Civilinė byla Nr. e2-400-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00921-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.7.1.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  birželio 15 d.  

     Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. R.,

atsakovui A. B., jo atstovei advokatei A. Ž.,

atsakovės UAB „Florinus“ atstovui advokato padėjėjui V. S.,

atsakovės UAB „Goldesta“ vadovui K. E.,

atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ atstovui ir trečiajam asmeniui S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stimas LT“ ieškinį atsakovams A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“, uždarajai akcinei bendrovei „Goldesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ir S. Š..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašo priteisti ieškovės UAB „Stimas LT“ naudai:

– iš atsakovo A. B. 75 080 Eur nepagrįstai gautų pajamų ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

–priteisti iš atsakovės UAB „Goldesta“ 260 823,17 Eur nepagrįstai gautų pajamų, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

–priteisti iš atsakovės UAB „Florinus“ ieškovės naudai 37 295,61 Eur nepagrįstai gautų pajamų, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

–priteisti iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ieškovės naudai 31 020,82 Eur nepagrįstai gautų pajamų bei 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

–priteisti iš visų atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-27222-944/2019 pareiškė reikalavimą pripažinti 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ab initio.

3.       Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas A. B. VĮ Registrų centrui pateikė suklastotą 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo pats save pasiskyrė įmonės UAB „Stimas LT“ direktoriumi. Minėtu pagrindu atsakovas nuvyko į Šiaulių banką Kaune ir apsimetęs įmonės direktoriumi panaikino įrašą apie ankstesnį direktorių I. C., turintį teisę naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įmonės banko sąskaitoje ir pasiskyrė save įmonės direktoriumi. Gavęs prieigą prie ieškovės banko sąskaitos, A. B. neteisėtai įmonės pinigines lėšas pervedė į atsakovų UAB „Goldesta“, UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ir UAB „Florinus“ sąskaitas, o pats dalį jų išsiėmė iš įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais, taip sukeldamas ieškovei 73 000 Eur žalą. Šias aplinkybes ieškovė pagrindžia įmonės sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašu už laikotarpį nuo 2018-02-25 – 2018-04-13. Kadangi atsakovas naudojosi ieškovės pinigais, tai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį – 2080 Eur ir iš viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75080 Eur skolos.

4.       Dėl ieškinio reikalavimo atsakovui A. B. ieškovė nurodė, kad 2018-03-26 iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovas pervedė 8 500 Eur. Taip pat jis 2018-03-27 dieną jis iš įmonės sąskaitos nusiėmė dar 9 000 Eur, 2018-03-28 – 9000 Eur,  2018-03-29 – 5 000 Eur, o 2018-03-30 – 50 000 Eur sumą. Ieškovė laiko, kad šis atsakovas neteisėtais veiksmais paskyręs save įmonės direktoriumi, neteisėtai pasisavino įmonės pinigus tiek banko skyriuje/skyriuose, tiek pervesdamas pinigus per el. bankininkystę. Šis atsakovas viso be teisinio pagrindo gavo iš ieškovės 73 000 Eur. Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašė priteisti iš šio atsakovo ir 2080 Eur palūkanų (73000 Eur x 208 dienų : 365 dienų x 5 proc.), o iš viso 75080 Eur.  

5.       Dėl ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Goldesta“ ieškovė nurodė, kad atsakovas

6.       Dėl ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Florinus“ ieškovė nurodė, kad atsakovas A. B. be jokio teisinio pagrindo į įmonės UAB „Florinus“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-27 pervedė 15 600 Eur, 10 000 Eur, 10 468,30 Eur, iš viso 36 068,30 Eur. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų jog prekės – aukso gaminiai, už kurias neva tai apmokėjo ieškovas, iš vis egzistavo, buvo Lietuvos Respublikoje sąskaitos pasirašymo dieną (hipotetinis tiekėjas Estijoje joms patiekti išrašė sąskaitą 2018 02 28 d., o pagal 2018 03 29 d. sąskaitą jos jau neva tai atsidūrė LR), buvo įvežtos per LR sieną, pateiktos muitinei ir atitinkama tvarka deklaruotos bei išmuitintos, sumokant mokesčius, kad  prekės buvo perduotos A. B. bei jis jas gavo. Be to, ieškovės nuomone, norint prekiauti aukso gaminiais Lietuvoje, jie turi būti prabuoti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmuose“. Ieškovė už be pagrindo įgytą sumą paskaičiavo atsakovei 1227,31 Eur palūkanų (36068,30 Eur x 207 dienų : 365 dienų x 6 proc.), kurias prašė priteisti, o iš viso iš šios atsakovės prašė priteisti 37 295,6 Eur.  

7.       Dėl ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ieškovas nurodė, kad atsakovas A. B. 2018-03-27 du kartus be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei po 15 000 Eur „už teisines paslaugas, įmonių tikrinimą, konsultacijas teikimo dėl sutarčių pasirašymo“. Tačiau įmonė jokių konsultacijų nesiekė gauti, jai jų nereikėjo, ji nesikreipė į jokias tarnybas, todėl akivaizdu, jog šis atsakovas gavo ženklią sumą pinigų be jokio teisinio pagrindo. Bendra be pagrindo gauta pinigų suma sudaro 30 000 Eur. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas galiausiai teigia, jog pinigai buvo grąžinti visi, kadangi užsakovas nepateikė jokių užsakymų vykdymui bei neužsakė jokių teisinių paslaugų. Ieškovės vertinimu šios atsakovės atsikirtimai yra nenuoseklūs, nes atsiliepime atsakovė nurodė, kad buvo išrašyta sąskaita, buvo užsakytos paslaugos, buvo gautas apmokėjimas už šias paslaugas, o vėliau teigė, kad paslaugos užsakytos nebuvo, todėl neaišku už ką buvo pervestos 30 000 Eur dydžio lėšos ir kokiu pagrindu jos buvo grąžintos ir dar grynaisiais pinigais, kurių įmonė negavo. Ieškovė už be pagrindo įgytą sumą paskaičiavo atsakovei 1020,82 Eur palūkanų (30000 Eur x 207 dienų : 365 dienų x 6 proc.), kurias prašė priteisti, o iš viso prašė priteisti iš šios atsakovės 31 020,82 Eur.

