Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-722-791/2020

                                                                Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00228-2020-7

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4;

                                                                1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.7; 1.5.11; 12.1; 12.7; 21.9.9;

                                                                21.9.10

(S)

sekretoriaujant V. V., E. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Č.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovėms J. C., Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 30 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2019 m. gruodžio 31 d. planinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Č., būdamas atsakingas už objekto eksploatavimų pagal Taršos leidimą Nr. TL-A. 1-6/2015 (toliau – Leidimas), (duomenys neskelbtini), 2019 metais įmonėje veiklą vykdė nesilaikydamas Leidimo sąlygų, tai yra atliekas, pažymėtas kodais: 03 01 01 (medžio žievė), 10 01 03 (medžio pelenai) ir 10 01 24 (smėlis), apdorojo nesilaikydamas neatsiejamoje Leidimo dalyje – Atliekų naudojimo ar Šalinimo techniniame reglamente (toliau – Reglamentas) nustatyto atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso, tai yra atliekas kompostavo neišlaikant Reglamento 3.6 punkte nustatyto medžiagų balanso ir nepasibaigus Reglamento 3.4 punkte nustatytam kompostavimo procesui (vienerių metų laikotarpiui), atliekas pylė ant ankstesniais metais daryto komposto, jį sulyginant.

Be to, D. Č. vykdė veiklą, kuri nenumatyta įmonei išduotame Leidime ir Reglamente, tai yra medžio žievių atliekas (03 01 01) po atrinkimo pardavė kaip produktą (mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys (4400)), tačiau pagal įmonei išduotą Leidimą ir jo neatsiejamą dalį – Reglamentą, minėtas atliekas įmonė gali tik kompostuoti.

Be to, D. Č. nevykdė Reglamento 4.7 punkte nustatyto reikalavimo – turėti pasirengus gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemą, avarijų ir gaisrų likvidavimo planą bei Reglamento 5.4 punkte nustatyto reikalavimo – komposto tyrimą atlikti vieną kartą metuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad paskutinis komposto tyrimas atliktas 2017 metais.

Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus (Aktuali redakcija nusižengimo padarymo dieną) bei Reglamento 3.4, 3.6, 4.7 ir 5.4 punktų reikalavimus ir padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog nepripažįsta pažeidęs nei vieno iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų įstatymų punkto. 2019 m. Reglamentas, esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. yra perėjęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reglamente yra aiškiai padaryta gramatinė klaida performinant iš vieno Reglamento į kitą, kadangi naujajame Reglamente numatyti mažesni leistini medžiagų kiekiai bei nenumatytas medžio žievės kaip pagaminto produkto pardavimas. Tokiu pagrindu specialistė R. B. parašė, kad jų UAB viršijo leistinas normas. Medžio žievė yra ta medžio dalis, kuri Alytaus gamykloje „(duomenys neskelbtini)“ atrūšiuojant nukrenta nuo medžio. Tai nėra atlieka, tai šalutinis produktas. Institucija labai sąmoningai nuslėpė faktą kur jų UAB padėjo minėtą medžio žievę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didžiausia pabaltijo šalių įmonė gaminanti biokurą. Jie iš Baltarusijos atveža apie 700000 kubų medienos kiekvienais metais. Medžio žievės jie veža dešimtimis tūkstančių kubų. Vienoje vietoje stovi krūva, kurią jie formina kaip atliekas, už dešimt metrų stovi tos pačios medžio žievės krūva, kuri parduodama kaip šalutinis produktas. Jis (D. Č.) nesupranta, kur yra pažeidimas, jeigu jie abi žievių krūvas paima ir sumaišę su medžio drožlėmis sudegina Alytaus miesto katilinėje, tokiu būdu sutaupydami Alytaus miesto gyventojams dešimtis tūkstančių Eur. Apie gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemą, avarijų ir gaisrų likvidavimo planą jis (D. Č.) žinojo, tačiau jo nuomone, tokia schema ir planas jų UAB taip pat nėra reikalingi, kadangi medžio pelenai yra produktas, kuris niekada negali užsidegti, tai 70-90 procentų gryno smėlio frakcija, o smėlis nedega. Be to, lygiai už 10 metrų nuo jo UAB yra iškastas didžiausias tvenkinys, kuriame yra vanduo, todėl schemos neturėjimas nėra joks pažeidimas. Atvažiavęs inspektorius net nesuvokia gamybinio proceso ir nesugeba pasižiūrėti, kad už 10 metrų yra tvenkinys, kuris iškilus bet kokiam atvejui gali būti naudojamas kaip priešgaisrinis įrenginys. Komposto tyrimas jo UAB turi būti atliekamas tada kai nori parduoti produktą, o produkto UAB nepardavė. Komposto kaupas buvo paimtas iš vienos UAB esančios aikštelės ir visas paskirstytas toje pačioje UAB teritorijoje tik kitoje vietoje, tačiau tai jiems įrašė kaip administracinį nusižengimą. Žievių atliekos buvo parduotos kaip pagamintas produktas. 2017-2018 m. Reglamente toks medžio žievės pardavimas buvo numatytas, bet tuomet, kai vyko „(duomenys neskelbtini)“ kūrimas ir atskyrimas nuo „(duomenys neskelbtini)“, Reglamente tai buvo panaikinta, Reglamentus jų UAB suderino su Aplinkos apsaugos departamentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reglamentu 2017-2018 m. jie įkūrė naują įmonę, tai buvo būtent iš to Reglamento, kuris yra ir po to, teikė prašymus. Pusę metų užtruko kol pasitvirtino visus „(duomenys neskelbtini)“ reikalingus Reglamentus, tačiau nesužiūrėjo, kad toje vietoje, kur buvo parašyti kiekiai, jie buvo sumažinti. Mažomis raidėmis buvo išimtas ir punktas, kad atrūšiuotos medienos žievės jie negalės parduoti biokurui. Institucijos atstovė pateikė dviejų skirtingų UAB taršos leidimus, bet viskas yra vieno ir to paties įkūrėjo. Jo  (D. Č.) nuomone, naujajame Reglamente sumažinti kiekiai ir išimtas punktas dėl medienos žievės pardavimo biokurui tik techninė klaida. Ten visur apačioje lentelėje yra skaičiukai, vienoje iš tų lentelių yra labai stipriai sumažintas kiekis antrinių žaliavų, o jų UAB tiesiog neapsižiūrėjo. Nepraėjus vieneriems metams nepylė atliekų ant ankstesniais metais daryto komposto, jį sulyginant. Šiuo metu minėti produktai tik kompostuojami. Parduodama tik medžio žievė, kuri pagal įstatymus nėra atlieka, tai šalutinis produktas. Tai, kad jie pardavė medžio anglis, yra klaida, jokių medžio anglių jie nepardavė, tik medžio žievę, tai šalutinis, aplinkai žalias produktas. Sąskaitose yra aiškiai parodyta, kad medžio žievę jie pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ maišyti į biokuro sandėlius, tuo tarpu nėra jokios sąskaitos, kurioje nurodytas medžio anglies pardavimas. Visa veikla Lietuvoje klasifikuojama tam tikrais pardavimo kodais, vienas iš kodų reiškia mediena, medienos gaminiai, anglis. Iš to inspektorė padarė išvadą, kad jie pardavė anglį. Jų iniciatyva ministerijoje pelenai ir medžio žievė buvo pakeisti į šalutinį produktą. GPIS jų UAB registruoja transporto priemonių vykimo kryptį, tai yra važtaraščio registravimas. (b. l. 16) yra parašytas apibūdinimas kodo, mediena, medienos gaminiai, medžio anglys. Neįmanomas dalykas, jog produkto, kurį sukuri pardavimas būtų negalimas. Kompostas yra pigiausias gaminys, kurį gali pagaminti UAB.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos atstovė Ž. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog Leidime, kuris buvo pakeistas 2016 m. spalio 10 d. yra Reglamentas, kuris eina po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano, puslapiai nėra sunumeruoti. Reglamentas yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Leidimus išduoda, projektus koreguoja ir tvarko Aplinkos apsaugos agentūra, o Aplinkos apsaugos departamentas atsako už UAB kontrolę. Departamentas pagal aplinkos apsaugos išduotus Leidimus tikrina kaip įmonės laikosi Leidimų ir prie Leidimų pridėtų priedų, tai yra paties Reglamento. Reglamente, yra nurodyta kaip įmonė turi vykdyti savo veiklą, kitaip departamentas įmonės patikrinti negalėtų, tik pagal tokį aprašą ką įmonė turi daryti. Jei įmonė nedaro to kas parašyta, nustatomi pažeidimai. Leidimo specialiojoje dalyje nustatyta, kad vykdant ūkinę veiklą aikštelėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi laikytis Reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų, o to UAB nesilaikė. Reglamento 3.6 punkte nurodyta, kad medžiagų balansą naudojant ir šalinant 1 toną atliekų, sudaro 700 kg medžio žievės, 200 Kg medžio pelenų, ir 100 Kg smėlio. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė visas 2019 metais gautas atliekas, tai yra 761,22 t medžio pelenų, kas sudaro 90,5 procento, 26.48 t smėlio ir 52,98 t medžio žievės, nesilaikant Reglamento 3.6 punkte nustatyto medžiagų balanso sumaišė ir supylė ant ankstesniais metais padaryto komposto. Taip pat tame pačiame Reglamente nustatyta, kad sumaišytos medžio atliekos turi būti sudedamos išbetonuotose kompostavimo aikštelėse formuojant apie trijų metrų pločio rėdą ir ant viršaus pridedant medžio pelenų ir smėlio skaičiuojant pagal nurodytą tūrį. Procedūra kartojama kol susidaro maždaug 1,5 metro aukščio sumuštinis. Viršutinė danga yra medžio žievė. Suformavus tokį kaupą kompostavimas trunka metus. Paskutinis etapas yra komposto sijojimas. Patikrinimo metu apžiūrėjus sklype esančią aikštelę, kurioje turi būti vykdoma atliekų apdorojimo veikla, ji rasta tuščia, o sumaišytos atliekos buvo supiltos kompostavimui pastate – veršidėje ir šalia jo, o teritorija sulyginta. Užlygintoje masėje matėsi nesupuvusių augalų dalys, medžio pelenų likučiai. Atskirti, kurioje vietoje buvo pagamintas kompostas nuo dar ruošiamo, nebuvo galimybės, kadangi vizualiai paviršius buvo padengtas vienoda mase. Nurodyta, kad paskutinį kartą sijotuvas buvo naudotas 2017 metų vasarą. Taip pat Reglamento 4.7 punkte nurodyta, kad sandėlyje ar saugykloje esantys dokumentai yra atliekų išdėstymo sandėlyje schema, gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schema, avarijų ir gaisrų likvidavimo planas, transporto judėjimo teritorijoje schema. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik atliekų tvarkymo sandėlio schemą, o kitų dokumentų nepateikė nors to reikalauja Reglamentas. Taip pat Reglamento 5.4 punkte nustatyta, kad komposto tyrimas turi būti atliekamas vieną kartą metuose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį tyrimą atliko tik 2017 metais. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo  19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal Leidime nustatytas sąlygas ir neviršindami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Taip pat atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo laikytis Reglamente nustatytų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo ir šalinimo, aplinkos stebėsenos ir kontrolės operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesilaikė šių dokumentų prie Leidimo, nevykdė Leidimo sąlygų, dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir inkriminuoti protokole nurodyti nusižengimai. Pagal Leidimą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna atliekas, o atliekų rūšys yra nurodytos, tai yra medžio žievė, smėlis ir medžio pelenai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, Institucijos atstovė padarė išvadą, jog D. Č. būdamas atsakingu įmonėje už Reglamento sąlygų laikymąsi, šių sąlygų nesilaikė, kadangi 2019 m. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atliekų maišymo kiekiai, jų laikymo vietos UAB buvo netinkamos, UAB neturėjo avarijų likvidavimo ir gaisrų gesinimo planų. Įmonėje veikla turi būti vykdoma laikantis išduoto Leidimo ir jame nustatytų sąlygų. Įmonė pati gali koreguoti Leidimą, kuriame nustatytų sau palankias veiklos vykdymo sąlygas, tačiau D. Č. priemonių, kad savo veiklą vykdytų teisingai nesiima ir pažeidžia Leidimo sąlygas, dėl to Institucija prašo skirti jam nuobaudas pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytus straipsnius.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. nurodė, jog praeitais metais buvo atliktas planinis patikrinimas pagal planinių patikrinimų planą, bei surašytas patikrinimo aktas. Jame detaliai surašyta, kas buvo rasta atvykus į vietą, kokia teritorija. Pagal Reglamentą ir Leidimą žievė, smėlis ir pelenai turi būti sudėti sluoksniais, kompostavimo periode, jie turi būti nuolatos maišomi, kad gautųsi produktas. Atvykus į vietą, aikštelė, kurioje turėtų vykti maišymas, buvo rasta tuščia, o kitame pastate viskas buvo tiesiog suversta, teritorija su tuo kas buvo sumaišyta užlyginta, nors, kad gautųsi kompostas turėjo būti maišoma ir tvarkoma. Visa masė buvo supilta ant galimai paruošto komposto, kadangi pastatas tikrinimo dieną buvo užpildytas su lig lubomis. Matėsi, kad medžio dalys, pelenai neperpuvę, viskas tiesiog paskleista, užlyginta ir neprisilaikoma Reglamento ir Leidimo. Pagal dokumentus rasta, kad dalį medžio drožlių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog parduoda kaip jau paruoštą produktą. Yra GPIS sistema, kur UAB pildo visą atliekų tvarkymo veiklą, 12-30 d. yra pateiktas ir jų buhalterės S. Č. paaiškinimas. Patikrinimo dieną buhalterė ir direktorius D. Č. buvo atvykę abu ir ji (liudytoja) prašė, kad jie abu rašytų atskirus paaiškinimus, tačiau direktorius nesutiko, pageidavo rašyti bendrą paaiškinimą ir gale padėti savo parašą. Teikdami paaiškinimą jie konstatavo, kad į aikštelę parvežta žievė kaip atlieka kodu 0301 yra išpilama į kaupą, o atrinkta tinkama ir kokybiška žievė parduodama kaip biokuras. Jeigu Leidime ir Reglamente būtų įrašyta sąlyga, kad būtent tokia veikla jie gali verstis, viskas būtų buvę tvarkoje. Problema tame, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasipildė savo Leidimo. Šiuo metu ši UAB jau kelis kartus teikė paraišką taršos leidimo tikslinimui, bet šio dalyko jie neįtraukia, nors nori tai daryti. Nėra aišku, kodėl jie to neįtraukia, jie (Aplinkos ministerija) tik peržiūri Reglamentą, paraišką ir veiklos nutraukimo planą. Ji turi dokumentus ir vertina situaciją iš jų, jeigu turi pastabų, jas pateikia. Tikrinimo metu yra labai didelė dokumentų apimtis, todėl dalį dokumentų UAB tiesiog parodo arba atskenuoja ir atsiunčia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pardavimo sąskaitas – faktūras ji matė, juolab, kad GPIS sistemoje šie duomenys taip pat yra pateikti. Iš rašto priedo duomenų iš GPIS sistemos 1 lapo, ketvirtojo priedo matyti, kad sausio 31 d. ir vasario 28 d. drožlės buvo parduotos. Medžio žievė papuola į kategoriją – mediena, medienos gaminiai, medžio anglys. Tai nėra įtraukta į jų UAB leidimą. GPIS sistemoje žievės perdirbimas deklaruojamas kodu 4400, jis yra pateiktas paaiškinime (b. l. 13, kodas 4400) kas atitinka GPIS nurodytą kodą. Pažeidimai buvo nustatyti ne tik dėl šito, bet ir dėl kitų dalykų, kadangi visos atliekos buvo maišomos nesilaikant procentų. Reglamente yra numatyta kokiu procentu turi būti maišomas smėlis, medžio drožlės, pelenai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso to procentiškai visiškai nesilaiko. Reglamente numatyta, kad turi būti 70 procentų medžio žievės, 20 procentų medžio pelenų ir 10 procentų smėlio, tačiau patikrinus medžio pelenai sudarė 90 procentų, ten kur jie galėtų sudaryti tik    20 procentų. Ten pagrinde buvo tik pelenai. Tuomet kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia Reglamentą veiklos nutraukimo plane, būna įrašyta kas konkrečiai tame objekte turi būti, ką jie turi turėti. Jie turėjo prievolę turėti schemas ir priemones, bet tikrinimo metu neturėjo. Jeigu jie turėtų Leidimą, savo veiklą vykdytų pagal išduotą dokumentą, tada viskas būtų tvarkoje. Jeigu jų Leidime būtų parašyta, kad jie gali 90 procentų pelenų maišyti su likusiomis atliekų dalimis, tai būtų leistina. Galutiniam produkte turi gautis kompostas. Tam, kad kompostą būtų galima gauti ir parduoti, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus, turi būti atlikti tyrimai ir tik po tokių tyrimų jis gali būti pardavime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko procentiškumo, todėl vieną kartą 2017 m. padarius tyrimą, buvo nustatyta, kad kompostas netinkamas pardavimui. Tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo daryti kartą į metus. Jos nuomone, komposto tyrimas turi būti atliekamas ir prieš kiekvieną pardavimą, kadangi turi būti garantija, jog produktas tinkamas naudojimui. Yra buvę atvejų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyti pažeidimai dėl Reglamento nesilaikymo, jos žiniomis, ši UAB yra bausta. Ta pati UAB iš pradžių buvo „(duomenys neskelbtini)“, o paskui tapo „(duomenys neskelbtini)“.

