, tačiau tai realių faktinių aplinkybių neatitinkantis teiginys, nes tokių siūlymų ieškovė niekada VMSA neteikė ir negalėjo teikti, nes nėra Pirkimo sutarties šalis. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomus susitarimus, kuriais buvo pakeistos ieškovės su VMSA 36 mėnesių terminui sudarytos 2018 m. lapkričio 23 d. pirkimo sutartys dėl bendro naudojimo teritorijų tvarkymo paslaugų dviem Vilniaus miesto dalims (pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto Vakarinės I dalies ir pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto Pietinės–Rytinės dalies), laikė identiškais skundžiamiems Papildomiems susitarimams. Sprendime daroma nepagrįsta išvada, kad šių sutarčių pakeitimų teisėtumo ieškovė niekada nekvestionavo ir laikė juos teisėtais. Užsitęsus pirkimo procedūroms, ne tiekėjas inicijuoja pasirašytų ankstesnių pirkimo sutarčių keitimus, o perkančioji organizacija, nes būtent ji yra atsakinga už pirkimų planavimą ir vykdymą, taip pat, būtent ji šiuo atveju turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą viešo pobūdžio paslaugų teikimą. Trečia, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi UAB „Stebulė“ per teismo posėdį pademonstruotu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų išrašu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė taip pat neginčijo ir nekvestionavo 2024 m. tarp VMSA ir ieškovės sudarytų papildomų susitarimų dėl viešojo pirkimo sutarčių dėl atitinkamų paslaugų savivaldybei teikimo pakeitimų. Nė vienas iš UAB „Stebulė“ nurodytų 2024 m. papildomų susitarimų nėra sudarytas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; taip pat nėra sudarytas dėl to, kad pirkimo procedūros buvo sustabdytos ar negalėjo būti baigtos dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie 2024 m. papildomi susitarimai buvo identiški šioje byloje ginčijamiems Papildomiems susitarimams ir (ar) kodėl ieškovė juos taip pat turėjo kvestionuoti.

21.15.                      Nors pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiamame sprendime ne kartą minėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą byloje dėl nuostolių priteisimo bei rėmėsi joje pateiktais išaiškinimais, tačiau minėtoje nutartyje pateikta teismo motyvacija prieštarauja vėlesnei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarčiai toje pačioje byloje, kurioje teismas, be kita ko, išaiškino, kad negali būti besąlygiškai remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos visiškai kitos aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. išaiškinimai nėra prejudiciniai šioje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo jais besąlygiškai remtis.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „GRINDA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      VMSA, kaip protinga ir atsakinga perkančioji organizacija įvertino aplinkybių visumą konkrečioje situacijoje ir priėmė pagrįstus, tinkamus bei optimalius sprendimus. Nepagrįsti ir nelogiški ieškovės teiginiai, kad perkančioji organizacija (VMSA) galėjo planuotis ir pradėti 2021 Pirkimą anksčiau. Perkančioji organizacija negali ankščiau laiko įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, jei turi galiojančias sutartis dėl tapačių prekių, paslaugų ar darbų, taip pat analogiškų pirkimų vykdymo aplinkybės ne visuomet būna analogiškos, pvz. teisminių ginčų gali nebūti arba jie užtrunka trumpiau. Paprastai tokio pirkimo procedūroms numatomas 3 mėnesių terminas (nuo pradžios (paskelbimo) iki pabaigos (sutarties sudarymo), įskaitant protingai numatomą pretenzijų nagrinėjimą ir ginčų tikimybę. Vien ieškovės nuomonė, kad 1,5 metų užtrukę teisminiai procesai negali būti nenumatytomis aplinkybėmis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir teisingumo bei nesudaro ieškovei prielaidos teigti, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus.

22.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės teiginius, kad VMSA turėjo ieškoti „kitų būdų“ užtikrinti miesto tvarkymo paslaugų teikimą, vertintino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Ieškovė aiškiai nenurodė, kokie teisėti „kiti būdai“ tai galėtų būti. Be to, teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad VMSA negalėjo rinktis neskelbiamų derybų būdo. Teismas teisingai nurodė, kad: i) tuo metu jau buvo paskelbtas ir pradėtas vykdyti viešasis pirkimas atviro konkurso būdu; ii) pagal VPĮ 71 straipsnį, prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami tik esant griežtai įstatyme numatytoms sąlygoms; jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas; jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus.

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino, kad jeigu viešojo pirkimo sutarties pakeitimas atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, tuomet toks pakeitimas neturi būti vertinamas pagal esminio pakeitimo kriterijus, įtvirtintus VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.

22.4.                      Ieškovė selektyviai sau palankia linkme traktuoja atskiras teisės aktų nuostatas bei teismų sprendimus ir pristato savo viziją kaip turėjo elgtis perkančioji organizacija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, objektyviai nustatė bei įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisėtą ir teisingą sprendimą.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas. Pirkimo sutarties pratęsimas Papildomais susitarimais iš esmės nepakeitė pačios sutarties pobūdžio, kadangi pratęsus sutartį toliau buvo perkamos tos pačios miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugos pagal iki tol buvusias sutarties sąlygas. Taip pat tokiais pakeitimais nebuvo siekiama išvengti ir įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, kadangi 2021 Pirkimas, dėl kurio nepagrįsto stabdymo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kilo poreikis pasirašyti papildomus susitarimus, jau buvo teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas. Galiausiai atlikti Pirkimo sutarties pakeitimai neviršijo įstatyme nustatytos leistinos procentinės pradinės pirkimo vertės.

23.2.                      Pirkimo procedūros sustabdymas dėl kilusio teisminio ginčo yra priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kadangi pirkimo procedūrų sustabdymas dėl kilusio teisminio ginčo yra išorinė (nepriklausanti nuo perkančiosios organizacijos) aplinkybė, taip pat tokios aplinkybės perkančioji organizacija negali nuspėti, kadangi ruošiantis vykdyti viešąjį pirkimą nėra galimybės numatyti, ar tiekėjai apskųs pirkimo procedūroje priimtus sprendimus ir kokią įtaką tai padarys pirkimo procedūros trukmei. Nors teisės aktuose yra numatyta tiekėjų teisė apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, tačiau iš anksto įvertinti jų apimtį ir trukmę perkančioji organizacija neturi objektyvios galimybės. Perkančioji organizacija negali apsidrausti nuo visų teisminių ginčų tikimybių, kadangi turėtų tik pasirašiusi pirkimo sutartį, jau skelbti ir naują viešąjį pirkimą paslaugoms, kurios bus reikalingos tik po kelerių metų.