8.       Ieškinyje ieškovė nurodo, kad visi atsakovai be teisinio pagrindo gavo iš ieškovės neteisėtai pasisavintas lėšas ir tai patvirtina UAB „Stimas LT“ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašas už laikotarpį 2018-02-25 – 2018-04-13 (1 t., b. l. 11-17), iš kurio matyti, kad atsakovas A. B. atliko pavedimus sau pačiam, tiek nusiėmė pinigus grynaisiais, tiek pervedė sumas kitiems atsakovams. Atsakovas A. B. nebuvo teisėtas UAB „Stimas LT“ direktorius, todėl atsakovės be pagrindo įgijo pinigines lėšas, kurias prašė priteisti ieškovei.

9.       Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju 2017 metų vasarą degalinėje sutiko iš matymo pažįstamą asmenį S., kuris užsiminė apie tai, kad turi ne vieną firmą Lietuvoje bei užsienyje, kurios užsiima investicinio aukso supirkimu bei prekyba vaizdo plokštėmis. Po kelių mėnesių S. pasiūlė dirbti vienoje įmonėje už 3 000 Eur mėnesinį atlyginimą. 2018 m. kovo mėn. jis pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta bus įmonės direktoriumi, gavo jos antspaudą, akcininko I. C. sprendimą bei darbo telefoną. Pokalbio metu taip pat buvo nurodyta, kad šiuo metu I. yra išvykęs ir S. atlieka bendrovės vadovo funkcijas. Atsakovas iš pradžių su visais dokumentais, akcininko sprendimu, nuvažiavo į VĮ Registrų centrą, kur buvo įregistruotas kaip įmonės direktorius, paskui jam buvo liepta atidaryti asmeninę banko sąskaitą Šiaulių banke, kurią atsakovas atidarė, gavo PIN generatorių, kurį prijungė prie firmos sąskaitos. Atsakovo darbo funkcijos apėmė pavedimų iš firmos sąskaitos į asmeninę sąskaitą atlikimą, kuriuos vėliau išgrynindavo, taip pat tekdavo vykti į banko filialą, tiesiogiai imti grynus pinigus iš firmos sąskaitos, sumos buvo iki 10 000 Eur. Kai su UAB „Goldesta“ buvo sudaryta sutartis, pirmą kartą buvo nupirkta 1 kg investicinio aukso, bendra suma buvo apie 36 000 Eur. Mokėjimas buvo atliktas per du kartus. Atsakovas pažymėjo, kad sumos neviršydavo 20 000 Eur, o į klausimą, kodėl pavedimai neatliekami per vieną kartą, darbdaviai jam paaiškindavo, kad tai dėl mažesnių finansinių transakcijų mokesčių. Pavedimai būdavo atliekami iki 11:00 val., kad pinigai pereitų iki pietų, tuomet tą pačią dieną būdavo atgabenami aukso luiteliai: 10 x l00g, 999 prabos. Atsakovas vykdavo į UAB „Goldesta“ ofisą pasirašinėti sutarčių, paimdavo nupirktą auksą. Vėliau buvo nupirkta 2 kg aukso, paskui 3 kg aukso ir 1 kg aukso iš atsakovės UAB „Florinus“. Atsakovui buvo sukurtas darbinis elektroninis paštas, į jį buvo gautas laiškas iš UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“, kuriame nurodyta, jog UAB „Stimas LT“ yra skolinga 30 000 Eur. Šią skolą bendrovės vardu atsakovas sumokėjo. Atsakovas pažymėjo, kad klausydavo S. bei kito asmens nurodymų, jie nuolat susitikinėdavo, visus mokėjimų pavedimus atlikdavo iš atsakovo nešiojamojo kompiuterio. Minėti asmenys atvykdavo į atsakovo gyvenamąją vietą ar šalia jos, kur visą laiką praleisdavo automobilyje. Į atsakovo pasiteiravimus, kada jis pradės dirbti ofiso patalpose, buvo nurodoma, kad šių vis dar ieškoma arba jos remontuojamos. Atsakovas buvo tvirtai įsitikinęs, jog atlieka darbines funkcijas, t. y. eina direktoriaus pareigas įmonėje UAB „Stimas LT“ ir vykdydamas visas aukščiau nurodytas operacijas, veikia išimtinai įmonės interesais.

10.       Atsakovas nurodė, kad prieš tai dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir neturėjo jokios patirties dirbant tokio pobūdžio darbą, nežinojo, kaip vykdoma veikla įmonėse, kur investuojama į investicinį auksą. Į ieškovo argumentus, kad jis neteisėtai pasiskyrė save UAB „Stimas LT" direktoriumi, paaiškino, kad ieškovė šių teiginių neįrodė, nes nesuprantama atsakovui,  dėl kokios priežasties ir kokių motyvų vedamas jis turėtų siekti paskirti save direktoriumi būtent minėtoje UAB „Stimas LT“ įmonėje. Dėl minėtos situacijos vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau joks procesinis sprendimas nėra priimtas iki šiol. Triplike nurodė, kad atsakovo veiksmuose nėra dviejų elementų, siekiant pripažinti nepagrįstą praturtėjimą – t. y., kad ieškovo turto sumažėjimui pagrįsti egzistuoja teisinis pagrindas, o taip pat neįrodyta, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendina šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, o ne fiziniai r juridiniai asmenys, todėl jis neturėjo tuo rūpintis.  

11.       Atsakovas A. B. dėl 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas“ vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ab initio nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir savo procesiniuose dokumentuose dėl ieškinio reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Papildomai pažymėjo, kad savo veiksmais neprisidėjo prie dokumento klastojimo, kurį gavo iš ikiteisminiame tyrime nenustatyto asmens, vardu S., ir jo pagalbininko. Be to, atsakovas nurodė, kad apie ginčijamą akcininko sprendimą ieškovei tapo žinoma bent jau nuo tada, kai jos vadovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – 2018 m. lapkričio 27 d., todėl ieškovė yra praleidusi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 30 d. terminą dėl bendrovės organų sprendimo ginčijimo beveik vienerius metus, kurį prašo taikyti ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.

12.       Atsakovė UAB „Florinus“  prašo ieškinį atmesti.  Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2018-03-27 A. B. atvyko į UAB ,,Florinus“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), prisistatė UAB ,,Stimas LT“ vadovu, pateikė savo asmens dokumentą, taip pat su savimi turėjo ir įmonės antspaudą. Taip veikdamas įmonės vardu atlikto 10 vienetų 100 gramų investicinio aukso ,,V. S.” luitų užsakymą. Buvo sutarta, kad ieškovė už perkamą auksą sumokės 36 068,30 Eur. UAB ,,Stimas LT“ vadovui buvo pateikta apmokėti išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Išankstinė sąskaita faktūra buvo apmokėta trimis bankiniais pavedimais, kurių paskirtyje buvo nurodyta ,,Dalinis sąskaitos apmokėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”. UAB ,,Florinus“ 2018-03-28 gavusi apmokėjimą iš UAB ,,Stimas LT“ sąskaitos, pagal aukščiau paminėtą išankstinę sąskaitą faktūrą, užsakė kliento nupirktą prekę iš savo tiekėjų – Estijos Respublikoje įregistruotos bendrovės ,,Tavid AS“ (1 t., b. l. 120-121). 2018-03-29 buvo išrašyta pagrindinė PVM sąskaita faktūra, kurią atsiimdamas prekę pasirašė pagal oficialius duomenis UAB ,,Stimas LT“ vadovo pareigas einantis asmuo A. B. ir parašą patvirtino įmonės atspaudu. Ieškovė neteisingai nurodo, kad iš banko sąskaitos nematyti, kokiu pagrindu atsakovei buvo pervesti pinigai. Be to, dėl A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų į UAB ,,Florinus“ vadovą dar 2018 m. rugsėjo mėnesio viduryje buvo kreiptasi iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos. Jau tuo metu policijai buvo pateikta visa informacija, neabejotinai įrodanti teisinį UAB ,,Florinus“ iš UAB ,,Stimas LT“ pervestų pinigų gavimo pagrindą, todėl yra praktiškai neabejotina, kad ir dabartiniam UAB ,,Stimas LT“ vadovui šios aplinkybės buvo žinomos dar 2018 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovė triplike suformulavo prašymą skirti ieškovei 1500 Eur baudą atsakovės naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13.       Atsakovė įsitikinusi, kad vertinant ieškovės UAB ,,Stimas LT“ elgesį visų faktinių aplinkybių kontekste, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė nesąžiningai atsakovės UAB ,,Florinus“ atžvilgiu pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį. Triplike nurodė, kad paneigiant ieškovės deklaratyvius teiginius, UAB ,,Florinus“ nuo 2016-06-17 turi teisę legaliai vykdyti prekybą deimantų žaliava, investiciniu auksu, tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ yra suteikę šiai bendrovei licenciją (Priedai Nr. 1 – Nr. 2). Šiuo metu UAB ,,Florinus” yra didžiausia Lietuvoje investiciniu auksu (ir kitais tauriaisiais metalais) prekiaujanti bendrovė. Tiek bendrovės prekybos vietose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek ir per elektroninę parduotuvę nuolatos yra parduodamas investicinis auksas, sidabras, platina, investicinės monetos, albumai ir pan. (Priedas Nr. 3). Bendrovė realizuoja didelius kiekius prekių, nuolatos yra atliekami užsakymai iš tokių didelių tiekėjų, kaip Tavid AS, LEUCHTTURM ALBENVERLAG GMBH & CO ir kt. Ieškovės teiginys, kad nėra duomenų, jog atsakovės nupirktos prekės iš viso egzistavo yra visiškai nelogiškas, kadangi iš PVM sąskaitos faktūros, užsakymo iš tiekėjo dokumento, bei užsakymo iš tiekėjo apmokėjimą patvirtinančio dokumento yra akivaizdžiai matyti, kad ieškovė apmokėjo išankstinę sąskaitą už 10 vienetų 100 gramų investicinio aukso ,,V. S.” luitų atsakovei, o atsakovė šias prekes užsakė iš savo tiekėjos Estijoje, bei užsakymą apmokėjo, kurį pagal oficialius duomenis ieškovės vadovo pareigas einantis asmuo pardavimo vietoje atsiėmė, pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nesupranta, kokiu pagrindu ieškovė nurodo, kad vienas didžiausių Europoje investicinio aukso tiekimu užsiimančių juridinių asmenų – Tavid AS2 yra spėjamas tiekėjas. Atsakovė ne tik, kad užsakė ieškovės nupirktą prekę, bet už ją bankiniu pavedimu ir apmokėjo. Nesutiktina ir su atsakovės teiginiu, kad prekės turėjo būti išmuitinamos. Tiek Tavid AS, tiek atsakovė yra Europos Sąjungoje veikiantys juridiniai asmenys, kurie turi teisę nevaržomai, naudodamiesi kurjerių paslaugomis siųsti ir gauti prekes.

14.       Atsakovė UAB „Goldesta“ atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2018-03-26 A. B. paskambino telefonu UAB “Goldesta” vadovui K. E., prisistatydamas UAB “Stimas LT” direktoriumi, ir pareiškė norą įsigyti 10 vienetų, 100 gramų investicinio aukso “Valcambi” luitelių. Atvykęs vadovas pateikė asmens tapatybės kortelę, VĮ “Registrų centras” išduotą įmonei UAB “Stimas”, registracijos pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad A. B. direktoriumi paskirtas 2018-03-08 ir Registrų centras duomenimis juo buvo registruotas nuo 2018-03-13, todėl UAB “Goldesta” vadovui pateikti duomenys jokių abejonių nesukėlė. Atsakovė nurodė, kad teisinis keturiolika bankiniais pavedimais padarytų piniginių lėšų (viso: 252 200 Eur) gavimo pagrindas yra 70 vnt. 100 gramų investicinio aukso „Valcambi – Pamp“ luitų pirkimas–pardavimas. Aiškiai matyti iš ieškovės pateikto bankinio išrašo, jog buvo atlikti tiksliniai banko pavedimai, mokėjimo paskirtyje nurodant – „dalinis apmokėjimas už sąskaitas nurodant, jos seriją ir numer“.

15.       Atsakovės UAB „Goldesta“  įsitikinimu, iš pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų aiškiai matoma už ką buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Todėl ieškovė elgiasi neteisėtai, klaidina teismą, pateikdama melagingas ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Atsakovė prašo skirti 2000 eurų dydžio baudą ieškovei UAB “Stimas LT” atsakovės UAB “Goldesta” naudai, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Triplike ši atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai neatsižvelgia į jos pačios pateiktus bankinius išrašus, kuriuose aiškiai yra nurodyti išrašytų sąskaitų numeriai, pagal kuriuos padaryti apmokėjimai, siekiant įsigyti konkrečias prekes. Iš tokių apmokėjimų aiškiai galima konstatuoti, jog tarp ieškovės UAB „Stimas LT“ ir atsakovės UAB „Goldesta“ įvyko sandoriai, kuriuos akivaizdžiai ieškovė nori ignoruoti ir jų nepripažinti. Visi bankiniai pavedimai padaryti apmokant atsakovės UAB „Goldesta“ pateiktas išankstines sąskaitas faktūras, nurodant bankinio pavedimo paskirtyje “dalinis sąskaitos apmokėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”; “dalinis apmokėjimas už sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”; “dalinis apmokėjimas už sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”. 

16.       Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė UAB „Goldesta“ nepateikė jokių duomenų jog prekės, už kurias neva tai apmokėjo ieškovas, iš vis egzistavo, buvo Lietuvos Respublikoje sąskaitos pasirašymo dieną, buvo įvežtos per LR sieną, pateiktos muitinei ir atitinkama tvarka deklaruotos bei išmuitintos sumokant mokesčius, atsakovė nurodė, ieškovė visiškai neatsižvelgia ir neanalizuoja UAB “Goldesta” pateiktų dokumentų, kurie akivaizdžiai parodo, kad prekės buvo įsigytos ir apmokėtos iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės Sia “Tavex”, šios nupirktos prekės buvo įvežtos per Lietuvos – Latvijos sieną UAB “Goldesta” vadovo transportu. Sandorio šalys yra Europos sąjungoje registruoti verslo subjektai, todėl vadovaujantis Europos sąjungos galiojančiais teisės aktais, jokių papildomų deklaracijų teikti nereikia, galioja bendras principas, laisvas prekių ir paslaugų judėjimas Europos sąjungos teritorijose. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė neturi teisės prekiauti auksu, kad gaminius privalo prabuoti VĮ “Lietuvos prabavimo rūmuose” prekė(-s), kad prekės nebuvo perduotos A. B.. 

17.       Atsakovė UAB “Goldesta” nuo 2017 09 06 d. turi VĮ “Lietuvos Prabavimo Rūmai” išduotą licenciją, kuri leidžia užsiimti veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, investiciniu auksu ir kita veikla, susijusia su tauriaisiais metalais (Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

18.       UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ atsiliepimu ir jos vadovas – trečiasis asmuo teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad gavo iš A. B. 2018-03-27 du pavedimus po 15000 Eur (1 t., b. l. 154). Kadangi atsakovė neatliko bendrovei jokių paslaugų, nes ieškovė nebuvo pateikusi užsakymo, tai 2018-04-03 išmokėjo A. B. grynais 10 000 Eur (1 t., b. l. 125, 148,165) ir 2018-04-06 – jam grąžino 20 000 Eur pervedimu. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė pateikė įrodymus, kad grynais perdavė ieškovei 20 000 Eur (1 t., b. l. 126, 149, 166). Taip pat papildomai pateikė įrodymus, kad pagal ieškovės prašymą atsakovė (S. Š.) už konsultacijas išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 15 000 Eur sumai (1 t. b. l. 167).

19.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo sprendimą dėl 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas“ vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ab initio priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, 38 punktu, atsako tik už Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą. Atsakovas A. B., pateikęs Registro tvarkytojui ginčijamą sprendimą, prisiėmė visą atsakomybę, kad pateikti dokumentai yra teisingi.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

20.       Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro su išplėstiniu išrašu su istorija (1 t., b. l. 104-105) matyti, kad UAB „Stimas LT“ įregistruota 2016 m. sausio 15 d. Jos direktoriumi nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo I. C.. Nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. UAB „Stimas LT“ direktoriumi Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas atsakovas A. B., o nuo 2018 m. balandžio 12 d. – vėl I. C., kuris nuo 2016 m. vasario 3 d. yra ir vienintelis įmonės akcininkas. Šiame išraše su istorija nurodyta, kad įmonė veikia vienasmeniu atstovavimu, juridinio asmens vardu veikia jos vadovas.  

21.       Ieškovė UAB „Stimas LT“ ieškinyje nurodė ir jos atstovai teisme paaiškino, kad atsakovai per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 30 d. nepagrįstai be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita, iš jos gavę pinigines lėšas: A. B. – 73 000 Eur (per 2018-03-27 – 2018-03-30 laikotarpį), UAB „Goldesta“ – 252 200 Eur (per 2018-03-26 – 2018-03-29), UAB „Florinus“ – 36 068,30 Eur (2018-03-27) ir UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ – 30 000 Eur (2018-03-27). Ieškovė reikalavimą grindė UAB „Stimas LT“ sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ išrašu už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo ir mini aplinkybę, kad atsakovas A. B. 2018 m. kovo 26 d. pervedė į savo sąskaitą 8 500 Eur, tačiau ši suma neįskaičiuota į prašomą priteisti iš šio atsakovo 73 000 Eur sumą (9000 Eur + 9 000 Eur + 5 000 Eur + 50 000 Eur). Prašomas priteisti palūkanas ieškovė paskaičiavo taip pat nuo 73 000 Eur sumos. Teismas pastebi, kad paminėtame sąskaitos išraše nurodyta, jog atsakovas šias pinigines lėšas iš ieškovės gavo kaip paskolą (1 t., b. l. 11), o byloje ieškovė nereiškia šiam asmeniui reikalavimo, kilusio iš paskolos teisinių santykių.    

22.       Teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia ieškovui prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Tai reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016). Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

23.       CK

24.       Teismas pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas A. B. iš atsakovių UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“ įsigijo investicinio aukso luitelius pagal jų išrašytas sąskaitas faktūras ir priėmimo–perdavimo aktus, tačiau ieškovė reikalavimo pripažinti atsiskaitymus (vienašalius sandorius) su šiomis atsakovėms negaliojančiais ar pripažinti pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais nereiškė ir savo pažeistoms teisėms ginti pasirinko kitą būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinyje nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas atitinka ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir suformuluotą dalyką. Pastebėtina, kad kitu atveju, dėl ieškovo nurodytų faktinių reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo aplinkybių teismas galėtų spręsti, ar nėra pagrindo jas kvalifikuoti kaip daikto išreikalavimą iš neteisėto valdymo, reikalavimą įvykdyti prievolę, sutartinę prievolę, žalos atlyginimą ar kitą konkretų daiktinės, prievolių ar kitu teisiniu pagrindu reiškiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019, 26 punktas). Tačiau šiuo atveju taip kvalifikuoti šalių teisinius santykius nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl byla nagrinėtina ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu (CK 6.242 straipsnio 1dalis) ir spręstina, ar ieškovė įrodė visas prielaidas šiam jos pažeistos teisės gynybos būdui taikyti.

25.       CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove UAB „Florinus“, kuri pagal 2016 m. birželio 17 d. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ patvirtinimą įrašyta į Ūkio subjektų, kurie verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, sąrašą (2 t., b. l. 49), 2018 m. kovo 27 d. trimis pavedimais (15 600 Eur, 10 000 Eur ir 10 468,30 Eur) atsiskaitė už 10 vienetų 100 gramų investicinio aukso ,,V. S.” luitelių. Tai įrodo 2018-03-29 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97), kuri patvirtinta ieškovės vadovo pareigas ėjusio asmens A. B. parašu ir įmonės antspaudu, taip pat ieškovės su ieškiniu pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad visi trys tą pačią dieną iš UAB ,,Stimas LT“ sąskaitos atlikti pavedimai (atsiskaitymai) padaryti jų paskirtyje nurodant – ,,Dalinis sąskaitos apmokėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)”. Šią prekę atsakovė įsigijo 2018-03-28 Aukso sidabro užsakymo lapu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101). Pastarojo dokumento vertimas į valstybinę kalbą pateiktas 2019 m. sausio 9 d. (reg. Nr. DOK-772). Atsakovas A. B. neginčijo, kad gavo iš atsakovės nurodytą kiekį investicinio aukso ir paaiškino, kad jį perdavė asmeniui, vardu „S.“, be jokių perdavimą–priėmimą patvirtinančių dokumentų.  

26.       Byloje nustatyta, kad su atsakove UAB „Goldesta“ ieškovė atsiskaitė už 70 vienetų 100 gramų investicinio aukso “Valcambi – Pamp” luitelių, kuriuos atsakovė UAB “Goldesta” įsigijo iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA “Tavex”, pagal 2018 03 27 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 03 28 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 03 29 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14-16). Iki atsiskaitymo pagal šias sąskaitas faktūras atsakovė pateikė ieškovei keturias išankstines sąskaitas faktūras: 2018 m. kovo 26 d. – 2018 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6-9). Atsakovė taip pat pateikė jos tiekėjo išrašytas 2018 m. kovo 26 d. sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10-13). Gavusi apmokėjimą, atsakovė investicinį auksą perdavė atsakovui A. B. pagal byloje esančius perdavimo–priėmimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. 2, Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. 2, Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. 3, Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. 4 (2 t., b. l. 17-23). Atsakovė į bylą taip pat pateikė savo sąskaitos išrašą „Swedbank“ AB (2 t., b. l. 28-29) apie gautą apmokėjimą iš UAB „Stimas“. Duomenys apie paminėtus mokėjimus taip pat yra ieškovės pateiktame jos sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ išraše.

27.       Atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl to, kad ji negalėjo prekiauti investiciniu auksu, UAB „Goldesta“ nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d.  turi VĮ “Lietuvos prabavimo rūmai” išduotą licenciją, kuri leidžia užsiimti veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, investiciniu auksu ir kita veikla, susijusia su tauriaisiais metalais (Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 65). Atsakovas A. B. neginčijo nei atliktų piniginių lėšų pervedimo, nei tai, kad gavo iš atsakovės jos nurodytą kiekį investicinio aukso pagal paminėtus perdavimo–priėmimo dokumentus. Taip pat paaiškino, kaip prekes perdavė asmeniui, vardu S., iš kurio neprašė jokių perdavimą–priėmimą patvirtinančių dokumentų, nes buvo įsitikinęs, kad juos atiduoda įmonės atstovams, kurie jo laukdavo prie atsakovės buveinės.    

28.       Teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės, kurios nurodytos sprendimo 26 ir 27 punktuose, teikia pagrindą atmesti ieškovės tvirtinimą, kad atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ neturėjo teisės prekiauti investiciniu auksu ir, kad atsiskaičius už investicinį auksą atsakovės neperdavė prekių. Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo mokėjimų metu atsiskaitymas iš ieškovės už investicinį auksą buvo atliktas ir auksas buvo perduotas UAB „Stimas LT“ galinčiam atstovauti vienasmenio atstovavimo teise Juridinių asmenų registre įregistruotam jos vadovui atsakovui A. B. ir tik tuomet, kuomet buvo už jį buvo pilnai atsiskaityta pagal atsakovių išrašytas sąskaitas faktūras. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas jos sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d.. Pastebėtina, kad mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta jo atlikimo paskirtis. 

29.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės nesidomėjo ieškovės pinigų kilme pagal LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo paskirtis yra – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (1 straipsnis). Ieškovė nedetalizavo kokių pareigų pagal šį įstatymą neatliko atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“, sudarydamos investicinio aukso pirkimo–pardavimo sandorius. Atsakovės, kaip kiti įpareigotieji asmenys pagal paminėtą įstatymą, nustatė kliento ir naudos gavėjo atstovo – atsakovo A. B. tapatybę ir pagal duomenis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio – VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro – nustatė, kad šis asmuo gali veikti juridinio asmens vardu. Be to, ieškovės atstovas – atsakovas A. B., sudarant visus sandorius, dalyvavo fiziškai. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl sudarant pirkimo–pardavimo sandorius reikėjo atlikti kliento sustiprintą tapatybės nustatymą bei kokios aplinkybės galėjo suponuoti išvadą, kad egzistuoja didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teisme nesikreipė nei į vieną atsakovę, kurią galėjo identifikuoti pagal savo sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ duomenis, kad nustatyti kokie teisiniai santykiai ieškovę siejo su šiais juridiniais asmenimis, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais. O atsakovė UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ dėl savo veiklos net nėra subjektu, turinčiu kokias nors pareigas pagal aptariamą įstatymą. Todėl šios aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su ieškove, kad UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ buvo nesąžiningos, ar sandorius sudarė būdamos labai neatsargios.

30.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

31.       Teismas sutinka su ieškove, kad nei viena iš atsakovių juridinių asmenų nepateikė su ieškove sudarytų rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.305 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ ir pati ieškovė pateikė pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie nepaneigia atsakovių tvirtinimo, kad tarp šalių realiai egzistavo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Rašytiniais įrodymais byloje patvirtinta, kad ieškovės direktoriumi Juridinių asmenų registre įregistruotas atsakovas A. B. atliko iš ieškovės sąskaitos ginčo mokėjimus šioms atsakovėms, o jos perdavė investicinį auksą juridinį asmenį turinčiam teisę atstovauti asmeniui. Pirmiau nurodytų byloje esančių netiesioginių įrodymų, kuriais atsakovės grindė atsikirtimą į ieškinį, visuma turi pakankamos įrodomosios galios, kad teismas galėtų įvertinti, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir šios atsakovės įgijo turtą (ieškovės pinigines lėšas) esant teisiniam pagrindui (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

32.       Be to, viena iš prielaidų, taikyti CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), yra tai, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ pagrįstai nurodo, kad ieškovė naudoja nepagrįsto praturtėjimo institutą, galėdama apginti savo pažeistas teises, reikšdama reikalavimus asmeniui, kuris prarado ieškovės piniginėmis lėšomis apmokėtą ir atsakovių perduotą investicinį auksą, kadangi pagal b yloje surinktų įrodymų visumą teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės šį turtą perdavė atsakovui A. B. (CPK 185 straipsnis). Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos ASIS skyriuje pagal ieškovės pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šiam asmeniui pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalies požymius. Šis atsakovas nagrinėjamoje byloje tvirtino, kad gautą investicinį auksą perdavė asmeniui, vardu „S.‘, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, neturi duomenų, ar šis asmuo realiai egzistuoja.   

33.       Taigi, byloje negalima nustatyti, kad atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ praturtėjo dėl ieškovės veiksmų ir dėl to sumažėjo jos turtas (priežastinis ryšys). Atsakovės įgijo ieškovės pinigines lėšas turėdamos tam pagrindą, o ieškovė, kurios turtas sumažėjo, nes jai nėra perduotas iš atsakovių įgytas investicinis auksas, gali ginti savo pažeistas teises kitų CK teisės normų pagrindu. Todėl ieškovei neįrodžius visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų, jos ieškinys atsakovių UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“ atžvilgiu atmetamas. Teismas jau minėjo, kad ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktų vienašalių atsiskaitymo su atsakovėmis sandorių, ar pirkimo–pardavimo sandorių, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad išnyko pagrindas, kuriuo atsakovės įgijo turtą. Tokiu atveju netaikytinos CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatos ir  atsakovės neturi pareigos grąžinti ieškovei iš jos gautas pinigines lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).   

34.       Dėl ieškinio reikalavimo atsakovei UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ pažymėtina, kad iš sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. matyti, jog 2018-03-27 du kartus buvo atliktas pinigų išmokėjimas po 15 000 Eur. Viename pavedime nurodyta, kad mokėjimas atliekamas „už teisines paslaugas, įmonių tikrinimą, konsultacijų teikimą dėl sutarčių pasirašymo“, o antras – „už teisines paslaugas, konsultacijas“. Atsakovas A. B. paaiškino, kad jam buvo pasakyta atlikti šiuos mokėjimus iš sąskaitos, kuriuos jis ir atliko. Ieškovei tvirtinant, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, pagal sprendimo 30 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, jeigu atsakovė gavo turtą esant teisiniam pagrindui, ji turėjo būti pajėgi šią aplinkybę įrodyti.

35.       Atsakovė UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ su 2019 m. vasario 11 d. prašymu pateikė savo sąskaitos AB SEB banke išrašą, iš kurio matyti, kad ji gavo ieškovės pavedimus 30 000 Eur sumai. Atsakovė taip pat pateikė 2018 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą Serija SVIT Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 15 000 Eur sumai už teisines paslaugas, įmonių tikrinimą, konsultacijas teikimo dėl sutarčių pasirašymo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą vertinti, kad ieškovė realiai gavo šioje sąskaitoje nurodytas paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovės pozicijos nenuoseklumą patvirtina aplinkybė, kad su 2019 m. vasario 11 d. prašymu ji pateikė UAB „Stimas LT“ 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderio kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad iš atsakovės vadovo trečiojo asmens S. Š. kasininkas A. B. priėmė 10 000 Eur ir 20 000 Eur piniginių lėšų. Tačiau byloje nėra duomenų apie šių lėšų perdavimą ieškovei ir jų apskaitymą jos finansinėje apskaitoje, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovei buvo grąžinta 30 000 Eur piniginių lėšų, kurios iš jos sąskaitos buvo išmokėtos, o atsakovė šį turtą įgijo be teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad byloje yra duomenys, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui S. Š. yra įteikti pranešimai apie įtarimus dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tačiau šiai bylai išnagrinėti nėra kliūtis tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nes nagrinėjant civilinį ginčą byloje pakanka duomenų teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.  

36.       Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė prielaidas atsakovė UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ atžvilgiu taikyti CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti šiai atsakovei pareigą grąžinti ieškovei iš jos gautas 30 000 Eur pinigines lėšas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

37.       Pagal CK 6.240 straipsnio nuostatas, be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti palūkanas būtent dėl to, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir rėmėsi CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, tačiau palūkanas paskaičiavo ne 5 proc., o 6 procentų dydžio. Todėl pripažinus, kad UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ nepagrįstai praturtėjo, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos arba (30 000 Eur x 5 proc. = 1500 Eur : 365 dienų x 207 dienų = 850,77 Eur) (CK 6.240 straipsnis).O ieškinys šios atsakovės atžvilgiu tenkinamas  30 850,11 Eur.

38.       Ieškovė, reikšdama atsakovui A. B. reikalavimą dėl 73 000 Eur piniginių lėšų priteisimo nurodė, kad šį ieškovės turtą jis įgijo per 2018-03-27 – 2018-03-30 laikotarpį, kai turėjo prisijungimo kodus prie ieškovės UAB „Stimas LT“ banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ ir įmonės antspaudą, kuomet Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas direktoriumi. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2018-03-27 iš įmonės sąskaitos nusiėmė 9 000 Eur, 2018-03-28 – 9000 Eur, 2018-03-29 – 5 000 Eur, o 2018-03-30 – 50 000 Eur sumą, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo gautą 73 000 Eur sumą bei 2080 Eur palūkanų. 

39.       Atsakovas A. B. pripažino atlikęs pirmiau nurodytas bankines operacijas išgryninant ieškovės pinigines lėšas, tačiau priešingai nei atsakovės UAB „Florinus“ ir UAB „Goldesta“, jis neįrodė, kad turėjo pagrindo šias lėšas įgyti. Jo paaiškinimo aplinkybės, kad visas pinigines lėšas jis atidavė asmenims, kuriuos laikė įmonės atstovai, neteikia pagrindo pripažinti, kad šis atsakovas ieškovės turtą įgijo teisėtai, kuomet nėra jokių duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą įmonės interesais. Atsakovas nurodo, kad perdavė įmonės pinigines lėšas asmenims, kuriuos laikė įmonės atstovais, bet šių asmenų ryšį su ieškove atsakovas tik deklaruoja, tačiau jokiais leistinais įrodymais toks atsakovo paaiškinimas negrindžiamas. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad juridinio asmens vardu veikia tik įmonės vadovas. Be to atsakovas, perduodamas jo nurodytiems asmeniui (asmenims) įmonės pinigine lėšas, neišrašė jokių apskaitos dokumentų, jie taip pat neišdavė jam pakvitavimo apie piniginių lėšų gavimą, todėl ieškovė UAB „Stimas LT“ įrodė, kad atsakovas A. B. nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1dalis). Tenkinamas, nes pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2080 Eur palūkanas (73 000 Eur x 5 proc. = 3650 Eur : 365 dienų x 208 dienų = 2080 Eur) (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).  

Dėl vienintelio akcininko sprendimo

40.       Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį ir prašė pripažinti 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą suklastotu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ab initio. Šio ieškinio pagrindu 2019 m. spalio 25 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-27222-944/2019, kuri buvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas A. B. VĮ Registrų centrui pateikė suklastotą 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo pats save pasiskyrė įmonės UAB „Stimas LT“ direktoriumi. Minėtu pagrindu atsakovas nuvyko į Šiaulių banką Kaune ir apsimetęs įmonės direktoriumi panaikino įrašą apie ankstesnį direktorių I. C., turintį teisę naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įmonės banko sąskaitoje. Gavęs prieigą prie ieškovės banko sąskaitos, A. B. neteisėtai įmonės pinigines lėšas pervedė į atsakovų UAB „Goldesta“, UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ir UAB „Florinus“ sąskaitas, o pats dalį jų išsiėmė iš įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais, taip sukeldamas ieškovei 73 000 Eur žalą.

41.       Byloje yra ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) metu gauta 2018-09-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 140-143). Atliekant tyrimą buvo tiriama, ar 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą pasirašė I. C. ar kitas asmuo, taip pat buvo tiriamas šiame sprendime esančio antspaudo tikrumas. Specialistas davė išvadą, kad parašas yra ne šio asmens, o atliktas pamėgdžiojant jo parašą, o sprendime esantis antspaudas nėra tapatus UAB „Stimas LT“ antspaudui. Paminėtame ikiteisminiame tyrime buvo gauta  specialisto 2018-12-07 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 134-139), kurioje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti ar sprendimą pasirašė A. B.. Tokie rašytiniai įrodymai teikia pagrindą pritarti ieškovei, kad sprendimą dėl A. B. paskyrimo UAB “Stimas LT” pasirašė ne vienintelis bendrovės akcininkas, o kitas nenustatytas asmuo, pamėgdžiojant akcininko parašą. 

42.       Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normose reglamentuojama akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) tvarka. Susirinkimo sprendimų priėmimo proceso tvarka reglamentuojama ABĮ normose, o sprendimo turinys – šio įstatymo ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius. Taigi susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymą (ir) bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją, yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrovės veiklos sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams, nagrinėjamu atveju – bendrovei ir akcininkėms, tam tikras teises ir pareigas. Toks sprendimas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nelaikomas sandoriu ir jam nuginčyti (pripažinti negaliojančiu) taikytinos susirinkimo sprendimu nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios ABĮ ir kitų įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014).

43.       ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Atsakovas A. B. prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškovės ieškinį. Kadangi atsakovas nežino, kada ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, tai laiko, kad apie suklastotą 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ vienintelio akcininko sprendimą ieškovės vadovas sužinojo vėliausiai 2018 m. lapkričio 27 d., kai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas pastebi, kad apie tai, jog  UAB „Stimas LT“ parašas ir įmonės antspaudas 2018 m. kovo 8 d. vienintelio akcininko sprendime yra suklastotas, ieškovės vadovas galėjo sužinoti iš paminėtos 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2019 m. spalio 18 d.

44.       Teismas sprendžia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą po vienerių metų nuo sužinojimo apie ginčijamą sprendimą, neabejotinai praleido įstatyme nustatytą 30 d. terminą ginti pažeistą teisę. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą, nes net  nelaiko, kad šiam reikalavimui taikytinas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas. Todėl vien tai, kad ieškovė nurodo, jog ji pagal  CK 2.82 straipsnio 4 dalį turi teisę ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus ir jie gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, neduoda pagrindo netaikyti ieškinio senatį, kurią prašo taikyti atsakovas. Todėl jos ieškinys atmetamas taikant ieškinio senaties teisines pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

45.       Teismas pažymi, kad sprendimo pripažinimas negaliojančiu savaime nesukelia kitų savarankiškų juridinių faktų negaliojimo, nebent pastarieji būtų pagalbinio pobūdžio (pvz., jeigu, nuginčijus sprendimą, kurio pagrindu buvo sudarytas bendrovės sandoris, nėra pareiškiamas reikalavimas dėl tokio sandorio galiojimo, sandoris per se nėra negaliojantis). Ar kitus savarankiškus juridinius faktus pripažinti negaliojančiais, sprendžiama bendrąja tvarka, be kita ko, atsižvelgiant į akcininko (ieškovo) subjektinių teisių pažeidimą ginčijamu juridiniu faktu ir pasirinktą pažeistų civilinių teisių gynybos būdą. Todėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu įtaka juridinių faktų sudėčiai ar kitiems juridiniams faktams vertintina kiekvienoje byloje ad hoc. Teismas dėl ieškovės pažeistos teisės sprendė pagal jos pasirinktą teisių gynimo būdą, jai reiškiant reikalavimus atsakovėms dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Šio jos teisių gynimo neįtakojo aplinkybė, kad nėra priimto teismo sprendimo dėl UAB „Stimas LT“ 2018 m. kovo 8 d. vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Pastebėtina, kad dar nenuginčijus 2018 m. kovo 8 d. UAB „Stimas LT“ sprendimo dėl paskyrimo A. B. šios bendrovės direktoriumi, ieškovės vienintelis akcininkas jį atleido iš direktoriaus pareigų ir paskyrė save bendrovės vadovu, taip pašalindamas savo teisių pažeidimą.

Dėl procesinių palūkanų

46.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir joje

nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas tik atsakovų A. B. (5 proc.) ir UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ (6 proc.) atžvilgiu (CK 6.210 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

47.       Atsakovės UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“, remdamosi CPK 95 straipsniu, prašė paskirti ieškovei UAB „Stimas LT“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovei pareiškus visiškai nepagrįstą ieškinį.  

48.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).

49.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šioms atsakovės ieškinį pareiškė nesąžiningai, nes jos ieškinys šių atsakovių atžvilgiu buvo atmestas tik joms pateikus į bylą pakankami duomenų, pagrindžiančių ieškovės piniginių lėšų gavimo pagrindą, kuriais pati ieškovė nedisponavo. Todėl atsakovių UAB „Goldesta“ ir UAB „Florinus“ prašymas taikyti ieškovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą atmetamas.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51.       Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovų 2882 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės turtinio pobūdžio ieškinys (ieškinio suma 404 219,60 Eur) buvo patenkintas tik 105 930,11 Eur sumoje (30 850,11 Eur   Eur + 75 080 Eur), t. y. 26 proc., todėl ieškovė turi teisę tik į 749,32 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, priteistinos taip: iš atsakovo A. B. – 532,02 Eur (71 proc.) ir iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ – 217,30 Eur (29 proc.).  Taip pat iš šių atsakovų ieškovei, proporcingai patenkinai ieškinio daliai, priteisiama atitinkama dalis žyminio mokesčio taip: iš atsakovo A. B. – 739,69 Eur, iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ – 302,13 Eur  (4007 Eur x 26 : 1000 = 1041,82 Eur, 1041,82 Eur x 71 :100 = 739,69 Eur, 1041,82 Eur x 29 : 100 = 302,13 Eur). Todėl iš atsakovo A. B. ieškovei iš viso priteistina 1271,71 Eur  (532,02 Eur + 739,69 Eur), o iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ – 519,43 Eur (217,30 Eur + 302,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52.       Ieškovės neturtinio pobūdžio ieškinys, pareikštas atsakovui A. B., buvo atmestas. Šis atsakovas turėjo 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Šios atsakovo turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės, tačiau atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą, ieškovei UAB „Stimas LT“ iš atsakovo A. B. priteistina 545,71 Eur (1271,71 Eur – 726 Eur ) bylinėjimosi išlaidų.

53.       Atsakovė UAB „Goldesta“ 2019 m. liepos 3 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 38,72 Eur vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 1 punktas). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Stimas LT“, kadangi jos ieškinys šios atsakovės atžvilgiu buvo atmestas.

54.       Atsakovė UAB „Florinus“ 2019 m. gegužės 28 d. prašymu prašė priteisti 54,45 Eur vertimo išlaidų, 50 Eur susipažinimo su byla, 1150 Eur atsiliepimo į ieškinį ir 800 Eur tripliko parengimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkinamas ir iš apeliantės atsakovei priteisiama 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš viso iš ieškovės UAB „Stimas LT“ atsakovei UAB Florinus“ priteisiama 2054,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (Rekomendacijų 8.2; 8.3, 8.19 punktai, CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Byloje teismas turėjo 37,35 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimo. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės, atsakovų A. B. ir UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ lygiomis dalimis po 12,45 Eur (CPK 96 straipsnis).  

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Stimas LT“, juridinio asmens kodas 304166385, 75 080 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 545,71 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 303336429, ieškovei UAB „Stimas LT“, juridinio asmens kodas 304166385, 30 850,11 Eur  (trisdešimt tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 11 ct) ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519,43 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stimas LT“, juridinio asmens kodas 304166385, atsakovei UAB “Goldesta”, juridinio asmens kodas 304607221, 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stimas LT“, juridinio asmens kodas 304166385, atsakovei UAB “Florinus”, 303169364, 2054,45 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“, juridinio asmens kodas 303336429, ir ieškovės UAB „Stimas LT“, juridinio asmens kodas 304166385, valstybei po 12,45 Eur (dvylika eurų 45 t) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė