Civilinė byla Nr. e2A-417-856/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04563-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.7.5.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 28 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-291/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“ ieškinį atsakovui Y. B. dėl žalos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Roslitauto“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Y. B. 3 479,17 Eur žalą.

 

2.       Ieškinyje nurodė, jog atsakovas pagal 2021-04-15 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021-04-16 iki 2021-12-29 dirbo UAB „Roslitauto“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Ieškovės vadybininkas 2021-07-18 pastebėjo, kad 2021-07-16 – 2021-07-17 laikotarpiu iš atsakovo žinioje buvusių kuro kortelių (degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) kortelės (duomenys neskelbtini) ir degalinių tinklo SHELL kortelės (duomenys neskelbtini)) buvo piltas labai didelis kiekis kuro: 2021-07-16, 20:10 - 20:24 val. laikotarpiu, buvo pilta 971,73 litrai už 1 398,64 Eur dyzelino iš degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2021-07-17, 00:54 - 02:17 val. laikotarpiu, buvo pilta 1248,82 litrai dyzelino už 2 080,53 Eur iš degalinės SHELL, esančios (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje. Atsakovas teigė, kad jis pats, tik po ieškovės vadybininko užklausos dėl jo turimų kuro kortelių, pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) ir Shell kuro kortelės yra ne tos pačios, kurios jam buvo perduotos. Telefonu susisiekus su atsakovu jis paaiškino, kad jis pats stovėjo aikštelėje ir kuro nesipylė. Kaip dingo iš mašinos jam patikėtos kuro kortelės ir vietoj jų atsirado kitos, atsakovas paaiškinti negalėjo. Jis teigė, kad kuro kortelės visą laiką buvo su jo asmens dokumentais, o PIN kodai nuo kuro kortelių surašyti telefone ir nėra laikomi kartu su kuro kortelėmis. Teikiama (duomenys neskelbtini) degalų pylimo informacija, kurios duomenimis iš kortelės „(duomenys neskelbtini)“ į automobilį (duomenys neskelbtini) 2021-07-16 įpilta 971,93 l kuro už 1 398,64 Eur. Kuro kortelės numeris „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje yra fragmentas iš atsakovui išduotos kuro kortelės pilno numerio Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ataskaitoje nurodytas automobilio numeris (duomenys neskelbtini) atitinka atsakovui perduoto vilkiko valstybinį numerį. Iš sekimo sistemos automobiliui (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad atsakovas automobiliu (duomenys neskelbtini) 2021-07-16, 20:02 val., sustojo netoli (duomenys neskelbtini) degalinės ir vėliau, 2021-07-16 ar 2021-07-17 dienomis, nevažiavo. Greta atsakovo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) degalinėje kuras iš atsakovui perduotos kortelės piltas tarp 20:10 val. ir 20:24 val. Po to iš kitos atsakovui perduotos kortelės kuras piltas Shell degalinėje 2021-07-17, tarp 00:54 val. ir 02:17 val. Atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir Shell degalinių, kuriose buvo piltas kuras naudojant atsakovui perduotas kuro korteles, yra 280 km (apie 2 val. 40 min važiavimo automobiliu).         Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas komandiruotėje, neišsaugojo jam pasirašytinai išduotų kuro kortelių Shell Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neišsaugojo šių kortelių PIN kodų, be kurių kuro užpylimas (vagystė) būtų neįmanomas. Šiuo atveju yra visos materialinės atsakomybės sąlygos: žala – trečiųjų asmenų įsipiltas dyzelinis kuras ieškovės sąskaita (3 479,17 Eur);         neteisėta veika – atsakovas neišsaugojo jam perduotų kuro kortelių Shell ir (duomenys neskelbtini) bei šių kortelių PIN kodų; priežastinis ryšys – atsakovui neišsaugojus kuro kortelių ir jų PIN kodų, tretieji asmenys pasinaudojo iš atsakovo gautomis kortelėmis ir PIN kodais įsigyjant dyzelinio kuro atsakovės sąskaita; kaltė – atsakovo tyčiniai veiksmai pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai perdavė jam patikėtas kuro korteles Shell ir (duomenys neskelbtini) bei šių kortelių PIN kodus tretiesiems asmenims, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