D. Č. kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų nepripažino, tačiau administracinių nusižengimų faktą patvirtina kiti byloje esantys ir toliau aptariamai rašytiniai įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti nusižengimų faktai bei jų padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2–4).

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus valdybos skyriaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akto Nr. PA12-240 matyti, kad planinio patikrinimo metu buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikla. Patikrinimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip UAB laikosi atliekų susidarymo, apskaitos tvarkymo, ataskaitų teikimo ir atliekų tvarkymo taisyklių. Patikrinimo metu apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančią aikštelę, ji rasta tuščia. Sumaišytos atliekos buvo supiltos kompostavimo pastate – veršidėje, o šalia jos teritorija sulyginta.

Ant sulygintos teritorijos maždaug ties veršidės viduriu buvo supiltos dvi nedidelės (po 5 m3 atlieku kodu (10 01 03) krūvos. Likusioje žemės sklypo dalyje supiltas pagamintas kompostas, teritorija sulyginta. Užlygintoje masėje matėsi nesupuvę augalų dalys, medžio pelenų likučiai. Atskirti kurioje vietoje laikomas pagamintas kompostas nuo dar ruošiamo nebuvo galimybės, kadangi vizualiai vertinant paviršius visur buvo padengtas vienoda mase. Toks atliekų susidarymo ir tvarkymo taisyklių laikymasis prieštarauja Leidimo Reglamente nurodytai technologinio proceso schemai ir eigos aprašymui, jog „<Sumaišytos medžio atliekos sudedamos išbetonuotose kompostavimo aikštelėse, formuojant rėdą apie 3 m. pločio, ant viršaus pridedama (paskaičiuojant pagal tūrį) medžio pelenų, smėlio. Procedūra kartojama kol susidaro sumuštinis maždaug 1.5 m aukščio. Viršutinė danga medžio žievės. Suformavus kaupus prasideda kompostavimo procesas, kuris trunka 1 metus. <...>. Paskutinis etapas komposto sijojimas>“. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 punktu Reglamentas yra neatsiejama leidimo dalis. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo    19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktų reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ komposto gamybai naudoja ekskavatorių Kubota, frontalinį krautuvą Monitau 430 ir elektrinį būgno sijotuvą. Pagal pateiktą UAB direktoriaus paaiškinimą sijotuvas paskutini kartą naudotas 2017 metų vasarą.

Leidimo Reglamento 3.6. punkte nurodyta, kad „medžiagų balansas naudojant ar šalinant  l toną atliekų turi būti toks: medžio žievės (03 01 01) – 700 kg, medžio pelenų (10 01 01) – 200 kg, smėlio (10 01 24) – 100 kg. Visos šios atliekos išlaikant medžiagų balansą (70 % – medžio žievė (03 01 01), 20 % – medžio pelenai (10 01 01), 10 %, – smėlis (10 01 24) vykdant apdorojimo veiklą turėtų būti laikomos ant atvirų aikštelių. Vykdomas jų permaišymas. Tačiau visos 2019 m. gautos atliekos (761,22 t medžio pelenų (10 01 03, 90,5 %), 26,48 t smėlio (10 01 24, 3,2 %) ir 52,98 t medžio žievės (03 01 01, 6,3 %) neišlaikant medžiagų balanso buvo sumaišytos ir supiltos ant ankstesniais metais daryto komposto. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktų reikalavimus. Pagal pateiktą įmonės direktoriaus paaiškinimą, „gautos iš įmonių atliekos neišlaikant medžiagų balanso buvo maišomos ir sandėliuojamos komposto gamybai todėl, kad trūko medžio žievės, nebuvo jos kur įsigyti“. Schemoje atžymėta, kurioje vietoje jos buvo paskleistos ir užlygintos.

Leidimo Reglamento 4 skyriaus 4.7 punkte nurodyta, kad UAB turi pateikti „<..> atliekų išdėstymo sandėlyje schemą, gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemą, avarijų ir gaisrų likvidavimo planą, transporto judėjimo teritorijoje schemą“. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik atliekų tvarkymo sandėlio schemą, kurioje nurodytas sandėlis ir transporto judėjimas. Kitos schemos ar planai nepateikti. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktų reikalavimus. UAB direktorius paaiškino, jog „gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemos bei avarijų ir gaisrų likvidavimo plano UAB neturi, todėl kad sumaišius produktą ir užpylus medžio pelenais jis tampa nedegus, kadangi nėra deguonies“.

UAB veikloje gaunami produktai, kurie yra nurodyti GPAIS sistemoje yra: 1. gyvūninės arba augalinės trąšos, tarpusavyje sumaišytos arba nesumaišytos, chemiškai apdorotos arba neapdorotos; trąšos, pagamintos sumaišius arba chemiškai apdorojus gimininius arba augalinius produktus (3101); 2. mediena ir medienos gaminiai: medžio anglys (4400). Vykdomas šių produktų pardavimas. Pagal per GPAIS sistemą pateiktus duomenis 2018 m buvo panaudota (parduota)  2500 t produkto (3101) ir 1917,51 t produkto (4400), 2019 m 52,98 t produkto (4400).

UAB buhalterė rašytiniame paaiškinime nurodė, kad į aikštelę atvežta atlieka (03 01 01) yra išpilama į kauburą ir iš tinkamos kokybiškos žievės atrenkama žievė biokuro pardavimui. GPAIS sistemoje žievės pardavimas deklaruotas 4400 kodu, nes GPAIS sistemoje nebuvo paaiškinimų ir ji negavo konsultacijų, todėl galbūt sudeklaravo ne tuo kodu. Ši žievė yra parduodama jau ne kaip atlieka, o produktas, tai įrodo tikrinimo metu pateikti pardavimo dokumentai (PVM Sąskaitos faktūros). Ši veikla nėra numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame Leidime, Reglamente ir Plane.

Leidimo Reglamento 5.4. punkte nurodyta, kad „komposto tyrimas atliekamas vieną kartą metuose“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimo metu pateikė tik 2017 m atlikto komposto Tyrimų protokolą Nr. K 119. 2018 m. ir 2019 m. komposto tyrimai nebuvo atlikti. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio l dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų „Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai) 22 punktas numato, kad „Asmenys, kompostuojantys biologiškai skaidžias atliekas, perduodami naudotojui (pateikdamas kompostą rinkai) kompostą, kuriam nesuteiktas ekologinis ženklas pagal 2001 m rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimo 2001/688/EB, nustatančio ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant dirvožemio savybes gerinančioms medžiagoms ir auginimo terpėms Bendrijos ekologinius ženklus reikalavimus, privalo išduoti pagaminto komposto kokybės nužymėjimą, kuriame būtu nurodyta: išduoto komposto kiekis, atliekų, iš kurių buvo pagamintas kompostas, rūšys, komposto gaminimo bei apdorojimo technologijos, sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo kiekiai, taip pat turi būti pateiktos rekomendacijos komposto naudojimui (tręšimo normos ir kita). Jeigu kompostui gaminti buvo naudojamas nuotekų dumblas, sertifikate turi būti nurodytos sunkiųjų metalų (Pb, Cd Cr, Cu, Ni, Zn, Hg) koncentracijos (mg/kg sausųjų medžiagų)“. Kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudojimui tuomet kai atitinka Reikalavimų 20 punkte nurodytus kriterijus. Tikrinimo metu pateikti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, įrodantys žemės komposto pardavimo faktą. Prieš parduodant žemės kompostą nebuvo atlikt tyrimai, pirkėjams nustatyta tvarka nebuvo išduoti pagaminto komposto kokybės pažymėjimai. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Reikalavimų 22 punktą.

Be to, tyrimo protokolo (2017 m. vasario 22 d., Tyrimu protokolas Nr. K 119) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas komposto pH – 12,6, kuomet pagal Reikalavimų    20 punktą kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudojimui, kai jo pH yra 6.9÷7.7.

