Civilinė byla Nr. e2-370-835/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02253-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3;

 (S)

2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,

sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui V. K.,

atsakovo atstovui advokatui O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A., A. A. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui ,,Varėnė“ dėl medžiotojų klubo „Varėnė“ 2023 m. rugsėjo 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų pašalinti ieškovus iš klubo narių pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiais ir panaikinti medžiotojų klubo „Varėnė“ 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykusio neeilinio klubo narių susirinkimo metu priimtus sprendimus pašalinti V. A. ir A. A. iš medžiotojų klubo „Varėnė“ narių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai medžiotojai ir ūkininkai. Medžiotojų klubo „Varėnė“ medžioklės plotuose yra ieškovų pasėliai, kuriems laukiniai gyvūnai padarė žalą, kurią ieškovai pareikalavo atlyginti medžiotojų klubą. Atsakovas 2023 m. gegužės 24 d. atlygino ieškovų turtui padarytą žalą ir nuo to laiko prasidėjo nesutarimai, provokacijos. Atsakovas turi turtinį interesą pašalinti ieškovus iš klubo narių, todėl ėmėsi veiksmų nukreiptų prieš ieškovus, iniciavo jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu sustabdė jų kaip narių veiklą. Sprendimas sustabdyti jų narytę buvo apskųstas ir teismo panaikintas. 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovai gavo iš atsakovo pranešimą, kad yra šaukiamas neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas, siūlomoje susirinkimo darbotvarkėje numatyta spręsti dėl ieškovų pašalinimo iš klubo dėl neva prarasto pasitikėjimo ir tariamo klubo įstatų nuostatų nesilaikymo. Susirinkime nutarta ieškovus pašalinti iš medžiotojų klubo narių ir tuo buvo pažeistos ieškovų teisės būti asociacijos nariais ir medžiotojų klubo teisės kontroliuoti narystės klausimus pusiausvyra, nes buvo pažeistos mažumos klubo narių teisės bei piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, siekiant pašalinti klubo vadovybei nepatinkančius ieškovus, jų atžvilgiu inicijuojant įvairius ikiteisminius tyrimus, atliekant provokacijas ir ribojant ieškovų teises. Ieškovai nesutinka su jokiais pažeidimais, kurie sudarė pagrindą jų pašalinimui iš klubo narių. Susirinkimo metu buvo nurodomi tariami ieškovų pažeidimai, susiję su ikiteisminiais tyrimais, su ūkininkų skundais, su kita civiline byla tarp ieškovų ir klubo, šie pažeidimai visiškai neatitiko susirinkimo darbotvarkės. Ieškovams objektyviai nebuvo suteiktas laikas įvertinti naujus kaltinimus bei pateikti dėl jų paaiškinimus. Nors vadovautasi garbės kodekso pažeidimais, tačiau nenurodyta kokiu būdu ir kada garbės kodeksą ieškovai pažeidė, jiems nebuvo sudarytos sąlygos pasirengti klausimo nagrinėjimui, nebuvo detalizuojami kiekvieno iš ieškovų atskirai padaryti nusižengimai. Be to, ieškovų pašalinimo pagrindus sudarančios aplinkybės, kurios paaiškėjo iki 2023 m. birželio 23 d., susirinkime buvo vertinamos neteisėtai. Net jeigu ir būtų nustatyti pažeidimai, pirma neabejotinai turėjo būti taikomos lengvesnės poveikio priemonės, o ne pati griežčiausia.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybės dėl žalos sumokėjimo bei kitos civilinės bylos nagrinėjimo nėra aktualios šioje byloje. Ieškovai atvyko į susirinkimą, kuriame dalyvavo kartu su advokatu V. V., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovai buvo netinkamai informuoti apie vyksiantį susirinkimą, jiems buvo žinoma apie tai, kas bus svarstoma susirinkime. Susirinkime dalyvauti registravosi 26 klubo nariai, o šis skaičius visiškai atitiko klubo įstatų 5.11 punkto reikalavimus, taikomus klubo visuotinių narių susirinkimo bet kokio pobūdžio sprendimų priėmimo galimybei ir klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl esamų narių pašalinimo priėmimo galimybei. Atsakovas nesutinka, kad buvo siekiama pašalinti klubo vadovybei nepatinkančius ieškovus, nes nepasitikėjimą ieškovais kaip klubo nariais išreiškė ne klubo vadovybė, o dauguma klubo narių. Motyvai, dėl kurių, klubo narių nuomone, ieškovai turėjo būti pašalinti iš klubo narių, buvo išdėstyti ne tik kolektyviai, bet ir individualiai. Klubo nariai ieškovams susirinkimo metu išdėstė, kokie konkrečiai veiksmai, kiekvieno klubo nario nuomone, prieštarauja klubo narių garbės kodeksui, detalizuodami aplinkybes, dėl kurių buvo išreikštas klubo narių nepasitikėjimas ieškovais. Susirinkimo metu nė vienas iš ieškovų nekalbėjo, tačiau advokatas V. V. pateikė pastabas ir kritiką dėl susirinkimo metu išdėstytų pasisakymų. Susirinkime svarstytas susirašinėjimas buvo pateiktas teisėtam ieškovų atstovui likus daugiau nei parai iki susirinkimo, todėl ieškovai turėjo galimybę susipažinti su susirinkime svarstoma medžiaga. Klubo narių nepasitikėjimas ieškovais paaiškėjo 2023 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai klubo nariai pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė aplinkybes, kurias laiko klubo garbės kodekso nesilaikymu. Ieškovų pašalinimo pagrindai yra analogiški, o konkretus elgesys yra identifikuojamas atsižvelgiant į kiekvieno iš jų elgesį tiek susirašinėjimo su kitais klubo nariais metu, tiek stebint filmuotą medžiagą, kur kiekviename vaizdo įraše matyti ir girdėti kiekvieno iš ieškovų veiksmai ir elgesys. Bet kuriam klubo nariui yra aišku, už kuriuos veiksmus atsako juos atlikęs kiekvienas iš ieškovų. Klubas nesiekia ieškovus antrą kartą nubausti už tuos pačius veiksmus paskirdamas griežtesnę sankciją, nes nepasitenkinimas ieškovais buvo išreikštas iš esmės dėl naujų, su anksčiau pritaikytos lengvesnės sankcijos skyrimu nesusijusių veiksmų. Teismų praktikoje yra ne kartą yra pripažinta teisė medžiotojų klubui pašalinti narį iš klubo, jeigu šis narys praranda pasitikėjimą. Nepasitikėjimas ieškovais buvo sąlygotas daugybės aplinkybių: ieškovai nuolat keldavo konfliktines situacijas, elgėsi nepagarbiai ir išdidžiai, žemino kitus, grasino tam tikriems klubo nariams. Be to, 2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovai pateikė klubo nariams ne sumedžioto briedžio dešras, o dešras su kiaulienos mėsa. Pažymėtina, kad asmeniui praradus kitų narių pasitikėjimą, nariai objektyviai nenori kartu su nepasitikėjimą keliančiais asmenimis užsiimti veikla, kuri potencialiai gali būti pavojinga asmenų sveikatai ar net gyvybei. Nors incidentas dėl briedienos mėsos įvyko 2022 m. rugsėjo mėnesį, tačiau galutinai atsakovo narių nuomonė apie ieškovus susiformavo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuomet paaiškėjo, kad ieškovai elgėsi itin nerūpestingai ir briedieną dešrų gamybai pateikė įmonei, kuri neturėjo licencijos verstis žvėrienos gaminių gamyba. Į atsakovo narių pastabas dėl briedienos gaminių kokybės ieškovai reagavo žeminančiai ir pašaipiai, nesirūpino, kad informacija apie užsakytą briedienos gaminių kiekį ir kokybę atitiktų tikrovę. Be kita ko, net ir pradėjus tyrimą dėl briedienos, ieškovai visiškai nesistengė išspręsti susidariusios situacijos, nebandė ieškoti dialogo su klubo nariais, jų neatsiprašė, o priešingai, užgauliai nurodydavo klubo nariams, kad būtent jie stokoja kompetencijos bei nesupranta, kad dešroje yra briedienos mėsa. Ieškovams buvo aiškiai žinoma, kad susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl nepasitikėjimo ieškovais, aplinkybės buvo aiškiai įvardijamos nepasitikėjimo rašte, su kuriuo jie galėjo susipažinti klubo buveinėje. Apie nepasitikėjimą ieškovais buvo kalbama viešai medžioklių ir bendrų susitikimų metu, kuriuose taip pat dalyvavo ir ieškovai. Atkreiptinas dėmesys, kad nepasitikėjimo raštą pasirašė net 31 klubo narys, kas tik patvirtina, jog apie pastarąjį raštą visiems klubo nariams buvo žinoma.

