Baudžiamoji byla Nr. 1-222-543/2016;
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00366-2016-7;
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3;
1.1.8.14; 1.2.14.10; 1.2.26.2.1; 2.10.1.4.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 15 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00366-2016 medžiagą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
kaltinamasis R. G. pažeidė viešąją tvarką ir sugadino nukentėjusiojo A. B. turtą šiomis aplinkybėmis:
2016 m. sausio 2 d. apie 18.10 val. viešoje vietoje - Alytaus m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 8, prie kavinės „Spotas“, veikdamas kartu su D. S., kuriam šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais, dėl menkavertės dingsties, A. B. tyčia įspyrė tris kartus į galvą, vieną kartą į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, veido, dešinio kelio ir krūtinės ląstos sumušimų, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su D. S., kuriam šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajam A. B. pavažiavus jam priklausančiu automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į priekį, pavijo jį ir tyčia abudu kojomis spyrė į automobilio kairės pusės veidrodėlį ir galines dureles įlenkdamas juos, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą bei padarė nukentėjusiajam A. B. 300 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. G., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. sausio 2 d. apie 18.10 val. jis su draugu D. S. išėjo iš kavinės "Spotas", esančios Alytaus m., S. Dariaus ir S. Girėno g., namo numerio nežino. Abu su D buvo girti, nes visą dieną gėrė. Einant pro duris kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą, jį užkabino, ar jam tik pasirodė, kad užkabino, dabar neatsimena, nes buvo tuo metu girtas. Jis vaikinui pasakė "ko čia vaikštai kaip erelis". Vaikinas nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį "Volvo", tamsiai pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino. Jie su D nuėjo iš paskos, nes jis norėjo išsiaiškinti, kodėl jį užkabino. Nuėjo prie automobilio, vaikinas ar tai atsidarė dureles, ar tai langą, gerai neatsiminė, nes buvo girtas, bet gali būti, kad atsidarė tik langą. Jis su vaikinu bandė aiškintis, kodėl jis jį užkabino, o tuo momentu D. S. sudavė vieną smūgį per langą vaikinui, bet kur pataikė, nematė. Ar daugiau smūgių sudavė, negali pasakyti, neatsimena, nematė. Po to vaikinas užsidarė automobilio langą ir nuvažiavęs iki teismo rūmų apsisuko ir važiavo atgal iki jų. Jie su D užstojo jam kelią, kad jis neišvažiuotų ir vaikinas sustabdė automobilį. Tuomet abu nuėjo prie vaikino automobilio iš kairės pusės, bet vaikinas neatidarė durelių lango ir kažkur skambino. Tuomet jis supyko ir spyrė vieną smūgį iš kojos į vairuotojo dureles. Ką veikė tuo metu D, negalėjo pasakyti, nes nematė. Tai padaręs gailisi. Papildomai apklaustas parodė, kad į nukentėjusiojo A. B. automobilį įspyrė vieną kartą į dureles, o jam pačiam neįspyrė nei karto (b. 1. 91-92, 95-96, 99, 101).
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2016-01-02 apie 18.10 val. jis išėjo iš kavinės „SPOTAS", esančios Alytus, Dariaus ir Girėno g. 11, kur prie jo priėjo keturi nepažįstami vaikinai, kurie ėjo iš paskos link jo automobilio VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nesaugomoje automobilių aikštelėje Alytuje, Dariaus ir Girėno g. 8. Jam nespėjus užsidaryti automobilio durelių, vienas iš vaikinų laikė dureles, o kitas iš kojos sudavė vieną smūgį į galvą. Po to tas, kuris laikė dureles koja, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir kairį šoną. Tada jis pagavo vieno vaikino koją. Kitas vaikinas suėmė jam už striukės ir bandė išsitempti iš automobilio. Tada jis užsivedė automobilį ir paspaudė pedalą, norėjo pajudėti iš vietos. Vaikinai nuo jo atsitraukė. Jis nuvažiavo nuo jų iki teismo pastato, kur apsisukęs važiavo link miesto centro, bet tie du vaikinai atsistojo viduryje gatvės ir jam neleido pravažiuoti. Jis sustojo ir užsirakino automobilį. Abu vaikinai kojomis pradėjo spardyti jo automobilį. Smūgiai buvo į automobilio dureles, veidrodėlį. Automobilio galinės durelės buvo įlenktos. Vienas vaikinas, kaip dabar žino, R. G., vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, kad jį papjaus, užsirašė jo automobilio valstybinius numerius, po to kažkam skambino ir pranešė jo automobilio valstybinius numerius. R rankoje laikė alaus bokalą, išsineštą iš kavinės, šaukė, kad išgers alų ir bokalu išmuš automobilio priekinį langą, kad išsitrauks jį ir papjaus. Jis nematė, kad jis būtų turėjęs peilį. Po to jis paskambino 112, atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė abu vaikinus, kaip dabar žino, R. G. ir D. S.. Įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, kurį vertina 300 eurų. Po įvykio jam skaudėjo galvą, dešinį ir kairį šonus. Kreipėsi dėl sumušimų į Alytaus St. Kudirkos priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo. Jis minėtus vaikinus matė pirmą kartą, iki tol su jais nebuvo jokių konfliktų. Teigė negalintis įvardinti, kuris konkrečiai laikė automobilio dureles ir kuris pirmas sudavė smūgį. Smūgius sudavė R ir D. Labiausiai nusiteikęs ir agresyvus buvo R. Kartu su jais buvę dar du vaikinai tik stovėjo ir stebėjo įvykį. Padaryta žala 315 eurų. Papildomai apklaustas parodė, kad pasilieka prie liudytojo apklausos metu ankščiau duotų parodymų ir nori papildyti, kad jis negali pasakyti, kuris pirmas sudavė smūgį, kadangi jis tik atsisėdo į automobilį ir jam buvo suduoti smūgiai, bet jis nematė, kuris kiek smūgių sudavė. Papildomai apklaustas parodė, kad įtariamieji D. S. ir R. G. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino pilnai, jis jiems atleido ir su jais susitaikė (b. l. 23-24, 25-26, 27-28, 29).
