Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2009
Procesinio sprendimo
kategorijos:
106.3, 106.4, 119.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį
atsakovams D. K. , Marijampolės apskrities viršininko
administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – VĮ
Registrų centro Marijampolės apskrities filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo
pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudarytą vienos šalies atstovui piktavališkai
susitarus su kita šalimi, panaikinti šios sutarties registraciją Nekilnojamojo
turto registre, restitucijos netaikyti. Ginčo sutartyje ieškovas nurodytas
pirkėju, o Marijampolės apskrities valdytojo administracija – pardavėju.
Ieškovas teigia, kad ginčo sutarties nepasirašė ir neįregistravo jos
Nekilnojamojo turto registre bei neįgaliojo jokio kito asmens tai atlikti;
šiuos veiksmus atlikęs asmuo jam nežinomas; ieškovo parašas ginčo sutartyje
esąs suklastotas.
Marijampolės
rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui 10
d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad bendraatsakove
byloje ieškovas nurodė savo buvusią sutuoktinę D. K., kuri nebuvo
ginčijamos sutarties dalyvė, nors ginčo turtas įgytas santuokos metu. Kadangi
ieškovas jokių reikalavimų D. K. nereiškė, ieškinio
aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas jai, nenurodė, tai teismas
įpareigojo ieškovą patikslinti duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų
statusą arba ieškinio dalyką ar pagrindą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
ginčo žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso A ir V.
A. , todėl šie asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip
tretieji asmenys. Kadangi ieškovas reikalavimą pripažinti ginčo sandorį
negaliojančiu grindė teiginiu, kad jis sudarytas dėl vienos šalies atstovo
piktavališko susitarimo su kita šalimi, tai teismas įpareigojo ieškovą
patikslinti ieškinio aplinkybes ir nurodyti, kas buvo jo atstovas sudarant
ginčijamą sandorį ir kokia buvo atstovaujamojo, t. y. ieškovo, tikroji valia
dėl sudaromo sandorio. Teismo nuomone, ieškovas su ieškiniu pateikė netikslius
įrodymus, patvirtinančius, kad lėšos už įsigytą ginčo sklypą 1992 m. liepos 20
d. buvo nurašytos Lietuvos banko Marijampolės skyriuje, todėl teismas
įpareigojo ieškovą pateikti informaciją, kas mokėjo už ginčo sandoriu pirktą
sklypą, jei trečiasis asmuo - pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas
pažymėjo, kad šie įrodymai yra būtini sprendžiant klausimą dėl restitucijos
taikymo, o ieškovo prašymas restitucijos netaikyti teismo nesaisto. Teismas
įpareigojo ieškovą nurodant aplinkybes ir pateikiant įrodymus pagrįsti, kaip
įrodinės faktinį ieškinio pagrindą sudarantį teiginį, kad ginčo sutartį
pasirašė ne jis, nes byloje esantys Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarimas ir specialisto
2005 m. birželio 7 d. išvada patvirtina, kad ginčo sutartį pasirašė būtent
ieškovas.
Ieškovas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje išdėstytų
nurodymų nevykdė, bet pateikė dokumentą, įvardytą atsiliepimu į šią nutartį,
kuriame nurodė nesutinkantis su ja ir manantis, kad teismas gali savo
iniciatyva įtraukti dabartinius ginčo žemės sklypo savininkus A. ir V. A. į bylos nagrinėjimą; kadangi ieškovas prašo netaikyti
restitucijos, tai jis neprivalo A. ir V. A. pateikti
ieškinio nuorašų. D. K. byloje turi būti atsakovė, nes jai, kaip buvusiai
ieškovo sutuoktinei ir bendraturtei, teismo sprendimas turės įtakos, be to, ji
galėtų paaiškinti teismui dėl šio ginčo. Ieškovas pažymėjo, kad jokio asmens
neįgaliojo jam atstovauti sudarant ginčo sandorį.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Marijampolės
rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį paliko
nenagrinėtą ir išaiškino ieškovui, kad, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo
pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis vėl turi teisę kreiptis į teismą su
ieškiniu bendra tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pareigą nurodyti
visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias
aplinkybes, ir juos pridėti, o jeigu jų pateikti negali, privalo nurodyti tai
ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Teismas laikė, kad
ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų ir
specialiųjų reikalavimų, todėl, ieškovui per teismo nurodytą terminą jų
nepašalinus, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 15 d.
nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti
sandorį negaliojančiu, privalo apibrėžti pripažintino negaliojančiu sandorio
sudarymo aplinkybes, nurodyti, kurie asmenys, jo manymu, pažeidė jo interesus,
sudarydami šį sandorį. Kolegija pritarė apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas
privalėjo dabartinius ginčo žemės sklypo savininkus įtraukti į bylos
nagrinėjimą, nes teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ar
pareigoms, susijusioms su ginčo žemės sklypu. Kolegijos nuomone, ieškovas
privalo ieškinyje išvardyti visus dalyvaujančius asmenis (netgi ir tuos, kuriuos
įtraukti savo iniciatyva nurodo teismas) bei pateikti jiems įteiktinus
procesinių dokumentų nuorašus. Ieškovas pirmosios instancijos teismo nurodymu
turėjo pateikti teismui įrodymus ar argumentus, paneigiančius 2005 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje
konstatuotą faktą, kad ginčo sutartį
pasirašė ieškovas, arba išdėstyti savo argumentus, dėl ko teismas neturėtų
vadovautis specialisto išvada kaip įrodymu. Teisėjų kolegija sprendė,
kad, ieškovui nevykdžius savo procesinių pareigų, nepašalinus pirmosios
instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai paliko ieškinį
nenagrinėtą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d. nutartį ir
perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas įpareigojo ieškovą argumentuoti, kokius reikalavimus jis
teikia atsakovei D. K. , kartu nurodydamas, kad ginčo žemės
sklypas yra įgytas santuokos metu ir todėl
iki šio turto padalijimo buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Kasatorius teigia,
kad būtent dėl šios priežasties teisėtai galėjo įgyti (privatizuoti) šį
sklypą tik abi šalys. Kasatorius pažymi, kad D. K. gali
žinoti kai kurias sklypo tariamo privatizavimo aplinkybes, todėl ir įtraukė ją
į bylą atsakove. Tik bylos nagrinėjimo metu
teismas gali nustatyti, kad ieškinys pareikštas
ne tam asmeniui, ir jeigu to prašo viena iš šalių, nenutraukdamas bylos, jį
pakeisti tinkamu atsakovu.
2.
Kasatorius pažymi, kad jis neįtraukė dabartinių
ginčo sklypo savininkų į bylą
trečiaisiais asmenimis, nes pateiktame ieškinyje nereikalauja taikyti
restitucijos šių asmenų atžvilgiu, todėl šioje
byloje priimtas sprendimas nesukeltų jiems jokių pasekmių. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį trečiųjų asmenų
įtraukimas į bylą yra šalies teisė, o
ne pareiga, todėl teismas gali pasiūlyti, bet ne pareikalauti asmenis
įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas pats gali įtraukti
tokius asmenis į bylą, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės.
3.
Kasatorius neteigia, kad ginčo sutartį sudarė jo atstovas. Jo nuomone, ginčo sandoris
sudarytas dėl vienos šalies - Marijampolės
apskrities valdytojo administracijos - atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi - asmeniu, suklastojusiu
kasatoriaus parašą, kuris kasatoriui nežinomas.
4.
Kasatorius teigia, kad pateikė jam prieinamus įrodymus - duomenis, kad 1996 m.
spalio - gruodžio mėnesiais AB banke
„Nord/LB Lietuva“ jis nemokėjo už žemę. Kasatoriaus nuomone, kitokių
duomenų jis negali ir neprivalo pateikti, o jo teiginius, pateikdamas įrodymus teismui, privalo paneigti atsakovas
Marijampolės apskrities viršininko administracija.
5. Specialisto 2005 m. birželio 7 d.
išvadoje konstatuota, kad ginčo
sutartyje yra ieškovo parašas, tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir turėtų būti vertinama pagal vidinį
teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasatorius
teigia, kad dėl šios specialisto išvados jis pareikš savo nuomonę nagrinėjant
bylą ir pateiks argumentus, pagrindžiančius papildomos ar pakartotinės
ekspertizės skyrimo būtinybę, o ieškinyje neprivalo išdėstyti argumentų,
kuriais remdamasis ginčys specialisto išvadą.
6. Kasatoriaus
nuomone, jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą sudarančias
aplinkybes, o teismas privalo juos vertinti ir priimti sprendimą. Kokios
aplinkybės byloje yra svarbios, paduodamas ieškinį sprendžia ieškovas.
Atsiliepimų į
kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu keliami klausimai susiję su
teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimu. Ši teisė įtvirtinta
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje,
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos
tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės
gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos,
bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti principai. Jie
suponuoja sąžiningo civilinio proceso taisykles, leidžiančias teisinį ginčą
spręsti minimaliomis laiko ir lėšų sąnaudomis, užtikrina efektyvų teisingumo
sistemos funkcionavimą. Esant principų konkurencijai, būtina užtikrinti jų
pusiausvyrą. Daugeliu atveju tokia pusiausvyra įtvirtinta įstatyme, nustatant
vienų teisių ribojimus, kad būtų išvengta kitų teisių pažeidimo. Kai principų
kolizijos įstatymo nuostatos neišsprendžia, teismas konkrečioje byloje
užtikrina principų suderinamumą (CPK 3 straipsnio 1, 6 dalys).
Konstitucijos 28 straipsnio reikalaujama, kad kiekvienas
asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir
nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka
nustatyta Civilinio proceso kodekse, kurio 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai
ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai
suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes,
pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus.
Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos
išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį.
Teismas, spręsdamas
ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo
reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu
atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės.
Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas,
kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas
piktnaudžiavimu teise. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę
paskirtį, daro žalą kitiems asmenims. CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42
straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims
savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti,
rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į
proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų
reikalavimai ir atsikirtimai. Veikdamas priešingai, asmuo piktnaudžiauja procesu,
t. y. teisę kreiptis į teismą panaudoja priešingai jos paskirčiai.
Ieškovas, sąžiningai
pareikšdamas ieškinį, reikalavimą ginti jo teises privalo pagrįsti išdėstydamas
ieškinio padavimo metu jam žinomas faktines aplinkybes. Tokių aplinkybių
visumos kontekste jis turi argumentuoti savo nuostatą, kad jo teisės buvo
pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti. Išdėstytą ieškinio faktinį
pagrindą ieškovas turi pagrįsti, nurodydamas, kokie asmenys, dokumentai ar
kitos įrodinėjimo priemonės jį patvirtina. Jei ieškinio padavimo metu, be
faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra
žinomos ir kitos aplinkybės, kurios paneigia jo kreipimosi į teismą pagrįstumą,
ieškovas privalo pateikti įrodymus ir argumentus, kodėl šios aplinkybės turėtų
būti vertinamos kitaip. Ieškovui to neatlikus, jo ieškinys, atsižvelgiant į
objektyviai egzistuojantį prieštaringą faktinį reikalavimo pagrindimą,
nebeatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo aiškiai
suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą. Teismas, nustatęs, kad ieškovui,
paduodant ieškinį, egzistavo įrodymai, ne patvirtinantys, bet, priešingai, paneigiantys
jo išdėstyto ieškinio faktinį pagrindą, privalo imtis priemonių, kad toks
ieškinio trūkumas būtų pašalintas. Priešingu atveju teismas, turėdamas duomenų
apie ieškovo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo neegzistavimą, bet leisdamas
toliau vykti procesui, pats sudarytų sąlygas nesąžiningam procesinių teisių
naudojimui, pažeistų CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias
proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu,
teisėjo vadovavimo procesui principus. Iš šių principų kyla teismo pareiga
reikalauti ieškovo pašalinti paaiškėjusius ieškinio trūkumus, užtikrinant
greitą ginčo išsprendimą, ir ieškovo pareiga šiuos reikalavimus vykdyti.
Įstatymo nuostatos užtikrina teismo reikalavimų efektyvumą – jų nevykdymas
ieškovui sukelia neigiamas pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtą. Kartu taip
užkertamas kelias visiškai nepagrįsto ieškinio nagrinėjimui. Taigi teismas,
naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo aktyviai veikti, kad
užtikrintų išvardytų principų laikymąsi, greitą, ekonomišką ir sąžiningą
procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti.
Teismas turi
patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo
priėmimo. Jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas
skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam
teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1
dalies 11 punktas).
Toks nacionalinis
teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo reglamentavimas atitinka Europos Žmogaus
Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad teisė į teismą nėra
absoliuti - galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į
teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1
dalyje, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl
„civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo, valstybei suteikta
galimybė laisvai pasirinkti naudotinas priemones šiame kontekste. Svarbu, kad taikomi
apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į
teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi
apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks
teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių
ir siekiamo tikslo (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v.
Jungtinė Karalystė; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v.
Prancūzija).
Nagrinėjamoje byloje
pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, nustatė, kad jau ieškinio
padavimo metu egzistavo ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtas nutarimas,
kuriame, įvertinus liudytojų parodymus ir eksperto išvadą, konstatuota, kad
ginčijamą sutartį pasirašė pats ieškovas. Šis įrodymas ne pagrindžia, bet
išsamiai paneigia ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą sudarančias
aplinkybes. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai
įpareigojo ieškovą įvykdyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą -
nurodant aplinkybes ir pateikiant įrodymus pagrįsti, kaip įrodinės faktinį
ieškinio pagrindą sudarantį teiginį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė
alternatyvius būdus, kuriais ieškovas gali pašalinti ieškinio trūkumus:
pateikti teismui įrodymus ar argumentus, paneigiančius 2005 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje konstatuotą faktą, kad ginčo sutartį pasirašė ieškovas, arba išdėstyti
savo argumentus, dėl ko teismas neturėtų vadovautis specialisto išvada kaip
įrodymu. Kasatorius su tokia teismo
nuostata nesutiko, kasaciniame skunde teigdamas, kad dėl šios specialisto
išvados jis pareikš savo nuomonę nagrinėjant bylą ir pateiks argumentus,
pagrindžiančius papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinybę, o
ieškinyje neprivalo išdėstyti argumentų, kuriais remdamasis ginčys
specialisto išvadą. Tokia kasatoriaus nuostata neatitinka procesinių pareigų,
taikomų ieškovui pateikiant ieškinį, nurodytų CPK 135 straipsnyje, taip pat
bendradarbiavimo su teismu pareigos, siekiant greitai ir tinkamai išnagrinėti
bylą (CPK 7, 8 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 17 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, konstatavo, kad, atsižvelgiant
į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio
turiniui, yra ne daugiau kaip būtina teismo proceso prielaida. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą
suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog
iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto
reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne
įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo
ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto
ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko
teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Ieškinio priėmimo stadijoje
teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y.
sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę
įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas
neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus,
kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir
įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Tačiau negalimas ir priešingas
kraštutinumas – ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas iš esmės, įtraukiant į
procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, kai
ieškinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis
realiai neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas. Jei ieškovas tuo momentu dėl
objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą
faktinį pagrindą, jis privalo nurodyti priežastis ir tai, kokiu būdu pašalins
egzistuojančius prieštaravimus jo nurodytam ieškinio faktiniam pagrindui.
