Administracinė byla Nr. A-261-1740/2008

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 34; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant atsakovo atstovėms Jovitai Sutkutei ir Rūtai Gadeliauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, trečiasis suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB „Nordic investicija“, AB SEB Vilniaus bankas, AB „Linas“, R. L., E. L., P. J., L. A., R. K., M. S., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

L. L. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir VPK, Komisija)   2007 m. gegužės 31 d. sprendimus: Nr.2K-158 „Dėl atlikto tikslinio patikrinimo“ bei Nr.3R-484(AB-35) „Dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo“.

Skunde paaiškino, jog ji Vilniaus vertybinių popierių biržoje 2007 m. kovo 27 d. įsigijo       30 000 vnt. AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų ir peržengė Vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir VPĮ) 31 straipsnyje numatytą 40 procentų turimų balsų ribą, todėl jai atsirado pareiga arba skelbti oficialų siūlymą, arba perleisti minėtą ribą viršijančias akcijas tretiesiems asmenims. 2007 m. balandžio 6 d. pareiškia pateikė Komisijai oficialaus siūlymo cirkuliarą. Pastaroji, gavusi akcininkų skundą, pradėjo patikrinimą ir sprendimu Nr.2K-158 nusprendė, jog ji nėra savarankiškai veikiantis asmuo, nes sutartinai su ja veikė UAB „Nordic investicija“, R. L., E. L., P. J., o sprendimu Nr.3R-484(AB-35)- netvirtinti jos pateikto privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias AB „Linas“ paprastąsias vardines akcijas, pažymėjus, jog pareiga teikti oficialų pasiūlymą jai išlieka, tačiau kitomis sąlygomis. Mano, jog sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes: 1) pareiškėjos tikslą skaidriai teikti oficialų siūlymą įrodo tai, jog pagal sutartį su AB SEB Vilniaus banku šis veikė kaip jos makleris bei patarėjas vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais, gi pati ji tinkamai vykdžiusi VPĮ bei Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, o Komisija pažeidė nustatytą terminą priimti sprendimą dėl cirkuliaro tvirtinimo, be to, pastaroji turėjo teisę reikalauti papildomos informacijos arba su oficialaus pasiūlymo įgyvendinimu susijusių papildomų garantijų, taip pat reikalauti pataisyti arba papildyti pateiktus dokumentus, tačiau šia teise nepasinaudojo; 2) sprendimai priimti tą pačią dieną, tačiau juose neva sutartinai veikiančių asmenų ratas yra nevienodas, kas sudaro dviprasmišką situaciją ir rodo, kad VPK neužtikrinta patikrinimo išvadomis, o E. L. ir P. J. pripažinimas kartu su ja veikiančiais asmenimis neturi jokios įtakos oficialaus siūlymo cirkuliaro sąlygoms bei jo tvirtinimui. Tam, kad asmenys būtų pripažinti sutartinai veikiančiais, reikia įrodyti, kad jie bendradarbiauja, remiantis aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. 2006 m. lipos 11 d. P. J., R. L. ir UAB „Nordic investicija“ nebuvo laikomi sutartinai veikiančiais asmenimis, o jau 2007 m. gegužės 31 d. jie jau laikomi sutartinai veikiančiais nuo 2006 m. liepos 11 d. Per visą laikotarpį, kai ji yra bendrovės akcininkė, visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė jokių sprendimų, bendrovės valdymo organams neteikė jokių prašymų, todėl jokio sudaryto ar menamo susitarimo nei žodžiu, nei raštu, kuriuo būtų siekiama įgyti kontrolę ar sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, tarp pareiškėjos ir nurodytų asmenų nebuvo; 3) įpareigojimui vykdyti VPĮ bei VPK nutarimuose nustatytus reikalavimus turėtų būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio nustatytas 6 mėnesių senaties terminas; 4) sprendimo Nr.2K-158 argumentas, jog pareiškėjos ir E. L. sudaryti 2005 m. sausio 7 d. bei 2006 m. spalio       25 d. sandoriai neracionalūs ir finansiškai nenaudingi, tačiau ji, 2006 m. spalio 3 d. akcijų perleidimo sandoriu įsigijusi AB „Linas“ akcijų, peržengė įstatymo nustatytą 40 procentų balsų ribą, todėl 2006 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido 423 087 vnt. akcijų sūnui E. L.. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais sandoriais ir kokiems asmenims gali būti perleistos ribą viršijančios akcijos, todėl dovanojimo sutartis nepažeidžia teisės normų. Išvada, jog sandorio sudarymo metu ji buvusi sūnui skolinga, neatitinka tiesos, nes tuo metu jokio įsiskolinimo nebuvo – 2005 m. lapkričio mėnesio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ji už buvusį įsiskolinimą E. L. perdavė žemės sklypą ir ant jo esančius statinius, šių duomenų pateikti VPK negalėjo, nes sirgo. Dėl 2006 m. liepos 11 d. ir 2006 m. spalio 3 d. akcijų perleidimo sutarčių P. J. paaiškino, jog akcijos buvo įkeistos, todėl negalėjo būti parduotos už tuo metu buvusią rinkos kainą. Į VPK teiginį, jog UAB „Nordic investicija“ suteikė pareiškėjai 40 000 Lt paskolą AB „Linas“ akcijoms įsigyti, nurodė, jog ji yra bendrovės darbuotoja, ir kaip tokiai, jai suteikta netikslinė paskola, iš kurios tik už 7800 Lt įsigijo AB „Linas“ akcijų (1t.,b.l.3-10).

Atsakovė Vertybinių popierių komisija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog oficialaus siūlymo institutas reglamentuotas VPĮ, detalizuotas VPK 2006 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.1K-9 patvirtintose Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklėse, kurių pagrindinis tikslas - smulkiųjų akcininkų apsauga. Nurodė, kad Taisyklės numato 7 dienų terminą informuoti oficialaus siūlymo teikėją apie sprendimą tvirtinti ar netvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliarą, kuris skaičiuojamas nuo visų 6.1-6.11 punktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Dalį dokumentų pareiškėja pateikė 2007 m. balandžio 6 d., tačiau SEB Vilniaus banko garantinis raštas, kuris laikytinas vienas svarbiausių, pateiktas tik 2007 m. balandžio 19 d.