 

3.       Atsakovas Y. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog jis dirbo pas ieškovę tolimųjų reisų vairuotoju ir jokios žalos ieškovei nėra padaręs. Jis ieškovės buvo siunčiamas į reisus užsienyje ir vykdamas į komandiruotes užsienyje gaudavo kuro užsipylimo korteles. Reisai tęsdavosi iki trijų mėnesių ir ilgiau. Prieš išvykstant į reisą, automobilį ir kuro korteles jis perimdavo iš kito vairuotojo. Tą kartą jis automobilį perėmęs iš S., pastarasis taip pat jam perdavęs ir kuro korteles, kurias panaudojęs jis vėliau grąžino firmai, t. y. ieškovei. Jokių pretenzijų iš karto darbdavys neturėjo, tik vėliau buvo pasakyta, jog buvo nupiltas didelis kiekis kuro. Jis su tuo nesutikęs, nes jokio kuro nenupylinėjo ir siūlė kviesti policijos pareigūnus išsiaiškinti, kad jis nekaltas. Tačiau darbdavys į policiją nesikreipė, nors buvo galima viską išsiaiškinti per vaizdo kameras. 2021 m. balandžio 7 d. jis išvykęs į reisą ir važiavęs per Ispaniją, Belgiją, Vokietiją, Prancūziją. Konkrečiai pasakyti, kokioje šalyje ir kokioje kolonėlėje jis buvęs ir pylęsis benziną, jis negali, nes nepamena. Jokios žalos ieškovei nėra padaręs, benzino niekur nenupylė, o ieškovė pati nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti, kas ir kur pylėsi benziną, už kurį buvo atsiskaitoma kortelėmis.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

 

5.       Teismas sprendė, jog šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas tyčia ar sąmoningai būtų padaręs nuostolius ieškovei, už kuriuos jis privalėtų atsakyti.

 

6.       Teismas nurodė, kad įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys, ginčo atveju – ieškovė, turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės. Tiesioginė tyčia – kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia. Netiesioginė tyčia – kai darbuotojas sąmoningai leidžia kilti neigiamiems padariniams. Byloje nėra jokių ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovas siekė ar leido kilti kokiems nors neigiamiems padariniams ieškovei. Atsakovas nesiekė ir nepadarė jokios žalos ieškovei ir dėl ieškinyje nurodytų galimai ieškovei kilusių nuostolių atsakovas neatsakingas.

 

7.       Teismas nurodė, kad ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir dėl atsakovo kaltų ir neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos, ieškinys atmestinas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Ieškovė UAB „Roslitauto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei UAB „Roslitauto“ iš atsakovo Y. B. 3 479,17 Eur žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

8.1.       Skundžiame sprendime atmetant ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo, apsiribojama tik formalaus teisinio reglamentavimo nurodymu visiškai neanalizuojant ir nevertinat faktinių bylos aplinkybių, dėl jų nepasisakant ir nemotyvuojant, neatliekant įrodymų tyrimo ir vertinimo.

 

8.2.       Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jį priimdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus teismo sprendimo turiniui. Todėl teismas padarė esminį teisės normų pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

 

8.3.       Byloje pateiktas priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovui perduotos minėtos kuro pylimo kortelės. Priimdamas kuro pylimo korteles atsakovas pasirašytinai supažindintas, jog draudžiama be vadybininko leidimo perduoti ar skolinti kuro korteles, nedelsiant pranešti, jeigu bus prarasta kuro apmokėjimo kortelė. Nurodytos nuostatos yra pakankamos atsakovui suprasti, jog jis prisiima visišką materialinę atsakomybę už perduotas kuro kurteles bei jų panaudojimą. Už kurą ir kitiems mokėjimams skirtos kortelės yra priskirtos konkretiems automobiliams, vairuotojas, gaudamas automobilį, gauna ir korteles bei PIN kodus. Kaip nurodė atsakovas, visi kortelių PIN kodai buvo įrašyti darbiniame telefone, kuris buvo kartu su atsakovu, todėl tik atsakovui buvo žinomi kuro kortelių PIN kodai ir be atsakovo žinios kitas asmuo negalėjo pasinaudoti kuro kortelėmis.

 

8.4.       Atsakovui praradus kuro korteles, ieškovas patyrė materialinę žalą. Neteisėta veika darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, taip pat vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kuri padaroma veikimu arba neveikimu. Atsakovas netinkamai saugojo jam patikėtas vertybes, t. y. korteles ir patikėtus PIN kodus. Atsakovas patvirtino, kad paskutinį kartą kurą pylė 2021-07-15 su „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortele Belgijoje. Priežastinis ryšys: kortelių ir PIN kodų netinkamas saugojimas - dėl šių priežasčių minėti dokumentai pateko tretiesiems asmenims, kurie pasinaudoję įvykdė degalų įsigijimą. Žalos atsiradimas susijęs su darbo pareigų atlikimu. Vairuotojai įspėjami, kad saugotų korteles ir jų PIN kodus. Minėtos kortelės, kaip ir banko kortelės, kurios yra įprasta atsiskaitymo priemonė, yra apsaugotos PIN kodų pagalba ir kiekvienam asmeniui žinoma, kad PIN kodo saugumas yra itin reikšmingas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi tik atsakovas, kiti ieškovės vairuotojai minėtu laikotarpiu automobiliu nesinaudojo, todėl nėra jokių abejonių, kad minėtos kuro kortelės buvo perduotos kitiems įmonėje dirbantiems vairuotojams ir jie jų nesaugojo ar sudarė galimybę jomis pasinaudoti tretiesiems asmenims.

 

8.5.       Atsakovas neužtikrino kuro mokėjimo kortelių ir jų PIN kodų tinkamo saugojimo. Be to, yra pagrindas teigti, kad atsakovo kaltė pasireiškia tyčiniais veiksmais, nes jis sąmoningai perdavė jam patikėtas kuro korteles Shell ir (duomenys neskelbtini) bei šių kortelių PIN kodus tretiesiems asmenims, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Be atsakovo tretieji asmenys negalėtų pasinaudoti kuro pylimo kortelėmis, nes PIN kodus atsakovas saugojo telefone, kuris buvo kartu su atsakovu.

 

8.6.       Teismui neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, negalima sutikti su skundžiamu sprendimu, jog byloje nėra jokių ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovas siekė ar leido kilti kokiems nors neigiamiems padariniams ieškovei. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, būtent pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka atsakovui. 

 

9.       Atsiliepimu Y. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

 

9.1.       Atsakovui nėra žinoma jokia ieškinyje aptarta kuro vagystė – apie galimą kuro vagystę atsakovą informavo ieškovė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas pažeidė ieškovės nurodytą kuro kortelių ir kitų dokumentų saugojimo tvarką.

 

9.2.       Atsakovas niekam neperdavė ir neskolino kuro kortelių, juolab neatskleidė jokių kuro kortelių PIN kodų. Atsakovas kuro kortelių nepametė ir neprarado – atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad kokias kuro korteles gavo iš ieškovės, tokias jai ir perdavė. Kitokių aplinkybių ieškovė ne tik kad neįrodė, tačiau apskritai neįrodinėjo.

 

9.3.       Atsakovui perdavus ieškovei turėtas kuro korteles, ieškovė liepė atsakovui pateikti pasiaiškinimą dėl galimai dingusio kuro. Diktuojant ieškovės vadovui, atsakovas pateikė paaiškinimą dėl galimai dingusio kuro taip, kaip norėjo ieškovės vadovas.

 

9.4.       Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys, ginčo atveju ieškovė, turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų bei nuostolius patvirtinančius įrodymus. Ieškovė šių įrodymų teismui nepateikė.