Ieškinio dalyko ir
pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo
ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo
pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kadangi
ieškovas jokių reikalavimų D. K. nereiškė, ieškinio aplinkybių, kuriomis
grindžiamas reikalavimas D. K., nenurodė, tai teismas įpareigojo ieškovą
patikslinti duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų statusą arba
ieškinio dalyką ar pagrindą. Kasaciniame skunde nurodyta, kad D.
K. įtrauktina į bylą atsakove dėl to, kad ginčo žemės sklypas yra įgytas santuokos metu, todėl teisėtai
įgyti šį sklypą galėjo tik abi šalys, o D. K. gali žinoti
kai kurias sklypo tariamo privatizavimo aplinkybes. Kasatorius nei paduodamas ieškinį, nei vėliau nesuformulavo
reikalavimo D. K. ir nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių,
t. y. nenurodė pagrindinių ieškinio elemetų – dalyko ir pagrindo.
Kasatoriaus nuomone, reikšminga aplinkybė, kad ginčo sklypas įgytas santuokos
metu, susieta su jo prielaida, kad D. K. gali žinoti
svarbias aplinkybes. Spėjimai, prielaidos negali būti ieškinio faktinis
pagrindas. Kasatoriaus nurodytam tikslui – paaiškinti byloje reikšmingas
aplinkybes pakanka asmenį kviesti byloje liudytoju, o jei būsimas teismo
sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms – įtraukti dalyvauti
byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47
straipsnio 1 dalis).
Ieškovas atsisakė vykdyti teismo nurodymą
pašalinti ieškinio pareiškimo trūkumus, nevykdydamas byloje dalyvaujančių
asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo,
kylančios iš teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos,
kooperacijos principų, todėl teismas, nustatęs reikšmingus ieškinio trūkumus,
pagrįstai jį paliko nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų
piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo.
Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi
nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria
neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti
nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas ex
officio privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu,
panaudodamas visas jam suteiktas teises. Taigi teismo teisė taikyti įstatyme
nustatytas priemones užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra ir teismo
pareiga. Tokia teismo teisė ir pareiga įtvirtinta CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą,
bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė
nepagrįstą ieškinį – taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai
užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad šalinti kitus teismų įvardytus ieškinio trūkumus kasatorius
įpareigotas be pakankamo pagrindo. CPK 47 straipsnyje reglamentuojamas trečiųjų
asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai nurodė A ir V.
A. neįtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis kaip ieškinio trūkumą. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas
atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą
teismo posėdyje; tai reiškia, kad teismas galėjo, jo manymu, reikalingus
asmenis įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų
reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu
(CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004).
Ieškovas, dėstydamas
faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, kad ginčo sandorį sudarė ne jis, taip pat
kad jis nieko neįgaliojo jam atstovauti, todėl tokioje situacijoje teismai
nepagrįstai reikalavo kasatoriaus nurodyti, kas buvo jo atstovas sudarant
ginčijamą sandorį, kokia buvo kasatoriaus tikroji valia dėl sudaromo sandorio,
kas sumokėjo už perkamą žemės sklypą. Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio
juridinio pagrindo - tik faktinį. Tai, kad kasatorius netiksliai parinko
įstatyme apibrėžtą sandorio negaliojimo pagrindą, nėra kliūtis nagrinėti
ieškinį, tinkamai kvalifikuojant galbūt pažeistas kasatoriaus teises.
Konstatavus,
kad kasatorius pagrįstai įpareigotas ištaisyti ieškinio trūkumus, susijusius su
reikalavimo atsakovei D. K. suformulavimu ir
pagrindimu, taip pat faktinio ieškinio pagrindo pagrindimu,
nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo
nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 15 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Juozas Šerkšnas
Sigitas
Gurevičius
Birutė Janavičiūtė