Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-348-491/2016
Proceso Nr. 4-14-3-00021-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija :
(S)
2.4.11.; 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5 d. 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams.
Nuobaudos jam skirtos už tai, kad jis 2015-12-30, 1005 val., (duomenys neskelbtini) miške – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote organizavo medžioklę pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-12-29, ir pats medžiojo su lygiavamzdžiu 16 kalibro medžiokliniu šautuvu Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje – L. M. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis kartu su kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais medžioti neturėjo teisės, kadangi šiame sklype medžioti buvo draudžiama, medžioklės lapas šioje teritorijoje negaliojo (teisės medžioti nesuteikė), tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 5 d. nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažeidėjas neginčija savo kaltės, kaip jis nurodo, dėl galbūt padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Cituodamas skundžiamą nutarimą tvirtina, jog jis priimtas neįsigilinus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas neteisingai įvertinus. Vardindamas Taisyklių punktus, kuriuos jis pažeidė, nurodo, kad nėra aišku, kurios redakcijos jie yra, kadangi Taisyklės buvo ne kartą keičiamos.
Tvirtina, kad jam be pagrindo inkriminuotas Taisyklių 24.2 p. pažeidimas, nes dėl jo teisena buvo nutraukta.
Cituodamas Taisyklių 16.2 p., tvirtina, kad medžioklės metu naudotas medžioklės lapas Nr. 76 išrašytas prieš dieną negalėjo būti negaliojantis, kadangi jame taip pat buvo nurodyti visi būtini Taisyklių 19.1 – 19.4 punktuose numatyti duomenys. Pažymi, kad minimas medžioklės lapas galiojo (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (12575 ha plote), išskyrus plotus, numatytus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 str. 2 d. Tvirtina, kad pripažinus šį dokumentą negaliojančiu, būtų būtina pripažinti neteisėtą ir tą dieną vykusią medžioklę.
Cituodamas liudytojo S. L. parodymus, jis neginčija, jog medžioklė vyko ant dviejų žemės sklypų sankirtos, kai viename iš jų buvo draudžiama medžioti, tačiau pažymi, kad šie abu žemės sklypai yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote. Tvirtina, kad nors Medžioklės įstatymo 7 str. 4 d. numato, jog žemės sklypai, kuriuose jų savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 str. 2 d. uždraudė medžioti, laikomi medžioklės plotais, kuriuose laikinai medžioti draudžiama, visgi surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų atklydusius sužeistus gyvūnus, leidžiama.
Cituodamas Taisyklių 60 p., numatantį, kad atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, ginklus išsiimti iš dėklų medžiotojai turi teisę, nesvarbu ar tam tikrame sklype leidžiama vykdyti medžioklę ar medžioti laikinai uždrausta, taip pat Taisyklių 62 p., apibrėžiantį, jog ginklas gali būti nešiojamas ar vežiojamas tik medžioklės plotų vienete, be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, pagal technines galimybes – perlaužtas, tvirtina, kad su iš dėklo išimtu, tačiau neužtaisytu ginklu per minėtus sklypus jis galėjo eiti ir važiuoti.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde kritikuoja įrodymų rinkimo būdą, apeliuodamas į leistinumo bei liečiamumo principus. Teigia, jog ATPK protokole nėra nurodyta, kuo grindžiama jo kaltė, kadangi minimo protokolo surašymo metu jokie fotografavimai, filmavimai ir GPS matavimai atlikti nebuvo, jie nėra prijungti prie protokolo. Mano, jog techniniais prietaisais užfiksuoti duomenys turėjo būti aprašyti protokole, be to jame turėjo atsispindėti ir pačių prietaisų charakteristikos (pavadinimai, metrologinės patikros), todėl nesant šiems duomenims, kelia klausimą dėl aplinkybių atitikimo, duomenų rinkimo teisėtumo bei patikimumo.
Papildomai apeliantas skunde nurodo, jog teismas nesivadovavo 2002-09-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. 487/361 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų patvirtinimo“ 7.5. punktu. Tvirtina, kad komisija turėjo jiems (medžiotojams) atsiųsti žemėlapius ar planus, kuriuose būtų pažymėti plotai ir teritorijos, kuriuose yra laikinai uždrausta medžioti. Taip pat mano, jog patys šių žemių sklypų savininkai privalėjo veikti aktyviai – pažymėti savo valdomų žemių plotų ribas. Todėl mano, kad šiuo atveju, tiek komisija, tiek žemės savininkai, tiek medžiotojai yra vienodai kalti dėl įvykusio nesusipratimo. Pažymi, jog jie patys (medžiotojai) buvo iniciatyvūs, nes siekė išsiaiškinti medžioklės plotų ribas, todėl mano, jog tai įrodo, kad jokių pažeidimų jie nesiekė daryti.