Taikant VPĮ pateiktą sutartinai veikiančių asmenų apibrėžimą, kiekvienu atskiru atveju reikia įvertinti įvairius akcininkų tarpusavio ryšius, o giminystės santykiai teisines pasekmes sukelia ne tik šeimos teisėje. Įstatymo 24 straipsnyje nurodoma, jog asmens turimiems balsams priskiriami ir sutuoktinio turimi balsai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, panašiai galima vertinti tėvų ir vaikų santykius, ypač tuo atveju, kai, kaip yra nagrinėjamu atveju, L. L. ir jos sūnus sieja ir daug kitokio pobūdžio santykių, įrodančių, kad L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Savarankiškai veikiantys asmenys, įsigydami viešai platinamų vertybinių popierių, siekia finansinių tikslų, t. y. pelno. Pareiškėja 2006 m. spalio 3 d. įsigijo iš P. J. 556 371 akciją, netiesiogiai sumokėdama už jas 90 000 Lt, o 2006 m. spalio 25 d. beveik visas šias akcijas padovanojo sūnui Eimantui. Atsižvelgus tiek į aplinką, kurioje buvo sudaryti šie sandoriai, tiek į laiko tarpą tarp šių sandorių, tiek į asmenį, kuriam buvo padovanotos akcijos, pareiškėja neveikė kaip asmeninių tikslų siekiantis protingas investuotojas. Analogiškai vertintinas ir neatlygintinas akcijų perleidimas sūnui Ramūnui, kuriam padovanotos akcijos suteikia net 20 procentų balsų AB „Linas“ akcininkų susirinkime. UAB „Nordic investicija“ paskola buvo suteikta likus keletui dienų iki įsigyjant AB „Linas“ 30 000 vnt. akcijų. Tokia aplinkybė leidžia abejoti, ar UAB „Nordic investicija“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjos sūnus, suteikta paskola buvo netikslinė, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad ją su minėta bendrove sieja darbiniai santykiai. Tai, kad P. J. pardavė pareiškėjai akcijas, įvertindamas jas du kartus pigiau, negalėjo būti įtakota to, jog akcijos buvo įkeistos, nes jos buvo įkeistos pačiai bendrovei „Linas“, o P. J., būdamas AB „Linas“ stambusis akcininkas ir valdybos narys, galėjo įtakoti įkeitimo atsisakymą, be to, 2006 m. spalio 25 d. akcijų įkeitimo buvo tiesiog atsisakyta, kai stambųjį AB „Linas“ akcijų paketą įgijo L. L.. Ši aplinkybė svarbi, vertinant pareiškėjos ryšius su kitais AB „Linas“ akcininkais, ypač su R. L., kuris buvo ir yra bendrovės „Linas“ valdybos narys, todėl galėjęs įtakoti sprendimo priėmimą. Siekdama nustatyti subjektyviąją asmenų atliekamų veiksmų pusę, Komisija du kartus kvietė pareiškėją atvykti ir atsakyti į klausimus, tačiau ji to nepadariusi. Dėl teiginio, jog sprendimuose nurodytas skirtingas sutartinai veikiančių asmenų ratas, paaiškina, jog turimų balsų riba, kurią peržengus atsiranda pareiga teikti ir įgyvendinti oficialų pasiūlymą, buvo peržengta dar 2006 m. liepos 11 d., o tuo metu AB „Linas“ akcininkais buvo L. L., R. L. ir jo valdoma UAB „Nordic investicija“. E. L. akcininku tapo 2006 m. spalio 25 d., P. J. nuo 2006 m. spalio 3 d. nebėra akcininkas. Taigi, nuo 2006 m. liepos 11 d. iki skundžiamų sprendimų priėmimo AB „Linas“ akcininkais buvo ir yra pareiškėja, R. L. ir jo valdoma UAB „Nordic investicija“. Toks išskyrimas svarbus, nes Taisyklių 15.3 punktu nustatyta, jog kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų privalomų įsigyti vertybinių popierių skaičius yra proporcingas bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime jo turimų balsų skaičiui 40 procentų balsų ribos peržengimo momentu, jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartis nenumato ko kita. Atsakovė padarė išvadą, jog šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB „Linas“ akcininkai turėtų teikti oficialų siūlymą, atsižvelgus į Įstatyme įtvirtintos turimų balsų ribos peržengimo dieną turėtų akcijų kiekį. Paaiškino, kad teisės aktuose numatytos pareigos turi būti vykdomos neribojant jų jokiais terminais, o pareiškėjos siūlymas įpareigojimą vykdyti Įstatyme numatytą pareigą prilyginti administracinės nuobaudos taikymui nelogiškas, neprotingas ir prieštaraujantis teisės principams, todėl senatį neturėtų būti taikoma (1t.,b.l.62-69).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas, reikšdamas nuomonę į skundą, patvirtino, jog veikė kaip pareiškėjos makleris bei patarėjas vertybinių popierių klausimais, bei prašė ginčo klausimą spręsti teismo nuožiūra (1t.,b.l.56-57).