Teismas

konstatuoja:

Medžiotojų klubo „Varėnė“ įstatais (toliau – įstatai) nustatyta, kad medžiotojų klubas „Varėnė“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą (įstatų 1.1. punktas). Šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovai V. A. ir A. A. buvo medžiotojų klubo „Varėnė“ nariai. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 23 d. neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo protokolo, susinkime dalyvaujant ieškovo V. A. įgaliotam advokatui V. V. bei ieškovams, susirinkime pateiktas raštas, kuriuo išreikštas klubo narių nepasitikėjimas ieškovais, taip pat peržiūrėti 7 vaizdo įrašai, kuriuose ieškovai užfiksuoti vartojantys užgaulias, įžeidžiančias frazes kitų klubo narių atžvilgiu, besielgiantys išsaukiančiai, provokuojantys kitus klubo narius, perskaityti vietinių gyventojų skundai dėl ieškovų elgesio. Pastabų dėl susirinkimo metu pateiktos medžiagos ieškovai ar advokatas nepateikė. Atviru balsavimu 24 nariai iš 26 susirinkusiųjų nubalsavo už ieškovų pašalinimą iš klubo. Ieškovai ginčija šio sprendimo teisėtumą dviem aspektais: 1) sprendimas juos pašalinti iš klubo narių priimtas nesilaikant procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų; 2) sprendimas priimtas nesant tam teisinio pagrindo, siekiant susidoroti su ieškovais.

Dėl procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų.

Argumentą, kad sprendimas pašalinti juos iš klubo narių buvo priimtas nesilaikant įstatuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, ieškovai grindžia aplinkybe, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie neeiliniame klubo narių susirinkime nagrinėjamas aplinkybes ir duomenis, nes susirinkime peržiūrėta medžiaga buvo siųsta ne jiems, o advokatui. Taip pat ieškovai teigia, jog sprendimas juos pašalinti iš klubo yra per griežta poveikio priemonė, paskirta viršijus 3 mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Klubo, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

Medžiotojų klubo „Varėnė“ įstatų 4.3. punkte numatyta, kad narius priima bei pašalina tik visuotinis narių susirinkimas. Įstatų 5.5. punkte numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį klubo narių susirinkimą klubo nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo klubo internetiniame puslapyje. Pranešime (kvietime) turi būti nurodyti šie duomenys: susirinkimo data, vieta bei darbotvarkė. Ieškovai pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo, kuriuo klubo nariai informuoti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. 10 val. Mikalave, klubo bazėje vyks neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas, siūloma darbotvarkė: Dėl V. A. ir A. A. pašalinimo iš klubo praradus klubo narių pasitikėjimą dėl nuolatinio klubo garbės kodekso „būk sąžiningas, nuoširdus ir paslaugus su medžioklės draugais“ nesilaikymo. Prie pranešimo buvo pridėtas susirašinėjimas medžiotojų klubo Viber paskyroje. Atsakovo pateiktos ekrano nuotraukos, patvirtina, kad ieškovams šis pranešimas įteiktas laiku, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Taigi darytina išvada, kad apie susirinkimo vietą, laiką ir svarstytiną klausimą ieškovai buvo tinkamai iš anksto informuoti. Ieškovai dalyvavo neeiliniame susirinkime, taip pat jame dalyvavo ir V. A. įgaliotas advokatas. Kaip matyti iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 23 d. visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašo, jį pasirašė 26 asmenys (taip pat ir ieškovai). Ieškovai akcentavo aplinkybę, kad susitinkime peržiūrėtą vaizdinę medžiagą gavo tik V. A. advokatas, ir tik dieną prieš įvykstant susirinkimui, gauta ne visa medžiaga. Ieškovų byloje pateiktas elektroninio laiško nuorašas patvirtina, kad elektroninis laiškas, prie kurio pridėta vaizdinė medžiaga, buvo išsiųstas 2023 m. rugsėjo 22 d. 8.15 val. advokatui V. V.. Pažymėtina, kad ši medžiaga išsiųsta vykdant advokato V. V. kontoros 2023 m. rugsėjo 18 d. rašte išdėstytą pageidavimą kuriuo prašoma pateikti informaciją apie organizuojamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą, pridedant V. A. pasirašytą įgaliojimą. Klubo įstatai nereglamentuoja klubo pareigos iš anksto pateikti visuotiniame susirinkime svarstytiną medžiagą klubo nariams, numatoma tik pareiga informuoti apie laiką, vietą ir darbotvarkę. Ieškovų teisė į gynybą šiuo atveju sąlygoja ne atsakovo pareigą proaktyviai teikti visus turimus duomenis ieškovams, o ieškovų teisę susipažinti su atsakovo turimais duomenimis, kuriuose užfiksuotos aplinkybės turi įtakos svarstytinam klausimui. Ieškovai neįrodinėjo aplinkybės, kad jiems paprašius buvo užkirsta galimybė susipažinti su duomenimis, priešingai, vieno iš ieškovų įgalioto atstovo prašymu jam buvo suteikti papildomi duomenys. Aptartais duomenimis nustatyta, jog pareigą informuoti ieškovus apie neeilinio visuotinio susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę atsakovas abiejų ieškovų atžvilgiu įvykdė tinkamai, laikydamasis įstatų reikalavimų. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad susirinkime peržiūrėtoje vaizdinėje medžiagoje yra užfiksuoti pačių ieškovų veiksmai ir pasisakymai klubo paskyroje, aptariami klubo gauti skundai dėl ieškovų. Šie duomenys negali būti laikomi naujais ar netikėtais ieškovams, kadangi neetiškas jų elgesys kitų klubo narių atžvilgiu buvo darbotvarkės dalis keliant klausimą dėl garbės kodekso „būk sąžiningas, nuoširdus ir paslaugus su medžioklės draugais“ pažeidimo. Teise pakomentuoti vaizdo medžiagą ar paneigti joje atspindimas aplinkybes ieškovai visuotinio susirinkimo metu nepasinaudojo, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, nei ieškovą V. A. atstovaujantis advokatas nei patys ieškovai neprašė perkelti klausimo svarstymo į kitą susirinkimą ar skirti jiems laiko atsikirtimams parengti. Teismo vertinimu šiuo atveju atsakovas laikėsi reikalavimo, kad nariams būtų iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus. Kaip jau minėta, su ieškovams reiškiamais kaltinimais jie buvo supažindinti juos įvardijant dienotvarkėje, vieno iš ieškovų atstovų prašymu buvo suteikta ir dalis susirinkime peržiūrėtos vaizdinės medžiagos, likusi dalis informacijos suteikta pačio susirinkimo metu. Papildomai susirinkimo metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės. Taigi teismo vertinimu šiuo atveju atsakovas užtikrino, kad pašalinimo iš klubo narių klausimas nebūtų nagrinėjamas ir dėl jo balsuojama ieškovams netikėtai, iš esmės nepasirengus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista ieškovų teisė į gynybą.