 

9.5.       Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas padarė nuostolių ieškovei, juolab nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas sąmoningai leido kilti kokiems nors neigiamiems padariniams ieškovei. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo nerūpestingas kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

 

9.6.       Darbuotojo atsakomybei kilti taikytinas aukštesnysis įrodinėjimo standartas. Ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos atsakovo atsakomybei už galimai prarastą kurą kilti.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

 

10.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo

netenkintas ieškinys dėl žalos priteisimo iš buvusio darbuotojo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

 

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

 

12.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovo         Y. B. susirašinėjimą su ieškovės darbuotoju; paaiškinimą su vertimu į lietuvių kalbą; priėmimo – perdavimo aktą su vertimu į lietuvių kalbą; degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą; degalinių tinklo SHELL sąskaitą faktūrą.

 

13.       Apeliantė nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nurodė, jog byloje pateiktas priėmimo perdavimo aktas neišverstas į lietuvių kalbą. Šalinant šį atsakovo nurodytą procesinį trūkumą, teikiamas nurodyto dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat atsakovas, duodamas parodymus teisme, iš esmės nenurodė ir byloje kilo klausimas dėl atsakovo pasiaiškinimo teikimo ieškovės vadovui. Paaiškinimą dėl kuro kortelių atsakovas buvo teikęs ieškovei iš karto, kai ieškovės darbuotojas (vadybininkas) pastebėjo kuro vagystę pasinaudojant ieškovės mokėjimo už kurą kortelėmis, todėl papildomai teikiamas atsakovo susirašinėjimas su ieškovės vadybininku ir atsakovo paaiškinimas su vertimu į lietuvių kalbą. Taip pat siekiant pašalinti bet kokias abejones, kad nurodytos mokėjimo už kurą kortelės perduotos atsakovui ir atsakovas jomis naudojosi komandiruotės laikotarpiu, teikiamos degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) ir degalinių tinklo SHELL sąskaitos faktūros. Degalinių tinklo (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovas 2021-07-06 ir 2021-07-15 nurodyta (duomenys neskelbtini) ir degalinių tinklo kortele pylėsi degalus Belgijoje. Degalinių tinklo SHELL sąskaita faktūra patvirtina, jog 2021-05-08 atsakovas, naudodamasis SHELL degalinių tinklo kortele, pylėsi degalus Liuksemburge. Nurodytų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir suteiks galimybę visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

 

14.       CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

 

15.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

 

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus.

                                                                 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

17.       Apeliantė nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jį priimdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus teismo sprendimo turiniui.

 

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).

 

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors ir lakoniškai, bet visgi nurodė, kuo remdamasis atmetė ieškovės ieškinį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu bylos šalies teismo nurodyti motyvai neįtikina arba ji mano, jog jų nepakanka teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ji turi teisę skųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Tokia savo teise apeliantė pasinaudojo.

 

20.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas kuro pylimo korteles atsakovas pasirašytinai supažindintas, jog draudžiama be vadybininko leidimo perduoti ar skolinti kuro korteles, nedelsiant pranešti, jeigu bus prarasta kuro apmokėjimo kortelė. Nurodytos nuostatos yra pakankamos atsakovui suprasti, jog jis prisiima visišką materialinę atsakomybę už perduotas kuro korteles bei jų panaudojimą.

 

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) neliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. DK 154 straipsnio 1–6 punktuose numatyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios. Taigi, materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais nebegali būti taikomos.

 

22.       DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

 

23.       Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nepateikė sudarytų kolektyvinių sutarčių su atsakovu (darbuotoju), todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos atlyginti apeliantei padarytą žalą vadovaujamasi bendromis DK numatytomis žalos atlyginimo darbdaviui taisyklėmis.

 

24.       Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.

 

25.       Nagrinėjamu atveju tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su tuo, kad jis pažeidė jam kaip darbuotojui nustatytas pareigas ir kad yra jo kaltė dėl darbdaviui atsiradusios žalos. Taigi, tam, kad kiltų darbuotojo atsakomybė dėl darbdaviui padarytos žalos, turi būti nustatytos visos būtinosios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėtais darbuotojo veiksmais, neveikimu; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltė bet kuria forma ir rūšimi; 5) teisės pažeidimo metu šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalėjo apeliantė (darbdavė). Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl apeliantė turėjo pateikti įrodymus dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės (CPK 178 straipsnis).