23.3.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė VMSA turimos patirties ankstesniuose analogiškuose pirkimuose, kad VMSA 2021 Pirkimą turėjo planuoti ir skelbti bent prieš 8 mėnesius. Šiuo atveju ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis nesudaro jokio pagrindo tas teismo išvadas laikyti nepagrįstomis ar juo labiau teigti, neva teismas tam tikrų aplinkybių iš viso netyrė. Ieškovė visiškai nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad net ir paskelbus 2021 Pirkimą ieškovės nurodytu terminu bei išsprendus UAB „Mano aplinka“ inicijuotą teisminį ginčą iki Pirkimo sutarties galiojimo pabaigos, Papildomo susitarimo 1 sudarymo poreikis būtų kilęs dėl pačios ieškovės vėliau pateiktos pretenzijos bei kilusio teisminio ginčo, kuris tęsėsi iki pat 2022 m. rugsėjo 2 d.

23.4.                      Nors ieškovė teigia, kad Papildomo susitarimo 2 sudarymo metu neegzistavo jokios išorinės aplinkybės (teisminiai ginčai), kurių VMSA, būdama apdairi ir protinga, negalėjo numatyti ir kurios galėjo sutrukdyti sudaryti naujas pirkimo sutartis su 2021 Pirkimo laimėtoja atitinkamose 2021 Pirkimo objekto dalyse, tačiau dėl besitęsiančio teisminio ginčo pagal ieškovės pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, nebuvo galimybės užbaigti 2021 Pirkimo procedūros ir pasirašyti naujų 2021 Pirkimo sutarčių iki Papildomu susitarimu 1 nustatyto paslaugų teikimo termino pabaigos. Šiuo atveju pagal Pirkimo sutartį miesto tvarkymo paslaugų teikimo terminas turėjo pasibaigti 2021 m. rugpjūčio 31 d., tačiau dėl nepagrįstų tiekėjų (įskaitant ieškovę) pretenzijų ir ieškinių, 2021 Pirkimo procedūra buvo sustabdyta iki pat 2022 m. liepos 14 d. (beveik 11 mėnesių), taigi net jei VMSA būtų atsižvelgusi į Pirkimo sutarties sudarymu pasibaigusio viešojo pirkimo trukmę, kaip siūlo ieškovė, 8 mėnesių termino taip pat būtų neužtekę 2021 Pirkimo procedūroms užbaigti, o tai tik patvirtina, kad realiai įvertinti būsimą viešojo pirkimo procedūros trukmę ir nuspėti tiekėjų pretenzijas, ieškinius, laikinąsias apsaugos priemones ir teisminių bylų trukmę nėra įmanoma.

23.5.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Pirkimo sutarties keitimo priežastis – visai kitame pirkime (2021 Pirkime) vykstantys teisminiai ginčai, niekaip nėra susijusi su Pirkimo sutarties vykdymu. Ginčijami Papildomi susitarimai buvo sudaryti tikslu pratęsti Pirkimo sutarties galiojimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. Ginčijami Papildomi susitarimai buvo sudaryti ne VMSA pageidavimu / iniciatyva, priešingai, poreikis pasirašyti Papildomus susitarimus kilo dėl nuo VMSA nepriklausančių aplinkybių – nepagrįstais tiekėjų ieškiniais sustabdytų 2021 Pirkimo procedūrų, nors kaip paaiškėjo išnagrinėjus tiekėjų ieškinius, šie buvo visiškai nepagrįsti. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pripažinęs, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi nenumatyta padėtis, pateisinanti VMSA sprendimą sudaryti Papildomus susitarimus, t. y. teismas jau konstatavo, kad šie Papildomi susitarimai buvo ne tik teisėti, bet ir reikalingi visuomenės interesams užtikrinti. Taigi, skundžiamame sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad Papildomo susitarimo 1 ir Papildomo susitarimo 2 sudarymo poreikis buvo iškilęs (dėl VMSA pareigos užtikrinti miesto teritorijų tvarkymą / viešo intereso), ir šis poreikis buvo sąlygotas aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija (VMSA) objektyviai negalėjo kontroliuoti, tokiu mastu numatyti ir užkirsti joms kelią. Tai yra, egzistavo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta vieną būtinųjų sąlygų viešojo pirkimo sutarties pakeitimui.

23.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės teiginiai, jog VMSA turėjo susiklosčiusioje situacijoje ieškoti „kitų būdų“ užtikrinti miesto tvarkymo paslaugų teikimą, net aiškiai nenurodant, kokie kiti teisėti būdai galimi arba konstruojant hipotetines ir „pritemptas“ situacijas, kurios paneigtos atsakovų atsiliepimuose ir triplikuose.

23.7.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto normą. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujo pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Esminio pakeitimo samprata, esminiam pakeitimui būdingi požymiai yra apibrėžti VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties bendrasis pobūdis; taip pat kai tenkinama bent viena iš šioje dalyje numatytų sąlygų. Apeliaciniame skunde dėstomi ieškovės samprotavimai, kad Papildomais susitarimais atliktas esminis Pirkimo sutarties keitimas, yra visiškai nepagrįsti. Įstatyme esant nustatytiems kriterijams, kurių laikantis leidžiama keisti pirkimo sutartį neatliekant naujos pirkimo procedūros, tokių kriterijų įgyvendinimo (šiuo atveju – sutarties keitimo neviršijant įstatyme nustatytos leistinos pakeitimų vertės) nėra pagrindo laikyti esminiu (ir įstatymo draudžiamu) sutarties pakeitimu.