Galiausiai, cituodamas skundžiamą nutarimą tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavęs, jog jis nebuvo pakankamai rūpestingas, kad prieš 9 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nenustatęs sunkinančių, tačiau nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, netaikė jam ATPK 301 str. nuostatų. Prašo sumažinti jam skirtą baudą bei netaikyti teisės medžioti atėmimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė – direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, K. M. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Cituodama Mežioklės įstatymo 7 p. pažymi, jog medžioklės plotai ir teritorijos, kuriose medžioklė draudžiama yra : kapinės, urbanizuotos teritorijos, valstybiniai rezervatai ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitos teritorijos, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai. L. M., vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 13 str., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisiją su rašytiniu sprendimu uždrausti medžioti savo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tokį draudimą komisijos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas ir medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini).
Taip pat pažymi, jog nors L. M. žemės sklypas ir yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, tačiau minėtame žemės sklype medžioti buvo draudžiama ir jame galioja draudimai nustatyti medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype negaliojo, o ten organizuoti medžioklę ir medžioti Pažeidėjas neturėjo teisės. Žemės sklype, kuriame medžioti yra draudžiama, nors medžiotojų klubo nariams iš tiesų galima būti su išimtu ginklu ir organizuoti medžioklę, tačiau tik tuo atveju, jie yra gauta žemės sklypo savininkei išduota LR AM Utenos RAAD – o išvada dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo ir turint (duomenys neskelbtini) RAAD – o išduotą medžioklės lapą šiai teritorijai. Pažymėtina, jog vadovaujantis Medžioklės įstatymo 7 str. 5 d. medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 d. nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo 14 p. išvadai gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys reguliuoti populiacijos gausą, atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti prašymą, be kita ko nurodydami duomenis, susijusius su populiacijos gausa, rūšimi, teritorijoje, kurioje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis ir kt. Tuo tarpu L. M. su tokiu prašymu nesikreipė, todėl atitinkamai nei išvada, nei medžioklės lapai (duomenys neskelbtini) RAAD – o ir nebuvo išduoti.
Be viso to, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, jog Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti uždavinys yra parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savivaldybės administracijai, aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui. Komisija pažymi teritorijas, kuriose medžioti uždrausta įstatymais ar kitais teisės aktais arba kuriose medžioti uždraudė žemės sklypų savininkai (7.5 punktas). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuostatų 7.5 punkto 7 papunktis numato, kad komisija privalo pateikti medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų žemėlapius su pažymėtomis uždraustomis medžioti teritorijomis tik sudarant medžioklės plotų vienetą, o ne esant jau sudarytam medžioklės plotų vienetui ir kiekvienu atveju atsiradus žemės sklypų savininkų draudimams medžioti. Medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. reglamentuoja kada medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos yra keičiamos, todėl atsiliepime daroma išvada, kad Komisijos veikla yra susijusi su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje. Įvertinus tai apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog tie atvejai, kai yra gaunami žemės sklypų savininkų sprendimai draudžiantys medžioti jų žemės sklypuose, kai yra jau išduotas medžioklės įstatymo 10 str. nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui, nelaikoma medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo procedūros pradžia, medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. prasme.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo Pažeidėjas prašo : 1) nustatyti ar pagrįstai jis pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo; 2) patikrinti jam inkriminuotų Taisyklių atitinkamų punktų aktualumą ir galiojimą pažeidimo padarymo momentui; 3) išsiaiškinti ar nėra pažeistas dvigubo baudimo principas dėl Taisyklių 24.2 p.; 4) nustatyti ar Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo galiojantis; 5) įvertinti aplinkybes, susijusias su jo teise būti medžioklės plotuose su iš dėklo išimtu, tačiau neužtaisytu ginklu; 6) įvertinti ar faktiniai duomenys buvo renkami leistinu bei teisėtu būdu; 7) taikant ATPK 301 str. skirti jam švelnesnes nuobaudas.
Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 d. numato atsakomybę už : 1) asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba 2) medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė, kad apeliantas buvo medžioklės vadovu, organizavo medžioklę ir pats medžiojo teritorijoje (L. M. žemės sklype), kuriame medžioti nebuvo galima dėl to, kad sklypo savininkė buvo laikinai uždraudusi jame medžioti. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės įpareigoja medžioklės vadovą organizuoti medžioklę taip, kad nebūtų medžiojama tokioje teritorijoje, ir pripažino, kad esant neaiškumų dėl tikslių žemės sklypo ribų, jis turėjo pareigą imtis visų įmanomų priemonių nustatyti tikslias sklypo ribas (kreiptis į žemės sklypo savininką, žemėtvarkos specialistus ir panašiai), o nesant galimybės to padaryti privalėjo pasirinkti kitą medžioklės plotą. To nepadaręs jis pasielgė nerūpestingai ir taip pažeidė Taisyklių 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad Pažeidėjas ne tik organizavo medžioklę klubui priklausančiuose medžioklės plotuose, į kuriuos patenka ir L. M. žemės sklypas, jai vadovavo, pats išrikiavo medžiotojus, kurių dalis buvo plote, kuriame įvykio metu medžioti buvo draudžiama – tai patvirtinantys įrodymai labai aiškiai nurodyti skundžiame nutarime, jie motyvuotai aptarti, Pažeidėjo kaltė dėl to nekelia jokių abejonių. Todėl jo skundo argumentai, kad dėl draudžiamame plote vykdytos medžioklės, nesant draudžiančių riboženklių, kalti tiek žemės sklypo savininkė, tiek Komisija, tiek medžiotojų klubas yra tiesiog neįtikinami. Teismas nustatė, kad apeliantui klubo vadovas aiškiai nurodė plotą, kuriame buvo draudžiama medžioti, todėl neabejotina, kad Pažeidėjas, kuris medžioja ne pirmus metus, yra patyręs medžiotojas, skiriamas medžioklės vadovu, visus klubui priklausančius plotus privalo žinoti ir be atskirų specialių žymėjimų, kuriais neva tai turi pasirūpinti sklypo savininkas ar kitas asmuo, ar institucija. Kita vertus, ką visiškai pagrįstai akcentavo pirmos instancijos teismas, žinodamas, jog į klubo medžioklės plotus patenka plotai, kuriuose medžioti yra uždrausta, jis privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad tokie plotai būtų identifikuoti ir juose nebūtų medžiojama.
Pažeidėjas skunde užsimena, kad teismas nutarime nenurodė konkrečios ATPK straipsnio, Taisyklių punktų, kuriuos jis pažeidė, redakcijos. Iš tiesų, pagal ATPK 8 str. 1 d. asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Kadangi pažeidimas padarytas 2015-12-30, o skundžiamas nutarimas priimtas 2016-05-06, tiek ATPK 85 str. 5 d., tiek Pažeidėjui inkriminuotų Taisyklių 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. redakcijos nesikeitė, todėl būtinai nurodyti konkrečią įstatymo ar poįstatyminio akto redakciją ar išsamiau analizuoti jų galiojimą laike teismas neturėjo pareigos. Pažymėtina, kad ir pats Pažeidėjas apeliaciniame skunde išsamiau šio argumento taip pat neanalizavo ir konkrečių pažeidimų nenurodė.
Pažeidėjas tvirtina, kad jis galimai antrą kartą, todėl nepagrįstai, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 24.2 p. pažeidimą. Čia numatyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas. Medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Iš teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad Pažeidėjui iš tiesų buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 str. 1 d. dėl to, kad 2015-12-30, apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) miške, vykstant medžioklei varant pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. gruodžio 29 d., jam vadovaujant medžiotojas V. P. varymo metu sumedžiojo antrametį ragus numetusį stirnos patiną, apie tai informavo jį kaip medžioklės vadovą, kuris sumedžiotą gyvūną įrašė į medžioklės lapą, bet nedelsdamas nesurašė nustatytos formos akto (2 priedo), kaip to reikalauja Taisyklių 28 p. 4 d., toliau tęsė medžioklę, taip pažeidė Taisyklių 24.2 p. ir 28 p. reikalavimus. Dėl šio pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byla 2016-05-06 teismo nutarimu buvo nutraukta, nutarimas įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nubaustas už medžioklės organizavimą medžioklės plotuose, kuriuose medžioti buvo laikinai uždrausta. Už šiuos veiksmus, kurie taip pat patenka į medžioklės organizavimo pagal galiojančias Taisykles sampratą, Pažeidėjas anksčiau nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl šiuo atveju dvigubo baudžiamumo draudimas nebuvo pažeistas.