Teismo vertinimu nepagrįstas ir ieškovų nurodomas procedūrinis pažeidimas jiems neįteikiant susirinkimo protokolo. Įstatų 10.2. nustato, kad klubo visuotinio narių susirinkimo, klubo valdybos ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti klubo narius ir kitus suinteresuotus asmenis išsiunčiami registruotu paštu arba mobiliosiomis ar internetinėmis priemonėmis. Taigi klubui numatoma pareiga informuoti narius būtent apie priimtą sprendimą. Papildomos su sprendimo priėmimu susijusios medžiagos, t. y. protokolų ir kitos susirinkime aptartos medžiagos įteikimo klubo įstatai nereglamentuoja. Be to byloje pateiktas el. laiškas patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d.  V. V., kuris atstovavo ieškovą V. A. susirinkimo metu, buvo įteiktas neeilinio susirinkimo protokolas. Tikėtina, kad atsakovui galėjo būti nežinoma, jog ieškovo atstovo įgaliojimai tuo metu jau buvo pasibaigę, apie tai informacijos pats ieškovas nepateikė. Byloje nekilo ginčas dėl tinkamo priimto sprendimo įteikimo ieškovams.

Teismas kritiškai vertina ir ieškovų nurodomą aplinkybę, kad visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai neatitinkantys iš anksto numatytos darbotvarkės, taip pažeidžiant įstatų 5.6. punktą, kuris numato, kad klubo visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais. Aukščiau aptartas susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimo pradžioje patvirtinta darbotvarkė: „Dėl V. A. ir A. A. pašalinimo iš klubo praradus klubo narių pasitikėjimą dėl nuolatinio klubo garbės kodekso būk sąžiningas, nuoširdus ir paslaugus su medžioklės draugais“ nesilaikymo“ pažodžiui atitinka pranešime apibūdinamą planuojamą darbotvarkę. Susirinkimo protokolas bei byloje pateiktas jo metu darytas garso įrašas patvirtina, kad susirinkimo metu buvo aptariami būtent konkretūs tiek abiejų ieškovų tiek kiekvieno iš jų atskiri veiksmai ir elgesys kitų klubo narių atžvilgiu, buvo aptariamos ir vaizdine medžiaga iliustruojamos aplinkybės, nulėmusios klubo narių nepasitikėjimą ieškovais. Ieškovai nepateikė jokių duomenų patvirtinančių nuostatą, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl kitų nei darbotvarkėje numatytų klausimų.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas pažeidė įstatų reikalavimus taikydamas ieškovams griežčiausią poveikio priemonę bei kad ši priemonė taikyta pavėluotai. Medžiotojų klubo „Varėnė” įstatai pašalinimo iš klubo narių pagrindą numato dviem atskirais punktais. 3.9. punkte įvardijama, kad klubo nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už klubą diskredituojančią veiklą gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės: 1) svarstymas klubo valdyboje; 2) narytės klube sustabdymas; 3) pašalinimas iš klubo. Įstatų 4.7. punktas konkrečiai įvardija veiksmus, už kuriuos taikytinas būtent pašalinimas iš klubo. Įstatų 4.8. punktas numato, kad klausimą dėl klubo nario pašalinimo esant įstatų 4.7. punkte numatytoms aplinkybėms sprendžia klubo visuotinis narių susirinkimas. Tokiu būdu už konkrečiai neapibrėžiamus nusižengimus: klubą diskredituojančią veiklą ar įstatų nesilaikymą yra numatomos trys skirtingo griežtumo poveikio priemonės, iš kurių viena yra pašalinimas iš klubo. Tačiau nustačius 4.7. punkte įvardijamas aplinkybes jau galima tik viena poveikio priemonė – pašalinimas iš klubo narių. Taigi sistemiškai aiškinant klubo įstatus akivaizdu, kad menkesnės poveikio priemonės taikytinos būtent neapibrėžtiems klubo nario veiksmams, kurie neatitinka klubo interesų. Tačiau konkretūs 4.7. įstatų punkte tiesiogiai įvardijami veiksmai, tarp jų ir veiksmai numatyti bei aptarti 2023 m. rugsėjo 23 d. neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo metu: garbės kodekso pažeidimas ir klubo nariui pareikštas nepasitikėjimas, laikomi pakankamai reikšmingais, kad iš karto būtų taikomas pašalinimas iš klubo narių, nenumatant kitų poveikio priemonių. Darytina išvada, kad šiuo atveju galėjo būti priimamas sprendimas taikyti griežčiausią priemonę, nesvarstant lengvesnės poveikio priemonės.

