Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-77-315/2019

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo G. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį ir nubausta 1 500 Eur bauda,

n u s t a t ė :

1.       G. U. nubausta pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį 1 000 Eur dydžio bauda už tai, kad ji pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, t. y. ji, eidama UAB „T. S.“ (toliau – ir Bendrovė) lošimo automatų salono administratorės pareigas (2017 m. lapkričio 17 d. darbo sutartis Nr. 1696), veikdama pagal 2009 m. vasario 23 d. Bendrovės direktoriaus D. G. įsakymu Nr. LAS-AP-09-02-23 patvirtintus Bendrovės lošimo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau ir – pareiginiai nuostatai), turėdama pareigą žinoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 p.), turėdama pareigą užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų į bendrovės lažybų punktus ir lošimo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4 p.), būdama asmeniškai atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte ir lošimo automatų salone pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 p.), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 p., kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lošimų automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017 m. gruodžio 28 d. įleido V. M. į bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors V. M. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 16 d., įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu pažeidė Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir padarė administracinės teisės nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje. 

2.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; jei byla nebūtų nutraukta, atstovas prašo G. U. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. 

3.       Pirma, atstovo teigimu, G. U. atsakomybė nutarime nepagrįstai konstatuota remiantis tik suinteresuotų asmenų – V. M. ir jo merginos M. A. – prieštaringais paaiškinimais bei galima pažeidimo provokacijos situacija, nesant objektyvių duomenų apie inkriminuojamo pažeidimo padarymą. Pasak atstovo, G. U. atsakomybėn patraukta nepagrįstai, visų pirma, už „surežisuotą“ nusižengimą, nesant aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos bei konstatuotos jos kaltės, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis teismas turėjo įvertinti, kad atsakomybėn traukiamos G. U. veiksmuose nėra inkriminuojamų nusižengimų sudėties: neįrodyta jos kaltė, tikslus laikas, kada V. M. tariamai buvo įleistas į lošimų automatų saloną ir kiek kartų tariamai tą dieną tai buvo padaryta, o taip pat neatsižvelgta į aplinkybę, kad V. M. į lošimų saloną atvyko ne dėl savo turimos priklausomybės, o su tikslu, kad Bendrovės atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas, o V. M. ateityje galėtų atgauti savo praloštus pinigus.

4.       Antra, ALĮ neįtvirtina privalomo reikalavimo tikrinti kiekvieno asmens tapatybės, todėl G. U. veiksmuose nėra ir negalėjo būti konstatuota ANK 134 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Atstovo teigimu, įstatymas neįtvirtina pareigos visais atvejais tikrinti lošti norinčių asmenų tapatybės. Kaip matyti iš Įstatymo 20 str. 1 d. turinio, pagal įstatymą vienintelis atvejis, kada lošimų organizatorius privalo tikrinti fiziškai lošti atvykusio asmens tapatybę – abejojimas, kad asmuo yra sulaukęs amžiaus, nuo kada galima lošti (18 metų). Pareigos tikrinti tapatybę kitais atvejais lošimų organizatoriui įstatyme nėra numatyta. Atstovo teigimu, administracinio nusižengimo protokole, deklaruojant G. U. inkriminuojamų pažeidimų padarymą nepagrįstai yra teikiamos nuorodos ne į konkrečias teisės aktų nuostatas, o į jos pareiginę instrukciją. Atstovo nuomone, pareiginės instrukcijos nuostatų nesilaikymas galėtų būti nebent pagrindas darbuotojo drausminei ar kitokiai atsakomybei pagal darbo santykius reguliuojančias normas (jei būtų nustatytas pažeidimas), bet ne valstybės taikomai administracinei atsakomybei asmens atžvilgiu.

5.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ALĮ turinį ir G. U. tariamai padarytą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, o tai lėmė fundamentalios nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, nes byloje taip ir liko neįrodyta, kad G. U. padarė kokius nors konkrečius ALĮ ar kitų teisės aktų pažeidimus.

6.       Jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas matytų pagrindą pripažinti G. U. padariusia jai inkriminuotą veiką, skiriant jai baudą, turėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos.

7.       G. U. gauna atlyginimą, kuris yra labai mažas (apie 550 Eur), studijuoja universitete, tad iš gaunamų pajamų turi išlaikyti save Vilniuje (mokėti už buto nuomą, pragyvenimą), susimokėti už mokslus. Teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad G. U. yra neteista, nepadariusi kitų nusižengimų, taip pat faktas, kad ji mokosi ir studijuoja tvirtina apie teigiamą G. U. asmenybės charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad egzistuoja Įstatymo neaiškumai, į kuriuos atsižvelgtina G. U. traukiant administracinėn atsakomybėn. Sprendžiant dėl baudos dydžio įvertintinas ir itin jaunas G. U. amžius. Nutarimu paskirta bauda G. U. būtų nepakeliama našta, ji baudos paprasčiausiai negalėtų sumokėti. Piniginė bauda G. U. sukurtų tokią situaciją, kai nebūtų galima normaliai pragyventi, o juo labiau normaliai aprūpinti save.

8.       Tad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti, pritaikius ANK 34 str. 5 d. nuostatas, ir paskyrus G. U. su pinigine sankcija nesusijusią nuobaudą, pvz., įspėjimą. Tokia nuobauda būtų tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti.

9.       A. L. priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vedėjas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Simas Levulis prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

10.       Apeliacinis skundas netenkintinas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569

12.       ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

13.       ALĮ

14.       ALĮ aiškiai numato draudimą į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, nustatant, jog šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Tai reiškia, kad minėtame įstatyme įtvirtintas įpareigojimas lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus.

15.       Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 21 dalimi, reikalavimų vykdymą, jog asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas privalo užtikrinti lošimų organizatorius, tačiau lošimų organizatorius pats pasirenka būdus ir priemones kaip minėtą reikalavimą įgyvendinti.

16.       Pažymėtina, jog bendrovė, siekdama įgyvendinti ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtino „Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašą“ (toliau – Aprašas). Aprašo 2.4 papunktyje nustatyta, kad registrai – apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą/lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis registruose. Tuo atveju, jei darbuotojas, suvedus lošėjo duomenis į tikrinimo programos langelį ir/ar perdavus lošėjo duomenis patikrinimus į centrinį bendrovės padalinį, sistema/centrinis bendrovės padalinys pateikia informacinį pranešimą apie tai, kad asmuo yra įrašytas į registrus, Darbuotojas privalo pasiūlyti lošėjui palikti lošimo automatų saloną, neįleisti lošėjo į lošimo automatų saloną. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, tapatybės tikrinimas registruose yra vykdomas darbuotojui, kompiuterio pagalba, prisijungiant prie tikrinimo sistemos ir/ar saugiu ryšiu perduodant atitinkamo lošėjo duomenis į centrinį bendrovės padalinį.

17.       Nors, kaip teigia atstovas, įstatyme nenurodyta pareiga tikrinti visų lošimų bendrovių lankytojų tapatybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos ALĮ nuostatos privalo būti aiškinamos sistemiškai ir kartu kompleksiškai vertinamos su UAB „T. S.“ direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turiniu. Būtent ALĮ nuostatų aiškinimas neatsietai nuo vidinių teisės aktų, leidžia konstatuoti, jog lošimų salono administratorė G. U., vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis bei vidiniais teisės aktais, privalėjo patikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą, asmens tapatybę ir nustatyti, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neleisti lošti.

18.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas D. M. nurodė, kad jam su drauge atėjus į lošimo automatų saloną, ten dirbusi administratorė (jis atpažino G. U.) prie jų nebuvo priėjusi, jų dokumentų neprašė ir sistemoje jų duomenų netikrino. Salone jis prabuvo kurį laiką, maža to, per tą laiką iš salono buvo išėjęs iki bankomato išsigryninti pinigų, įeinančio ir išeinančio į/iš salono jo duomenų taip pat niekas netikrino. Liudytoja M. A. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes. Faktą, kad 2017 m. gruodžio 28 d. V. M. buvo lošimo automatų salone ir lošė, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, patvirtina ir byloje pateikta 2017 m. gruodžio 28 d. 22.53 val. daryta foto nuotrauka, kurioje lošimo automatų salone, prie lošimų automatų, užfiksuotas V. M.. Teismo posėdyje apklausta G. U. neneigė, kad minėta foto nuotrauka daryta būtent salone, kuriame ji dirba, tačiau teigė joje užfiksuoto asmens nemačiusi. Taip pat duomenys iš Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro tikrinimo ataskaitos patvirtina, kad V. M. protokole nurodytą dieną nebuvo tikrinamas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad U. U. visais atvejais privalėjo tikrinti visų į lošimų saloną ateinančių asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, tam kad užtikrintų asmens valią būti neįleistam į lošimų vietas. Aukščiau minėti teisės aktai nustato lošimų organizatoriui imperatyvią pareigą užtikrinti, kad asmuo, pateikęs prašymą neįleisti lošti, nebūtų įleidžiamas, o G. U. - imperatyvią pareigą patikrinti įeinančių asmenų tapatybę. Priešingai atstovo argumentams, teismas visiškai teisingai pažymėjo, jog šios pareigos įgyvendinimas nepriklauso nuo tikrinančio asmens subjektyvios nuomonės, ar asmuo yra priklausomas, ir netgi nepriklauso nuo asmens, įeinančio į lošimų organizavimo vietą, tikslo. Asmuo, kuris yra pateikęs atitinkamą prašymą, apskritai turi būti neįleidžiamas į lošimų organizavimo vietą. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

20.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. U. 2017 m. gruodžio 28 d. neužtikrindama, kad D. M. nebūtų įleistas į lošimo saloną, pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.

21.       Apeliaciniu skundu atstovas nesutinka su G. U. paskirtos nuobaudos - baudos dydžiu ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 d. skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

22.       Už ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą baudžiama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

23.       Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

24.       Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

25.       Skirdamas nuobaudą už nusižengimo padarymą pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka). Atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta G. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad G. U. savo kaltės nepripažino, bylos nagrinėjimo metu atkakliai neigė lošimo salone apskritai mačiusį V. M.. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog G. U. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesant G. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jai skyrė minimalią ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą, nors esant tokioms aplinkybėms nuobauda skiriama artima sankcijoje nustatytam vidurkiui. Priimdamas tokį sprendimą teismas įvertino G. U. asmenybę, t. y. kad ji dirba, studijuoja universitete, neteista, nebausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus.

26.       Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovas prašo atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir neskirti piniginės nuobaudos, paskiriant įspėjimą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui G. U. turtinė padėtis (darbo užmokestis) buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. U. skirdamas nuobaudą už nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ANK 38 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas jai skyrė minimalią ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą, todėl ji nelaikytina aiškiai per didele. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis dar labiau mažinti paskirtą baudą arba iš viso baudos neskirti.

27.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. U. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                        Arūnas Kisielius