Civ. byla Nr. e2YT-5985-504/2023

  (Proceso Nr. 2-37-3-01211-2022-6)

      Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.;

(S)

                        PANEVĖŽIO  APYLINKĖS TEISMAS

 SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

         2023 m. lapkričio 24 d.

 Rokiškis

                Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Kraštų dvaras“ atstovui advokatui Gerardui Višinskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Kraštų dvaras“  pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija.

        Teismas

            n u s t a t ė:

            pareiškėja UAB „Kraštų dvaras“ pareiškime nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 3,1087 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas ). Žemės sklypas ribojasi su kitu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu 8,2113 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Besiribojantis žemės sklypas ). Žemės sklypą ir Besiribojantį žemės sklypą įsigijo 2021-04-23 Turto pardavimo iš varžytinių aktu.  

Žemės sklypo kadastro duomenyse pirtis apskaityta, tačiau pažymėta kaip Neregistruotas statinys – Pirtis.

            Pareiškėja susipažinusi su archyvine medžiaga nustatė, kad jos Žemės sklype esanti pirtis stovi itin ilgai. Pastatas, atitinkantis pirties lokaciją, pažymėtas pagal 1939 m. duomenis sudarytame žemėlapyje, taip pat  pagal 1969 m. ir 1983 m. duomenis sudarytuose žemėlapiuose. Pastatas lengvai identifikuojamas, nes yra šalia Padvarinio ežero, jo vakariniame krante.

Tikėdamasi rasti papildomų duomenų, patvirtinančių pirties statybos teisėtumą, kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, tačiau pastaroji 2022-07-14 raštu Nr. SD-5.27-1725 nurodė, kad pirties statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos neturi, bei pasiūlė kreiptis į Šiaulių regioninio archyvo Panevėžio skyrių. Informavo, kad rastas tik dokumentas apie B. T. namų ūkį.

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą. Archyvas 2022-07-12 raštu pateikė rastus saugomus dokumentus. „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“ patvirtina, kad žemės sklype buvo pirtis (akto 10 punktas), kuri 1948 m. buvo nacionalizuota. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad pirties vietoje pastatas stovėjo dar 1939 m. ir, kad žemės sklype buvusi pirtis nacionalizuota 1948 m.

Remdamasi turima informacija, pareiškėja kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirties kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas T. K. pagal gautą kreipimąsi parengė 2022-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksavo pirties kadastrinius duomenis, nurodydamas pirties statybos metus pagal gautus pirties nacionalizavimą patvirtinančius dokumentus. Gautą kadastrinių matavimų bylą Pareiškėja pateikė registruoti Valstybės įmonei Registrų centrui 2022-09-08. VĮ Registrų centras 2022-09-21 raštu kadastrinius matavimus atsisakė registruoti, nurodydamas, kad iš Archyvo 2022-07-12 rašto priedo „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“ 13 lapą statinio negalima identifikuoti, nes dokumentas sunkiai įskaitomas. Registrų centras taip pat atkreipė dėmesį, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti teismo procesinis sprendimas.

Pareiškėja Žemės sklypą įsigijo 2021-04-23 Turto pardavimo iš varžytinių aktu. Kartu su Žemės sklypu, jai perėjo nuosavybės teisė į visus Žemės sklype esančius statinius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Juridinis faktas nustatytinas, nes tik jį nustačius pareiškėja galės įregistruoti nuosavybės teisę į visą pirtį ir Pareiškėja iš institucijų negali gauti registravimui reikalingų dokumentų. Remiantis Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 (toliau – Sąrašas), 8 punktu, senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

            Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad „teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga“. Pagal šios straipsnio 2 dalies 5 punktą „teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo“. Pagal CPK 445 straipsnį „Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų“.

Šioje civilinėje byloje egzistuoja visos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygos: 1) Nuosavybės teisės į pirtį turėjimo fakto patvirtinimas turi neabejotiną juridinę reikšmę, kadangi nuosavybės teisės faktas sukurs konkrečias teises ir pareigas pareiškėjai, be kita ko, teisę nuosavybę į pirtį įregistruoti ir išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre; pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių pirties projektavimą ir statybą, kadangi pirtis Žemės sklype egzistavo dar iki 1948 m. Nei Administracijoje, nei Archyve pirties statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę; Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių pirties statybą, nes atitinkami dokumentai nėra išlikę. Nesant šių dokumentų, Registrų centras pirties neregistruoja. Be to, Sąrašo 8 punktas aiškiai nustato, kad su kadastrinių matavimų byla Pareiškėja Registrų centrui turi pateikti teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Faktą, kad pirtis Žemės sklype pastatyta iki 1948 m., patvirtina istoriniai žemėlapiai, taip pat archyviniai dokumentai. Šie įrodymai laikytini pakankamais juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Pirties statybai ne miestuose ir miesteliuose iki 1948 m. statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduodamas. Tai patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvos 1947–1992 metais sąrašas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Pareiškėja teismo prašo:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Kraštų dvaras“, juridinio asmens kodas 305709955, 2021-04-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1I1/ž, esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko T. K. parengtą 2022-08-24 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

           Suinteresuotas asmuo - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esantis statinys – pirtis – patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – Kraštų dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pirtis Kraštų dvaro sodybos fragmentų Apibrėžtų teritorijos ribų plane yra pažymėta kaip Kraštų dvaro sodybos fragmentų teritorijoje esantis kitas objektas (Nr. 19 plane). Pirtis nėra nei komplekso dalis, nei jo vertingoji savybė. Nurodė, kad pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra susijęs su Departamento kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, todėl prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

   Suinteresuotas asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad inspekcija mano, kad pagal pareiškime nurodytus argumentus ir surinktus įrodymus, nėra pagrindo nustatyti Pareiškėjai jos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto.

           Pagrindiniais argumentais, kuriais grindžia savo poziciją, nurodė tai, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nepateikė projektinės dokumentacijos su patvirtinimu, leidžiančiu statybą, be to nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad pirties statyba užbaigta ir statinys priimtas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų pirties statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirtis yra pastatyta teisėtai. Be to, neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., įteisinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis. Šio nutarimo 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams“. Tuo tarpu pareiškime ir pridėtuose dokumentuose nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai sukurtas statybos būdu kaip nuosavybės objektas. Pareiškėja nenurodė, kad ji ar ankstesni žemės sklypo savininkai sukūrė daiktą statybos būdu, nenurodė, kas ir kokiu teisiniu pagrindu pastatė pirtį bei kodėl nebuvo įgytos valstybinės (savivaldybės) ir privačių subjektų nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą. Iš byloje kartu su pareiškimu pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos žinoma, kad pirtis pradėta statyti ir pastatyta 1948 m., tad nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų pirties statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirtis pastatyta teisėtai. Būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti ir kitų nuosavybės teisės įgijimo sąlygų buvimą.

Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad jų nuomone byloje svarbu, be kita ko, įvertinti pirties statybos teisėtumo faktą. Nors nagrinėjamu atveju turtą prašoma įteisinti ne įgyjamosios senaties instituto pagalba, tačiau taip pat aktuali teismų praktika analizuojanti neteisėtą statybą ir jos įteisinimą per įgyjamąją senatį (tiek įgyjamosios senaties, tiek juridinio fakto-nuosavybės nustatymo atveju rezultatas yra tas pats – turto įteisinimas).  Remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir tokiu atveju laikoma, kad nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

         Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Kadangi pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jei teismui pakaktų konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą normą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, neprieštaraus, kad Pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.

     Suinteresuotas asmuo – Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto 1969 m., 1983 m. plano (žemėlapio) matyti, kad vietovėje yra pažymėtas statinys, kuris yra šalia ežero, tačiau iš pateikto plano nėra aišku, kad statinys būtent buvo pirtis. Iš į bylą pateiktų dokumentų nėra konkrečiai aišku, ar pirtis nuo jos sukūrimo iki šio pareiškimo padavimo teismui momento nėra pakitusi, atitinka visus savo pirminius matmenis ir esamą geografiją. Pirties kadastro duomenų nustatymo data 2022 m. liepos 22 d., t. y. jau po 2021 m. balandžio 23 d. turto pardavimo iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų tikslinti savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes reikalavimas nustatyti juridinį faktą, <... kad UAB „Kraštų dvaras“, juridinio asmens kodas 305709955, 2021 m. balandžio 23 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, pagal matininko T. K. parengtą 2022 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą..> neatitinka tikrovės, kadangi 2021 m. balandžio 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini), tarp visų nurodytų statinių, kuriuos Pareiškėja įsigijo varžytynių metu - Pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), sąraše nėra. Be to, toks reikalavimas yra nesavalaikis, nes kadastro duomenų bylos sudarymas yra techninio pobūdžio veiksmas, kuriuo užfiksuojama daikto faktinė situacija, tačiau tai nėra teisinis pagrindas, įgyti ir įregistruoti daiktines teises į jį.

              Informuoja, kad pastatas – pirtis, nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Obelių seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Savivaldybė šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl prašo teismo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti savo nuožiūra.        

               Pareiškimas tenkintinas.

                Pareiškėja UAB “Kraštų dvaras” Turto pardavimo iš varžytinių aktu 2021-04-23, Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigijusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sklypai yra besiribojantys.

                 Turto pardavimo iš varžytynių akte nėra nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtų kokie nors pastatai, tačiau iš bylos duomenų žinoma, kad įsigytame minimame žemės sklype yra pirtis, kuri žemės sklypo kadastro duomenyse apskaityta, tačiau pažymėta kaip neregistruotas statinys – pirtis.

    AB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse 2021-05-28 (matininkas, nustatęs kadastro duomenis – T. A. ) nurodyta, kad žemės sklypo plotas – 3.1087 ha, užstatyta teritorija – 0,0585 ha ). Žemės sklypo plane pažymėtas pastatas „N“, esantis ežero Padvarinis pakrantėje, ties sklypo ribą žyminčiu tašku „3“.

                  UAB “(duomenys neskelbtini)” matininko T. K. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ( nekilnojamojo turto objektas – statinys, registro Nr. 73/3221 ( Žemės sklypas su statiniais ), adresas – (duomenys neskelbtini) ), nurodyta, kad minėtu adresu yra pagalbinio ūkio statinys – Pirtis, žymėjimas plane 1I1/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad pastatas pastatytas ant akmenbetonio pamatų, sienos, perdangos, grindys, durys – medinės, išorės apdaila – medinės dailylentės. Statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys. Statybos metai - 1948. Statybos baigtumas – 100 procentų.

      Kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, datą, 1948 m., matininkas įrašė, nes tokia data buvo pažymėta nacionalizacijos dokumentuose, tačiau pirtis yra pastatyta iki 1939 m. 

                  Šiai aplinkybei patvirtinti, pareiškėja yra pateikusi istorinius žemėlapius. Kaip matyti iš 1939 m., 1969 m., 1983 m. sudarytų žemėlapių, juose yra pažymėtas pastatas, panašioje lokacijoje, kaip šiuo metu esanti ginčo pirtis.

                  Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esantis statinys – pirtis – patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – Kraštų dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pirtis Kraštų dvaro sodybos fragmentų Apibrėžtų teritorijos ribų plane yra pažymėta kaip Kraštų dvaro sodybos fragmentų teritorijoje esantis kitas objektas. Iš su atsiliepimu pateikto plano matyti, kad objektas Nr. 19, įvardintas „pirtis“, yra panašioje lokacijoje kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame žemės sklypo plane „N“ pažymėtas pastatas. 

                  Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pateiktų dokumentų matyti, kad 1948 m. gegužės 22 d. buvo surašyta B., J., P. ir V. T., gyvenusių (duomenys neskelbtini), „Turto surašymo aktas“ ( 4 ), „Turto įkainavimo ir pridavimo aktas“. Iš šių dokumentų nustatyta, kad 1948 m. T. turėjo 12 pastatų, tame tarpe ir pirtį ( Turto įkainavimo ir perdavimo akte įrašyta 10 eilės numeriu).

                 Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono valdybos 1993-12-01 Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), V. T., J., grąžinta žemė ekvivalentine natūra -trys hektarai trisdešimt keturi arai, (duomenys neskelbtini).

                 Liudytojas, buvęs žemės sklypų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas N. Z., parodė, kad žemės sklypą įsigijo 2016 m. iš „firmos“, kuri prieš tai iš T. buvo įsigijusi dvarą. Pirtis sklype jau buvo. Paaiškino, kad pirtį remontavo – viduje perdarė pečių. Taip pat tvarkė stogą, iš dalies – sienas, t. y, keitė apačioje, apie 50 cm. nuo pamato, supuvusius rastus. Pastato matmenys nebuvo keičiami. Pastatas stovėjo, tačiau jo neįregistravo, nes vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, rašė projektus, tad tam nebuvo laiko. Nurodė, kad kažkokius pastato dokumentus turėjo, kai žemę įsigijo. Pamena, kad pirtis buvo „užnešta“ žemės sklypo plane.

                 Įvertinus išdėstytus įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo įsigytame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stovintis pastatas – „pirtis“, labiausiai tikėtina, kad buvo pastatytas iki 1948 m., o atsižvelgiant į pateiktuose žemėlapiuose esančius duomenis, neatmetama tikimybė, kad pastatas buvo pastatytas iki 1939 m.

                 CK 6.395 str. 1 d. nustatyta, kad  parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ar kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

                Šiuo atveju, žemės sklypą įsigyjant turto pardavimo iš varžytynių būdu, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – pirtis, Turto pardavimo iš varžytynių akte, 2021-04-23, Nr. (duomenys neskelbtini), neminimas.

                 Liudytojas N. Z., buvęs minėto žemės sklypo savininkas, nurodė, kad pastatas stovi parduotoje žemėje, tad į pastatą jis nepretenduoja. Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą yra nurodžiusi, kad pastas – pirtis, nėra įtraukta į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Obelių seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.

       CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.

       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teigdama, kad nėra pagrindo nustatyti prašomą juridinį faktą, nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų pirties statybos teisėtumą, kas leistų daryti išvadą, kad pirtis yra pastatyta teisėtai.

         Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą  nurodo, kad pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą. Nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas.

         Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype stovi pirties pastatas, ir, labiausiai tikėtina, jis pastatytas iki 1948 m. Įvertinus ir pateiktuose istoriniuose žemėlapiuose esančio pastato dislokaciją, neatmetama tikimybė, kad minėtas pastatas galėjo būti pastatytas iki 1939 m.  Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti konkrečią pastato pastatymo datą.

         Kaip kad nurodo ir pareiškėja, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, paskelbtame Teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvoje 1947-1992 metais, sąraše, jo 4.1 p. yra nurodžiusi:  

„Ministrų Tarybos 1947 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 605 „Dėl tvarkos baigtiems statyti namams ir civilinės paskirties pastatams eksploatacijon priimti“. Nustatyta, kad miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turi būti priimti eksploatacijon visi naujai pastatyti, atstatyti, rekonstruoti ir kapitališkai suremontuoti gyvenamieji namai ir civiliniai pastatai. Miestų ir apskričių vykdomiesiems komitetams pavesta tvirtinti statinių priėmimo naudoti valstybinių komisijų surašytus aktus ir duoti leidimus pradėti pastatus naudoti. Patvirtintos pastatų priėmimo naudoti taisyklės. Nustatyta, kad už savavališką nepriimtų naudoti pastatų naudojimą kalti asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn.“

         Apie tai, kad turi būti atlikti kokie nors veiksmai dėl kaimuose pastatytų tokių pagalbinių pastatų kaip pirtis, minėtame sąraše neužsimenama.

         Pirtis yra priskiriama nesudėtingų II grupės statinių kategorijai ( LR Statybos įstatymo 2 str. 30 p. ).

         Iš N. Z., buvusio žemės sklypo savininko, paaiškinimų žinoma, kad jis pirtį remontavo – viduje perdarė krosnį - „pečių“, taip pat tvarkė stogą, iš dalies – sienas, t. y, keitė apačioje, apie 50 cm. nuo pamato, supuvusius rastus. Pastato matmenys nebuvo keičiami.

        Toks remontas atitinka Statybos įstatymo 58 p. nurodytą sąvoką: „statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant, tad tokiems darbams atlikti leidimai nėra reikalingi.

         Valstybės teritorijų ir planavimo inspekcija atsiliepime į pareiškimą teigdama, kad pareiškėja neįrodė, kad pirtis, jos vertinimu, nėra teisėtas statinys, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl pirties neteisėtos savavališkos statybos.   

           Pareiškėja, siekdama įregistruoti nusipirktame žemės sklype esančią pirtį, atliko pastato kadastrinius matavimu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl įrašymo nekilnojamojo daikto – pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes pateiktuose dokumentuose neužteko duomenų ( dalis dokumentų sunkiai įskaitomi ) identifikuoti pastatą.

             VĮ Registrų centras raštu 2022-09-13, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kraštų dvaras“ informavo, kad teisiniu pagrindu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą gali būti teismo procesinis sprendimas.

              Kadangi pareiškėja neturi dokumentų, pakankamų pirties įregistravimui į Nekilnojamojo turto kadastrą, galimybės juos gauti nėra ( Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Šiaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filialas yra pateikę visą turimą informaciją, susijusią su minima pirtimi ), įvertinęs visas nustatytas aplinkybes bei įrodymų visetą,  teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, nusipirkdama žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kartu įgijo ir neįregistruotą statinį – pirtį, pagal CK 40 str. 1 d., 6.395 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, tad prašymas nustatyti juridinį faktą tenkintinas ( CPK 444 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p. ).

Vadovaudamasis LR CPK 533 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

UAB „Kraštų dvaras“  pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Kraštų dvaras“, juridinio asmens kodas 305709955, 2021-04-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir priėmė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1I1/ž, esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko T. K. parengtą 2022-08-24 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Ledina Šinkūnienė