2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 400 t atliekų – medžio pelenų (10 01 03) fiziniam asmeniui G. Č. (2018 m. gruodžio 3 d. sąskaita faktūra Serija GK Nr. 0131). Įmonė turi Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. spalio 11 d. raštu (30.4)-A4-8127 suderintą sprendimą dėl pelenų naudojimo plane derinimo (Pelenų naudojimo planas Nr. 02), kuriuo planuojamas pelenų panaudojimas kelio įrengimui.

2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 24 t atliekų – medžio pelenų (10 01 03) ūkininkui D. A. (2019 m. lapkričio 4 d sąskaita faktūra Serija GK Nr. 0253). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. balandžio 17 d. raštu (28.4)-A4-3566 suderintą sprendimą dėl pelenų naudojimo plano derinimo (Pelenų naudojimo planas Nr. 01). kuriuo planuojamas pelenų panaudojimas žemės ūkyje.

2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 1181,53 t atliekų – medžio pelenų (10 01 03) UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. sausio 17 d. raštu (30.4)-A4-322 suderintą sprendimą dėl pelenų naudojimo plano derinimo (Pelenų naudojimo planas Nr. 03), kuriuo planuojamas pelenų panaudojimas kelio įrengimui.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. įsakymu „Dėl atliekų tvarkymo 2016 m. spalio 10 d. įmonės buhalterė S. Č. paskirta atsakinga už įmonėje tvarkomų atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą, ataskaitų pateikimą.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitą vykdo Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS sistema). 2018 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita pateikta 2019 m. kovo 27 d. 2018 m. atliekų tvarkymo apskaitos GPAIS sistemoje atitikimas pirminiams atliekų gavimo dokumentams detaliai netikrinti.     2019 m. pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui atliekų tvarkymo apskaitos suvestinės suformuojamos ir patvirtinamos laiku, tai yra ne vėliau kaip per 15 kalendoriniu dienu pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui.

2019 m. atliekų tvarkymo apskaita tikrinta lyginant duomenis pateiktus per GPAIS sistemą su pirminiais atliekų tvarkymo dokumentais (krovinių važtaraščiais). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netinkamai vedama atliekų tvarkymo apskaita, tai yra:

1. 2019 m. atliekų tvarkymo žurnalo GPAIS sistemos duomenimis, viso atliekų kodu   10 01 03 medžio pelenai) 1 ketvirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir apskaitė skiltyje „gauta netiesiogiai“ 17,62 t, tačiau pagal patikrinimui pateiktus pirminius atliekų kodu 10 01 03 (medžio pelenai) gavimą patvirtinančius dokumentus (krovinių važtaraščius) bendras 1 ketvirtį gautas minėtų atliekų kiekis yra 108,68 t.

2. 2019 m. atliekų tvarkymo žurnalo GPAIS sistemos duomenis, viso atliekų kodu 10 01 24 (smėlio) 1 ir 2 ketvirčiais įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir apskaitė skiltyje „gauta netiesiogiai“ 39,12 t.

3. 2019 m. atliekų tvarkymo žurnalo GPAIS sistemos duomenimis, viso atliekų kodu    10 01 03 (medžio pelenai) 1 ketvirtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir apskaitė skiltyje „gauta su lydraščiais“ 636,44 t, tačiau pagal patikrinimui pateiktus pirminius atliekų kodu 10 01 03 (medžio pelenai) gavimą patvirtinančius dokumentus (krovinių važtaraščius) bendras 1 ketvirtį gautas minėtų atliekų kiekis yra 545,36 t.

4. 2019 m. atliekų tvarkymo žurnalo GPAIS sistemos duomenimis, viso atliekų kodu   03 01 01 (medžio žievė) 1 ketvirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir apskaitė skiltyje „gauta su lydraščiais“ 35,72 t., pagal suformuotą lydraštį Nr. 471882. Tačiau tikrinimo metu pateikti keturi šiam kiekiui krovinių važtaraščiai (serija SEL NR. 1469288, data 2019 m. vasario 21 d., kiekis 9,2 t; serija SEL Nr. 1469236, data 2019 m. vasario  21 d., kiekis 8,1 t; serija SEL Nr. 1469231, data 2019 m. vasario 19 d., kiekis 9,36 t; serija SEL NR. 1469294, data 2019 m. vasario 19 d., kiekis 9,06 t). Kituose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose krovinių važtaraščiuose pateikti duomenys neatitinka per GPAIS pateiktuose lydraščiuose pateiktų duomenų (datos, atliekų svoriai).

5. 2018 m. atliekų tvarkymo ataskaitos GPAIS sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikmėms nurašė atliekų kodu 10 01 03 (medžio pelenai) – 400 t ir atliekų kodu 10 01 24 (smėlis) – 62,26 t.

6. 2019 m. atliekų tvarkymo žurnalo GPAIS sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 ketvirtį iš viso savo reikmėms nurašė atliekų kodu 10 01 03 (medžio pelenai) – 375 t. ir atliekų kodu 10 01 24 (smėlio) – 26,48 t.

Į atliekų tvarkymo apskaitą įtraukiamos visos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – Apskaitos taisyklės) 23 punkte nurodytų atliekų tvarkytojų tvarkomos atliekos, išskyrus atliekas, susidariusias atliekų tvarkytojų veikloje ne atliekų tvarkymo metu ir atliekos, susidariusios atliekų tvarkymo metu (Apskaitos taisyklių 24.1 ir 24.2 punktai).

Atliekas vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje privaloma turėti atliekų vežimo lydraštį (toliau – Lydraštis) (Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 40 punktas). Atliekų   siuntėjas – asmuo, atliekų tvarkytojui perduodantis atliekas, kurių vežimui rengiamas Lydraštis (Taisyklių 41 punktas).

