KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant:

ieškovui V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Dianai Višinskienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 10,

atsakovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovei, advokatei Rūtai Survilienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.2, b.l. 43,

trečiajam asmeniui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei Kauno 20-jo notarų biuro notarės R. V. atstovei, advokatei Violetai Naujokienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.2, b.l. 58,

nedalyvaujant: atsakovei N. R., tretiesiems asmenims: L. P., R. J., M. Ž., G. K. ir notarei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. Ž. ieškinį atsakovei N. R., tretiesiems asmenims: L. S., L. P., R. J., M. Ž., G. K. ir Kauno 20-jo notarų biuro notarei R. V. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

n u s t a t ė:

Ieškovas ir jo atstovė prašė panaikinti tris žemės dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), sudarytas 2006-02-21 tarp velionio tėvo K. Ž. ir atsakovės. Vienas iš tų žemės sklypų jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, o kitus du žemės sklypus padovanojo kartu su sutuoktine ir šalių motina V. Ž., kuri bylos nagrinėjimo metu taip pat mirė. Apie šias dovanojimo sutartis ieškovas sužinojo 2010 metų kovo mėnesį, kai iš teismo gavo procesinius dokumentus byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovą toks tėvo sprendimas nustebino, nes žemę padovanoti jis buvo pažadėjęs jam. Sandorių sudarymo metu tėvui buvo 87 metai. Jis sirgo įvairiomis ligomis, tame tarpe ir dėl psichikos sutrikimų. Tėvas buvo bemokslis, neturėjo savo nuomonės, todėl jam buvo galima daryti poveikį iš šalies. Tarpais jis nesusiorientuodavo aplinkoje, ropodavo keturiomis, motina jo vieno neišleisdavo į kiemą, kartais neatpažindavo žmonių, būdavo neadekvatus aplinkai. Dėl tokių simptomų mano, kad sandorių sudarymo metu tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl to jo sudaryti dovanojimo sandoriai pripažintini negaliojančiais.

Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nes iš pateiktos specialisto išvados seka, jog ekspertų išvada yra nepilna ir neišsami, nebuvo atsižvelgta į eilę įrašų ligos istorijose, kur buvo diagnozuoti K. Ž. psichinės sveikatos sutrikimai. Nors K. Ž. gydžiausi gydytoja neigė jo psichinės sveikatos sutrikimus, tačiau įrašai ligos istorijose rodo priešingai. Psichinės sveikatos sutrikimai buvo stebimi nuo 2002 metų, išrašomi atitinkami vaistai, o 2007 metų įrašai rodo, kad ši būklė yra pablogėjusi.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 85-87) nurodė, kad ieškovui buvo žinoma apie dovanojimo sandorius, nes tėvas visą laiką deklaravo, kad žemės sklypus padovanos jai. Kad tokie tėvo ketinimai buvo visą laiką rodo jo 2002 m. surašytas testamentas, kuriuo jam ir motinai priklausančius žemės sklypus paliko atsakovei. Tėvas sakydavo, kad atsakovė juo rūpinasi, prižiūri, o kiti vaikai gavę žemę ją parduos, o pinigus prages. Taip pat tėvas atsakovei buvo davęs įgaliojimą tvarkyti visus su žeme susijusius reikalus. Tiek testamento, tiek dovanojimo sandorių surašymo metu tėvas buvo visiškai veiksnus, pilnai suprato savo veiksmus. Ieškovo teiginiai dėl tėvo psichinės būklės yra melagingi. Tėvas sirgo plaučių ir širdies ligomis. Jis 2006 m. gruodžio mėnesį pargriuvo ir patyrė galvos traumą. Po šios traumos tėvas pasveiko, tačiau dėl patirtos traumos kartais jam pasidarydavo silpna, paskaudėdavo galvą, jam buvo sunku vaikščioti, tačiau iki pat mirties jis buvo sąmoningas. Iki dovanojimo sutarčių sudarymo tėvas sveikatos sutrikimų neturėjo, buvo darbštus, pats padarydavo dalį ūkio darbų. Tėvas su ieškovu nesutardavo, nuolat su juo pykdavosi. Tėvas, surašęs atsakovei testamentą, persigalvojo, nes ieškovas nuolat dėl to jam priekaištaudavo, grasindavo, todėl siekdamas išvengti ieškovo spaudimo, turtą atsakovei padovanojo. 

Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad nepasitvirtino ieškovo teiginiai, jog K. Ž. dovanojimo sutarčių sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės. Ieškovas neveiksnia prašė taip pat pripažinti ir savo motiną V. Ž., tačiau tas jo ieškinys buvo atmestas. Motina dalyvavo teismo posėdžiuose, ji išsakė savo nuomonę nagrinėjamos bylos klausimais. Mano, kad spręsdamas ieškinio patenkinimo klausimą teismas turėtų vadovautis ekspertų išvada, o ne ieškovo pateikta specialisto išvada, kadangi ekspertai ištyrė visumą aplinkybių, susijusių su K. Ž. sveikatos būkle, o specialisto išvadoje vertinamas ekspertų darbas bei vadovaujamasi ne ligos istorijų medžiaga, o bylos garso įrašu.

Tretysis asmuo L. S. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad tėvas neskaitė, nerašė, atbulai audavosi batus, nepažindavo motinos. Paskutinius penkerius šešerius savo gyvenimo metus nelabai orientuodavosi aplinkoje, kartais neatpažindavo žmonių, ropojo keturiomis. Tokios būklės buvo ne pastoviai, o tarpais. Mano, kad žemės dovanojimo sandorius jis sudarė kitų asmenų įtakojamas. Šis tretysis asmuo savo atsiliepime su kitais trečiaisiais asmenimis: L. P., A. Ž., kuris bylos nagrinėjimo metu taip pat mirė (t.1, b.l. 81-84) nurodė, kad apie žemės dovanojimą atsakovei jie sužinojo tik tada, kai jų motina kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tėvas visą laiką kalbėdavo, kad žemę paliks visiems vaikams. Nurodė, kad sandorių sudarymo metu tėvas buvo garbaus amžiaus, jis sirgo įvairiomis ligomis, turėjo psichikos sutrikimų, nesiorientuodavo aplinkoje, neatpažindavo žmonių, buvo sutrikusi jo atmintis. Tėvas vartojo psichiką veikiančius vaistus, todėl mano, kad sandorius galėjo sudaryti paveiktas atsakovės, o savo veiksmų esmės nesuprato.

Tretysis asmuo notarė R. V. savo atsiliepimu (t.1, b.l. 80) prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad 2006-02-21 patvirtino tris žemės sklypų sutartis, sudarytas tarp K. Ž., V. Ž. ir atsakovės. Notarė išaiškino dovanotojams sandorių esmę. Ji ilgai bendravo su K. Ž. ir V. Ž. įvairiomis temomis. Išsiaiškino sandorio sudarymo tikslus ir motyvus bei įsitikino K. Ž. ir V. Ž. veiksnumu, gebėjimu suprasti ir valdyti savo veiksmus. Sandorių sudarymo metu K. Ž. ir V. Ž. paaiškino, kad nori padovanoti atsakovei 3 žemės sklypus. Jų paklausus ar jie tikrai to nori, dovanotojai tai patvirtino.

Notarės atstovė teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes pomirtine ekspertize buvo konstatuota, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu K. Ž. buvo veiksnus. Analogišką valią jis buvo išreiškęs 2002 m. surašytu testamentu.

Tretysis asmuo G. K. savo atsiliepime (t.1, b.l. 73) nurodė, kad 2006-02-21 buvo paprašyta atvykti į notarinę kontorą, dalyvaujant V. Ž., atsakovei ji pasirašė dokumentus, kadangi tą žmogų gerbė ir jis ją gerbė.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės:

Ieškovas yra K. Ž. sūnus (t.1, b.l. 12).

Tėvas trimis 2006-02-21 sudarytomis sutartimis (dvi sutartis sudarė kartu su sutuoktine V. Ž.): (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei atitinkamai 0,0800 ha, 0,3500 ha ir 0,3381 ha  žemės (duomenys neskelbtini). Nurodytų dovanojimo sutarčių pagrindu žemė buvo įregistruota atsakovės vardu (t.1, b.l. 16-22 ir t.1, b.l. 34-45). K. Ž. 2008-01-17 mirė, o 2011-05-18 mirė šalių motina V. Ž. (t.1, b.l. 23 ir t.1, b.l. 143).