23.8.                      Nepagrįstas ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Ieškovės prašymas dėl kreipimosi į ESTT grindžiamas ne kokiu nors Europos Sąjungos teisės normų neaiškumu, o savo subjektyviu nesutikimu su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir išsprendė ginčą. Prašyme formuluojami klausimai orientuoti į abstrakčias ir galimai spekuliatyvias aplinkybes, abi klausimų dalys (a ir b) grindžiamos prielaidomis, subjektyviomis vertinimo kategorijomis, tokiomis kaip „protingas laikas“ ar „perkančiųjų organizacijų nuostoliai“, šios sąvokos reikalauja faktinių aplinkybių vertinimo, o tai nėra ESTT kompetencija prejudicinio sprendimo procedūroje. Be to, antrasis (b) klausimas apskritai nėra aktualus šioje civilinėje byloje kilusiam ginčui spręsti, kadangi jame keliamas klausimas, susijęs su perkančiosios organizacijos veiksmų finansinių pasekmių perkėlimu „sąžiningiems tiekėjams“. Ieškovės kaip tiekėjos „sąžiningumas“ yra kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1450-432/2024 dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Minimoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas jau 2024 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. e2A-22-330/2024 yra konstatavęs ieškovės neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą sprendžiant dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti dėl nepagrįsto ieškinio užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių padarytus nuostolius. Apeliaciniame skunde formuluojami klausimai ESTT vertintini kaip ieškovės bandymas nuneigti įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas išvadas.

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Stebulė“ prašo: atmesti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl pirkimo procedūrų planavimo laiko, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai nepripažino Papildomų susitarimų prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo atveju pakeitimai atlikti teisėtai, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo reikalavimų.

24.2.                      Nepagrįsti jokiais teisiškai pagrįstais argumentais ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė „aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti“ sąvoką. Atliekant pakeitimus buvo vadovaujamasi VPĮ 89 straipsnio normomis bei užtikrintas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, jog VMSA ankstesni panašūs pirkimai buvo įvykdyti sėkmingai (t. y. vykdant viešuosius pirkimus tomis pačiomis sąlygomis (laiko atžvilgiu), nėra pagrindo teigti, jog tokia situacija neatitinka nenumatytų aplinkybių sąvokos ar, kad 2021 Pirkimas buvo paskelbtas skubotai ar neapgalvotai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad VMSA atsakingai ruošėsi 2021 Pirkimui bei įvertino galimas grėsmes, tačiau numatyti, jog viešojo pirkimo procedūra dėl kilusių ginčų bus sustabdyta daugiau nei metus, nėra galimybės. Tokių aplinkybių nustatyti nei atsižvelgiant į ankstesnes pirkimų procedūras, nei į ankstesnius ginčus nėra įmanoma. Be kita ko, nebūtų racionalu ar proporcinga apie ateityje būsiančius pirkimus skelbti prieš 1,5 metų laikotarpį. Būtinybė atlikti pakeitimus kilo dėl užsitęsusių naujo 2021 Pirkimo procedūrų, kadangi iškilo objektyvi grėsmė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu nutrūks miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų tiekimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad dėl kilusių nenumatytų aplinkybių objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu. VMSA negalėjo numatyti, jog dėl 2021 Pirkimo bus pateikti du atskiri ieškiniai vienas po kito, o tai atitinka nenumatytų aplinkybių sąvoką. Iš ieškovės nebuvo atimta teisė kreiptis į teismą, tačiau ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo įvertinti, jog atmetus ieškinį, ji turės atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes (ankstesnių VMSA pirkimų praktiką), todėl priėmė pagrįstą sprendimą, jog 2021 Pirkimas nebuvo skelbiamas per vėlai. Pati ieškovė yra sudariusi sutartis analogiškai vykdytuose (laiko atžvilgiu) viešuosiuose pirkimuose. Tai reiškia, kad ieškovė pakeitimus ginčija tuo pagrindu, jog VMSA pasirinko per trumpą viešųjų pirkimų vykdymo terminą, nors kituose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose sutartys buvo sudarytos su ieškove, buvo taikomas analogiškas ar panašus terminas. Ieškovės argumentai dėl 2021 Pirkimo sudėtingumo neturi reikšmės, kadangi įvertinus nepagrįstai VMSA taikytų laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpį, VMSA būtų atrinkusi naują paslaugų teikėją bei sudariusi su juo naują sutartį per 3 mėnesius ar greičiau. Tai reiškia, jog VMSA teisingai įvertino 2021 Pirkimo sudėtingumą ir paskelbė apie 2021 Pirkimą laiku.

24.4.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad UAB „Stebulė“ nurodytų pirkimų pavyzdžių negalima laikyti nei analogiškais, nei labai panašiais į VMSA vykdytus 2021 Pirkimą ar 2018 Pirkimą ir dėl to jais negalima vadovautis. Priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Stebulė“ nurodytos pavyzdinės viešųjų pirkimų procedūros yra sudarytos tuo pačiu įstatyminiu pagrindu, todėl yra analogiškos ar labai panašios. Tai, jog buvo nagrinėjamos ir kitų viešojo administravimo subjektų sudarytos viešųjų pirkimų sutartys, tik patvirtina, jog prieš atliekant 2021 Pirkimą buvo atliekama išsami viešųjų pirkimų praktikos analizė ir parenkamas tinkamas 2021 Pirkimo paskelbimo terminas.

24.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai aiškino „nenumatytų aplinkybių“ įtaką  Pirkimo sutarties vykdymui. Pakeitimai buvo atlikti dėl ne nuo VMSA priklausančių aplinkybių, o dėl ieškovės veiksmų. Ieškovės veiksmai tiesiogiai lėmė būtinybę sudaryti pakeitimus, kadangi ieškovė inicijavo teisminį procesą, kuris tiesiogiai sustabdė 2021 Pirkimo procedūrų vykdymą. Tai reiškia, jog ieškovės veiksmai tiesiogiai lėmė Pirkimo sutarties pakeitimų sudarymą. Be to, abu ieškiniai, dėl kurių buvo privaloma atlikti pakeitimus, buvo nepagrįsti, o tai reiškia, jog 2021 Pirkimo procedūra užsitęsė dėl nuo VMSA nepriklausančių aplinkybių. Nepagrįstų ieškinių pateikimo VMSA akivaizdžiai negali kontroliuoti, valdyti ar užkirsti jiems kelio.

24.6.                      Nors ieškovė teigia, kad jos inicijuotas ginčas buvo užbaigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi, dėl to Papildomo susitarimo 2 sudarymo metu neegzistavo jokios išorinės aplinkybės (teisminiai ginčai), kurių VMSA, būdama apdairi ir protinga, negalėjo numatyti ir kurios galėjo sutrukdyti sudaryti naujas pirkimo sutartis su 2021 Pirkimo laimėtoja atitinkamose 2021 Pirkimo objekto dalyse, tačiau VMSA naują sutartį galėjo sudaryti tik 2022 m. rugsėjo 2 d., kai buvo išspręstas kasacinio skundo priėmimo klausimas.