Tretieji suinteresuoti asmenys E. L., R. L. bei P. J., palaikydami pareiškėjos skunde teismui išdėstytus argumentus,  prašė jį tenkinti (3t.,b.l.2-3, 5-7, 14-15).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nordic investicija“ prašė skundą tenkinti ir paaiškino, jog tam, kad asmenys būtų pripažinti sutartinai veikiančiais, būtina įrodyti, jog jie bendradarbiauja, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kurio šiuo atveju nėra. Pažymėjo, jog įmonės suteikta pareiškėjai paskola nebuvo tikslinė, o jai ir pareiškėjai būnant akcininkais iki oficialaus cirkuliaro teikimo dienos bendrai nebuvo priimtas nei vienas sprendimas (3t., b.l.17-18).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB „Linas“ prašė skundą tenkinti ir paaiškino, jog pareiškėja AB „Linas“ akcininke tapo 2006 m. liepos 11 d. ir iki 2007 m. kovo 27 d. jai priklausė nuo 39,39% iki 40% AB „Linas“ akcijų. Taigi, ji turėjo teisę dalyvauti įmonės valdyme bei ją kontroliuoti. Bendrovė neturi duomenų ar įrodymų, kad pareiškėja bendradarbiavo su R. L., UAB „Nordic investicija“, E. L. ir P. J., siekdama įgyti kontrolę ar sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, jos nuomone, jeigu pareiškėja būtų sutartinai veikusi su aukščiau nurodytais asmenimis, siekdama įgyti AB „Linas“ kontrolę, tai neabejotinai matytųsi iš AB „Linas“ valdymo eigos ir dokumentų. Iš visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, akcininkų sąrašų, balsavimo biuletenių ir kt. matyti, kad pareiškėja iki oficialaus cirkuliaro pateikimo komisijai dienos nepasinaudojo jokiomis Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamomis akcininko turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis. Nei iki komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo, nei po to, pareiškėja nesinaudojo balsavimo teise, nėra pateikusi Bendrovės valdymo organams jokių prašymų ar reikalavimų, iš ko akivaizdu, kad pareiškėja, įgydama Bendrovės akcijų, nebendradarbiavo su R. L., UAB „Nordic investicija“, E. L. ir P. J., nesiekė AB „Linas“ kontrolės ar sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą, o Komisijos laikomi sutartinai veikiantys asmenys nepriėmė nei vieno bendro sprendimo. Giminystės ryšiai ar komerciniai santykiai tarp asmenų kituose versluose VPĮ 2 str. 43 d. prasme negali būti vertinami kaip įrodymas, kad asmenys visais atvejais veikia sutartinai (3t.,b.l.44-46).

Pareiškėja pirmosios instancijos teisme skundą palaikė, paaiškino, kad ji turi finansinį išsilavinimą, todėl, turėdama laisvų pinigų, sutiko perimti P. J. skolą jos sūnui akcijomis, nes sūnus akcijų nenorėjo. P. J. buvo sūnaus Ramūno žmonos tėvas, jie išsituokė gal 1999 metais. Po 1990 metų ji dirbo įvairiose bendrovėse, kurios, besireorganizuodamos, keitė pavadinimus, paskutiniu metu- UAB „Rindija“, jos sūnus joje nebuvo akcininkas, nuo 1999 metų dirba UAB „Nordic investicija‘. Ji turi ir kitų bendrovių akcijų, tačiau mažiau, kada sūnus pirmą kartą  įsigijo AB“Linas “ akcijų, ji nežino. Pareiškėja pareiškė, kad nei viename „Lino“ akcininkų susirinkime ji nebuvo, nes pasitiki sūnaus Ramūno, kuris yra jos valdybos narys, sprendimais.

Pareiškėjos atstovas, palaikydamas jos poziciją, dėl VPĮ 24 straipsnio pasisakė, kad tėvų ir suaugusių vaikų turto tapatinti negalima, nes tai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos sudarytos nekilnojamojo turto perleidimo ir paskolos sutartys rodo, kad ji geba veikti savarankiškai ir pati disponuoja savo turtu. Jai turint akcijų, nebuvo priimta jokių sprendimų, kurie pažeidė ar galėjo pažeisti smulkiųjų akcininkų teises.

Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti, nes tikrinimu buvo nustatyta, kad pareiškėja 40 proc. ribą peržengė ne savo valia, o įtakota kitų asmenų, kurių tikslas buvo įgyti bendrovės kontrolę. Visas nustatytas aplinkybes būtina vertinti sistemiškai.

Trečiojo suinteresuoto asmens P. J. atstovas skundą prašė tenkinti, jo klientas nėra pareiškėjos giminaitis ir jo tikslo sutartinai veikti su pareiškėja atsakovė nenustatė.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. A., R. K. ir M. S. atstovė skundą prašė atmesti kaip nepgrįstą, nes Komisija padarė teisingą išvadą, kad sutartinai veikusių asmenų numanomas tikslas buvo L. L. įgyti AB „Linas“ kontrolinį paketą, nes visi veikė jos naudai.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. L. atstovas skundą prašė tenkinti, nes, jei netgi laikyti, kad susijusiais laikomi asmenys ir bendradarbiavo, tai 1) šis bendradarbiavimas nėra tikslingas, 2) nėra siekimo įsigyti kontrolinį paketą, 3) nesinaudojo nei balsavimo nei kitomis teisėmis. Taikyti VPĮ 24 str. kaip analogiją nebuvo jokio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nordic investicija“ atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, kad Komisija išvadas padarė, neturėdama jas pagrindžiančių dokumentų- darbo, nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2007 m. balandžio 6 d. pateikė Komisijai prašymą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliarą (1t., b.l.74-80). 2007 m. balandžio 16 d. Komisijoje registruotas AB „Linas“ akcininkų L. A., R. K. ir M. S. prašymas atidžiai ištirti privalomojo oficialaus pasiūlymo skelbimo aplinkybes ir įpareigoti L. L. ir R. L. paskelbti oficialų privalomą pasiūlymą dėl jų 2006 m. liepos 11 d. įgyto kontrolinio paketo pagal tuo metu rinkoje buvusią AB „Linas“ akcijų rinkos kainą pardavimo. Prašyme nurodoma, jog L. L. turėjo skelbti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas anksčiau, kai ji įgijo įmonės kontrolę kartu su AB „Linas“ akcininku ir valdybos pirmininku R. L., taip pat nurodyta, jog pareiškėja su R. L. yra sutartinai veikiantys asmenys, nes: R. L. yra L. L. sūnus; L. L. neturi investicijų ar įmonės valdymo patirties, o akcijas įsigijo iš P. J., R. L. buvusio uošvio; L. L. gali turėti ribotas finansines galimybes įsigyti tokį akcijų paketą be sūnaus paramos, todėl akcijų įsigijimo finansavimas gali būti vykdomas su susijusių asmenų pagalba; turi būti atkreiptas dėmesys, ar R. L., ar jo valdomos įmonės kažkokia forma prisidės prie finansavimo, reikalingo vykdant pareiškėjos siūlymą; R. L. yra keletą kartų viešai teigęs, jog jis kontroliuoja AB „Linas“, o tokiems teiginiams yra reikalingas susitarimas su kitais AB „Linas“ akcininkais (1t., b.l.72-73).

