KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovės G. V. atstovei advokato padėjėjai A. R., atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovei D. A., nedalyvaujant ieškovei G. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, darbo sutarties termino perkėlimo į kitą datą ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė G. V. reiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą 2015-01-03 DK 126 str. 1 d. pagrindu neteisėtu, grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą sutartinį darbo sutarties terminą perkeliant į DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos pabaigos datą, 2) suteikti ieškovei DK 180 str. 1 d. numatytas vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis dveji metai; 3) priteisti 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokato padėjėja, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. R. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad 2009-07-22 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovė dirbo KMUK Vaikų ligų klinikos Bendrame personale jaunesniąja gydytoja rezidente. Sutarties 2 skyriuje šalys susitarė, jog sudaroma terminuota darbo sutartis, kuri galios iki rezidentūros pabaigos (2014-07-31), bet ne ilgiau kaip iki biudžeto asignavimų rezidentų algoms pabaigos. 2011-08-01 Darbo sutartis buvo pakeista, t.y. nurodyta, jog nuo 2011-08-01 ieškovė yra vyresnioji rezidentė, atlyginimas mokamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinės mėnesinės algos koeficientą 12,36.

2014-07-15 ieškovė atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė darbo sutarties pasibaigimo terminą perkelti į kitą datą, kuria baigsis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų. Nėštumo ir gimdymo atostogos buvo suteiktos iki 2014-12-03. 2014-10-07 ieškovei gimė sūnus.

2014 metų lapkritį ieškovė pateikė prašymą suteikti vaiko auginimo atostogas iki vaikui sukaks dveji metai, tačiau darbdavio atstovams nurodant ieškovė savo prašymo turinį pakeitė nurodydama, kad prašo suteikti vieno mėnesio vaiko auginimo atostogas. Ieškovei buvo suteiktos atostogos iki 2015-01-03. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą 2014-12-30, prašydama jai suteikti vaiko auginimo atostogas iki vaikui sukaks dveji metai. Atsakovas tokias atostogas suteikti atsisakė ir nuo 2015-01-03 darbo sutartį su ieškove nutraukė. Ieškovės nuomone, nutraukdamas darbo santykius darbdavys pažeidė DK 180 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį, nes pasirinkti atostogų terminą įstatymas leidžia pačiam darbuotojui. Ieškovės atstovė taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad darbuotoja, būdama nėščia, turi teisę apsispręsti, ar jai pasinaudoti įstatymo suteikta garantija, ar ne. Ieškovė pateikė darbdaviui medicinos pažymą apie nėštumą, tokiu būdu išreiškė pageidavimą pasinaudoti DK 132 str. 1 d. nustatyta garantija ir pagal jos 2014-07-15 prašymą jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Ieškovė daro išvadą, kad dirbantys vaiko tėvai turi teisę pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis treji metai. Šios vaiko tėvų diskrecijos teisės niekas, taigi ir vaiko tėvų darbdaviai, neturi teisės riboti. Jeigu vienas iš vaiko tėvų darbdaviui pateikia prašymą, kad jis ketina pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas, tai pastarojo darbdavys privalo tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir remiantis DK 180 straipsniu suteikti atostogas iki vaikui sueis treji metai. Ieškovės atstovė akcentavo, kad aiškiai neteisėti ir netikėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, nepatogumus, ji patyrė emocinę depresiją. Ieškovė, sužinojusi apie savo darbo teisių pažeidimus, buvo visiškai neseniai pagimdžiusi kūdikį, kurį maitino krūtimi, todėl ieškovės neteisėtas atleidimas iš darbo, jos emocinė būsena galėjo įtakoti ir jos kūdikio sveikatos bei emocinę būklę, todėl ieškovė patyrė 3000 Eur neturtinės žalos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė D. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė įstojo į medicinos rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, profesinės praktikos (rezidentūros) atlikimo vieta -  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Tuo pagrindu šalys sudarė terminuotą darbo sutartį. 2014-07-15 ieškovė pateikė prašymą atsakovui, kuriame nurodė pageidavimą pasinaudoti DK 132 str. 1 dalies garantija, draudžiančia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, ir prašė perkelti darbo sutarties pabaigos datą į dieną, kai sueis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Atsakovas šį ieškovės prašymą tenkino ir nukėlė darbo sutarties pabaigos datą į prašomą datą. 2014-11-20 ieškovė pateikė prašymą suteikti vaiko priežiūros atostogas nuo 2014-12-04 iki 2015-01-03. Atsakovas prašymą patenkino, darbo sutarties pabaigos terminą nukėlė į 2015-01-03. 2014-12-30 ieškovė pateikė dar vieną prašymą, kuriuo prašė suteikti „vaiko auginimo atostogų 2 metams", prašymo pagrindu nurodė vaiko priežiūros atostogų pabaigą. Atsakovas priėmė sprendimą suėjus vaiko priežiūros atostogų pabaigos terminui pagal ieškovės 2014-11-20 prašymą nutraukti darbo sutartį pasibaigus šioje sutartyje numatytam terminui.

Atsakovo atstovė pažymėjo, kad šalių darbo santykių ir jų pabaigos reglamentavimui svarbios ne tik DK nuostatos, tačiau ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys medicinos rezidentūros ir rezidentų statusą, kadangi būtent rezidentūros studijų pagrindu su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis. Be Darbo kodekso šiuos santykius taip pat reglamentuoja medicinos rezidentūros nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2003-10-31 nutarimu Nr. 1359, Rezidentūros reglamentas, patvirtintas LSMU Senato 2011-01-21 nutarimu Nr. 5-06 ir 2008-03-13 trišalė sutartis Nr. S-117/08-03-01/(duomenys neskelbtini) sudaryta tarp LSMU ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakovo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad pagal rezidentūros nuostatų 2 punktą Rezidentūros studijų forma - dieninės studijos. Rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika. Rezidentūros studijos vyksta pagal studijų ir mokymo programų registre įregistruotas rezidentūros studijų programas, o rezidento profesinės veiklos praktikos metu rezidentas įdarbinamas ir dirba gydytoju rezidentu ir įgyja specialių medicinos įgūdžių bei klinikinės patirties. Rezidentas dirba vadovaujamas rezidento vadovo.

Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, jog rezidentūros laikas įskaitomas į gydytojo specialųjį darbo stažą, o Sveikatos apsaugos ministerija su universitetu ir rezidentūros baze sudaro sutartį dėl šeimos gydytojų, gydytojų specialistų rengimo.

Taip pat šių nuostatų 21 punkte numatyta, jog dėl tokių aplinkybių kaip nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti kol vaikui sueis 3 metai yra galimas rezidentūros studijų nutraukimas.

Todėl atsakovas daro išvadą, kad rezidentūros studijų nutraukimas rezidentams sukelia ne tokias pačias pasekmes, kurios būtų, jei juos sietų tipiniai darbo santykiai. Taigi, nors tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovę ir atsakovą sieję darbo santykiai tokiais laikytini tik formos aspektu, tačiau turinio aspektu jie turėjo esminių niuansų, kurie nėra būdingi tipiniams darbo santykiams - atlygis buvo mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tikslinių asignavimų; atsakovas tiek Medicinos rezidentūros nuostatų, tiek trišalės sutarties  pagrindu yra įsipareigojęs įdarbinti rezidentus profesinės veiklos praktikos laikotarpiui, todėl atsakovas kaip rezidentūros bazė konkrečiu atveju dėl teisės aktais reglamentuotos gydytojų rengimo specifikos neturėjo klasikiniuose darbo santykiuose darbdaviui būdingų teisių ir pareigų, kas įgalina išvadą, jog kaip atsakovas neturėjo teisės atsisakyti sudaryti darbo sutartį su į rezidentūrą įstojusia ieškove, taip ir neturėjo teisės suteikti ieškovės prašomas vaiko priežiūros atostogas jos 2014-12-30 prašyme nurodytomis sąlygomis, nes rezidentūros studijas LSMU ieškovė baigė dar 2014 m. liepos mėnesį, o tai savaime sąlygojo atsakovo kaip rezidentūros bazės įstaigos pareigų pasibaigimą ir nebuvimą teisinio pagrindo tęsti darbo santykius su ieškove darbo sutarties sąlygomis, įskaitant darbo sutarties pabaigos datos nukėlimą į vaiko priežiūros atostogų pabaigą. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-07-22 šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti KMUK Vaikų ligų klinikos Bendrame personale jaunesniąja gydytoja rezidente. Sutartyje nurodytas terminuotas jos pobūdis – terminas -rezidentūros pabaiga (2014-07-31), bet ne ilgiau kaip iki biudžeto asignavimų rezidentų algoms pabaigos. 2011-08-01 šalių darbo sutartis buvo pakeista pakeičiant ieškovės pareigas ir darbo užmokesčio dydį – ieškovė tapo vyresniąja  rezidente, o  nustatomas atlyginimas - pagal Vyriausybės patvirtintą bazinės mėnesinės algos koeficientą 12,36 (13,14 b.l.).