24.7.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino neskelbiamų derybų būdo galimybes bei atsižvelgė į kitus ieškovės siūlymus, tačiau pagrįstai nusprendė, jog kitų būdų taikymas nebuvo galimas. 

24.8.                      Pakeitimai buvo sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas tada, kai situacija atitinka ir šias sąlygas: i) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; ii) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Pirkimo sutarties pakeitimai atitinka minėtas sąlygas, nes: i) ieškovė nekėlė klausimo, kad atliekant Papildomus susitarimus buvo pakeistas 2018 Pirkimo sutarties pobūdis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme; ii) atskiro pakeitimo vertė yra 33 proc. Pirkimo sutarties kainos, o bendra sutarties pakeitimų vertė sudaro 66 proc.

24.9.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Papildomų susitarimų neatitikimo VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktams, tačiau Pirkimo sutarties pakeitimai buvo atlikti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalimi, VPĮ 89 straipsnio 4 dalimi, vertinant ar pakeitimai atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, nereikia atsižvelgti į VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai yra, ieškovė apeliaciniame skunde vertina VPĮ 89 straipsnio 4 dalies sąlygas, kurios pakeitimų sudarymo pagrindui nėra taikomos.

24.10.                      Nėra jokio pagrindo patenkinti ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dėl Direktyvos 2007/66, 2 straipsnio 1 dalies a) punkto bei 2 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatų tinkamo aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje nėra kilęs klausimas dėl Europos Sąjungos teisės, todėl ESTT prejudicinis sprendimas nebūtų reikšmingas šiai bylai bei tik užvilkintų procesą. Be to, ieškovė tokio prašymo neteikė pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

27.       2018 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė 1 ir tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Stebulė“ bei UAB „GRINDA“ sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų. Pirkimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad „Paslaugų teikimo terminai: 36 mėnesiai nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Paslaugų teikimo termino pratęsimas nenumatomas“. Pirkimo sutarties 47 punkte nurodyta, kad Pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis (1 t., b. l. 74–105). Pirkimo sutartis įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl paslaugos pagal Pirkimo sutartį turėjo būti teikiamos iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

28.       2021 m. gegužės 28 d. VMSA paskelbė ir pradėjo vykdyti naują viešąjį pirkimą Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugoms (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienas iš šiame pirkime dalyvavusių tiekėjų – UAB „Mano aplinka“ 2021 m. birželio 21 d. pareiškė ieškinį, ginčydamas 2021 Pirkimo sąlygas, ir jo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2482-933/2021 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2021 Pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CVP IS duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29.       2021 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutarties šalys sudarė Papildomą susitarimą „Dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kuriuo susitarė: įsigyti papildomas paslaugas ne didesnei kaip 5 718 991,84 Eur su PVM (4 726 439,54 Eur be PVM) sumai, kas sudaro 33,33 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės; papildomų paslaugų suteikimui suteikti naują 12 mėnesių terminą. Papildomo susitarimo 1 10 ir 11 punktuose nurodyta, kad Papildomas susitarimas 1 sudaromas atsižvelgiant į tai, kad „<...> paslaugų teikimo terminas pasibaigia 2021 m. rugpjūčio 31 d., tačiau, Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimas negali būti nutrauktas ar sustabdytas dėl kilusių teisminių ginčų, kadangi tai pažeistų viešąjį interesą, Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, pagal kurias miesto teritorijos privalo būti tvarkomos nuolat, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus miesto teritorijos tvarkymui“, „būtina teikti Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas iki kol nebus pagal vykdomą pirkimą išrinktas laimėjęs pasiūlymas ir sudaryta nauja pirkimo sutartis“ (1 t., b. l. 106–108).

30.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2482-933/2021 UAB „Mano aplinka“ ieškinį atmetė bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos VMSA vykdomo 2021 Pirkimo procedūros iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 8 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31.       Tęsdama 2021 Pirkimo procedūras, 2022 m. sausio 22 d. VMSA sprendimu sudarė pasiūlymų eilę ir 2021 Pirkimo laimėtoja pripažino bei sudaryti sutartį I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse nusprendė su tiekėja UAB „Stebulė“. UAB „VSA Vilnius“, kuri taip pat dalyvavo 2021 Pirkime, 2022 m. vasario 4 d. pateikė perkančiajai organizacijai (Atsakovei 1) pretenziją, kurią atmetus, 2022 m. vasario 24 d. teikė teismui ieškinį ginčydama sprendimus pripažinti UAB „Stebilė“ pasiūlymus atitinkančiais 2021 Pirkimo sąlygų reikalavimus, dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, taip pat paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

32.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-414-790/2022, UAB „VSA Vilnius“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas iš dalies – sustabdytos 2021 Pirkimo I, III, IV, VI ir VII objekto dalių procedūros, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, o jeigu viešojo pirkimo sutartys jau sudarytos, sustabdytas jų vykdymas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinys buvo atmestas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-806-933/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, tačiau UAB „VSA Vilnius“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. dėl šios nutarties pateikė kasacinį skundą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34.       2022 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo sutarties šalys sudarė Papildomą susitarimą „Dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kuriuo susitarė: įsigyti papildomas paslaugas ne didesnei kaip 5 719 563,80 Eur su PVM (4 726 912,23 Eur be PVM) sumai, kas sudaro 33,33 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės; papildomų paslaugų suteikimui suteikti naują ne didesnį kaip 12 mėnesių terminą (1 t., b. l. 109–111). Papildomo susitarimo 2 10 punkte nurodyta, kad paslaugų teikimo terminas dėl vykstančių teisminių ginčų turi būti pratęstas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu.

35.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-806-933/2022, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 ir galutinai pasibaigus ieškovės UAB „VSA Vilnius“ inicijuotam teisminiam ginčui, buvo tęsiamos 2021 Pirkimo procedūros, ir 2022 m. spalio 18 d. su 2021 Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Stebulė“ sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl minėtų miesto teritorijų tvarkymo paslaugų teikimo atitinkamose miesto dalyse.

