Civilinė byla Nr. e2YT-4197-512/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00559-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., VĮ „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. P. mama S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2021-11-04 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atnaujino pareiškėjui terminą palikimui atsiradusiam po jo motinos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsė trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo dokumentų po mamos mirties sutvarkymo. Notarų biure jam buvo pasakyta, kad niekas nesikreipė ir nesitvarkė paveldėjimo dokumentų po tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)), todėl jis negali įgyvendinti paveldėjimo teisės pilna apimtimi. Po mamos mirties paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, esantis  (duomenys neskelbtini). Pastarojo didžioji dalis buvo mirusios mamos paveldėta, tačiau dalis 2002 metais nupirkta, t.y. įgyta mamai ir tėčiui esant santuokoje, santuoka įregistruota  (duomenys neskelbtini), todėl minėto turto dalis įgyta santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl į dalį įgytos dalies sklypo turėjo būti paveldėta po tėvo mirties. Pareiškėjas, būdamas S. P. įpėdinis, negali kitokia tvarka gauti įrodymų, kad S. P. po savo sutuoktinio S. P. mirties priėmė palikimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. priėmė palikimą po sutuoktinio S. P. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Kiti suinteresuoti asmenys nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog po S. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta dėl palikimo priėmimo pareiškimų nepateikta. 2021-12-02 liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas, vadovaujantis testamentu, priėmėm palikimą po mamos S. P. mirties.

Po S. P. mirties paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalis sklypo buvo mirusios paveldėta, tačiau dalis 2002 metais nupirkta, t. y. įgyta S.P. ir S. P. esant santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl minėto turto dalis įgyta santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir 1/2 dalis įgyto sklypo turėjo būti paveldėta S. P. po sutuoktinio mirties. Nei vienas iš įstatyminių paveldėtojų po S. P. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjas yra mirusios S. P. sūnus.

S.P. per įstatyme įtvirtintą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po vyro mirties jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą -   žemę. Tai, jog S. P. pradėjo faktiškai valdyti turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (pažyma apie sumokėtus žemės mokesčius ir kt.) (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog S. P. priėmė po sutuoktinio S. P. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        pareiškimą tenkinti.

        Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po jo mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                           Egidijus Mickevičius