Nustatyta, kad ieškovė rezidentūros studijų programą baigė  2014-07-31. Tačiau dar prieš baigdama rezidentūros studijų programą ieškovė 2014-07-15 pateikė prašymą atsakovui, kuriame nurodė pageidavimą pasinaudoti DK 132 str. 1 dalies garantija, draudžiančia nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, ir prašė perkelti darbo sutarties pabaigos datą į dieną, kai sueis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Atsakovas šį ieškovės prašymą tenkino ir nukėlė darbo sutarties pabaigą į prašomą datą. 2014-10-07 ieškovė pagimdė sūnų. 2014-11-20 prašymu ieškovė prašė suteikti jai vaiko auginimo atostogas iki 2015-01-03 (28 b.l.). Tokios atostogos ieškovei buvo suteiktos (43 b.l.). Ieškovė 2014-12-30 prašymu prašė suteikti jai vaiko auginimo atostogas dvejiems metams (15 b.l.). Darbdaviui konstatavus, kad darbo sutarties terminas su ieškove yra pasibaigęs pasibaigus rezidentūros studijų terminui, darbdavys ieškovei prašomų tikslinių atostogų nesuteikė ir darbo sutartį su ieškove nutraukė 2015-01-03 (49 b.l.). 

              Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbuotojui, kuris yra medicinos studijų rezidentas ir kartu įdarbintas pagal terminuotą darbo sutartį, taikomos apsaugos ir tokių darbuotojo apsaugos elementų kaip tikslinės atostogos – nėštumo ir gimdymo bei atostogos vaikui prižiūrėti – taikymo ribojimų ar išimčių. Darbuotoja – ieškovė – kuri tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose (atostogų pabaiga 2015-01-03) – 2014-12-30 darbdaviui pateikė prašymą suteikti jai vaiko auginimo atostogas, kaip nurodoma pareiškime „dviems metams“ (15 b.l.). Teismas, vertindamas minėto prašymo turinį DK 180 str. 1 d. prasme, šį ieškovės prašymą laiko prašymu suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks dveji metai. Darbdavys 2015-01-02 įsakymu dėl personalo valdymo ieškovei prašomų atostogų nesuteikė ir darbo sutartį su ja nutraukė nuo 2015-01-03, laikydamas, kad yra pasibaigęs darbo sutarties terminas (49 b.l.).

Teismas sutinka su atsakovo pazicija, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis turi tam tikrų specifinių požymių – pačios sutarties sudarymas atsirado ne iš darbdavio poreikio, o kilo iš socialinės ir pedagoginės partnerystės tarp mokymo įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovo; darbuotojui darbo užmokestis yra mokamas iš Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asignavimų; o darbo sutartis iš esmės yra susijusi su rezidentūros studijomis (pavyzdžiui, studento rezidento pašalinimas iš universiteto dėl nepažangumo reikštų ir darbo sutarties pabaigą), tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad šie paminėti darbo sutarties specifiniai požymiai negali panaikinti ar pakeisti Darbo kodeksu nustatytų darbuotojo garantijų. Nepaisant minėtų nagrinėjamos darbo sutarties aspektų, teismo nuomone, darbo teisinio santykio subjektų – darbuotojo ir darbdavio – subjektiškumas – teisių ir pareigų turinys - nuo to nesikeičia, t.y. darbuotojas turi paklusti darbdavio nustatytai tvarkai ir laikytis jo nustatytų darbo taisyklių, už šios tvarkos pažeidimus darbuotojui gali būti taikomos drausminės nuobaudos ir kitos priemonės. Todėl teismas daro išvadą, kad nepaisant pačios darbo sutarties specifikos, ši specifika negali atimti ar paneigti darbuotojui garantuojamų teisių, tame tarpe ir socialinių teisių, tokių kaip gauti atostogas vaikui prižiūrėti (DK 180 straipsnis)ir gauti apsaugą nuo atleidimo iš darbo esant nėštumo ir motinystės situacijai ( DK 132 str).

Iš atsakovo veiksmų matyti, kad atsakovas taikė ieškovei DK 132 str. 1 d. nustatytą garantiją, t.y. nenutraukė darbo sutarties iki gimdymo ir vieną mėnesį po gimdymo, nors rezidentūros studijas ieškovė ir buvo užbaigusi. Dar daugiau, atsakovas suteikė ieškovei atostogas vaikui prižiūrėti iki 2015-01-03, tokiu būdu realiai pritaikydamas ieškovei garantiją, nustatytą DK 132 str. 2 d. , kur nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės. Tačiau atsakovas atsisakė pratęsti atostogas vaikui auginti, nes laikė, kad pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, tokios pareigos neturėjo. Laikytina, kad atsakovas, atsisakydamas pratęsti atostogas vaikui auginti, pirmiausia prieštaravo savo paties pozicijai ir ankstesniems sprendimams suteikti tokias atostogas.

DK 132 str. 2 d. nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). Šioje normoje nustatyta garantija užtikrina darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką nutraukti darbo sutartį. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. joje įtvirtinta darbdavio pareiga ir apribota jo teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Priešingu atveju darbo sutarties nutraukimas reikštų įstatyme įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimą. Esant tokiam imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui, neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai, kad darbo sutartis buvo specifinė, tikslinės paskirties ir pan. Teismas pažymi, kad atostogos, numatytos DK 179 ir 180 straipsniuose, nors ir suteikiamos skirtingais pagrindais, iš esmės yra skirtos to pačio darbuotojo socialinio instituto – motinystės – apsaugai.

Be to, ieškovė, pasibaigus jos nėštumo ir gimdymo atostogoms į darbą negrįžo, pasirinko atostogas vaikui prižiūrėti, ir tos atostogos jai buvo suteiktos, todėl atsakovas, paskutinę suteiktų atostogų dieną atleidęs ieškovę iš darbo pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytą draudimą įspėti ir atleisti atostogų metu.

DK 180 straipsnyje ,,Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai“ įtvirtinta, kad motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Pažymėtina, kad pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojo teisė į vaiko priežiūros atostogas ir darbo santykių išsaugojimą vaiko priežiūros laikotarpiu tiesiogiai susijusi su jo, kaip apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu, statusu ir atitinkamomis materialinėmis garantijomis, visų pirma - teise į motinystės (tėvystės) pašalpą, t. y. tam tikros dalies dėl tėvystės ar motinystės netektų darbo pajamų kompensavimą. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str. ( redakcija, galiojanti nuo 2013-07-01) nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris (…) yra apdraustas pagal šio įstatymo 4 str. 1,2,3 dalis, išskyrus 19 str. 6,7ir 8 p. nurodytus atvejus. Įstatymo 19 str. 6 p. nurodyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis (…), motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant motinystės (tėvystės) pašalpą, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu. Įstatymo 20 str. nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu. Taigi, teisės gauti motinystės pašalpą atžvilgiu ieškovė nenukentėtų, jeigu darbo sutartis su ja būtų nutraukta terminui pasibaigus.