Ieškovas pateikė įrodymus apie tėvo K. Ž. sveikatos būklę: išrašą iš Kauno medicinos universiteto klinikos II kardiologijos skyriaus 2004-05-21 medicininių dokumentų (dėl širdies veiklos sutrikimų), VšĮ Kauno apskrities ligoninės 2004-02 išrašą (dėl kosulio, dusulio ir karščiavimo), tos pačios įstaigos 2002-12-31 išrašą (skundėsi bendru silpnumu, lygsvaros sutrikimu, kosuliu, karščiavo), VšĮ Kauno 3-os KL I vidaus ligų skyriaus medicininį išrašą 2001-11-17 – 11-29 laikotarpiu (atvyko skubos tvarka, skundėsi karščiavimu, dusuliu, kosuliu, širdies plakimu), buvo stacionarizuotas dėl pneumonijos ir širdies ritmo sutrikimo (t.1, b.l. 25-33).

K. Ž. 2002-05-28 testamentu jam priklausančius žemės sklypus buvo nutaręs palikti atsakovei, o vėliau šiuos žemės sklypus jai padovanojo (t.1, b.l. 89). Jis taip pat atsakovei buvo davęs įgaliojimą tvarkyti visus su žeme susijusius reikalus (t.1, b.l. 90).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimu (t.2, b.l. 17-23) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą.

Ieškovas pateikė teismui prašymą paskirti pomirtinę K. Ž. psichiatrinę ekspertizę (t.2, b.l. 61-62), prašydamas pavesti ekspertams atsakyti į klausimus: ar K. Ž. sirgo psichine liga sandorių sudarymo metu 2006-02-21; ar iki šių sandorių sudarymo jam buvo skiriami psichotropiniai (psichiką, centrinę nervų sistemą veikiantys) vaistai; ar sandorių sudarymo metu šis asmuo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti. Analogiškus klausimus siūlė užduoti ir atsakovė (t.2, b.l. 79).

Prieš paskiriant pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, teismas, siekdamas surinkti kuo daugiau įrodymų apie K. Ž. psichinę sveikatą 2013-03-05 teismo posėdyje apklausė eilę liudytojų: kaimynų, gydančių gydytojų, kitų šį asmenį pažinojusių asmenų.

Liudytoja J. T. (t.2, b.l. 82) parodė, kad ji buvo gydanti K. Ž. gydytoja. Ji K. Ž. pradėjo gydyti 2002 m., asmuo sirgo lėtiniu bronchitu. Taip pat turėjo lėtinę širdies ir kraujagyslių ligą. Tuo metu, kai gydytoja bendravo su pacientu jis buvo sąmoningas, orientuotas, į klausimus atsakinėjo trumpai, kalbėjo nedaug, tačiau atsakydavo adekvačiai. Ligoniui epizodiškai buvo skiriami vaistai nuo miego sutrikimo. Tuos vaistus vartojant valios, orientacijos, mąstymo sutrikimai neturėtų pasireikšti. Pacientui vangumas pasireiškė 2002 m. gruodžio – 2003 m. sausio mėn. Tas sveikatos sutrikimas buvo epizodinis. Demencijos reiškinių nebuvo fiksuojama. Pacientas buvo ir sąmoningas ir orientuotas. Kraujagyslinė demencija arba lėtinė išeminė smegenų liga. Pacientui buvo skiriamas (duomenys neskelbtini) miego sutrikimui gydyti. Kraujotakos sutrikimai galimi sergant lėtine širdies liga.

Liudytojas A. G. parodė (t.2, b.l. 83) parodė, kad iš atminties tokio paciento kaip K. Ž. jis neatsimena. Pagal ligoninės duomenų bazę nuo 2000 m. toks pacientas nėra gulėjęs nervų ligų skyriuje. Liudytojas pripažino savo įrašą ligos istorijoje, kad pacientas sąmoningas, orientuotas. Dėl kraujagyslinės demencijos reikia kreiptis į psichiatrą, o pagal 1998 m. epikrizę nėra nustatyta tokios diagnozės.