Tuomet kai atliekų siuntėjas ir atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojai, kurie vadovaudamiesi Apskaitos taisyklėmis vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudodamiesi GPAIS, Lydraštį naudodamasis GPAIS rengia atliekų siuntėjas. Atliekų siuntėjas, planuojantis vežti atliekas, įskaitant ir atliekų vežimą į to paties atliekų tvarkytojo atliekų tvarkymo įrenginį. kuriame vykdoma atliekų tvarkymo veikla ir kuris yra skirtingoje vietoje, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo turi suformuoti Lydraštį naudodamasis GPAIS, nurodant jame planuojamų vežti atliekų kodus ir pavadinimus, pirminį atliekų šaltinį (Lietuvos Respublikos teritorijoje susidariusios ar importuotos atliekos), atliekų gavėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją. Siuntėjas gali suteikti teisę per GPAIS Lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui (Taisyklių 42 ir 42.1 punktai). Tuomet kai atliekų siuntėjas naudodamasis GPAIS, patvirtina atliekų gavėjo pasvertą ir Lydraštyje nurodyta atliekų kiekį, atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo atliekų tvarkymo apskaitos žurnalai automatiškai užpildomi Lydraščio duomenimis (Taisyklių 42.12 punktas). Jei atliekų siuntėjas yra atliekų darytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo apskaitą naudodamasis GPAIS, o atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudodamasis GPAIS, Lydraštį, naudodamasis GPAIS, rengia atliekų siuntėjas arba gavėjas. Jeigu Lydraštį formuoja atliekų gavėjas, jis, naudodamasis GPAIS, Lydraštyje nurodo planuojamų gauti atliekų kodus ir pavadinimus, atliekų siuntėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją (Taisyklių 45 ir 45.1 punktai). Tuo atveju, kai atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina atliekų gavėjo pasvertą ir Lydraštyje nurodytą atliekų kiekį. atliekų siuntėjo atliekų susidarymo apskaitos žurnalas ir atliekų gavėjo atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas automatiškai užpildomi Lydraščio duomenimis (Taisyklių 45.11 punktas). Atliekų darytojo atliekos atliekų tvarkytojui perduodamos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka suformavus atliekų vežimo lydraštį. Atliekų darytojo perduotas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaitomas automatiškai, Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka įvykdžius atliekų perdavimo procedūrą (Apskaitos taisyklių 35 punktas). Jei atliekos gaunamos iš atliekų darytojo netiesiogiai (pvz., naudojant atliekų surinkimo ar rūšiavimo konteinerius ir (ar) kitas atliekų surinkimo ar rūšiavimo priemones, atliekos surenkamos apvažiavimo būdu), gautas atliekų kiekis atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, ar prieš jas sutvarkant ar atliekas perduodant kitam atliekų tvarkytojui. Kalendorinio ketvirčio apskaitos duomenys i GPAIS turi būti suvedami ne vėliau kaip iki kalendorinio ketvirčio pabaigos. Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale nurodo: atliekų gavimo datą, atliekos kodą, pavadinimą ir kiekį, atliekų kilmę, savivaldybę, iš kurios atlieka gauta, atliekų vežėją, kitus GPAIS nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. Duomenys į GPAIS gali būti vedami juos susumuojant: atlieką tvarkymo apskaitos žurnalo grafoje „pastabos“ nurodant „suminiai duomenys“. Vienu įrašu galima susumuoti tos pačios kilmės, savivaldybės, atliekų vežėjo ir rūšies gautą atliekų kiekį (Apskaitos taisyklių 36 punktas). Lydraštis nepildomas, kai atlieku surinkėjas netiesiogiai (pvz., mišrių komunalinių atliekų vežimo atveju; atliekų surinkimo apvažiavimo būdu iš gyventojų, produktų platintojų, pakuočių pardavėjų atveju) gautas atliekas iš atliekų turėtoju, kurie neprivalo turėti rašytinės formos sutarties dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, veža atliekas apdorojimui (Taisyklių 43 punktas). Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Taisyklių 40 punktų ir Apskaitos taisyklių 5, 24,1, 35, 36 punktų reikalavimus (b. l. 5–7).

Iš nuotraukų lentelių matyti, kaip atrodė administracinių nusižengimų padarymo    vieta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Matyti, jog didžioji dauguma UAB teritorijos yra užpilta ir sulyginta atliekomis. Ant sulygintos teritorijos maždaug ties veršidės pastato viduriu matomos dvi nedidelės supiltos atliekų krūvos. Masėje matomos nesupuvę augalų dalys, medžio pelenų likučiai (b. l. 8–11).

Iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro išrašų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo yra D. Č.. Matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė 03 01 01 kodu pažymėtų medžio žievių atliekų ir 10 01 24 kodu pažymėto smėlio, bei 10 01 03 kodu pažymėtų lakiųjų durpių prekybą (b. l. 94–97).

Iš GPAIS išrašo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 31 d. pardavė 17,2000000 t., 4400 kodu pažymėtų medienos ir medienos gaminių, medžio anglių, o 2019 m. vasario 28 d. pardavė 35,720000 t., 4400 kodu pažymėtų medienos ir medienos gaminių, medžio anglių (b. l. 98).

2016 m. spalio 10 d. įsakymo dėl atliekų tvarkymo kopijoje nurodyta, jog už įmonėje tvarkomų atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą, ataskaitų pateikimą internetu yra atsakinga įmonės buhalterė S. Č. (b. l. 99).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamojo rašto dėl atliekų apskaitymo metodikos kopijoje nurodyta, jog įmonėje priimamos tvarkymui atliekos apskaitomos mato vienetu t (tona). Važtaraščiuose nurodoma atlieka: žievė erdm (erdmetris) perskaičiuojama koeficientu erdm*   0,55 = t (tona). Pelenai erdm (erdmetris) perskaičiuojama koeficientu erdm* 0,82 = t (tona)    (b. l. 100).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto dėl pagaminto komposto apskaitos metodikos kopijos matyti, kad pagal TIPK leidimą Nr. TL-A.1-6/2015 komposto gamybai naudojama atlieka – žievė, pelenai, smėlis. Realizuojant kompostą 1 tona atitinka 1 kūbinį metrą komposto (b. l. 109).

Iš 2018 m. sausio 10 d. paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2018/01/03 kopijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekti medžio pelenus ir nerūšiuotą medžio žievę (b. l. 102–103).

Iš jungtinės veiklos sutarties Nr. BLM03(18)-31 kopijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodyta, jog partneriai veikdami bendrai įsipareigoja bendrai teikti atliekų sutvarkymo paslaugą Klientui (b. l. 104–107).

Iš paslaugų teikimo sutarties Nr. 2018/01/02 kopijos matyti, jog užsakovas UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tiekti medžio pelenus UAB (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 108–109).

Iš atliekų tvarkymo sandėlio schemų kopijų matyti, kaip išsidėstę UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantys objektai. Atliekų tvarkymo sandėlio schemoje objektas atžymėtas „sandėliu“ iš tiesų yra aikštelė (b. l. 110–111).

2019 m. gruodžio 12 d. rašytiniame paaiškinime S. Č. nurodė, jog GPAIS sistemoje 2019 m. 1 ir 2 ketvirčiais ji suvedė, kad iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta atliekų – medžio pelenų (10 01 03) ir smėlio (10 01 24), kaip atliekos gautos netiesioginiu būdu. Atliekas vežusi įmonė neformavo lydraščių, todėl atvežtas atliekas (medžio pelenai, 10 01 03; smėlis, 10 01 24) GPAIS sistemoje ji deklaravo kaip gautas netiesiogiai. Per GPAIS sistemą deklaravo, kad 1 ketvirtį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 17,62 t atliekų – medžio pelenų (10 01 03), o pagal pirminius atliekų pridavimo dokumentus (krovinių važtaraščius) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 108,68 t atliekų – medžio atliekų (10 01 03). 91,06 t skirtumas lyginant su GPAIS sistema atsirado todėl, kad ji neteisingai deklaravo duomenis. Per GPAIS sistemą ji deklaravo, kad 1 ketvirtį iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 636,44 t medžio pelenų (10 01 03), O pagal pirminius atliekų įmonėje turimus pridavimo dokumentus (krovinių važtaraščius) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 545,36 t medžio pelenų (10 01 03). 91,08 tonos skirtumas lyginant su GPAIS sistema atsirado todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktus lydraščius per GPAIS sistemą ji patvirtino nesulyginusi su krovinių važtaraščiais. Per GPAIS sistemą suformuotų ir patvirtintų lydraščių susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekis nesutampa su pirminių atliekų pridavimo dokumentų, tai yra krovinių važtaraščių kiekiu, kadangi UAB „Stora Enso Lietuva“ lydraštyje formuodavo kelių krovinių važtaraščių kiekius. Apie tai, kad kiekvienas krovinio važtaraštis turi turėti savo lydraštį GPAIS sistemoje ji nežinojo (b. l. 112).

2019 m. gruodžio 16 d. rašytiniame paaiškinime D. Č. nurodė, jog 2019 m. ir ankstesniais metais gautos iš įmonių atliekos, tai yra medžio pelenai (10 01 03), smėlio (10 01 24) ir medžio žievė (030301) buvo vežami į aikštelę (atliekų tvarkymo sandėlio schemoje atžymėtas sandėliu), ten buvo sumaišomi, laikomi. Nuo 2018 m. rudenio iki 2019 m. kovo buvo šios atliekos buvo vežamos į aikštelę/sandėlį, ten laikomos, ir 2019 m. spalį buvo išvežtos ir susandėliuotos veršidės pastate. Po šiuo gaminamu kompostu yra susandėliuotas ankstesnių metų kompostas. Permaišymas buvo vykdomas tik aikštelėje/sandėlyje. Pastate ir šalia jo susandėliuotas gaminamas kompostas nėra permaišomas. 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. iš įmonių gautos atliekos neišlaikant medžiagų balanso buvo maišomos ir sandėliuojamos komposto gamybai todėl, kad trūko medžio žievės, nebuvo jos kur įsigyti. Komposto gamybai naudojama technika: ekskavatorius Kubota, frontalinis krautuvas Monitau 430, samdomi savivarčiai atvežimui ir išvežimui, elektrinis būgno sijotuvas. Sijotuvas paskutinį kartą buvo naudotas 2017 m. vasarą. Komposto laboratorinis tyrimas buvo atliktas  2017 m. 2018 m. ir 2019 m. (iki tikrinimo pradžios) komposto laboratoriniai tyrimai neatlikti. Tikrinimo metu buvo pateikta Atliekų tvarkymo sandėlio schema, kurioje nurodytas sandėlis/ aikštelė ir transporto judėjimas. Gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemų bei avarijų ir gaisrų likvidavimo plano įmonė neturi, todėl kad sumaišius produktą ir užpylus medžio pelenais jis tampa nedegus, kadangi nėra deguonies. 2018 m. ir 2019 m. buvo vykdomi atliekų medžio pelenų (100103) ir smėlio (10 01 24) nurašymai įmonės reikmėms. Neteisingai suprato nurašymo savo reikmėms sąvoką, manė, kad taip elgtis galima, nors atliekos nebuvo niekur panaudotos (b. l. 113).

2019 m. gruodžio 30 d. rašytiniame paaiškinime S. Č. nurodė, jog į aikštelę atvežta žievė kaip atlieka (03 01 01) yra išpilama į krautuvą ir iš tinkamos bei kokybiškos žievės atrenkama žievė kuro pardavimui. GPAIS sistemoje ji neteisingai deklaravo medžio žievės pardavimą – 4 400 t, kadangi GPAIS sistemoje paaiškinimų ir konsultacijų ji negavo, gali būti, kad deklaravo ne tuo kodu. Taip pat dėl nežinojimo ji GPAIS sistemoje pasirinko neteisingą atliekų nurašymo būdą, pasirinko „įmonės reikmėms“ (klaida buvo surasta patikrinimo metu). Atliekos buvo panaudotos komposto gamybai (b. l. 115).

Iš 2017 m. vasario 22 d. tyrimų protokolo Nr. K 119 kopijos matyti, jog atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą nustatyta, jog jo pH yra 12,6 % (b. l. 116).

Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidime išduotame 2014 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” nurodyta, jog leidimu UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo leista apdoroti atliekas (naudoti ar šalinti, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir jas laikyti. Leidimas buvo pakeistas 2015 m. liepos 14 d (b. l. 54–55).

Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidime su priedais, išduotame UAB “(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 10 d., pakeistame 2015 m. liepos 14 d. ir 2016 m. spalio 10 d., nurodyta, jog leidimu UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo leista apdoroti atliekas (naudoti ar šalinti, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir jas laikyti (b. l. 56, 57, 58–69).

Administracinių nusižengimų kvalifikacija ir motyvai

ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenims, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims, atsakomybė pagal šio straipsnio dalies nuostatą kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nusižengimais, numatytais ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje, argumentuodamas tuo, jog dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reglamentas 2018 m. yra išduotas pagal ankstesnės jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reglamentą, tačiau naujajame Reglamente aiškiai yra techninė klaida, kadangi jame numatyti mažesni leistini medžiagų kiekiai bei nenumatytas medžio žievės kaip pagaminto produkto pardavimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje gaunami produktai, kurie nurodyti GPAIS sistemoje yra: 1. gyvūninės arba augalinės trąšos, tarpusavyje sumaišytos arba nesumaišytos, chemiškai apdorotos arba neapdorotos; trąšos, pagamintos sumaišius arba chemiškai apdorojus gimininius arba augalinius produktus (3101); 2. mediena ir medienos gaminiai: medžio anglys (4400). Vykdomas šių produktų pardavimas. Pagal per GPAIS sistemą pateiktus duomenis 2018 m produkto (4400) buvo panaudota (parduota) 1917,51 t, o 2019 m. produkto (4400) buvo parduota 52,98 t., tuo tarpu produkto (3101) 2018 m. buvo parduota 2500 t. Produkto kodu (4400) buvo deklaruota medžio žievė, kodu (3101), taip pat medžio žievė. Vadinasi, medžio žievė buvo parduodama ne tik, kaip atlieka, bet ir kaip pagamintas produktas, o tai nėra numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame Leidime. Teikdama paaiškinimą administracinio tyrimo metu, 2019 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nurodė, kad medžio žievę produkto kodu (4400), o ne (3101) deklaravo dėl nežinojimo, kadangi GPAIS sistemoje negavo konsultacijų ir paaiškinimų (b. l. 123). Tuo tarpu teismo posėdžio metu  D. Č. nurodė, kad medžio žievė skirtingais kodais uždeklaruota todėl, kad ją rūšiuoja pagal kokybę. Pripažino, kad atrinktą kokybišką medžio žievę parduoda, kaip pagamintą produktą, o nekokybišką panaudoja kaip atliekas. Kaip matyti tokia veikla nėra numatyta įmonei išduotame Leidime, Reglamente ir Plane. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymi, kad tokia veikla buvo numatyta senajame, kitos jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reglamente, dabartiniame ji panaikinta, tačiau tai prilygina techninei klaidai. Vis dėlto, teismo vertinimu ši nurodyta aplinkybė nėra esminė, nes UAB turi vadovautis šiuo metu galiojančiu Reglamentu, o norėdamas pakeisti ar papildyti jo sąlygas, D. Č. turi nesavivaliauti, o prieš tai jas suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra. Tik tuomet, kai Reglamento sąlygos, kuriomis siekia vadovautis D. Č. bus pakeistos įstatymuose numatyta tvarka, D. Č. galės jomis vadovautis.

D. Č. nurodė ir tai, kad jis žino, jog Reglamente yra sąlyga, kad įmonė turi turėti gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemą bei avarijų ir gaisrų likvidavimo planą. Nepaisant to, jo įmonė šių dokumentų neturi, nes jo nuomone jie nėra reikalingi, kadangi medžio pelenus sudaro  95 % smėlio, kuris nedega, D. Č. teigimu, įmonėje nėra kam degti.

Pažymėtina, kad Leidimo Reglamento 4 skyriaus 4.7 punkte nurodyta, jog įmonės sandėlyje ar saugykloje privalo būti šie dokumentai: atliekų išdėstymo sandėlyje schema, gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schema, avarijų ir gaisrų likvidavimo planas, transporto judėjimo teritorijoje schema. Įmonės vadovas, norėdamas vykdyti veiklą privalo laikytis Reglamente numatytų reikalavimų, nepriklausant nuo to kokia jo paties subjektyvi nuomonė dėl tokių reikalavimų reikalingumo ar prasmės. Sąmoningas Reglamente numatytų reikalavimų ignoravimas, apie juos žinant, šiuo atveju yra nepateisinamas.

D. Č. nurodyta aplinkybė, jog komposto tyrimas reikalingas tik tuomet, kai UAB ketina parduoti pagamintą kompostą, taip pat yra tik subjektyvi jo nuomonė ir yra paneigtina byloje esančia medžiaga. Leidimo Reglamento 5.4 punkte nurodyta, kad „komposto tyrimas atliekamas vieną kartą metuose“, todėl nepaisant to ar įmonė ketina gaminį parduoti ar ne, produkto tikrinimas kartą metuose yra privaloma sąlyga įmonei vykdant veiklą. Todėl D. Č. pažeidė ir šį Reglamento reikalavimą, kadangi paskutinį kartą komposto tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tik  2017 m., o 2018 m., 2019 m. toks tyrimas atliktas nebuvo. Be to, 2017 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komposto pH neatitiko keliamų reikalavimų. Nustatytas komposto pH – 12,6, kuomet pagal Reikalavimų 20 punktą kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudojimui, kai jo pH yra 6.9÷7.7, taigi, vos ne per pus mažesnis.

D. Č. nesutinka ir dėl to, jog aplinkybė, kad jis aikštelėje stovėjusius komposto kauburius estetikos sumetimais paskirstė po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją kvalifikuotina, kaip nusižengimas. Tačiau, analizuojant Leidimo Reglamente nurodytą technologinio proceso schemą, su D. Č. teiginiu nesutiktina, kadangi ten nurodyta, jog „išbetonuotose kompostavimo aikštelėse, formuojant apie 3 m. pločio rėdą, ant viršaus pridedama (paskaičiuojant pagal tūrį) medžio pelenų, smėlio. Procedūra kartojama kol susidaro maždaug    1,5 m. aukščio sumuštinis. Viršutinė danga medžio žievės. Suformavus kaupus prasideda kompostavimo procesas, kuris trunka 1 metus <...>. Paskutinis etapas – komposto sijojimas>“. Tuo tarpu apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, kurioje turi būti vykdoma atliekų apdorojimo vieta, buvo pastebėta, kad ji tuščia. Didžioji dalis atliekų buvo sukrautos veršidėje. Ties veršide stovėjo dvi nedidelės (po 5 m3) atliekų kodu (10 01 03) krūvelės. Kompostas buvo išlygintas po įmonės teritoriją, tačiau nebuvo įmanoma atskirti, kuris kompostas dar tik ruošiamas, o kuris jau paruoštas, kadangi jis visas buvo sumaišytas bendrai. Masėje matėsi nesupuvę augalų dalys, medžio pelenų likučiai, tai atsispindi nusižengimų vietoje padarytose nuotraukose. Toks komposto ir atliekų laikymas yra draudžiamas, pažeidžiantis Reglamente nurodytas sąlygas bei Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punktų reikalavimus, todėl D. Č. argumentas, kad taip elgėsi estetikos sumetimais yra nelogiškas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, bei ANK 247 straipsnio 30 dalį ir dėl to jis baustinas.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju D. Č. administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Č. dirbantis, neteistas. Jis baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjęs. Administracine tvarka D. Č. jau yra baustas už įmonėje padarytus pažeidimus, tačiau paskirtos nuobaudos negaliojančios, todėl teismas šios aplinkybės neakcentuoja (b. l. 33–53). Įvertinęs D. Č. nusižengimų pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus jam sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas. Galutinė administracinė nuobauda D. Č. skiriama vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso   22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalyje, ir paskirti jam 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio  2 dalimi, D. Č. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 9 00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusio Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėja                                                           Vilma Dapkevičienė

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:20118176039.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.