Ieškovai pagrįstai teigia, kad už jų padarytą pažeidimą sprendimas dėl jų pašalinimo iš klubo narių turėjo būti priimtas laikantis 4.8. punkte numatomo trijų mėnesių termino. Tačiau kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, šiuo atveju aplinkybės nulėmusios ieškovų pašalinimą iš klubo narių yra tęstinio pobūdžio. Ieškovai susirinkime buvo kaltinami dėl 4.7. įstatų punkto 6 ir 8 papunkčiuose įvardijamų aplinkybių, t. y. dėl to, kad jiems nepasitikėjimą pareiškė daugiau nei 2/3 klubo narių ir dėl to, kad jie abu nesilaikė klubo garbės kodekso „būk sąžiningas, nuoširdus ir paslaugus su medžioklės draugais“. Garbės kodekso pažeidimu yra įvardijamas nepagarbus, konfliktiškas abiejų ieškovų elgesys su kitais klubo nariais, kuris, kaip nustatyta liudytojų parodymais bei pateikta bylos medžiaga, neapsiribojo vienu konkrečiu incidentu. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į klubą įstojus ieškovui A. A., šis ėmė reikalauti išskirtinių privilegijų, pažeidinėti medžioklės tvarką, nurodė, kad medžios kiek norės, neatsižvelgdamas į būrelio nuomonę, ėmė užgaulioti kitus narius, kelti konfliktines situacijas. Jis nepagarbiai elgiasi su kitais nariais, taip pažeidė garbės kodeksą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad abu ieškovai kelia įtampą būrelyje, o kai visi turi kovinius ginklus tokia įtampa yra pavojinga. Atsakovo atstovas akcentavo, kad abu ieškovai nuolatos elgiasi iššaukiančiai, kursto konfliktus, žemina kitus klubo narius. Nepagarbus bei provokuojantis elgesys yra akcentuojamas ir liudytojų J. R. bei G. R. parodymuose bei atsispindi pačių ieškovų pateiktoje susirašinėjimo medžiotojų klubo paskyroje medžiagoje. Kitų klubo narių pasitikėjimo praradimas oficialiai buvo konstatuotas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 31 klubo nario (t. y. žymiai daugiau nei 2/3 klubo narių) pasirašytame rašte, kuriuo medžiotojo klubo „Varėnė“ nariai pasirašė, kad reiškia nepasitikėjimą ieškovams. Rašte nurodoma: 1) ieškovai nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. kenkia klubo kaip bendruomenės vienybei, klubo kaip asociacijos įvaizdžiui bei reputacijai, pažeidžia klubo etikos kodeksą; 2) nutraukus ikiteisminį tyrimą tapo akivaizdu, jog ieškovai netinkamai elgėsi su briediena, kuri turėjo būti išdalinta klubo narių reikmėms; 3) V. A. atsikaitydamas su darbuotojomis šampano buteliais demonstravo savo tolerantišką požiūrį į korupcijos požymių turintį elgesį; 4) abu ieškovai bendraudami su medžiotojų bendruomene socialiniuose tinkluose vartojo žeminančią, grasinančią retoriką, kas yra nesuderinama su garbingo, etiško it mandagaus bendravimo standartais; 5) gauta informacija, kad abu ieškovai ginklus naudoja ne tik medžioklės plotuose ir ne tik medžioklei, bet ir savo galio demonstravimui, sudaro pagrindą vertinti tokį elgesį kaip galintį sukelti neprognozuojamas pasekmes ne tik tretiesiems asmenims, bet ir klubo nariams bei medžiotojų bendruomenei. Nors priežastys dėl kurių atsirado nepasitikėjimas įvardijamos per ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesuponuoja pavėluoto ieškovų nubaudimo už netinkamą elgesį. Priešingai, tai kad klubo narių nepasitikėjimą nulėmė ilgu laikotarpiu fiksuoti ieškovų veiksmai parodo, kad sprendimas konstatuoti prarastą pasitikėjimą buvo priimtas vertinant ne atsitiktinius nežymius pažeidimus, o ieškovų veiksmų visumą. Be to, aplinkybė dėl prarasto klubo narių daugumos pasitikėjimo raštu konstatuota likus mažiau nei trims mėnesiams iki neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo, taigi šiuo atveju konstatuoti pažeistos procedūros taip pat nėra pagrindo.