36.       VMSA kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ 962 943,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022 atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2011-653/2023 ieškovės ieškinį atmetė (1 t., b. l. 20–33). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 t., b. l. 34–50). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „VSA Vilnius“ kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (1 t., b. l. 51–53). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme UAB „VSA Vilnius“ 2024 m. balandžio 4 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti Papildomus susitarimus niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (1 t., b. l. 54–69), tačiau teismas 2024 m. balandžio 18 d. atsisakė jį priimti (1 t., b. l. 70–73).

37.       Atsižvelgdama į tai, kad civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo teismas atsisakė priimti priešieškinį, o nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, 2024 m. balandžio 22 d. UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Papildomus susitarimus niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nurodęs, kad Papildomų susitarimų sudarymo poreikis buvo nulemtas aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija objektyviai negalėjo kontroliuoti, todėl Papildomais susitarimais Pirkimo sutartis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pagrindu buvo pagrįstai pakeista. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad, jos vertinimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė „aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti“ sąvoką ir šių aplinkybių įtaką Pirkimo sutarties vykdymui (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), netyrė VMSA turimos patirties ankstesniuose analogiškuose pirkimuose, nepagrįstai kritiškai vertino kitų galimų perkančiosios organizacijos veikimo būdų, tame tarpe ir neskelbiamų derybų būdo, nepagrįstai nepripažino Papildomų susitarimų esminiais Pirkimo sutarties pakeitimais. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties pakeitimu.

Dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu

38.       VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018, 41 punktas; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 79 punktas).

39.       Kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015).

40.       VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Šį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis) turinio ir reikšmės bei VPĮ įtvirtintas viešojo pirkimo sutarčių keitimo reguliavimas, į kurio 89 straipsnį nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 81 punktas).

41.       VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. Nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių keitimo pagrindų aiškinimas ir taikymas.

42.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatytas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, pagal kurį viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

43.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, tam, kad būtų galima teisėtai pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, turi būti tenkinamos trys sąlygos: 1) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu; 2) viešojo pirkimo sutarties pakeitimas iš esmės nepakeičia viešojo pirkimo sutarties pobūdžio; 3) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertė neturi viršyti įstatyme nustatytų viršutinių pakeitimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023, 31 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 54 punktas). Šios sąlygos yra kumuliatyvios, todėl turi egzistuoti visos kartu.

44.       Apeliantė iš esmės įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, spręsdamas dėl aplinkybių, kurių būdama apdairi ir protinga perkančioji organizacija, negalėjo numatyti bei dėl šių aplinkybių įtakos sudarytai Pirkimo sutarčiai, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigų planuojant ir vykdant pirkimo procedūras, netyrė VMSA turimos patirties ankstesniuose analogiškuose pirkimuose, nevisapusiškai ištyrė kitus byloje esančius įrodymus, o tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog Papildomi susitarimai atitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvias normas ir nėra pripažintini negaliojančiais.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Papildomi susitarimai prieštarauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintoms sąlygos, kurioms esant galimas viešojo pirkimo sutarties keitimas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

46.       Pirma, Papildomi susitarimai neviršiojo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos leistinos procentinės pradinės pirkimo sutarties vertės – tiek Papildomu susitarimu 1, tiek Papildomu susitarimu 2, paslaugų vertė buvo ne didesnė kaip 5 718 991,84 Eur su PVM (4 726 439,54 Eur be PVM) ir tai sudarė 33,33 proc. pradinės sutarties vertės. Atsižvelgus į tai, Papildomi susitarimai dėl Pirkimo sutarties pakeitimo neviršijo maksimalios 50 proc. pradinės pirkimo vertės, o abu pakeitimai – 100 proc. pradinės pirkimo vertės.

47.       Antra, Pirkimo sutarties pakeitimai iš esmės nepakeitė viešojo pirkimo sutarties pobūdžio, nes sudarius Papildomus susitarimus ir toliau buvo perkamos tos pačios paslaugos – Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos.

48.       Trečia, VPĮ „nenumatytų aplinkybių“ sąvoka nėra apibrėžta, ji yra vertinamojo pobūdžio, todėl į klausimą, ar viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis atsirado dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, atsakytina kiekvienu individualiu atveju įvertinus byloje esančias aplinkybes, jų visumą. Taigi, kiekvienu individualiu atveju nustačius, kad susiklostė aplinkybės, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo nuspėti, ji VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu įgyja teisę (nustačiusi ir kitų būti sąlygų egzistavimą) įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, nevykdydama naujos viešojo pirkimo procedūros.

49.       Direktyvos 2014/24 preambulės 109-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

50.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės pozicijai, kad ikiteisminiai ar teisminiai ginčai savaime nėra ta aplinkybė, kurios perkančioji organizacija negali numatyti, t. y., ji negali būti laikoma netikėta ar siurprizine. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad kiekvienas teisminis (ikiteisminis) ginčas visais atvejais gali būti laikomas nuspėjama aplinkybe, varžančia perkančiosios organizacijos teisę pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Reikšmingas yra ne pats teisminio (ikiteisminio) ginčo nuspėjamumo faktas, o tai, ar kiekvienu individualiu atveju nesusiklostė aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, racionaliai ir protingai įsivertinusi galimas rizikas tiek dėl galimos teisminio ginčo trukmės, tiek dėl pirkimo objekto specifikos, tiek dėl racionalaus lėšų panaudojimo (ir kt.).

51.       Apeliantės įsitikinimu, perkančioji organizacija pasirinko per trumpą viešųjų pirkimų vykdymo terminą (3 mėnesius). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti VMSA patirtį ankstesniuose analogiško pobūdžio ir sudėtingumo pirkimuose, įskaitant ir VMSA ankstesniuose pirkimuose gautų tiekėjų pretenzijų ir ieškinių trukmę, ir pagal tai spręsti, ar VMSA, organizuodama 2021 Pirkimą, galėjo objektyviai numatyti aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti poreikis pratęsti Pirkimo sutarties galiojimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

52.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje pateiktus anksčiau vykdytų viešųjų pirkimų pavyzdžius ir konstatavo, kad VMSA pasirinktas naujojo viešojo pirkimo paskelbimo ir įvykdymo terminas – daugiau nei 3 mėnesiai iki Pirkimo sutarties galiojimo pabaigos – negali būti teismo vertinamas kaip neprotingas, aiškiai nepakankamas pirkimo procedūroms įvykdyti ir naujai sutarčiai su pirkimo laimėtoju sudaryti (žr. skundžiamos nutarties 39 punktą). Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar nevertino VMSA ankstesnių pirkimų.