Tačiau sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad nutraukus darbo sutartį ieškovė netektų galimybės sukaupti bendrąjį darbo stažą DK 30 str. prasme ir tokiu būdu atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, negu kad kiti asmenys, tuo metu neauginę vaiko. LR Aukščiausiojo teismo nutartyje byloje Nr. 3K-3-92/2005 yra išaiškinta, kad esant garantijai, draudžiančiai atleisti darbuotoją iš darbo, sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka, nes terminuotos darbo sutarties nenutraukimas suėjus jos terminui dėl to, kad ją (sutartį) nutraukti draudžia įstatymas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis darbo sutarties tapimo neterminuota teisines pasekmes ( LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-42382005) . Per garantijos galiojimo laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki tol darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, numatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismas sprendžia, kad ieškovei suteikus atostogas vaikui prižiūrėti darbo sutarties galiojimo laiku, ir pateikus prašymą suteikti jai kitą šių atostogų dalį, atsakovas turėjo tęsti DK 132 str.2 d. nustatytos garantijos taikymą ir suteikti ieškovei likusią atostogų dalį. Ta aplinkybė, kad ieškovė neįspėjo darbdavio prieš 14 dienų apie ketinimą pasinaudoti atostogomis ar grįžti į darbą ( DK 180 str. 4 d.), šiuo atveju, negali įtakoti ieškovės teisės tęsti jau pradėtas atostogas vaikui prižiūrėti, nes ji nei pradeda atostogomis naudotis, nei grįžta iš jų, o tik tęsia jau pradėtas atostogas. Todėl spręstina, kad darbdavys neteisėtai atsisakė suteikti atostogas vaikui prižiūrėti iki jo dvejų metų amžiaus. Ieškovės ieškinio reikalavimas iš esmės tenkintinas, tačiau išdėstytinas kitaip, negu kad ieškovė nurodė ir atsakovas įpareigotinas patenkinti ieškovės prašymą ir suteikti  jai prašomas atostogas pagal LR DK 180 str. 1 d. vaikui prižiūrėti iki pastarajam sueis dveji metai. 

Atitinkamai spręstina, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai. Ieškovė grąžintiną į darbą sutartinį darbo sutarties terminą perkeliant į DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos pabaigos datą.

              Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos. DK 250 straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kad neturtinė žala yra priteisiama pagal CK reglamentuojamas neturtinės žalos priteisimo taisykles. CK 6.250 straipsnis nurodo, kad  neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, kaip ieškinio dalyko įrodinėjimas yra ieškovo pareiga (CPK 178 staipsnis).

              Ieškovė jos patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu, kai jai nebuvo pratęstos atostogos vaikui prižiūrėti, ji savo sūnų maitino krūtimi ir jos emocinė būsena dėl tokio jos teisių pažeidimo galėjo turėti neigiamos įtakos jos pačios būsenai ir vaiko sveikatai. Ieškovei kaip trečios pakopos studijas – rezidentūrą – baigusiai medikei yra žinoma, kad po gimdymo moters organizme vyksta sudėtingi ir kompleksiniai biocheminiai ir psichoemociniai procesai, kurie yra įtakojami ir sąlygojami daugybės veiksnių ir faktorių. Tas pats pasakytina ir apie kūdikio būseną, sveikatą ar jo nuotaikas. Teismas priteisia neturtinę žalą tik konstatavęs pakankamą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių neigiamų pasėkmių. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kuo pasireiškė ieškovės dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai. Teismo nuomone, ieškovės atstovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie padidėjusį ieškovės vaiko neramumą ar verksmingumą pateiktų įrodymų kontekste negali būti vertinama kaip neturtinės žalos įrodymas CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir tuo pagrindu, kad reikalavimo dėl neteisėto atleidimo tenkinimas ieškovei turi būti pakankama satisfakcija, kuriuo yra panaikinamas jos teisių pažeidimas.

              Ieškovė savo ieškinyje iš esmės yra suformulavusi du materialinius reikalavimus – dėl atostogų suteikimo ir atitinkamai atleidimo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos priteisimo. Teismas laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirsto tokia proporcija.

Iš prašomų priteisti 100 Eur (41 b.l.) teismas priteisia 50 Eur. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikos, įm.k. 135163499, suteikti ieškovei G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atostogas vaikui prižiūrėti  iki pastarajam sueis dveji metai.

Pripažinti neteisėtu ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikų, įm.k. 135163499, 2015-01-02 įsakymu Nr. P-1, ir grąžinti į darbą pagal terminuotą darbo sutartį jos terminą perkeliant iki DK 132 str. 2 d. nustatytos garantijos pabaigos.

Priteisti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikos, juridinio asmens kodas 135163499, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Diana Labokaitė