D. S., apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad nukentėjusiajam A. B. (pavardę sužinojo iš pranešimo apie įtarimą) jis sudavė tris smūgius, ar daugiau sudavė, neatsimena, ir vieną kartą įspyrė į automobilio veidrodėlį. 2016 m. sausio 2 d. apie 18.10 val. jis su draugu R. G. išėjo iš kavinės "Spotas". Jie abu buvo gerokai girti, kadangi visą dieną vartojo alkoholį. Išeinant pro duris jis išėjo pirmas, o iš paskos išėjo R. Jam tik išėjus išgirdo ginčą tarp R ir vaikino, kurio nepažįsta ir matė pirmą kartą. Girdėjo, kaip R sakė "ko čia vaikštai kaip erelis". Ką nepažįstamas vaikinas sakė, jau neatsimena, nes tuo metu buvo girtas ir neįsiminė. Tuomet R priėjo prie automobilio "Volvo", spalvos ir valstybinių numerių nežino, kuriame sėdėjo A. B., ir su juo kažką aiškinosi, jis tuo metu būdamas girtas, nežino ką tiksliai pagalvojo, gal supyko, negali tiksliai pasakyti, ir su koja sudavė tris smūgius A. B.. Vieną smūgį pataikė į šoną, kitą smūgį pataikė į ranką ar į petį, neatsimena, o kur trečią smūgį pataikė, neatsimena. Ar daugiau smūgių sudavė, pasakyti negali, neatsimena, nes buvo girtas. Po to tas vaikinas užsidarė automobilio dureles nuvažiavo link teismo rūmų apsisuko ir grįžo. Dabar tiksliai neatsimena, ar jie nepažįstamam vaikinui A. B. neleido važiuoti, ar jis pats sustojo prie jų, nes buvo girtas. Tuomet jie dar kažką kalbėjo ir R įspyrė į automobilį koja vieną kartą, kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, gal į vairuotojo dureles, o gal į tos pačios pusės keleivio dureles arčiau vairuotojo durelių. Jis įspyrė koja į vairuotojo pusės veidrodėlį, kas jam atsitiko neatsimena, nes buvo girtas. Po to atvažiavo policija ir juos išsivežė. Tai padaręs gailisi, pažada daugiau taip nesielgti. Tai padarė, nes buvo girtas. Žalą nukentėjusiajam A. B. atlygino su R pilnai (b. l. 48-49, 52-53).
Protokole – pareiškime A. B. nurodė, kad 2016-01-02 apie 18.10 val. prie kavinės „Spotas“, esančios S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, nepažįstami asmenys jo atžvilgiu smurtavo ir apgadino jo automobilį Volvo S60 (b. l. 3-4).
Apžiūros protokole, fotolentelėje aprašyta užfiksuota įvykio vieta, esanti S. Dariaus ir S. Girėno g. 8, Alytus (b. l. 9-19).
2016-01-02 18.33 val. alkoholio kiekio matuoklio duomenys, patvirtina, kad R. G. nustatytas 2.23 promilių girtumas (b. l. 85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 8/2016(06), kurioje nustatyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje (b. l. 33-34).
Akistatos protokole fiksuoti nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo R. G. parodymai, akistatos metu A. B. laikėsi savo duotų parodymų, kad jį kojomis spardė ir G., ir kitas asmuo, o R. G. nepripažino spardęs A. B. (b. l. 37-40).
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G., veikdamas kartu su D. S., kuriam šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei tyčia sugadino svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties sudavė smūgius kojomis A. B., vėliau, šiam bandant pasišalinti iš konflikto vietos, kojomis spyrė į automobilio kairės pusės veidrodėlį ir galines dureles įlenkdamas juos. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvadomis ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš visuomenės rimtį, nes padarytais veiksmais sutrikdyta pašalinių žmonių ramybė. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo R. G. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip turto sugadinimas, ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodė, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savanoriško žalos atlyginimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. G. kartu su D. S. atlygino nukentėjusiajam A. B. padarytą žalą ir šis jiems pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 108-116), yra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 117-121). Kaltinamasis yra moksleivis, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 137), psichiatrinio kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (b. l. 122). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi - bauda, tik prašė ją išdėstyti per šešis mėnesius (b. l. 129). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina ne prokuroro siūloma bausmė – bauda, o laisvės apribojimo bausmė, nes kaltinamasis yra moksleivis, nedirba, teisiamas jau antrą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, be to dalis pažeidimų, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos, padaryti jam esant neblaiviam, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, kaltinamajam laisvės apribojimo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, taip pat skirtini įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir tęsti mokslą.
Prokuroras prašė taikyti BK 641 straipsnį, kuris numato, kad kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, nėra įstatymo nustatytų sąlygų BK 641 straipsnio taikymui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
- dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
- dėl turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:
- be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;
- tęsti mokslą;
- būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-02 iki 2016-01-04 (dvi paras), prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įteikti R. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Irmutė Kliučinskienė