53.       Antra, nėra pagrindo spręsti, kad VMSA pasirinktas 2021 Pirkimo viešojo pirkimo procedūrų atlikimo laikas buvo neprotingas ar aiškiai nepakankamas. VPĮ nenumato konkretaus viešojo pirkimo procedūrų įvykdymo termino, todėl vien subjektyvus ieškovės vertinimas, kad VMSA pasirinko per trumpą viešųjų pirkimų vykdymo terminą, negali lemti išvados, kad VMSA nustatytas terminas akivaizdžiai neprotingas. Byloje pateikti duomenys apie vykdytus panašaus pobūdžio viešuosius pirkimus (3 t., b. l. 18–67) pagrindžia, kad VMSA įsivertino ankstesniuose pirkimuose nustatytus ir sėkmingai įvykdytus viešojo pirkimo procedūrų atlikimo terminus (Pavyzdžiui: i) Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto aplinkos gerinimo (savavališkų savartynų sutvarkymo)“; sprendimo priėmimo data: 2020 m. balandžio 7 d.; sutarties sudarymo data: 2020 m. gegužės 6 d.; ii) Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto Fabijoniškių miesto dalies bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“; sprendimo priėmimo data: 2022 m. sausio 27 d.; sutarties sudarymo data: 2022 m. vasario 22 d.). Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad VMSA anksčiau atliktos viešųjų pirkimų procedūros truko 3 mėnesius ir mažiau, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad 2021 Pirkimas buvo paskelbtas neprotingai ir neapdairiai, neįvertinus vykdytų pirkimų praktikos.

54.       Net ir tuo atveju, jeigu VMSA 2021 Pirkimą būtų paskelbusi anksčiau (prieš 8–9 mėnesius iki Pirkimo sutarties galiojimo pabaigos 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 2020m. lapkričio–gruodžio mėnesiais), tai nelemtų kitokios išvados, nes VMSA vis tiek turėtų pratęsti Pirkimo sutartį dėl teisminių ginčų bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurie tęsėsi beveik 1,5 metų.  

55.       Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtų nepagrįsta iš perkančiosios organizacijos reikalauti, jog naujasis pirkimas būtų skelbiamas beveik 1,5 metų iki Pirkimo sutarties pabaigos – tai būtų neprotinga ir netikslinga jau vien dėl to, kad per tokį ilgą laiką būtų rizika ir didelė tikimybė, jog gali pasikeisti tiek rinkos / ekonominė situacija, atitinkamų paslaugų kainos / įkainiai, tiek tiekėjų pajėgumai, tiek perkančiosios organizacijos poreikiai, o sklandaus pirkimo procedūrų atveju laimėję tiekėjai būtų turėję laukti sutarčių įsigaliojimo itin ilgą laiko tarpą, atsirastų dažnesnio atsisakymo jas sudaryti ir (ar) vėliau vykdyti grėsmė. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nesuderinamas su protingumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principais (CPK 185 straipsnis). 

56.       Taigi, šiuo atveju, vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija, nustatydama 3 mėn. naujo pirkimo paskelbimo ir įvykdymo terminą, neįvertino galimo teisminio ginčo trukmės (1,5 metų), savaime nėra priežastis daryti išvadą, kad ji buvo neapdairi ir nerūpestinga, priešingai, ši aplinkybė tik papildomai įrodo, kad perkančioji organizacija priėmė racionalų ir protingą sprendimą pakeisti sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

57.       Trečia, priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino neskelbiamų derybų būdo galimybes bei atsižvelgė į kitus ieškovės nurodytus siūlymus bei konstatavo, kad kitų būdų taikymas šioje susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas (žr. skundžiamos nutarties 44 punktą). Ginčo situacijoje atlikti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu nebūtų pagrindo, nes: i) tuo metu, kai kilo ginčas, jau buvo paskelbtas ir pradėtas vykdyti viešasis pirkimas atviro konkurso būdu, o neskelbiamas derybas pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima taikyti tik tuo atveju, kai viešojo pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais; ii) sutarties sudarymas neskelbiamų derybų būdu paneigtų ieškovės teisę teikti pretenzijas ar ieškinius teismams, juolab kad, tuo metu 2021 Pirkimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kiti apeliantės samprotavimai sudaryti sutartį tik dalyje dėl Antakalnio ir mokėti už šioje dalyje teikiamas paslaugas tuometines rinkos kainas atitinkančius įkainius, neturi teisinio pagrindimo, kadangi paslaugos perkamos kompleksiškai, iš karto keliems rajonams (nagrinėjamu atveju – Verkiams, Žirmūnams bei Antakalniui. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės nurodytas argumentus ir aplinkybes, susijusias su galimybėmis taikyti kitus viešųjų pirkimų būdus.

58.       Ketvirta, apeliantės samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad yra pagrįsta eliminuoti tiekėjų pretenzijas ir ieškinius iš pirkimo procedūrų protingos trukmės, ginčijamame sprendime, iš esmės paneigė VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje numatytą tiekėjų teisę teikti pretenzijas bei skųsti teismui perkančiosios organizacijos veiksmus, neturi objektyvaus pagrindimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ikiteisminiai ir teisminiai ginčai tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos, kuomet tiekėjai teikia pretenzijas bei ieškinius teismams, kvestionuodami perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, yra įprastas ir galintis įvykti viešųjų pirkimų procedūrų metu reiškinys, todėl negali būti laikomas netikėta ir siurprizine aplinkybe, kaip tokia, kurios perkančioji organizacija negalėtų numatyti ir protingai tikėtis (žr. skundžiamo sprendimo 38 punktą). Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nepaneigė VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje numatytos tiekėjų teisės teikti pretenzijas bei skųsti teismui perkančiosios organizacijos veiksmus, kita vertus, atkreipė dėmesį, kad ikiteisminiai ir teisminiai ginčai negali būti laikomi netikėta ir siurprizine aplinkybe, tačiau, minėta (žr. šios nutarties 48, 50 punktus), kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualaus konkrečios situacijos įvertinimas.

