Civilinė byla Nr. e2A-539-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01183-2015-6

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4; 2.2.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.    

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekotakas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5073-823/2015 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotekas“ dėl prekių ženklo savininko teisių ir teisių į juridinio asmens pavadinimą gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ekotakas“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB ,,Ekotekas“ ne vėliau kaip per 30 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad UAB „Ekotakas“ yra 1999 m. balandžio 20 d. įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – nuotekų valymas ir įvairios vandenvalos įrangos prekyba. Be to, ieškovei priklauso prekių ženklas „EKOTAKAS“ (fig.), įregistruotas 2010 m. sausio 21 d. 1 klasės prekėms ir 35 bei 40 klasių paslaugoms. Atsakovė UAB „Ekotekas“ įregistruota 2010 m. kovo 30 d., atsakovės veikla – mašinų ir įrangos didmeninė prekyba; 35 klasės paslaugos, kurioms registruotas ieškovės ženklas, apima ir prekybą prekėmis, kuria verčiasi atsakovė.

Ieškovė teigia, kad atsakovės pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą bei į ieškovės registruotą prekių ženklą. Ieškovės prekių ženkle esantys vaizdiniai elementai yra dekoratyviniai, dominuojančiu prekių ženklo elementu laikytinas žodinis elementas EKOTAKAS. Ieškovės prekių ženklo žodinis elementas ir atsakovės pavadinimas yra vienodo ilgumo, sutampančios raidės išdėstytos identiška tvarka, skiriasi tik penktoji raidė. Be to, sutampančios raidės yra ir lyginamųjų žymenų pradžioje, kuri labiau pastebima vartotojo. Vizualiniam palyginimui neturi įtakos tai, kad ieškovės prekių ženkle žodis „EKOTAKAS“ užrašytas stilizuotu šriftu ir skiriasi nuo atsakovės pavadinimo spalva ir raidžių dydžiu. Fonetiškai lyginamieji žymenys skamba beveik identiškai. Ir atsakovės pavadinimas, ir ieškovės prekių ženklo žodinis elementas turi elementą „EKO“, kurį vartotojai lengvai supranta kaip žodžio „ekologiškas“ sutrumpinimą, todėl žymenys vartotojui kelia ir vienodas semantines asociacijas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovės prekių ženklą sudaro žodinis elementas „EKOTAKAS“, užrašytas skirtingomis spalvomis, tokiu būdu vizualiai suskaidant jį į du elementus (turinčius semantinę prasmę) – „EKO“ ir „TAKAS“, taip pat stilizuotas upės (vandens kelio) vaizdas, piešiniu iš dalies apibūdinantis prekių žodinio žymens elementą „TAKAS“. Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklo žodinį elementą „EKOTAKAS“ vartotojas bus linkęs vertinti kaip susidedantį iš atskirų elementų „EKO“ ir „TAKAS“. Dėl elemento „EKO“ silpnumo ir elemento „TAKAS“ papildomo atvaizdavimo grafiškai, tokiu būdu jį sustiprinant, elementas „TAKAS“ laikytinas dominuojančiu ieškovės prekių ženklo elementu. Atsakovės pavadinime ir ieškovės prekių ženklo žodiniame elemente sutampa silpnas elementas „EKO“, o dominuojantys elementai „TAKAS“ ir „TEKAS“ skiriasi. Teismas nurodė, kad ieškovės prekių ženklo žodinio elemento dalis „TAKAS“ turi vizualinių panašumų su atsakovės pavadinimo elementu „TEKAS“, kadangi skiriasi tik viena raide, tačiau šis panašumas yra susilpninamas dėl papildomų ieškovės prekių ženklo grafinių elementų ieškovės prekių ženkle (vandens kelio atvaizdo), kuris pabrėžia būtent lyginamųjų žymenų skirtumus. Nors lyginamuosius žymenis sudaro vienodas skiemenų skaičius, tačiau fonetiniai šių žymenų skirtumai, teismo vertinimu, nustelbia panašumus, t. y. balsė „a“ žymenyje „EKOTAKAS“ yra ilgoji, o balsė ,,e“ žymenyje „EKOTEKAS“ – trumpoji. Tai lemia skirtingą lyginamųjų žymenų kirčiavimą ir skirtingą tarimo ritmą. Teismas nurodė, kad ieškovės prekių ženklo žodinio žymens elementai „EKO“ ir „TAKAS“, vertinant juos kartu, kelia semantines asociacijas su ekologišku būdu (ekologišku keliu). Atsakovės pavadinimo elementas „EKO“ vartotojui taip pat kels asociaciją su ekologija, tačiau ši sąsaja yra pernelyg plati ir nekonkretizuota kartu su jokios semantinės reikšmės neturinčiu pavadinimo elementu „TEKAS“. Teismas nurodė, kad klaidinančiam panašumui konstatuoti silpno elemento sutaptis pati savaime nėra pakankama, tuo tarpu elementai „TAKAS“ ir „TEKAS“ semantiškai nepalyginami, kadangi elementas „TEKAS“ jokios semantinės prasmės neturi.

Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovės teikiamų paslaugų tapatumo/panašumo, teismas pažymėjo, kad Nicos klasifikacija taikoma vien tik administravimo tikslams, todėl prekės ir paslaugos negali būti laikomos viena į kitą panašiomis tik dėl to, kad jos atsiduria toje pačioje klasėje pagal Nicos klasifikaciją. Teismas nurodė, jog  atsakovė be kita ko vykdo prekybą prekėmis per elektroninę parduotuvę, šioje dalyje atsakovės teikiamos paslaugos yra tapačios paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas (35 klasės). Kita vertus, pagal atsakovės paaiškinimus, ji prekybos paslaugas dažniausiai teikia viešųjų pirkimų būdu, o šis prekybos būdas, teismo nuomone, dėl jam taikomų papildomų apribojimų nėra tapatus įprastinei prekių didmeninei ar mažmeninei prekybai, sudarančiai galimybę pirkėjui prekes apžiūrėti ir jas įsigyti prekybos vietoje, ir dėl to nelaikytinas tapačiu paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas.

Teismo vertinimu, ieškovės prekių/paslaugų ir atsakovės prekių/paslaugų vartotojai dėl prekių paslaugų pobūdžio laikytini pakankami atidūs ir dėmesingi. Pažymėdamas, kad suklaidinimo tikimybė yra labiau teisinė kategorija, teismas atsižvelgė, kad nei įrodymų, patvirtinančių, kad bent dalis vartotojų buvo faktiškai suklaidinti, nei vartotojų apklausų, patvirtinančių, kad vartotojai ginčo žymenis laiko klaidinamai panašiais, ieškovė į bylą nepateikė. Tuo tarpu atsakovė į bylą yra pateikusi UAB „Spinter“ atliktą visuomenės nuomonės apklausą, pagal kurią 54,9 proc. apklaustųjų ginčo žymenis vertino kaip nepanašius. Be to, atsakovė pateikė savo klientų nuomonę, pagal kurią ginčo žymenys nėra panašūs, o ieškovė jokių šią poziciją paneigiančių įrodymų (pavyzdžiui, savo klientų apklausos duomenų) į bylą nepateikė. Vertindamas visuomenės suklaidinimą kaip teisinę kategoriją pagal analitinio pobūdžio kriterijus (prekių ženklų panašumo laipsnį, prekių (paslaugų) panašumo laipsnį, vartotojo atidumo laipsnį) teismas taip pat konstatavo, kad galimybės suklaidinti visuomenę nėra. Nors atsakovės teikiamos paslaugos ir paslaugos, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, iš dalies sutampa, pagal platinamų prekių pobūdį jos nukreiptos į skirtingas vartotojų grupes, vartotojai yra pakankamai atidūs, be to, atsakovės pavadinimas nėra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą dėl skirtingo šių žymenų sukeliamo bendro įspūdžio, vizualinių ir fonetinių šių žymenų skirtumų. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisės atsakovės pavadinimu UAB ,,Ekotekas“ nėra pažeidžiamos.

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimų klaidinančio panašumo, aktualūs tie patys motyvai, kaip vertinant ieškovės prekių ženklo žodinį elementą ir atsakovės pavadinimą. Skirtumas tas, kad nebelieka papildomų grafinių elementų įtakos, todėl žodinio žymens elementas „TAKAS“ nebėra papildomai sustiprinamas, tačiau šis elementas vis tiek išlieka dominuojančiu dėl elemento „EKO“ silpnumo ir aprašomojo pobūdžio. Fonetiniai ir semantiniai lyginamųjų žymenų skirtumai lemia skirtingą bendrą lyginamųjų žymenų suvokimo įspūdį. Vertindamas juridinių asmenų vykdomos veiklos tapatumą ar panašumą, teismas atsižvelgė į tai, kokia veikla nurodyti juridiniai asmenys turi teisę verstis ir verčiasi, o ne tik tai, kokioms prekių ar paslaugų klasėms registruoti (pareikšti registruoti) jų prekių ženklai. Teismas sprendė, kad nors tiek ieškovė, tiek atsakovė teikia prekybos paslaugas, tačiau jų veikla nukreipta į skirtingas vartotojų grupes (ieškovės ir atsakovės parduodamos prekės yra visiškai skirtingos paskirties).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Ekotakas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skirtingai nei sprendė teismas, ieškovės prekių ženklas ir atsakovės pavadinimas yra vizualiai klaidinančiai panašūs. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žodis „TAKAS“ laikytinas dominuojančiu ieškovės prekių ženklo elementu.  Žodis „TAKAS“ taip pat turi silpną skiriamąjį požymį, todėl jis negali dominuoti ženkle, ypač įvertinant tai, kad jis yra antroje ženklo dalyje, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartotojas paprastai svarbesne laiko žodžių pradžią. Tai reiškia, kad tiek elementas „EKO“, tiek „TAKAS“ turi vienodą įtaką bendram vartotojų suvokimo įspūdžiui. Vaizdiniai elementai ieškovės prekių ženkle yra dekoratyviniai, nelemia vartotojų bendro suvokimo įspūdžio, ženklai skiriasi tik viena raide, kuri yra žodžių viduryje, tarp sutampančių raidžių.

2. Teismas lyginamų ženklų fonetinį nepanašumą nustatė neatsižvelgdamas į visus kriterijus, įskaitant ir bendrus skiemenis, jų seką. Lyginamus žymenis skiria tik penktoji raidė („A“ ir „e“), jie abu sudaryti iš 3 tapačių balsių ir 4 skiemenų, iš kurių 3 – tapatūs („E“, „KO“, „KAS“), 1 – itin panašus („TA“ ir „TE“) ir išsidėstę tapačia seka. Todėl teismo nustatyti fonetiniai skirtumai yra nepakankami, kad būtų konstatuotas fonetinis žymenų nepanašumas.

3. Teismo atliktas semantinis palyginimas prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose, kadangi ženklų semantinis panašumas nustatomas, kai sutampa tik vieno iš elementų, kurie sudaro lyginamus prekių ženklus, prasmė. Teismas pripažino, kad semantiškai žodis „EKO“ tiek ieškovės ženkle, tiek atsakovės pavadinime kels asociaciją su ekologija. Šios asociatyvios prasmės pakanka pripažinti, kad lyginami ženklai yra panašūs tiek, kiek tai susiję su žodžio „EKO“ prasme. Elementai „TEKAS“ ir „TAKAS“ neturi įtakos semantiniam palyginimui, nes pats teismas pripažino, jog jie semantiškai nepalyginami.

4. Skirtingai nei nustatė teismas, atsakovės teikiamos paslaugos ir paslaugos, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, yra tapačios. Visų pirma teismas pripažino, kad tam tikroje apimtyje atsakovės teikiamos paslaugos yra tapačios paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, todėl to visiškai užtenka suklaidinimo tikimybės nustatymui. Antra, teismas nepagrįstai sprendė, kad prekybos paslaugos, kurias atsakovė teikia viešųjų pirkimų būdu, yra netapačios ar nepanašios paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, kadangi didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos apskritai yra tapačios didmeninei ar mažmeninei prekybai konkrečiomis prekėmis (Vidaus rinkos derinimo tarnybos Vadovas, C dalis, 2 skirsnis „Identiškumas ir supainiojimo tikimybė“, 2 poskyris „Prekių ir paslaugų palyginimas“ 2015 m. vasario 1 d. redakcija, 7.4., 7.5 punktai). Taigi visiškai nėra svarbu kaip prekyba šiomis konkrečiomis prekėmis yra vykdoma.

5. Teismas netinkamai atliko atitinkamos visuomenės ir jos atidumo laipsnio vertinimą, kadangi atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė, kurios atidumo laipsnis yra vidutinis. Teismas turėjo atsižvelgti ne į ieškovės faktiškai vykdomą veiklą, o į paslaugas „didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos“, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas. Šių paslaugų galutiniai vartotojai yra plačioji visuomenė, o jų pastabumo laipsnis yra vidutinis. Kita vertus, jeigu ir būtų vertinama ieškovės veikla, ji teikia ir geriamo vandens valymo paslaugas, t. y. paslaugas, kurios skirtos plačiam vartotojų ratui. Teismo argumentai, kad atsakovės vartotojas yra dažniausiai valstybės ar savivaldybės įmonė; šis vartotojas renkasi atsakovės paslaugas išimtinai viešųjų pirkimų būdu; atsakovė prekiauja išimtinai specifinėmis prekėmis, yra nepagrįsti įrodymais. Be to, pats teismas nustatė, kad atsakovė be kita ko vykdo prekybą prekėmis per elektroninę parduotuvę, todėl atsakovės paslaugų vartotojų gali būti bet kuris asmuo. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad atidumo laipsnis yra didelis, tai negali panaikinti suklaidinimo tikimybės, nes lyginami žymenys yra labai panašūs, o paslaugos tapačios. Skirtingai nei sprendė teismas, ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, patvirtinančių galimą vartotojų suklaidinimą, kadangi turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas. Atsakovės pateikta visuomenės nuomonės apklausa nėra tinkama. Atsakovės pavadinimas UAB „Ekotekas“, tiek ieškovės ženklas „EKOTAKAS“ buvo pateikti ant vienos kortelės ir pagal užduotą klausimą galima manyti, kad vartotojai lygino žymenis tik pagal vizualų kriterijų.

6. Atsakovės ir ieškovės pavadinimai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai klaidinančiai panašūs. Tai patvirtina tie patys argumentai, kuriais buvo įrodinėjamas ieškovės prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo klaidinantis panašumas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Ekotekas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Papildomai nurodo, kad šalys rinkoje koegzistuoja penktus metus, jokių nusiskundimų, susijusių su žymenų panašumu ir klaidinančiu pobūdžiu, atsakovė nėra gavusi. Ieškovė teikia vandenvalos paslaugas ir prekiauja vandenvalos įranga, o atsakovė verčiasi elektros variklių, automatikos, reduktorių motoreduktorių ir kt. mechanizmų prekyba.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Ekotakas“ įsteigta 1999 m. balandžio 20 d., ieškovei priklauso prekių ženklas „EKOTAKAS“ (fig.), kurio paraiška registracijai pateikta 2009 m. rugsėjo 7 d., prekių ženklas įregistruotas 2010 m. sausio 21 d. 1 klasės prekėms ir 35 bei 40 klasių paslaugoms. Atsakovė UAB „Ekotekas“ įregistruota 2010 m. kovo 30 d.

Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB ,,Ekotekas“ pakeisti pavadinimą, įrodinėdama, kad atsakovės pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovei priklausantį prekės ženklą „EKOTAKAS“ ir ieškovės pavadinimą. Taigi ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą reiškiamas dviem pagrindais: ieškovės, kaip prekių ženklo „EKOTAKAS“ savininkės, pažeidimais (Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 str.) ir ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimais (CK 2.39 str. 3 d.)  Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pavadinimas nėra klaidinamai panašus nei į ieškovei priklausantį prekių ženklą, nei į jos pavadinimą. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovės prekės ženklą

Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis prekių ženklas ,,EKOTAKAS“ (fig.), kurį sudaro žodinis ir vaizdinis elementai, yra pateiktas registruoti (2009 m. rugsėjo 7 d.) ir  įregistruotas (2010 m. sausio 21 d.) anksčiau nei atsakovės pavadinimas UAB ,,Ekotekas“ (2010 m. kovo 30 d.).

Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų (Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 2.2 punktas (toliau – Metodiniai nurodymai).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovei priklausančio prekių ženklo ir atsakovės juridinio asmens pavadinimo bendrą sukeliamą įspūdį, dominuojančius elementus (takas ir tekas), taip pat fonetinius ir semantinius šių žymenų skirtumus, sprendė, kad lyginamieji žymenys nėra klaidinamai panašūs. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis prekių ženklas ,,EKOTAKAS“ yra kombinuotas prekės ženklas, kurį sudaro žodinis ir vaizdinis elementai – skirtingų spalvų raidėmis (žalia ir balta) užrašytas žodis EKOTAKAS, kuris yra vizualizuotas melsva spalva. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kombinuotame (žodiniame–vaizdiniame) prekių ženkle dominuojantis yra žodinis žymuo (EKOTAKAS). Toks teisėjų kolegijos vertinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią  žodinis elementas paprastai yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame–vaizdiniame prekių ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003). Pagrindo spręsti, kad ieškovės prekės ženkle stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas yra vaizdinis (o ne žodinis), teisėjų kolegija neturi.

Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, tikrinant kombinuotų ženklų panašumą, vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais. Žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas) ir prasmė (semantinis panašumas). Dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs (Metodinių nurodymų 3.1 punktas).

Žodinių ženklų vizualų panašumą lemia bendras regimas įspūdis; raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu; šrifto rūšis, grafinis užrašymas, atsižvelgiant į raidžių rūšį; abėcėlė, kurios raidėmis užrašytas žodis; spalvų gama (Metodinių nurodymų 3.1.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, žodinis ieškovės prekės ženklo elementas (EKOTAKAS) ir atsakovės pavadinimas (Ekotekas), kurie skiriasi viena raide, esančia viduryje žodžio, sukuria vizualinį lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą, juo labiau, kad pirmoji lyginamųjų žymenų dalis (Eko) yra tapati, o vartotojai paprastai labiau įsimena žymens pradžią nei jo pabaigą (Pirmosios instancijos teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Nr. T-112/03). Atsižvelgdama į kitus kriterijus, kurie vertintini sprendžiant dėl žodinių ženklų vizualaus panašumo (Metodinių nurodymų 3.1.1 punktas), teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad lyginami ne du prekių žodiniai ženklai, bet prekės ženklas ir juridinio asmens pavadinimas, ieškovės prekių ženklo vaizdinė dalis (grafinis užrašymas, spalvinė gama, šrifto rūšis) apskritai negali būti atkartota juridinio asmens pavadinime.

Vertindamas fonetinį lyginamųjų žymenų panašumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skirtingas nesutampančio skiemens (ta ir te) kirčiavimas, nustelbia minėtų žodžių fonetinius panašumus. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Ieškovės prekių ženklo žodinis elementas ir atsakovės juridinio asmens pavadinimas skiriasi tik viena raide, žodžiai yra identiško ilgio, susidedantys iš keturių skiemenų, trys iš jų yra tapatūs, žodžių pradžia yra tapati, besiskiriantis trečiasis skiemuo skiriasi viena raide. Šie fonetiniai panašumai atitinka didžiąją dalį Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte nurodytų kriterijų (prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle), lemiančių žodinių ženklų fonetinį panašumą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prekių ženkle esanti žodžio dalis ,,takas“ turi prasminę reikšmę, o atsakovės pavadinime esantis skiemuo ,,tekas“ prasminės reikšmės apskritai neturi. Kita vertus, sudurtiniuose žodžiuose (Ekotakas ir Ekotekas) esanti žodžio dalis Eko kelia vienodas semantines asociacijas. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad žodis ,,takas“ turi semantinę prasmę, o žodis ,,tekas“ jos neturi, atsakovo pavadinimas Ekotekas vartotojui gali asocijuotis su klaidingai užrašytu ieškovės prekių ženklo žodiniu žymeniu EKOTAKAS.

Įvertinusi bendrą vizualinį, fonetinį ir semantinį ieškovės prekės ženklo EKOTAKAS ir atsakovės UAB ,,Ekotekas“ pavadinimo panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prekės ženklas ir atsakovės pavadinimas yra klaidinančiai panašūs.

Ieškovės prekių ženklas ,,EKOTAKAS“ pagal Nicos klasifikaciją yra įregistruotas ir 35 klasės paslaugoms ,,reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“. Šiai klasei priklauso ir prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė be kita ko vykdo prekybą prekėmis per elektroninę parduotuvę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje dalyje atsakovės teikiamos paslaugos yra tapačios paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas (35 klasės). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgęs į atsakovės nurodytą aplinkybę, jog dažniausiai atsakovė prekybos paslaugas teikia viešųjų pirkimų būdu, kuris nėra tapatus įprastinei prekių didmeninei ar mažmeninei prekybai, sudarančiai galimybę pirkėjui prekes apžiūrėti ir jas įsigyti prekybos vietoje, sprendė, jog atsakovės teikiamos paslaugos nelaikytinos panašiomis paslaugoms, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas. Pati atsakovė, nurodydama, kad jos prekės dažniausiai perkamos viešųjų pirkimų būdu, pripažįsta, kad prekės parduodamos ir kitu būdu. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos apskritai yra tapačios didmeninei ar mažmeninei prekybai konkrečiomis prekėmis, o didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugos konkrečiomis prekėmis, lyginant jas su didmeninės ar mažmeninės prekybos paslaugomis kitokiomis prekėmis – panašios. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad šalys nepardavinėja panašių prekių. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prekiauja mechanizmais, įranga, tai reiškia, kad abi bylos šalys užsiima panašių prekių prekyba, kas padidina visuomenės suklaidinimo tikimybę.

Vertinant visuomenės suklaidinimo tikimybę, pažymėtina, kad pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina įrodyti ne dalies visuomenės suklaidinimo faktą, bet tikimybę. Dalies visuomenės suklaidinimo tikimybė turi būti nustatoma globaliai (bendrai), įvertinant visas aplinkybes, reikšmingas konkrečiu atveju (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 22 punktas, Europos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-425/98, 40 punktas). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant pirmiausia į ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97, 25 punktas). Taigi tarptautinė teisminė praktika patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju galimybę suklaidinti visuomenę lemia akivaizdus ieškovės prekės ženklo ir atsakovės pavadinimo panašumas bei paslaugų, kurioms registruotas ieškovės prekės ženklas ir paslaugų, kurias teikia atsakovė, panašumas (prekyba mechanizmais,  įranga).

Atsakovės pateiktas visuomenės apklausos tyrimas, iš kurio matyti, kad 54,9 proc. respondentų atsakė, kad žymenys jiems atrodo skirtingi, 32,7 proc. atsakė, kad žymenys atrodo panašūs, o 12,4 proc. neturėjo nuomonės, nepaneigia, kad lyginamieji žymenys nėra klaidinamai panašūs, nes tokia apklaustų respondentų procentinė išraiška yra pakankama visuomenės suklaidinimo tikimybės egzistavimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė, įregistravusi pavadinimą UAB ,,Ekotekas“ pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo EKOTEKAS savininkės, teises (PŽĮ 38 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – įpareigoti pakeisti pavadinimą tenkinamas (PŽĮ 50 str. 1 d. 2 p.).  

Dėl ieškovo teisės į juridinio asmens pavadinimą

Kaip minėta, ieškovės pavadinimas UAB ,,Ekotakas“ įregistruotas 1999 m. balandžio 20 d., atsakovės pavadinimas UAB ,,Ekotekas“ – 2010 m. kovo 30 d.

CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant ieškovės ir atsakovės pavadinimų klaidinamą panašumą yra reikšmingi tie patys kriterijai, kaip ir lyginant ieškovės prekių ženklą, kurio dominuojantis elementas yra žodis EKOTAKAS, ir atsakovės pavadinimą. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovės prekių ženklas ir atsakovės pavadinimas, atsižvelgiant į akivaizdų jų panašumą bei šalių vykdomos veiklos (prekybos mechanizmais, įranga) panašumą, yra klaidinamai panašūs. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant juridinių asmenų pavadinimus, nebelieka vizualinio elemento, kuris buvo ieškovės prekių ženkle, kai buvo lyginamas ieškovės prekių ženklas ir atsakovės pavadinimas.

Nustatytas klaidinamas juridinių asmenų pavadinimų panašumas leidžia spręsti, kad ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista (CK 2.39 str. 3 d.). Konstatavus ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, ieškovės reikalavimas, kad teismas įpareigotų atsakovę pakeisti pavadinimą yra pagrįstas (CK 2.42 str. 2 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė, įregistravusi pavadinimą UAB ,,Ekotekas“, pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo ,,EKOTAKAS“ savininkės, teises bei ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (PŽĮ 50 str. 1 d. 2 p.; CK 2.42 str. 2 d.). Remiantis išdėstytu, tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas – skundžiamas sprendimas panaikinamas ir ieškinys tenkinamas – atsakovės UAB ,,Ekotekas“ vadovas įpareigojamas per 30 d. nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti atsakovės UAB ,,Ekotekas“ pavadinimą, įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už pateiktą ieškinį ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 504,78 Eur išlaidų advokato pagalbai, teiktai pirmosios instancijos teisme, apmokėti.  Priėmus naują sprendimą, kuriuo tenkintas ieškinys, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 1 535,78 Eur (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.). 

Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 873,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 904,16 Eur (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

              n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovės UAB ,,Ekotekas“ vadovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti atsakovės UAB ,,Ekotekas“ pavadinimą, įregistruojant juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus.

Priteisti ieškovei UAB ,,Ekotakas“ (juridinio asmens kodas 135450524) iš atsakovės UAB ,,Ekotekas“ (įmonės kodas 302494700) 1 535,78 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB ,,Ekotakas“ (juridinio asmens kodas 135450524) iš atsakovės UAB ,,Ekotekas“ (įmonės kodas 302494700) 904,16 Eur (devynis šimtus keturis eurus 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.