Pažeidėjas skunde apeliuoja į tai, kad Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo galiojantis (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, išskyrus plotus, numatytus Medžioklės įstatymo 7 str. 2 d. Iš 2015-12-29 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) išdavė medžioklės lapą Pažeidėjui organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančiame medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Medžioklės lape yra padaryti įrašai apie 2015-12-30 medžioklę (11 - 12 b. l.) – tai reiškia, kad šis medžioklės lapas visumoje medžioklės metu buvo galiojantis. Savaime suprantama, jis nesuteikė teisės medžioti L. M. žemės sklype ir jame negaliojo – tai visiškai pagrįstai nutarime akcentavo pirmos instancijos teismas. Tokia išvada neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad medžioklės lapas buvo išduotas visam medžioklės vienetui, visiškai nereiškia, jog jis galioja ir ten, kur medžioklė yra laikinai uždrausta, todėl šis Pažeidėjo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
Anksčiau minėta, kad pagal ATPK 85 str. 5 d. baudžiama ir už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas. Tačiau, toks pažeidimas apeliantui šioje byloje nebuvo inkriminuotas, todėl dėl jo išsamiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apelianto skundo argumentai apie tai, kad faktiniai duomenys byloje galimai buvo renkami neleistinais bei neteisėtais būdais, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti prietaisai, jų numeriai, sertifikatai ir kt., taip pat atmetami. Viena vertus, Pažeidėjas nubaustas už organizavimą ir dalyvavimą medžioklėje, kuri buvo organizuota pažeidžiant Taisyklėse numatytą tvarką. Plotas, kuriame medžioklė buvo uždrausta, buvo labai aiškus, ir Pažeidėjas jį neabejotinai žinojo – tai apeliantas iš esmės pripažino. Kaip medžioklės vadovas leisdamas medžioti tokiame plote jis neabejotinai pažeidė Taisyklių 58.2.1 p. reikalavimą. Todėl lieka neaišku, kokių dar čia reikia prietaisų, jų sertifikatų ar jų numerių tam, kad būtų tinkamai jam suformuluotas kaltinimas. Kita vertus, ne tik iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tačiau ir iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucijos atstovai, tiesiogiai aiškindamiesi pažeidimo aplinkybes, jokių techninių priemonių nenaudojo. Atvirkščiai, iš (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto S. L. parengtos Medžioklės varant schemos matyti, jog ji buvo rengiama remiantis liudytojų D. R., V. P., M. I., A. B., ir paties Pažeidėjo parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, todėl manyti, jog parengta pareigūno schema nėra leistina ar parengta neteisėtai, nėra jokio pagrindo. Jokių abejonių nekyla ir dėl VĮ „Registrų centras“ oficialiai išduotos tiek medžiotojų klubui, tiek specialistams, kadastro žemėlapio ištraukos (24-25, 27 b. l.). Pažymėtina, kad pats Pažeidėjas, savo parašu patvirtinęs Varominės medžioklės, vykusios medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) miške 2015-12-30 schemą, jokių pastabų dėl jos taip pat neturėjo.
Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad apeliantas pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole jam nurodytus Taisyklių punktus ir padarė ATPK pažeidimą, numatytą 85 str. 5 d.
Pažeidėjas taip pat prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirtas nuobaudas jam sušvelninti. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas Pažeidėjui, įvertino tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra senatvės pensininkas, atsižvelgė, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Teismas pažymėjo, kad jo elgesys nebuvo rūpestingas, o 2006-12-15 jam jau buvo skirta administracinė nuobauda už Taisyklių pažeidimus, todėl netaikė ATPK 301 str. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas apeliantui taikyti ATPK 301 str. ir skirti jam švelnesnes ATPK 85 str. 5 d. numatytas nuobaudas. Iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl savo nerūpestingumo, todėl tai nebuvo piktybiškas pažeidimas. Kita vertus, prieš dešimtmetį gauta administracinė nuobauda nesuponuoja išvados, jog Pažeidėjas nuolatos nesilaiko Taisyklių reikalavimų, ar kad jas dažnai pažeidinėja. Pažeidėjas yra pensininkas, turi ilgametę medžiotojo patirtį ir yra gerbiamas medžioklės klubo narys. Vis tik būtina pažymėti, kad kiekvienu atveju administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, ir šiuo atveju apeliantui pats procesas neabejotinai buvo pakankamai efektyvi pamokanti priemonė, todėl administracinėms nuobaudoms keliami tikslai jam gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnes nuobaudas, nei minimali jų riba, numatyta ATPK 85 str. 5 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p.,
NUTARĖ:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą pakeisti.
J. G., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 301 str. 1 d., už pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., paskirtą baudą sumažinti iki 200 eurų, o teisės medžioti atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.
Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus