Civilinė byla Nr. e2YT-12020-475/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06355-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1; 3.4.5.2 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. K..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Jz. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S., mirusi (duomenys neskelbtini) d.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais kreipėsi į notarų biurą dėl savo mamos A. S. turto paveldėjimo, tačiau notarų biure paaiškėjo, kad A. S. po sutuoktinio Jz. S. mirties nesusitvarkė jo turto paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjas pažymi, kad nors A. S. į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po Jz. S. mirties įpėdiniai dėl jo palikimo į notarą nesikreipė. Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti visą mirusios mamos A. S. turtą, kurį sudaro ir iš jos sutuoktinio paveldėtas turtas, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po sutuoktinio Jz. S. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Kitos galimybės nustatyti palikimo priėmimo faktą bei sutvarkyti paveldėto turto dokumentaciją nėra.

Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo nepateikė.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Jz. S., miręs (duomenys neskelbtini)d., buvo pareiškėjo J. S. tėvas. Jz. S. mirė būdamas santuokoje su A. S., gimusia (duomenys neskelbtini) d., vaikai – I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d., ir pareiškėjas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Jz. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1993 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2004 m. gegužės 24 d. sodininkų bendrijos pažymos, 2004 m. lapkričio 3 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu, 2005 m. rugsėjo 29 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui Jz. S., jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad  būtent jo motina A. S. rūpinosi gyvenamuoju namu, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jai ir jos sutuoktiniui Jz. S., mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu, tvarkė sutuoktinio dokumentus nuotraukas ir kitus daiktus.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų išdėstytų pareiškime nustatyta, kad pareiškėjo mama A. S., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo palikėjo Jz. S. sutuoktinė ir jo įpėdinė pagal įstatymą. Teismo vertinimu, į bylą pareiškėjo pateikta sodininkų bendrijos „Dobilas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad skolos bendrijai nėra, patvirtina, kad A. S. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė ir sutuoktiniui priklausiusią žemės sklypo ir namo dalį mokėdama mokesčius už visą turtą. Pareiškėjo pateikti mokėjimai buvo atlikti praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties, todėl teismo nėra vertinami. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo motina A. S. po sutuoktinio Jz. S. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, bei elgėsi kaip šio turto savininkė: mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą ir žemės sklypą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio A. S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. S. mama A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)d., po savo sutuoktinio Jz. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                    Virginija Simanavičienė