Dėl priimto sprendimo pagrindo

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu byloje keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas poveikio priemonės taikymo pagrindas ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar medžiotojų klubas, nuspręsdamas dėl galimo klubo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz. laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovai V. A. ir A. A. ginčija 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykusio neeilinio klubo narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pašalinti V. A. ir A. A. iš medžiotojų klubo „Varėnė“ teisėtumą motyvuodami, tuo, kad sprendimai priimti dėl ieškovams aiškiai neįvardijamų motyvų, nuo kurių jie neturėjo galimybės apsiginti, taip pat sprendimai priimti siekiant juos pašalinti iš narių ne dėl padarytų nusižengimų, bet dėl klubo finansinės naudos išmokant žalą, vadovybės siekio susidoroti su ieškovais.

Ieškovai byloje pateikė duomenis, kad 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. gegužės 24 d. pavedimais medžiotojų klubas atlygino žvėrių padarytą 454 Eur ir 1 875 Eur žalą A. A.. Šalių pateiktuose susirašinėjimuose klubo paskyroje užfiksuota, kad klubo nariai yra raginami klubui pervesti papildomų lėšų žalos išmokėjimui. Ieškovai taip pat byloje pateikė draudimo sutarties pasiūlymą, kuriame išskiriama žala, padaryta susijusiam asmeniui ir tretiesiems asmenims. Tačiau teismas kritiškai vertina ieškovų nurodomą aplinkybę, kad jų pašalinimas iš klubo sietinas būtent su klubo interesu gauti didesnę išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – padarius žalos medžioklės plotuose esantiems pasėliams. Pareiga ūkininkams atlyginti žalą pasėliams klubui atsiranda nepriklausomai nuo to ar šie yra klubo nariai ar ne. Ieškovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atlyginus žalą klubo nariui, klubas praranda žymiai daugiau nei atlygindamas žalą ne klubo nariui. Be to, kaip matyti iš pridėto 2022 m. gruodžio 2 d. visuotinio susirinkimo protokolo, į klubo narius buvo priimtas naujas asmuo, kuris, kaip nustatyta atsakovo atstovo paaiškinimais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, taip pat yra ūkininkas, ir kurio pasėliams taip pat gali būti padaroma žala. Taigi ieškovų argumentas, kad atsakovas diskriminuoja juos dėl ūkininkavimo nėra pagrįstas bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų narystė klube taip pat atneša klubui finansinę naudą – jų mokami nario mokesčiai prisideda prie klubo biudžeto, panaudos sutartimi ieškovai klubui neatlygintinai perdavė naudotis dalį žemės sklypo, todėl labiau tikėtina, kad jų pašalinimas iš kubo nėra finansiškai naudingas atsakovui ilguoju laikotarpiu.