VPK 2007 m. balandžio 18 d. pradėjo tikslinį patikrinimą, siekdama nustatyti galimą sutartinai veikiančių asmenų ratą tarp AB „Linas“ akcininkų (2t., b.l.195). Komisijoje 2007 m. balandžio 19 d. gautas AB SEB Vilniaus banko raštas, kuriuo patvirtinama, jog 2007 balandžio  4 d. buvo priimtas sprendimas garantuoti už L. L. įsipareigojimus pagal teiktą oficialų siūlymą ne daugiau kaip 4 039 546 Lt sumai (1t., b.l.98). 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr.3R-483(AB-35) VPK sustabdė pareiškėjos pateikto privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro nagrinėjimo procedūrą (1t., b.l.71).

Atsižvelgus į tikslinio patikrinimo metu surinktą medžiagą bei 2007 m. gegužės 30 d. oficialaus siūlymo dėl AB „Linas“ akcijų supirkimo esminių sąlygų tikslinio patikrinimo akte pateiktas išvadas (2t., b.l.5-12), 2007 m. gegužės 31 d. buvo priimti skundžiami sprendimai.

Sprendimu Nr.2K-158 „Dėl atlikto tikslinio patikrinimo“, buvo patvirtintos tikslinio patikrinimo išvados: 1) L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo, ką įrodo tokie nustatyti faktai: pirma, R. L. yra L. L. sūnus ir UAB „Nordic investicija“, kuri 2007 m. kovo 16 d. suteikė L. L. 40 000 Lt paskolą AB „Linas“ akcijoms įsigyti, vienintelis akcininkas, L. L. 2007 m. gegužės 21 d. padovanojo R. L., kuris yra AB „Linas“ valdybos pirmininkas, 4 892 111 vnt. akcijų, kurios sudaro 20,35 proc. AB „Linas“ įstatinio kapitalo; antra, E. L. yra L. L. sūnus, iš kurio pastaroji 2005 m. sausio 7 d. perėmė 1 515 187 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, įsipareigodama tokį pat jam grąžinti, duomenų apie skolos grąžinimą nėra, o 2006 m. spalio       25 d. L. L. padovanojo šiam sūnui 423 087 vnt. AB „Linas“ akcijų, kurių vertė biržoje buvo daugiau nei 110 000 Lt; trečia, P. J., būdamas skolingas L. L. 1 515 187 Lt, 2006 m. liepos 11 d. perleido jai 9 469 918 vnt. akcijų, vieną akciją įvertindamas 0,16 Lt, kai vertybinių popierių biržoje akcijos kaina buvo apie 0,38 Lt, 2006 m. spalio 3 d. sutartimi perleido dar 556 371 vnt. akcijų, vieną akciją įvertinęs vėlgi 0,16 Lt; 2) L. L. pagrindinį AB „Linas“ akcijų paketą įsigijo dar 2006 m. liepos 11 d., kai jos akcijos sudarė 39,39 proc. balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, su ja sutartinai veikę asmenys (P. J., R. L., UAB „Nordic investicija“) minėtai datai buvo akcininkai, taigi, jų balsai turėjo būti skaičiuojami kartu, kas sudarė 58,90 proc. balsų, todėl ir pareiga teikti bei įgyvendinti oficialų siūlymą atsirado 2006 m. liepos 11 d. Atsižvelgus į tai, jog sprendimo priėmimo dienai akcininkais yra pareiškėja, R. L. ir UAB „Nordic investicija“, būtent šie asmenys ir turėtų teikti privalomą oficialų pasiūlymą; 3) privalomas pasiūlymas turi būti teikiamas bei įgyvendinamas pagal šiuo metu galiojančias VPĮ ir jį detalizuojančių atitinkamų taisyklių nuostatas (2t., b.l.2-4).

Sprendimu Nr.3R-484(AB-35) „Dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo“ buvo nuspręsta netvirtinti L. L. pateikto privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias AB „Linas“ paprastąsias vardines akcijas, mokant už vieną akciją 0,28 Lt. Nustatyta, jog pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą L. L. neišnyksta, tačiau oficialus siūlymas turėtų būti teikiamas kitomis sąlygomis, t.y. pareiga pareiškėjai ir su ja veikusiems asmenims – R. L., UAB „Nordic investicija“ teikti ir įgyvendinti oficialų pasiūlymą atsirado 2006- m. liepos 11 d., o pagal VPĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas teikiamo oficialaus siūlymo kaina turėtų būti ne mažesnė už didžiausią vertybinių popierių, kuriuos bent vienas iš sutartinai veikiančių asmenų įsigijo per 12 mėnesių iki Įstatyme įtvirtintos balsų ribos peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnę už vidutinę svertinę rinkos kainą per 6 mėnesius iki Įstatyme įtvirtintos balsų ribos peržengimo dienos (1t., b.l.70).

Teismas nurodė, kad Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo: 1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba 2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Asmuo cirkuliarą (dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija) privalo teikti Vertybinių popierių komisijai, kuri jį tvirtina (4 d.).

Pagal VPĮ 2 straipsnio 43 dalį sutartinai veikiantys asmenys apibrėžiami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiamą 40 ar daugiau procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

Teismas pažymėjo, kad asmenis pripažįstant sutartinai veikiančiais, būtina nustatyti: pirma, bendradarbiavimo, remiantis aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, faktą; antra, bendradarbiavimo tikslą, trečia, nustatyti koks šis tikslas -  siekimas įgyti kontrolę, suteikiančią 40 ar daugiau procentų balsų ar siekimas sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Bendradarbiavimas ir jo tikslas matyti iš kryptingos, skundžiamame sprendime Nr. 2K-158 (sprendimo 1 išvada), fiksuotos asmenų L. L., P. J., R. L., UAB „Nordic investicija“ veiklos. Šių aplinkybių pareiškėja nenuneigė. Teismas L. L. teiginį, neva sprendimuose nurodytas skirtingas sutartinai veikiančių asmenų ratas, pripažino klaidingu. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų sprendimų matyti, kas Komisijos buvo laikomi kaip sutartinai veikę asmenys - tai L. L., P. J., R. L. ir UAB „Nordic investicija“, tačiau, įvertinęs tai, jog sprendimo priėmimo dienai akcininkais buvo tik pareiškėja, R. L. ir UAB „Nordic investicija“, teismas padarė išvadą, kad būtent jiems ir nustatyta pareiga teikti oficialų pasiūlymą. Toks faktas fiksuotas abiejuose sprendimuose ir jokio dviprasmiškumo čia nėra. Pareiškėja teigia, jog sandorio su E. L. sudarymo metu ji nebuvusi savo sūnui skolinga, kaip rašoma atsakovės sprendime, nes 2005 m. lapkričio mėnesį buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ji už buvusį įsiskolinimą perdavė žemės sklypą ir ant jo esančius statinius, o tokių duomenų VPK pateikti negalėjo, nes sirgo. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja atvykti į apklausas Komisijoje kviesta 2 kartus (2t., b.l.178, 180), tačiau nei į vieną jų neatvyko, buvo atstovaujama advokato (2t., b.l.35), kuris galėjo perduoti reikalingus dokumentus. Be to, apie pradėtą patikrinimą pareiškėja informuota jau 2007 m. balandžio 26 d. (2t., b.l.193), taigi, rūpestingas asmuo būtų suinteresuotas visą reikalingą (ir paties nurodytus faktus patvirtinančią) medžiagą pristatyti kuo operatyviau, tačiau to nebuvo padaryta, be to, iš medicininio pažymėjimo neaišku, kada jame išvardintos kraujagyslių, širdies ligos pareiškėjai nustatytos (2t., b.l.34), kas kelia pagrįstas abejones dėl turimų ligų įtakos teikti dokumentus ir pačios pareiškėjos sąžiningumo tyrimo metu. Teismo įpareigota pareiškėja pateikė minėtą sutartį, iš kurios matyti, jog 2005 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartimi tarp padavėjos L. L. ir pirkėjo E. L. buvo įskaitytas L. L. 1 515 187 Lt įsiskolinimas E. L. (b.l.8-11), tačiau vien tai nepaneigia Komisijos nustatytų aplinkybių, atvirkščiai - patvirtina pareiškėjos ir vieno jos sūnų glaudų bendradarbiavimą verslo srityje. 

Teismas nurodė, kad aiškų paskolos tikslingumą rodo tai, kad ji suteikta 2007 m. kovo       16 d., likus keletui dienų iki akcijų įsigijimo, pareiškėjai 2007 m. kovo 22 d. pervedus minėtą sumą, akcijos įsigytos jau 2007 m. kovo 27 d. (2t.,b.l.96); UAB „Nordic investicija“ vienintelis akcininkas yra pareiškėjos sūnus (3t.,b.l.19); pareiškėja bendrovėje „Rentija“, kurios vienintelis  akcininkas buvo jos sūnus Ramūnas, o direktorė - E. L. ir kuri 2006m. sujungta su dukterine bendrove UAB „Nordic investicija“, dirbo nuo 1999 metų (3t.,b.l.39-40,62); UAB „Nordic investicija“, nors teismo prašyta (3t.,b.l.26), nepateikė įrodymų, kad ir kitiems bendrovės darbuotojams būtų suteikta  neprocentinių paskolų, kas ir rodo atvejo išimtinumą, pagrįstą giminystės ryšiais,  bei tikslingumą.

Kolegija sutiko su atsakovės argumentu, kad surinktus įrodymus reikia vertinti  sistemiškai ir jų chronologinė ir loginė visuma leidžia daryti išvadą, kad sutartinai veikusius ir veikiančius asmenis ne tik siejo ar sieja giminystės bei formalūs svainystės ryšiai, bet ir aktyvūs visų jų tarpusavio ryšiai sudarant įvairiausius sandorius su nekilnojamuoju turtu, pinigais, akcijomis dar nuo 2002 metų (t.2,b.l.5-13). Pareiškėja teisme tvirtino, kad jos sūnus Ramūnas su P. J. dukterimi išsituokė dar 1999 metais, kas turėtų reikšti, kad nutrūkus svainystės ryšiams, turėjo nutrūkti ir kiti. Tačiau teismas iš Komisijos surinktų įrodymų nustatė, kad 2002 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos sūnus E. L. P. J. suteikė 457 567 USD dolerių paskolą. Nors pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, garantiją pareiškėjai perkant AB „Linas“ akcijų daugiau nei už 4 milijonus litų suteikė AB SEB Vilniaus banko Panevėžio filialas (t.2,b.l.98), t. y., būtent R. L. gyvenamosios ir verslo vietos banko įstaiga. Pažymėjo, jog tvirtinimas, kad, kol pareiškėja yra akcininkė, visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė jokių sprendimų ir pan., asmenų pripažinimui sutartinai veikusiais jokios reikšmės neturi, antra vertus, tai galėtų rodyti, kad ji, būdama nemažo akcijų paketo savininkė, nėra suinteresuota verslo sėkme, tačiau teismo posėdyje pati pripažino, kad taip elgiasi dėl to, kad pasitiki sūnaus - bendrovės valdybos nario R. L. - sprendimais, ir tai taip pat demonstruoja interesų bendrumą.

Teismas pažymėjo, jog pats ginčo pobūdis lėmė tai, jog VPK nesiėmė Taisyklių 7 punkte numatytų jos diskrecijai priskirtų veiksmų, o tame pačiame punkte numatyta, jog Komisija, gavusi šių taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus, turi ne vėliau kaip per 7 darbo dienas raštu pranešti oficialaus pasiūlymo teikėjui savo sprendimą dėl cirkuliaro tvirtinimo. Tarp teikiamų 6 punkte dokumentų įtvirtina, jog asmuo turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus pasiūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą, Komisijai priimtiną, dokumentą - Taisyklių 6.8 p.). Toks dokumentas (AB SEB Vilniaus banko raštas) Komisijoje gautas 2007 m. balandžio 19 d. (1t., b.l.98), o 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr.3R-483(AB-35) VPK sustabdė pareiškėjos pateikto privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro nagrinėjimo procedūrą (1t., b.l.71). Taigi, terminai, kaip mano pareiškėja, nebuvo praleisti.

Teismas pažymėjo, kad nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nenustato termino atsakovės ginčo atveju duotiems nurodymams vykdyti, ką skunde pripažįsta ir pati pareiškėja, o taikyti įstatymo analogiją, kaip to reikalauja L. L., tiek pagal bendrąją teisės teoriją, tiek pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį galima tik tada, kai: 1) konstatuojama teisės spraga; 2) yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), reglamentuojantis panašų santykį; 3) yra teisės normų reguliuojamų ir nereguliuojamų santykių panašumas, kuris leidžia daryti išvadą, kad analogijos taikymas neprieštarauja teisinio santykio esmei ir pobūdžiui. Šiuo atveju išvardinti pagrindai nenustatyti, tokių nenurodė ir pareiškėja. Pabrėžė, jog ATPK skirtas visiškai kitokiems santykiams, nei šiuo atveju, reguliuoti, o 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai jokio sąryšio su atsakovės reikalavimais šioje byloje neturi, todėl, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, analogijos taikymas jokių būdu negalimas.

Atsižvelgus į tai, jog pareiga teikti oficialų pasiūlymą atsirado 2006 m. liepos 11 d., jis įgyvendinti nepradėtas, pagal bendrąsias procedūrinių teisės normų galiojimo taisykles, privalomas siūlymas turi būti teikiamas bei įgyvendinamas pagal šiuo metu galiojančias VPĮ ir jį detalizuojančių atitinkamų taisyklių nuostatas.

III.

Pareiškėja L. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai nurodė visumą aplinkybių, kurios turi būti įrodytos, kad fiziniai ar juridiniai asmenys būtų laikomi sutartinai veikiančiais asmenimis, tačiau sprendime tokių aplinkybių visumos egzistavimo nepagrindžia jokiais motyvais ir byloje esančiais įrodymais.

2. Teismo išvada, kad sutartinai veikusius ir veikiančius asmenis ne tik siejo ar sieja giminystės bei formalūs svainystės ryšiai, bet ir aktyvūs visų jų tarpusavio ryšiai sudarant įvairiausius sandorius su nekilnojamuoju turtu, pinigais, akcijomis dar nuo 2002 metų. pagrindžia tik tai, kad pareiškėja nuo 2002 metų turi ryšių, bendradarbiauja su P. J., R. L., E. L., UAB „Nordic investicija“, tačiau neįrodo, kad šie asmenys yra sutartinai veikiantys asmenys LR Vertybinių popierių įstatymo prasme, siekiantys įgyti kontrolę.

3. Teismas nepateikė jokių motyvų, nenurodė kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir minėtų asmenų buvo sudarytas žodinis ar rašytinis susitarimas bendradarbiauti, ar bendradarbiavimas yra tikslingas, t. y. ar atskiri sandoriai buvo sudaromi tikslingai ir planingai siekiant vieno tikslo, ar tokio bendradarbiavimo (visumos sudarytų sandorių) tikslas yra siekimas įgyti kontrolę, suteikiančią 40 procentų ar daugiau procentų balsų ar siekimas sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.

4. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir P. J., R. L., E. L. ir UAB „Nordic investicija“ egzistuoja giminystės, svainystės bei verslo ryšiai, kurie prasidėjo dar iki to laiko, kai 2006 m. liepos mėn. 11 d. pareiškėja tapo AB „Linas“ akcininke. Tačiau bet koks tarp šių asmenų sudarytas sandoris, tarpusavio ryšiai negali būti vertinami, kaip įrodymai, patvirtinantys, kad šie asmenys yra sutartinai veikiantys LR Vertybinių popierių įstatymo prasme. Faktas, kad aukščiau minėti asmenys turi tarpusavio giminystės, svainystės ar verslo ryšių pats savaime neįrodo, kad jie yra sutartinai veikiantys asmenys LR Vertybinių popierių įstatymo prasme, jeigu nėra įrodomas, vieningas tarp šių asmenų sudarytų sandorių visumos tikslas įgyti AB „Linas“ kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą.

5. Sandoriai, sudaryti tarp pareiškėjos ir kitų asmenų iki 2006 m. liepos mėn. 11 d. negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais tai, kad šiuos sandorius sudarę asmenys yra sutartinai veikiantys asmenys LR Vertybinių popierių įstatymo prasme. Šie sandoriai patvirtina tarp jų šalių buvus verslo santykius.

6. Teismas nevertino ar sandoriais, sudarytais tarp pareiškėjos, E. L., R. L., P. J. ir UAB „Nordic investicija“, buvo siekiama vieningo tikslo ir ar tas tikslas - įgyti kontrolę, kurį yra būtina nustatyti tam, kad asmenis sudariusius šiuos sandorius būtų galima pripažinti sutartinai veikiančiais LR Vertybinių popierių įstatymo prasme, teismas apsiribojo aplinkybių pagrindžiančių bendradarbiavimo faktą nustatymu.

7. Teismas nenurodė, koks L. L., P. J., R. L., UAB „Nordic investicija“ bendradarbiavimo tikslas nustatytas, remiantis byloje esančiais įrodymais.

8. Teismas nenustatė visų aplinkybių, pagrindžiančių faktą kad pareiškėja, E. L., R. L., P. J., UAB „Nordic investicija“ yra sutartinai veikiantys asmenys LR Vertybinių popierių įstatymo prasme.

9. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja elgėsi kaip nerūpestingas asmuo. Paaiškino, kad visi Komisijos reikalaujami dokumentai buvo pateikti, tai įrodo tas faktas, kad byloje esančių aukščiau minėtų sutarčių kopijos yra tvirtintos atsakovės. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopijos Komisija nereikalavo, todėl ji ir nebuvo pateikta. Komisija prašymą pateikti šios sutarties kopiją galėjo pateikti advokatui, tačiau to irgi nepadarė. Apie Komisijos išvadą dėl pareiškėjos įsiskolinimo E. L. pareiškėja sužinojo tik gavusi atsakovės sprendimus. Pati pareiškėja negalėjo numanyti, kad sandoris, kuriuo nėra perleidžiamos AB „Linas“ akcijos šiuo atveju turėtų reikšmės Komisijos  atliekamam  patikrinimui.

10. Pareiškėja mano, kad tai, jog jai esant akcininke, visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė jokių sprendimų ir pan., yra svarbus nustatant aplinkybes, įrodančias ar paneigiančias faktą, kad asmenys yra sutartinai veikiantys. Tikslą įgyti kontrolę, kaip tik ir įrodo bendrovės organų priimti sprendimai, kuriais keičiami bendrovės valdymas, jos veiklos principai ir pan.

11. AB „Linas“ organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - direktorius. Bendrovės valdymo funkcijas atlieka valdyba ir direktorius. Pareiškėjai įsigijus AB „Linas“ akcijų, valdymo organai - valdyba ir direktorius - jau buvo išrinkti. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti valdybos narius bei bendrovės vadovą, iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Tokios iniciatyvos nesiėmė jokie AB „Linas“ akcininkai, vadinasi išrinktais valdybos nariais pasitiki ne tik pareiškėja, bet ir kiti akcininkai. Be to, 2007 m. gegužės 25 d. įvykus pakartotiniam eiliniam visuotinam akcininkų susirinkimui buvo išrinkta nauja AB „Linas“ valdyba, kurios vienu iš narių yra R. L., tačiau pareiškėja šiame visuotiniame akcininkų susirinkime nebalsavo, nes dėl nepatvirtinto oficialaus siūlymo cirkuliaro jos turimos akcijos laikinai neturėjo balso teisės. Šis faktas taip pat įrodo ne tik pareiškėjos, bet ir kitų AB „Linas“ akcininkų, pasitikėjimą bendrovės valdybos nariais. Bendri interesai tarp bendrovės valdybos nario ir bendrovės akcininko, vykdant ir organizuojant bendrovės veiklą yra būtini, net ir pagal LR Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį.

Vertybinių popierių komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo įpareigoti sutartinai veikiančius AB „Linas“ akcininkus pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymint, kad tiek Vertybinių popierių komisijos atlikto tikslinio patikrinimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina asmenų, kurie skundžiamuose Komisijos sprendimuose nurodomi kaip sutartinai veikiantys, tikslingo bendradarbiavimo faktą.

Asmenų bendradarbiavimas, pasiruošimas perimti bendrovę galimas dar iki kai kurių iš jų tapimo konkrečios bendrovės akcininkais. Tuo labiau, kad Komisijos atlikto tikslinio patikrinimo metu nustatyti ir įvardinti finansiniai, turto perleidimo ir kt. sandoriai yra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susiję su AB „Linas“ akcijų perleidimu ir/ar įsigijimu.

Dauguma Komisijos atlikto tikslinio patikrinimo metu nustatytų ir įvardintų finansinių sandorių tiek tiesiogiai nesusijusių su AB „Linas“ akcijų perleidimu, tiek ir sudaryti konkrečiai dėl šios bendrovės akcijų įgijimo yra finansiškai nenaudingi, nepagrįsti, protingo investuotojo standarto neatitinkantys sandoriai. Kaip pavyzdį nurodė P. J. nevienkartinį AB „Linas“ akcijų perleidimą L. L. įvertinant vieną akciją 0.16 Lt, kai tuo tarpu šių akcijų rinkos vertė - 0.38 Lt už akciją. Neracionalūs ir L. L. sudaryti vienašaliai dovanojimo sandoriai. Tai rodo, kad L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Protingas savarankiškas investuotojas visuomet siekia finansinės naudos, todėl tokie neracionalūs, finansiškai nenaudingi sandoriai paneigia pareiškėjos tvirtinimą, kad ji veikia kaip savarankiškas asmeninių tikslų siekiantis investuotojas. Tokių sandorių sudarymas taip pat įrodo šių sutartinai veikiančių asmenų tikslą bendrai kontroliuoti AB „Linas“. Mano, kad šiems asmenims nėra svarbu kuriam iš sutartinai veikiančių asmenų faktiškai priklausys AB „Linas“ akcijos, svarbu kad bendrovės kontrolę suteikiantis AB „Linas“ akcijų paketas būtų sutartinai veikiančių asmenų dispozicijoje.

Pareiškėjos L. L. ir jos sūnaus R. L. bendradarbiavimas ir siekis bendrai kontroliuoti AB „Linas“ ypač ryškus. UAB „Nordic investicija“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjos sūnus R. L., suteikė 40 000 Lt. paskolą L. L. 2007 m. kovo 16 d„ t.y. keletą dienų prieš tai, kai pareiškėja AB „Vilniaus vertybinių popierių birža" įgijo 30 000 vnt. AB „Linas" akcijų ir peržengė Įstatyme įtvirtintą turimų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime ribą. Kaip matyti iš piniginių lėšų sąskaitos, skirtos vertybiniams popieriams įsigyti, atidarytos AB SEB Vilniaus banke, visa ši pinigų suma į šią sąskaitą buvo pervesta likus kelioms dienoms iki AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ sudaryto sandorio, o likusi nepanaudota suma po kelių dienų buvo atgal pervesta į asmeninę L. L. piniginių lėšų sąskaitą AB banke Hansabankas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad tai buvo netikslinė, kaip bendrovės darbuotojai suteikta paskola. Kita vertus, jokių papildomų dokumentų apie UAB „Nordic investicija“ darbuotojams suteikiamų paskolų teikimo politiką nebuvo pateikta. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad tai buvo tikslinė paskola, skirta finansuoti AB „Linas" akcijų įsigijimą. Įsigyjamų akcijų finansavimas gali būti vertinamas kaip svarus įrodymas, kad asmenys bendradarbiauja siekdami įsigyti ir vieningai valdyti konkrečią bendrovę.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktas 2007 m. gegužės 25 d. įvykusio AB „Linas" visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų vertinimas nėra teisingas. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu pareiškėjos sūnui R. L. ir jo valdomai UAB „Nordic investicija“ priklausė 37,64 procentai visų AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų. Lygiai tiek balsų šios akcijos turėtų suteikti ir AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Nors sutartinai veikiantys asmenys, peržengę Įstatyme įtvirtintą turimų balsų ribą, netenka visų jų turimų balsų ir negali balsuoti vykstančiuose susirinkimuose, mano, kad pareiškėjos sūnus R. L. ir jo valdoma UAB „Nordic investicija“ balsavo 2007 m. gegužės 25 d. vykusiame AB „Linas“ akcininkų susirinkime. Kadangi pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde patvirtino, kad ji nedalyvavo šiame susirinkime, hipotetiniu atveju, jei susirinkime būtų dalyvavę visi kiti AB „Linas“ akcininkai, R. L. ir jo valdoma UAB „Nordic investicija“ galėjo naudotis apie 50 procentų visų susirinkime dalyvaujančių asmenų balsų. Jei susirinkime dalyvavo ne visi AB „Linas“ akcininkai, R. L. ir jo valdoma UAB „Nordic investicija“ galėjo naudotis ir didesniu procentu balsų, skaičiuojamu nuo visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginį, kad kiti AB „Linas“ akcininkai pasitiki bendrovės valdyba ir tai patvirtina faktas, kad R. L. buvo perrinktas AB „Linas“ valdybos nariu, atsakovas vertintina kritiškai.

Tretysis asmuo UAB „Nordic investicija“ su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti. Palaiko pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Linas“ sutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas, o 2007 m. gruodžio mėn. 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra naikintinas.

AB „Linas“ nurodė, kad šutiką su visais pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, ginčijamame sprendime nepasisakė dėl AB „Linas“ atsiliepime į skundą nurodytų motyvų. Paaiškino, kad iš AB „Linas“ turimų bendrovės valdymo dokumentų akcininke L. L. iki oficialaus cirkuliaro pateikimo komisijai dienos nepasinaudojo jokiomis LR Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamomis akcininko turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis. Nei iki Komisijos 2007-05-31 priimto sprendimo, nei po to ji nesinaudojo balsavimo teise, nėra pateikusi Bendrovės valdymo organams jokių prašymų ar reikalavimų, iš ko akivaizdu, kad pareiškėja įgydama Bendrovės akcijų nebendradarbiavo su R. L., UAB „Nordic investicija“, E. L. ir P. J., nesiekė įgyti AB „Linas“ kontrolę, o Komisijos laikomi sutartinai veikiantys asmenys nepriėmė nė vieno bendro sprendimo. Mano, kad giminystės ryšiai ar komerciniai santykiai tarp asmenų kituose versluose LR Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 43 dalies prasme negali būti vertinami kaip įrodymas, kad asmenys visais atvejais veikia sutartinai.

Apeliacinės instancijos teismo proceso metu atsakovo atstovės prašė atmesti apeliacinį skundą ir paaiškino atsiliepimo į skundą argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. L. atstovas paaiškino, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą  grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pareiškėja 2007 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovui prašymą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliarą (1t., b.l.74-80). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas netvirtindamas šio siūlymo veikė teisėtai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja, įgydama akcijas ir veikdama sutartinai su kitais asmenimis, siekė AB „Linas“ valdymo kontrolės. Tokia veikla atitiko  VPĮ 2 straipsnio 43 dalyje numatytą sutartinai veikiančių asmenų sąvoką. Pagal kurią sutartinai veikiantys asmenys apibrėžiami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiamą 40 ar daugiau procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

Teisės aktai, reguliuojantys ginčo santykius, nenumato kriterijų, remiantis kurias gali būti pripažinti, kad asmenis veikė sutartinai. Nesant tokių kriterijų, teismas privalo vadovautis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi. Ši norma numato, kad jeigu  nėra  įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko  įstatymą,  reglamentuojantį  panašius  santykius, o jei ir tokio   įstatymo   nėra,   vadovaujasi  bendraisiais  įstatymų pradmenimis  ir  jų  prasme,  taip  pat  teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartinį veikimą, išskyrė bendradarbiavimo faktą, kuris nustatomas aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu bei  bendradarbiavimo tikslą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriterijai pasirinkti tinkami ir jie pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismas įvertino sutartinai veikiančių asmenų tarpusavio santykius iki akcijų įsigijimo ir bendradarbiavimą įsigyjant AB „Linas“ akcijas. Toks vertinimas priimtinas, nes padeda atskleisti asmenų interesus, jų tarpusavio asmeninius ryšius, motyvaciją, siekiant įstatymu draudžiamų tikslų.

Pareiškėjos teisė teikti įrodymus, paneigiančius tokias atsakovo išvadas, nebuvo pažeista nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl buvo pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais grindė savo skundą.

          Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgyja akcijas, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, jis privalo: 1) perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba        2) teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, akcijas ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Asmuo cirkuliarą (dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija) privalo teikti Vertybinių popierių komisijai, kuri jį tvirtina (4 d.).

              Šios teisės normos taikymui nėra reikšminga aplinkybė, kad asmenys, peržengę 40 balsų ribą, nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu. Įstatymas, reguliuojantis ginčo santykius, yra formalus ir nenumato būtinų pasekmių šios normos taikymui.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB „Linas“ akcininkai L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“ visi kaip sutartinai veikiantys asmenys turėtų teikti oficialų siūlymą.

Remiantis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovas šioje byloje nėra pateikęs apeliacinio skundo, todėl negali reikšti savarankiškų reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.