59.       Penkta, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024, motyvais, kurie nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamos bylos atžvilgiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo priteisimo, kurioje teismas, be kita ko, nusprendė, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu egzistavo nenumatytos aplinkybės, kurios sudarė poreikį užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu (žr. paminėtos nutarties 49 punktą; 1 t., b. l. 34–50). Taigi, viena vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje vertintos „nenumatytos aplinkybės“ yra glaudžiai susijusios su ginčo situacija ir kitaip jų vertinti nėra pagrindo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas kitoje byloje nustatytas aplinkybes įvertino visų byloje esančių duomenų kontekste, kurios papildomai pagrindžia, kad Pirkimo sutartis buvo pagrįstai pakeista VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (žr. skundžiamo sprendimo 51 punktą). Taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

60.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad Pirkimo sutartis pagrįstai pakeista VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. 

61.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo klaidingai interpretuotų aplinkybių (dėl ieškovės teikto siūlymo pratęsti Sutartį dėl užsitęsusių 2021 Pirkimo procedūrų; ieškovė neginčijo ir nekvestionavo tarp VMSA ir ieškovės sudarytų kitų papildomų susitarimų dėl viešojo pirkimo sutarčių dėl atitinkamų paslaugų VMSA teikimo pakeitimų ir kt.), neturi įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, jie iš esmės susiję su pačios ieškovės (ne)atliktų veiksmų vertinimu ir teisiniu požiūriu nėra reikšmingi sprendžiant Pirkimo sutarties pratęsimo pagrįstumo klausimą. Be to, pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes vertino tik kaip papildomas, netiesiogiai ieškovės nenuoseklumą bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes (žr. skundžiamo sprendimo 53 punktą). Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu

62.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatytas kitas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas: pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.

63.       Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalį, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): i) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; ii) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; iii) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; iv) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

64.       Nuosekliai išplėtotoje kasacinėje viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo praktikoje, inter alia pagrįstoje ESTT jurisprudencija šiuo klausimu, pažymima, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014).

65.       Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose rekomendacinėse Sutarčių keitimo gairėse nurodoma, kad „esminiais sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų: <...>. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju keisdamas sutartį pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 nuostatą, pirkimo vykdytojas turi įvertinti / patikrinti, ar atliekamas sutarties pakeitimas nebus laikomas esminiu, kaip tai nurodyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas nėra taikomas keičiant sutartis pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų bei VPĮ 89 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, sutartis gali būti keičiama, kai reikalinga pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminą ar atsisakyti dalies sutartyje numatytų, tačiau nebereikalingų vykdyti darbų, taip pat gali būti keičiama, kai, pavyzdžiui, sutarties vykdymo metu pasikeičia sutartyje nustatyta prekių pristatymo vieta (perkeliama pirkimo vykdytojo buveinė), keičiasi sutartyje nustatyti rekvizitai, konkretizuojamos sutarties sąlygos (patikslinamas prekių pristatymo adresas, nurodant konkrečią patalpą), keičiami atsakingi už sutarties vykdymą paskirti asmenys (kai tai susiję su sutartyje nurodytų asmenų liga, darbo santykių nutraukimu bei kitomis panašiomis aplinkybėmis) ir pan.“ (Prieiga per internetą: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/sutarciu_keitimo_gaires.pdf ).

66.       Apeliantės įsitikinimu, sudarius papildomus susitarimus buvo pažeistos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kadangi buvo išplėsta Pirkimo sutarties paslaugų apimtis, įsigyjant papildomas paslaugas ir pratęsiant Pirkimo sutarties vykdymo terminą, o tai reiškia, kad tokiais Papildomais susitarimais iškreipiama ekonominė Pirkimo sutarties šalių pusiausvyra tiekėjų grupės naudai bei pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Todėl Papildomų susitarimų sudarymas (tiek kiekvieno atskirai, tiek kartu) atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus kriterijus, kurie apibrėžia esminį pakeitimą, ir laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

67.       Visų pirma, Papildomuose susitarimuose buvo nurodyta, jog jie sudaryti vadovaujantis: i) VPĮ 89 straipsnio 1  dalies 3 puntu, reglamentuojančiu Sutarties keitimo galimybę jos galiojimo laikotarpiu, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti; ii) VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, reglamentuojančiu pirkimo sutarties keitimo galimybę jos galiojimo laikotarpiu, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į vertę, nėra esminis; iii) Viešųjų pirkimų tarnybos Sutarčių keitimo gairių VI skyriaus „Kiti (neesminiai) sutarčių keitimai“ nuostata, kad „Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto / KSPĮ 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, sutartis gali būti keičiama, kai reikalinga pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminą“; iv) Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis dėl sutarčių terminų keitimo galimybių; v) Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (aktualios redakcijos) 56 punkto ir 56.1 papunkčio nuostatomis, reglamentuojančiomis įsigyjamų papildomų paslaugų kainas pagal kiekio (apimties) keitimo sąlygas.

68.       Taigi, Papildomuose susitarimuose nebuvo nurodyta, kad Pirkimo sutartis keičiama dėl esminių aplinkybių, numatytų VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamoje byloje jau buvo konstatuota, kad Pirkimo sutarties pakeitimai buvo sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti (žr. šios nutarties 60 punktą). Kadangi VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu keičiama, esant bent vienam iš VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose atvejų, į VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje 1–4 punktus neatsižvelgiama, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Papildomi susitarimai buvo sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto normomis, pagrįstai į VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų nevertino.

69.       Antra, teisėjų kolegija, net ir atsižvelgusi į pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad Papildomais susitarimais buvo atliktas esminis Pirkimo sutarties keitimas, atitinkantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus kriterijus.

70.       Nagrinėjamu atveju paslaugų teikimo terminas 2018 Pirkime nebuvo vienu iš pasiūlymo vertinimo ekonominio naudingumo kriterijų (žr. Papildomų susitarimų 5 punktą) bei Pirkimo sutartis sudaryta VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje numatytam maksimaliam terminui – 36 mėnesių laikotarpiui (Pirkimo sutarties 3 punktas), todėl Pirkimo sutarties termino pratęsimas negalėjo lemti, kad 2018 Pirkime bus pateikta daugiau kandidatų paraiškų. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose rekomendacinėse Sutarčių keitimo gairėse nurodyta, kad pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą sutartis gali būti keičiama, kai reikalinga pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminą (Prieiga per internetą: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/sutarciu_keitimo_gaires.pdf). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sutarties termino pratęsimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu Pirkimo sutarties keitimu.

71.       Be to, Papildomi susitarimai sudaryti siekiant užtikrinti, kad miesto bendrojo naudojimo teritorijos būtų tvarkomos nepertraukiamai, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus, t. y. siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju tapačių paslaugų įsigijimas (paslaugų vykdymo pratęsimas) nelaikytinas esminiu pakeitimu VPĮ 89 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, minėta, kad Papildomi susitarimai buvo sudaryti dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, Pirkimo sutarties pakeitimais iš esmės nebuvo pakeistas Pirkimo sutarties pobūdis, o atskiro pakeitimo vertė sudarė 33 proc. sutarties kainos (bendra sutarties pakeitimų vertė – 66 procentus).

72.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad Pirkimo sutarties pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl ieškovės samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos yra nepagrįsti.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

73.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliantė nurodė, kad siekiant tinkamai išnagrinėti bylą yra būtinas ESTT prejudicinis sprendimas dėl Direktyvos 2007/66 2 straipsnio 1 dalies a) punkto bei 2 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. ar šios nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad: i) protingas laikas galimoms tiekėjų pretenzijoms ir (ar) ieškiniams teismams dėl perkančiosios organizacijos veiksmų išnagrinėti būtų eliminuojamas iš planuojamų pirkimo procedūrų tinkamam įvykdymui būtino laiko; ii) perkančiųjų organizacijų galimų išlaidų įsigyjant prekes ar paslaugas padidėjimas pirkimo procedūras vykdant tokiais terminais, kai protingas laikas galimoms tiekėjų pretenzijoms ir (ar) ieškiniams teismams dėl perkančiosios organizacijos veiksmų išnagrinėti eliminuojamas iš planuojamų pirkimo procedūrų tinkamam įvykdymui būtino laiko, galėtų būti perkeliamos tiekėjams, kurie sąžiningai teikė pretenzijas ir (ar) ieškinius šiose pirkimo procedūrose, kaip perkančiųjų organizacijų nuostoliai.

74.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnyje.

75.       Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnyje nustatyta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą: i) dėl Sutarčių išaiškinimo; ii) dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą, o jeigu teismo sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į ESTT. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, ESTT sprendimą priima kiek galima greičiau.

76.       SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kuria naudodamasis ESTT pateikia nacionaliniams teismams Europos Sąjungos teisės aiškinimą, kurio jiems reikia jų nagrinėjamai bylai išspręsti. ESTT užduotis nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą yra padėti vykdyti teisingumą valstybėse narėse, o ne patarti teismams bendrais ar hipotetinio pobūdžio klausimais (ESTT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Unió de Pagesos de Catalunya prieš Administración del Estado, C-197/10, ECLI:EU:C:2011:590).

77.       Šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). 

78.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ESTT vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 7 punktas). Taigi, nacionalinis teismas, o ne ESTT turi įvertinti konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir, taikydamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 37 punktas).

79.       Taigi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl ES teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo. 

80.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuluotus reikalavimus sprendžiant dėl kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, atmeta ieškovės prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl toliau nurodomų argumentų.

81.       Visų pirma, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas (dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais) sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Kadangi nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

82.       Antra, ieškovės prašymas kreiptis į ESTT iš esmės grindžiamas ne Europos Sąjungos teisės normų neaiškumu, o nesutikimu su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad egzistavo aplinkybės, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti, t. y. ikiteisminiai ir teisminiai tiekėjų ginčai, kurie lėmė poreikį perkančiajai organizacijai sudaryti Papildomus susitarimus dėl Pirkimo sutarties pakeitimo. Minėta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo bei dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų išaiškinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą. Šiuo atveju apeliantės prašyme dėl kreipimosi į ESTT suformuluoti klausimai yra bendro pobūdžio, orientuoti į tokių sąvokų, kaip „protingas laikas“ ar „perkančiųjų organizacijų nuostoliai“ vertinimą, o ne ESTT normų aiškinimą. Taigi, subjektyvus pirmosios instancijos teismo išvadų vertinimas negali lemti būtinybės kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą suformuluotais klausimais. 

83.       Trečia, kaip pagrįstai pastebėjo VMSA atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės prašyme dėl kreipimosi į ESTT užduotas antrasis (b) klausimas nėra aktualus šioje byloje kilusiam ginčui spręsti, kadangi jis susijęs su perkančiosios organizacijos veiksmų finansinių pasekmių perkėlimu „sąžiningiems tiekėjams“. Tuo tarpu ieškovės, kaip tiekėjos, „sąžiningumas“ yra kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1450-432/2024 dėl VMSA nuostolių atlyginimo nagrinėjimo dalykas, kuris buvo išspręstas ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024 konstatavo apeliantės neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą sprendžiant dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

84.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

85.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

86.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

87.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

88.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nurodyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

89.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

90.       Tiek ieškovė, tiek Atsakovė 2 pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

91.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, Atsakovė 2 įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

92.       Atsakovė 2 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 100,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: i) 1 161,60 Eur (960 Eur × 1,21) – apeliacinio skundo analizė, pasirengimas atsiliepimo rengimui; ii) 1 270,50 Eur (1 050 Eur × 1,21) – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas; iii) 1 179,75 Eur (975 Eur × 1,21) – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas; iv) 1 488,30 Eur (1 230 Eur × 1,21) – atsiliepimo į apeliacinį skundą pabaigimas, pateikimas teismui (4 t., b. l. 151–153).

93.       Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas).

94.       Atsižvelgiant į Atsakovės 2 nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 93 punktą), darytina išvada, kad teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – apeliacinio skundo analizė, pasirengimas atsiliepimo rengimui – laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi.

95.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą Atsakovė 2 sumokėjo 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (5 100,15 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 196,40 Eur × 1,3 = 2 855,32 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „Stebulė“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės UAB „Stebulė“ naudai priteisiant 2 855,32 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“, juridinio asmens kodas 220074960, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“, juridinio asmens kodas 122211549, naudai 2 855,32 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Laima Ribokaitė 

Žilvinas Terebeiza

Vigintas Višinskis