Teismas kritiškai vertina ir ieškovų nurodomą aplinkybę, kad atsakovo valdyba siekė su jais susidoroti inicijuodama nepagrįstą ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00473-22, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2022 m. spalio 19 d.  medžiotojų klubo „Varėnė“ pareiškimą, kad ieškovai panaudodami apgaulę ir suklaidindami klubo narius savo naudai įgijo klubo nariams priklausančią žvėrieną. Atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo po to, kai ieškovas V. A., kuriam buvo patikėta parūpinti, kad iš sumedžioto briedžio mėsos klubo nariams būtų pagamintos dešrelės, nariams perdavė mėsos gaminius, kuriuose, kaip nustatyta specialisto išvada, išviso nebuvo briedienos. Teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nukalstamos veikos požymių, o būtent, nenustačius, kad ieškovas gavo naudos, kadangi jis grąžino klubo nariams pinigus už netinkamus gaminius. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtos aplinkybės, kad klubo nariams iš tiesų buvo perduoti ne žvėrienos, o kiaulienos gaminiai, kad klubo nariai neteko visos sumedžioto žvėries mėsos. Byloje pačių ieškovų pateiktais duomenimis įrodyta, kad ieškovai perdavė klubo nariams nekokybišką produkciją, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovai, taigi atsakovas turėjo akivaizdų teisinį pagrindą ir pareigą ginti savo narių teises inicijuodamas ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ikiteisminio tyrimo iniciavimą laikyti nepagrįstu atsakovo veiksmu ar bandymu susidoroti su ieškovais. Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl vien tai, kad asmens veiksmai nebuvo pakankamai pavojingi, kad juos būtų galima kvalifikuoti kaip nusikaltimą, nereiškia, kad šie veiksmai buvo priimtini. Civilinėje teisėje iš esmės yra vertinama, ar asmuo nepažeidė šalis siejančio susitarimo, ar bendrosios pareigos elgtis sąžiningai, nekeliant žalos kitiems asmenims. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovų veiksmai yra vertintini bendruomenės (medžiotojų klubo) kontekste. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad Vladas ir A. A. savo veiksmais galimai pažeidė medžiotojų klubo „Varėnė“ vidaus tvarkos taisykles, tačiau jų pažeidimas vertintinas klubo viduje, t. y. paliktas medžiotojų klubo diskrecijai. 

Vertinant ieškovų pašalinimą iš klubo narių kaip proporcingą priemonę teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju toks sprendimas nebuvo priimtas spontaniškai ar sąlygotas vieno atsitiktinio pažeidimo. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 9 d. prašymo, pasirašyto 32 narių, klubo nariai po incidento dėl dingusios briedienos kreipėsi į klubo valdybą prašydami kviesti klubo valdybos susirinkimą dėl ieškovams reiškiamo nepasitikėjimo, nes jų veikla kenkia klubui ir klubo narių interesams. Tačiau 2023 m. vasario 21 d. įvykusio klubo narių valdybos posėdžio protokolu nustatyta, kad ieškovai pasiaiškino dėl briedienos dorojimo ir dešrų gamybos aplinkybių, todėl nutarta kol nesibaigė ikiteisminis tyrimas laikino ieškovų narystės sustabdymo ir pašalinimo iš klubo klausimo nenagrinėti. Toks klausimas buvo nagrinėjamas tik pakartotinai valdybai pateikus klubo narių raštu išreikštą nepasitikėjimą ieškovais. Netinkamos mėsos produkcijos pateikimas nėra pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovai parado klubo narių pasitikėjimą, prie to labiau prisidėjo ieškovų elgesys šiai aplinkybei paaiškėjus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad ir pradėjus tyrimą dėl briedienos, ieškovai visiškai nesistengė išspręsti susidariusios situacijos, nebandė ieškoti dialogo su klubo nariais, jų neatsiprašė, o priešingai, užgauliai nurodydavo klubo nariams, kad būtent jie stokoja kompetencijos bei nesupranta, kad dešroje yra briedienos mėsa. Abiejų ieškovų provokuojantys, konfliktiški veiksmai įvardijami tiek liudytojų G. R., A. Š. ir J. R. paaiškinimuose tiek atsispindi pačių ieškovų pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje. Ieškovų pateikti susirašinėjimai su kitai klubo nariais patvirtina ir ieškovų nenorą bendradarbiauti – tiesiogiai nurodoma, kad ieškovai medžios kur nori ir kiek nori, ne pagal klubo narių susitarimą. Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai yra išreiškę norą medžioti atskirai nuo kitų klubo narių. Medžioti su trečiaisiais asmenimis, o ne būrelio medžiotojais, yra neįprasta praktika. Ieškovai pasikviečia medžioti asmenis to nesuderinę su vadovu. Taip pat visuotinio susirinkimo garso įraše, liudytojo A. Š. parodymuose, nepasitikėjimą išreiškiančiame rašte, kurį pasirašė dauguma klubo narių, minima, kad ieškovai ginklus naudoja ne tik medžioklei, nes gauti vietinių gyventojų skundai dėl jų elgesio. Visos šios įvardijamos aplinkybės sudaro pagrindą kitiems klubo nariams nepasitikėti ieškovais. Teismo vertinimu klubo nariai gali pagrįstai suabejoti, ar asmens elgesio standartai ir požiūris į kitus klubo narius nekelia grėsmės klubo narių saugumui medžioklės metu ir klubo įstatuose nustatyta tvarka priimdami sprendimą dėl pašalinimo iš klubo narių, pagrįstai išreikšti nenorą toliau kartu medžioti su atitinkamais klubo nariais. Provokuojantis, konfliktus inicijuojantis elgesys ginkluotų žmonių grupėje gali sukelti kur kas didesnį pavojų nei analogiškas elgesys sukeltų kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad medžioklė yra specifinis užsiėmimas, kurio metu klubo nariai su savimi turi bei naudoja ginklus, todėl pasitikėjimas klubo nariais turi itin didelę reikšmę. Tai patvirtina ir įstatuose atskirai tiesiogiai įvardijama ši pašalinimo iš klubo narių priežastis. Ieškovų akcentuojamos konfliktinės situacijos susirašinėjant, kuomet kiti klubo nariai į juos reagavo neigiamai ar net agresyviai, nepaneigia byloje surinktų duomenų dauguma nustatytos aplinkybės, kad būtent ieškovai provokavo konfliktines situacijas, o kitų klubo narių elgesys buvo atsakas, gynybinė pozicija. Teismo vertinimu kitų klubo narių neigiamos nuostatos ieškovų atžvilgiu labiau patvirtina prarastą pasitikėjimą ieškovais, nei sąmoningą bandymą susidoroti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Byloje ieškovai neįvardijo bei neįrodinėjo kaip ir kokiu būdu valdybos nariai galėjo nuteikti kitus būrelio medžiotojus prieš ieškovus, nepasitikėjimą ieškovais išreiškė žymiai didesnė nei pagal įstatus būtina klubo narių dalis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus teismas vertina, jog narinėjamu atveju labiau tikėtina ieškovų pašalinimo iš klubo priežastis yra būtent ieškovų konfliktiškas elgesys, nenoras bendradarbiauti su kitais klubo nariais, nulėmę prarastą kitų klubo narių pasitikėjimą, o ne klubo finansinis interesas gauti didesnę draudimo išmoką ar valdybos narių noras susidoroti su ieškovais. 

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas ieškovus iš klubo narių pašalino nesant tam teisinio pagrindo ar, kad ši priemonė buvo pritaikyta neproporcingai, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 ir 10 punktai). 

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 109 Eur žyminį mokestį ir ieškovui A. A. 5 645,01 Eur už advokato teisines paslaugas, ieškovui V. A. 6855,01 Eur išlaidas už advokatų teisines paslaugas. Atsakovas prašė priteisti 6 062,10 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Ginčo dėl šalių patirtų išlaidų dydžio nėra, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį. Ieškinį atmetus atsakovui priteistinos 6 062,10 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo po 3 031,05 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje neviršija 8 Eur kiekvienai iš šalių, todėl iš ieškovų nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. A. 3 031,05 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui medžiotojų klubui „Varėnė“.

Priteisti iš ieškovo A. A. 3 031,05 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui medžiotojų klubui „Varėnė“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                            Audra Dudzinskienė