Liudytoja E. R. K. parodė (t.2, b.l. 83), kad su Ž. šeima bendrauja 45 metus. Jai, kaip gydytojai nesuprantami tokie ieškovo kaltinimai, kad tėvas sirgo psichikos liga. K. Ž. buvo garbingas, teisingas, darbštus žmogus, padėdavo kitiems. Jie dažnai bendraudavo. Liudytoja niekada nepastebėjo K. Ž. psichikos sutrikimų. Jis iki paskutinės gyvenimo minutės buvo protingas, sąmoningas, adekvatus aplinkai. Ją atpažino iki paskutinės gyvenimo dienos. Jie bendravo dažnai. Sąmonės, mąstymo vangumo požymių nebuvo. Ž. visada kalbėjo, kad žemę nori padovanoti N. (atsakovei), nes ji viena juos prižiūrėjo.

Liudytoja Z. Ū. parodė (t.2, b.l. 83-84), kad yra Ž. kaimynė. K. Ž. dažnai sirgo plaučių uždegimu. Ji jam leisdavo vaistus. Ji su juo kalbėdavo, pajuokaudavo, nusišnekėjimo nepastebėjo. Nebuvo tokios būsenos iki pat nirties, kad K. Ž. neatpažintų žmonių. Ji paskutinę ar priešpaskutinę šio asmens gyvenimo dieną su juo bendravo, kalbėjo, suleido jam vaistus ir nustebo, kai atsakovė pasakė, kad jis mirė. Iki pat gyvenimo pabaigos K. Ž. buvo protingas žmogus. Daug kartų girdėjo kaip ieškovas tėvus vadino negražiais žodžiais. K. Ž. sakė, kad N. jį ir mamą prižiūri tai viską jai paliks.

Liudytoja V. S. (atsakovo sugyventinė) parodė (t.2, b.l. 84), kad su Ž. šeima pradėjo bendrauti nuo 2004 m. Kai atvažiuodavo, K. Ž. pastoviai gulėdavo lovoje ir žiūrėdavo į vieną tašką. Ko jo paklausdavai, jis tik burpteldavo. Motina sakė, kad tėvukas ketino padegti, kelis kartus bandė pasikarti. Žmogus nesuprasdavo kur jis yra ir ką daro. Motina yra sakiusi, kad jis gulėjo nervų ligų skyriuje. Ji matė, kad K. Ž. nesiorientavo, 2004-2005 m. gulėjo ligos patale.

Analogiškai aplinkybes paaiškino liudytoja D. P. (t.2, b.l. 85). Ji Ž. žino pagal tai, kad netoli jų gyveno jos mama, o K. Ž. kartu dirbo su jos tėčiu. Ž. sakydavo, kad su tėvuku blogai, kad nesikelia, neatsimena nieko. Jau nuo kokių 2000 m. jis nevaikščiojo.

Teismo 2013-03-07 nutartimi buvo paskirta K. Ž. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė (t.2, b.l. 87-88), pavedant ekspertams atsakyti iš esmės į visus šalių pateiktus klausimus.

Nepagrįstas ieškovo atstovės kaltinimas, kad ekspertai nepilnai ištyrė įrodymus, susijusius su K. Ž. gydymu. Atvirkščiai, ekspertizės skyriaus viršininkas S. S. savo raštais (t.2, b.l. 96 ir 99) du kartus paragino pateikti papildomus įrodymus apie šio asmens sveikatos būklę, nurodė kur tokie įrodymai galėtų būti. Abiem atvejais teismas aiškinosi su ieškovu apie papildomus įrodymus, susijusius su K. Ž. psichine sveikata, papildomus įrodymus, kuriuos nurodė ieškovas, surinko (t.2, b.l. 97, 98, 100) ir juos perdavė ekspertizę atliekantiems ekspertams, todėl kaltinimai ekspertams dėl nepilno įrodymų ištyrimo yra nepagrįsti (t.2, b.l. 102).

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2013-09-18-23 aktu (t.2, b.l. 105-107) buvo padaryta išvada, kad įvertinus tai, jog tiriamasis  daug metų (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos išsivystydavo epizodiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Nuo 2002 m. tiriamajam buvo diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Tiriamajam trikdavo orientacija, 2004-02-04 buvo konsultuotas psichiatro, įraše nurodyta, kad Ž. apsunkinto kontakto, ne visus klausimus supranta, atmintis pablogėjusi, nekritiškas, buvo nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Buvo rekomenduota vartoti medikamentą (duomenys neskelbtini). 2004 m. buvo implantuotas elektrostimuliatorius. Vėlesniuose medicininiuose dokumentuose psichinės būklės pablogėjimas neaprašomas iki 2007 m. pavasario. Notarė, patvirtindama sandorius įsitikino Ž. veiksnumu. Apibendrinus pateiktą medžiagą, konstatuojama, kad pastoviai išreikštų psichikos sutrikimų K. Ž. iki 2007 m. nebuvo. Psichikos sutrikimų K. Ž. sudarant 2006-02-21 dovanojimo sutartis nekonstatuojama. Duomenų, kad 2006-02-21 K. Ž. buvo skiriami psichotropiniai vaistai, nėra, 2004 m. buvo rekomenduota vartoti (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sandorio sudarymo 2006-02-21 metu K. Ž. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dovanojimo sandorių sudarymo metu 2006-02-21 K. Ž. suvokė savo veiksmų reikšmę.

Po ekspertizės atlikimo, 2013-11-18 ieškovo atstovė paprašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus iš gydymo įstaigų apie K. Ž. sveikatą (t.2, b.l. 131), teismas šį prašymą patenkino, prašomus dokumentus išreikalavo (t.2, b.l. 134, 146).

Ieškovo atstovė 2013-12-18 pateikė teismui prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (t.3, b.l. 4-7), motyvuodama tuo, kad pradinė ekspertizė yra neišsami, yra gauta papildomų medicininių dokumentų apie K. Ž. sveikatos būklę. Atsakovės atstovė su tokiu ieškovo atstovės prašymu nesutiko, prašė iškviesti ir apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą (t.3, b.l. 8, 24). Teismas patenkino atsakovės atstovės prašymą ir nutarė iškviesti bei apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą S. S..  Ekspertas buvo apklaustas 2014-02-26 teismo posėdyje (t.3, b.l. 54), o 2014-02-27 rašytinio proceso tvarka teismas sprendė dėl pakartotinos ekspertizės skyrimo. Teismo nutartimis (t.3, b.l. 58-60) buvo atsiakyta tenkinti ieškovo ir jo atstovės prašymą skirti pakartotiną ekspertizę, motyvuojant tuo, kad ieškovas ekspertams teikia tapačius klausimus, kokius buvo uždavęs atliekant pirmąją ekspertizę, kad nėra pagrindo manyti, jog pirminė ekspertų išvada yra nepagrįsta. Teismo posėdyje ekspertas detaliai ir išsamiai atsakė į visus ieškovo atstovės pateiktus klausimus, kuriuos vertino kaip objektyvius ir išsamius.

Ieškovo atstovė pateikė teismui 2014-03-20 specialistės J. M. išvadą (t.3, b.l. 81-85), kurioje įvertino medicininę dokumentaciją, teismo eksperto psichiatro parodymus, pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktą ir nustatė, kad K. Ž. sirgo galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze. 1998 m. šis asmuo stacionariai buvo gydomas nervų ligų skyriuje, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Specialistė dėsto teorinius samprotavimus apie nurodytos ligos pobūdį, jos pasireiškimo požymius. Toliau nurodoma, kad gydytojas neurologas konstatavo gilius neurologinius pakitimus, diagnozavo (duomenys neskelbtini). 2003 m. šeimos gydytoja taip pat nurodė, kad išlieka demencija. 2004 m. sausio mėnesį K. Ž. persirgo ūmia psichoze, buvo konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris nustatė ryškius pažinimo funkcijų sutrikimus, nustatė nepatikrintos kraujagyslinės demencijos diagnozę. 2004 m. šeimos gydytoja taip pat diagnozavo demenciją ir Alzhaimerio ligą. Iki 2006 m. spalio mėnesio šeimos gydytoja K. Ž. psichikos būsenos neaprašė, tačiau 2006-10-24 diagnozavo nepatikslintą nerimo sutrikimą be jokio klinikinio aprašymo. Sergant demencija pažinimo funkcijos sutrikimai yra pastovūs, progresuojantys ir negrįžtami.

Tiek ekspertizės aktas, tiek specialisto išvada yra K. Ž. sveikatos būklės medicininis įvertinimas. Teismas vertino abu šiuos įrodymus bei eksperto parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Kaip objektyvų įrodymą priima ekspertizės aktą, nes šį tyrimą atliko teismo nutartimi paskirta ekspertinė įstaiga, o ne šalies pasirinktas specialistas. Ekspertas yra atsakingas už neteisingą ekspertizę. Be to, teismo posėdyje apklaustas ekspertas atsakė į visus ieškovo atstovės pateiktus klausimus, duodamas į juos išsamius paaiškinimus. Gi, specialisto išvada grindžiama tik eksperto žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, nes specialistas neturėjo teisės vadovautis medicininiais dokumentais be teismo leidimo ir jo pavedimo. Esant gyvam asmeniui, su jo sveikatos stovį apibūdinančiais dokumentais kitas asmuo gali susipažinti tik įstatymo nustatyta tvarka: sutikus pačiam asmeniui arba jo artimiems asmenims; nagrinėjamoje byloje – tik su teismo leidimu. Dėl to specialisto išvada nevertintina kaip patikimas ir objektyvus įrodymas.

Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jį pasirašo neveiksnus asmuo (CK 1.84 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neįrodė, kad jo tėvas K. Ž. 2006-02-21, pasirašydamas dovanojimo sutartis būtų buvęs neveiksnus (CPK 178 straipsnis). Tokius jo teiginius paneigė eksperto išvada, eksperto žodinis paaiškinimas, teismo posėdyje apklausti liudytojai: gydanti gydytoja J. T., E. R. K., D. P. ir Z. Ū., kurios su K. Ž. bendravo dažnai, betarpiškai ir praktiškai iki jo mirties, bet nepastebėjo kokių nors jo psichinės sveikatos sutrikimų. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir notarė, kuri tvirtino dovanojimo sutartis – ji kalbėjosi su dovanotojais ilgai ir įvairiomis temomis, įsitikino, kad dovanotojų valia yra jų tikras apsisprendimas dovanoti turtą atsakovei.

Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys bei ieškovo liudytojai su K. Ž. bendravo ne pastoviai, o epizodiškai, todėl jie objektyviai jo sveikatos būklės apibūdinti negalėjo. Tačiau netgi ieškovas ir jo sesuo – tretysis asmuo L. S. kategoriškai nenurodė, kad tėvas sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Jie kalbėjo apie epizodinius tėvo sveikatos sutrikimus, L. S. akcentavo tai, kad tėvas yra bemokslis, nekalbus, jam gali turėti įtaką kiti asmenys. Ieškovo sugyventinė V. S. nurodė, kad K. Ž. su ja nebendravo. Nebendravimas dar nereiškia, kad asmuo yra neveiksnus. Apie K. Ž. sveikatos būklę ji nusakė pagrinde iš motinos žodžių. Ieškovo liudytoja D. P. betarpiškai su K. Ž. sandorių pasirašymo metu nebendravo, apie jo sveikatos būklę žino tik iš kitų asmenų paaiškinimų. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes V. S. yra suinteresuota savo sugyventinio – šios bylos ieškovo – bylos baigtimi, o liudytoja D. P. betarpiškai su pačiu K. Ž. nebendravo. 

K. Ž. 2002 m. surašytas testamentas ir įgaliojimas atsakovei taip pat įrodo, kad nekito jo valia žemę perleisti atsakovei. Tokias savo nuostatas jis yra išsakęs ir liudytojams. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. Ž. nusistatymas palikti žemę atsakovei nekito per ilgą laiko tarpą ir tuo metu, kai medicininiuose dokumentuose buvo fiksuojami tam tikri galvos smegenų neurologiniai pakitimai.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškovo ieškinį, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už trečiojo asmens 20-jo notarų biuro notarės R. V. atstovavimo išlaidas 1500 Lt (t.3, b.l. 109, 109) ir 2000 Lt už atsakovės atstovės atstovavimą (t.3, b.l. 111, 112).

Teismo 2010-04-07 nutartimi (t.1, b.l. 54-55) ieškovui buvo atidėtas 2712 Lt žyminio mokesčio mokėjimas. Atmetus ieškinį, šios išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno 20- jo notarų biuro notarei R. V. 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančiai) advokatės atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2712,00 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai dvylika) žyminio mokesčio išlaidų ir 225,92 Lt (du šimtai dvidešimt penki Lt 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.