 

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės vadybininkas 2021-07-18 pastebėjo, jog 2021-07-16 – 2021-07-17 laikotarpiu iš atsakovo žinioje buvusių kuro kortelių buvo piltas labai didelis kiekis kuro iš degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir iš degalinės SHELL, esančios (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje. Telefonu susisiekus su atsakovu jis paaiškino, kad jis pats stovėjo aikštelėje ir kuro nesipylė. Kaip dingo iš mašinos jam patikėtos kuro kortelės ir vietoj jų atsirado kitos, atsakovas paaiškinti negalėjo. Tretieji asmenys pasinaudojo iš atsakovo gautomis kortelėmis ir PIN kodais įsigyjant dyzelinio kuro atsakovės sąskaita.

 

27.       Ieškovės nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi po sužinojimo apie įvykusį įvykį siekdama nustatyti jos minimus trečiuosius asmenis, kurie pasinaudojo kuro kortelėmis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl kuro kortelių vagystės ar turto pasisavinimo. Įvertinus tai, kad juridiniams asmenims keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, darytina išvada, jog ieškovė, nesikreipdama dėl nusikaltimo požymių turinčios veikos į teisėsaugos institucijas, prisiėmė riziką dėl kilsiančių neigiamų padarinių. Dėl apeliantės nesiimtų priemonių siekiant išsiaiškinti už kuro kortelių vagystę/pasisavinimą atsakingus asmenis, naujame DK esant įtvirtintai nuostatai, jog visiškos materialinės atsakomybės sutartys negalioja bei nesant atsakovo pasirašytos kolektyvinės sutarties, kurioje būtų numatytas visiškas žalos atlyginimo atvejis, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atsakingas už apeliantei kilusią žalą.

 

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2008; Nr. 3K-3-101/2009). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovas neužtikrino kuro mokėjimo kortelių ir jų PIN kodų tinkamo saugojimo, tuo sudarydamas sąlygas galimai tretiesiems asmenims jomis pasinaudoti, ar kad atsakovas jas savanoriškai perdavė tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad atsakovas pažeidė jam nustatytas darbo pareigas, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir kad dėl kilusios žalos yra kaltas būtent atsakovas (ne kiti asmenys) (CPK 176, 178, 185 straipsniai). 

 

29.       Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, t. y. nenustatyta neteisėtų veiksmų kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyti pagrindai, numatyti DK 154 straipsnyje. Nesant nors vienai iš atsakomybės sąlygų, materialinė atsakomybė negalima. Kadangi byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai kaip viena būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, jam negali būti taikoma materialinė atsakomybė už apeliantės nurodomą 3 479,17 Eur žalą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atsakomybę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

31.       Atsakovo atstovas 2023 m. spalio 2 d. pateikė teismui prašymą priteisti tiesiogiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš UAB „Roslitauto“ 1 400,29 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Prašyme nurodė, kad šioje byloje atsakovui buvo suteiktos advokato G. B. teisinės paslaugos, kurias apmokėjo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos skėtinė organizacija – Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, kurios vienas pagrindinių tikslų – ginti savo narių profesines, ekonomines ir socialines teises ir teisėtus interesus, teikti teisinę pagalbą savo nariams.

 

32.       Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teisinių paslaugų sutartį su advokatu G. B. 2020 m. liepos 31 d. sudarė Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad paslaugų gavėjas – Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, juridinio asmens kodas 300135232, atstovaujamas pirmininko A. C.. Paslaugų gavėjas yra skėtinė organizacija, kurios narinė organizacija yra Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, juridinio asmens kodas 300512523, kuriai taip pat bus teikiamos šioje sutartyje aptartos teisinės paslaugos. Sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  yra pagrindas iš ieškovės 1 400,29 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisti Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui (CPK 93 straipsnis).

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Roslitauto“, juridinio asmens kodas 302889850, Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui, juridinio asmens kodas 300135232, 1 400,29 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų ir 29 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

     

Teisėjos                                                                                                                   Alma Jurgelienė

                                                

 

                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

 

 

                     Lina Muchtarovienė